Tag: Žemės sklypai

  • Vilniuje ruošiamasi pokyčiams: keičiamas sklypo Nr. 0101/0159:1276 statusas į komercinį

    Ką planuojama keisti?

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0159:1276, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Šiuo metu sklypui nustatyta paskirtis yra kita, o naudojimo būdas nėra nustatytas.

    Pagal pateiktą prašymą pageidaujama palikti tą pačią pagrindinę paskirtį kita, tačiau nustatyti aiškų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos. Praktikoje toks sprendimas reiškia, kad sklypo naudojimas būtų orientuojamas į komercinės paskirties veiklas ir objektus.

    Viešinimas ir terminai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu – nuo 2026 metais spalio 8 dienos iki 2026 metais spalio 21 dienos. Tai yra etapas, kai gyventojai ir suinteresuotos šalys gali susipažinti su planuojamu sprendimu ir pateikti savo pastabas.

    Viešinimo laikotarpis yra svarbi procedūros dalis, nes leidžia įvertinti galimas pasekmes aplinkai, kaimynystei ir susisiekimui. Komercinio naudojimo nustatymas dažnai kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir teritorijos intensyvumo.

    Kur ir kaip teikti pasiūlymus?

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Taip pat pasiūlymai priimami elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt.

    Pastabas taip pat galima pateikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +370 5 211 2868 ir el. paštas valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje startuoja Bitėnų g. 9 sklypo pertvarka: ką tai reiškia gyventojams ir kaimynams

    Vilniaus miesto savivaldybė pradeda rengti žemės sklypo Bitėnų gatvėje 9 formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendimas priimtas tenkinant sklypo bendraturčio prašymą ir remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų spalio 5 dieną pasirašytu įsakymu.

    Projektas apima apie 2 503 kv. m ploto teritoriją. Pagrindinis tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, kad jis būtų pritaikytas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jų tiesioginę paskirtį.

    Tokie projektai paprastai rengiami siekiant aiškiai nustatyti sklypo ribas, sureguliuoti naudojimo tvarką ir suderinti faktinį naudojimą su kadastro duomenimis. Tai aktualu ir kaimynystei, nes tikslinamos ribos gali turėti įtakos privažiavimams, servitutams, inžinerinių tinklų koridoriams ar sklypo užstatymo planavimui ateityje.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys, prisijungę prie sistemos, gali sekti elektroninių paslaugų būsenos pasikeitimus ir matyti sprendimų rezultatus.

    Nurodomas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS sistemoje – ZSFP-223159. Tai leidžia tiksliai identifikuoti projektą ir patogiau rasti su juo susijusią informaciją, jei vėliau tektų tikslintis dėl procedūrų ar derinimų.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyresniąją specialistę Vilmą Gargasienę telefonu +370 5 211 2735 arba el. paštu vilma.gargasiene@vilnius.lt.

  • NŽT įspėja matininkus: viena klaida kvietime gali sugriauti matavimus – štai kada reikia 2 egz.

    Nacionalinė žemės tarnyba primena matininkams, kad kviečiant asmenis dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinime būtina laikytis aiškios tvarkos. Praktikoje dažniausiai painiojamasi dėl kvietimo formos ir to, kada reikia parengti du vienodus egzempliorius.

    NŽT pabrėžia, kad visais atvejais privaloma naudoti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių 1 priede nustatytą kvietimo formą. Laisvos formos pranešimai gali tapti pagrindu abejoti, ar kviestiniam asmeniui pateikta visa teisės aktuose numatyta informacija.

    Kada būtini du egzemplioriai?

    Du kvietimo egzemplioriai rengiami tik tada, kai kvietimas kviestiniam asmeniui įteikiamas asmeniškai. Abu egzemplioriai turi būti identiški ir parengti pagal tą pačią privalomą formą.

    Vienas egzempliorius atiduodamas kviestiniam asmeniui, o antrasis lieka matininkui. Ant antrojo egzemplioriaus kviestinis asmuo pasirašo, taip patvirtindamas, kad kvietimą gavo tiesiogiai.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad šis pasirašytas egzempliorius yra svarbus įrodymas, jei vėliau kyla ginčų dėl tinkamo informavimo. Tokiais atvejais jis patvirtina ne tik patį įteikimo faktą, bet ir tai, kad kvietimas buvo įteiktas laiku.

    Terminas ir kvietimo siuntimo būdai

    Taisyklėse numatyta, kad kviestiniams asmenims kvietimai turi būti įteikiami arba išsiunčiami ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki žemės sklypo ribų ženklinimo. Šis terminas svarbus tam, kad suinteresuoti asmenys turėtų realią galimybę dalyvauti procedūroje.

    Kvietimą matininkas gali įteikti asmeniškai arba išsiųsti registruotu laišku. Taip pat leidžiama kvietimą siųsti užsakovo nurodytu elektroniniu paštu, o valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams kvietimai siunčiami elektroniniu paštu.

    Jeigu kvietimas nėra įteikiamas asmeniškai, o siunčiamas registruotu laišku ar elektroniniu paštu, reikalavimas parengti du kvietimo egzempliorius netaikomas. Tokiais atvejais svarbiausia užtikrinti, kad kvietimas būtų išsiųstas laiku ir kad būtų galima pagrįsti išsiuntimo faktą.

    NŽT ragina matininkus nuosekliai laikytis nustatytos formos ir terminų, nes tai mažina ginčų riziką ir padeda sklandžiai vykdyti kadastrinius matavimus. Tvarkingai parengtas kvietimas ir aiškiai fiksuotas jo įteikimas ar išsiuntimas dažnai tampa lemiamu argumentu, kai kyla klausimų dėl procedūrų teisėtumo.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: žadama daugiabučių teritorija, gyventojai kviečiami reaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė paviešino informaciją apie gautą prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0026:0184, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai yra viešinami, kad suinteresuoti asmenys galėtų susipažinti su planais ir pateikti argumentuotus pasiūlymus.

    Šiuo metu sklypo esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis įvardyta kaip kita, o naudojimo būdas nurodytas kaip nenustatytas. Prašyme siekiama nustatyti, kad sklypas būtų naudojamas kaip daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

    Jei sklypo naudojimo būdas būtų pakeistas, tai galėtų atverti kelią intensyvesnei plėtrai, didesniam užstatymo tankiui ir naujų gyvenamųjų projektų planavimui. Praktikoje tokie sprendimai dažnai reiškia ir papildomus klausimus dėl transporto srautų, parkavimo, želdynų, triukšmo bei socialinės infrastruktūros poreikio.

    Prašymo viešinimas numatytas 10 darbo dienų laikotarpiui nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų spalio 14 dienos. Per šį laiką gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali įvertinti informaciją ir pateikti savo pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu. Taip pat nurodoma, kad pasiūlymus galima pateikti per teritorijų planavimo informacinę sistemą, skirtą teritorijų planavimo procesų priežiūrai.

    Gyventojams, svarstantiems teikti pasiūlymus, svarbu aiškiai suformuluoti argumentus ir pagrįsti juos realiu poveikiu aplinkai bei kasdieniam gyvenimui. Savivaldybės praktikoje dažniausiai vertinamos pastabos dėl susisiekimo sprendimų, eismo saugos, infrastruktūros pajėgumų ir planuojamos plėtros atitikimo miesto planavimo principams.

  • Parduodate žemės sklypą? Štai kada kadastriniai matavimai privalomi, o kada tik rekomenduojami

    Parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant privatų žemės sklypą dažnai iškyla esminis klausimas: ar prieš sandorį būtina atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra, nes tvarka priklauso nuo sklypo vietos.

    Praktikoje svarbiausia atskirti, ar sklypas yra mieste, ar kaimo vietovėje. Nuo to priklauso, ar matavimai tampa privaloma sąlyga sandoriui, ar tai daugiau savininko pasirinkimas, skirtas aiškesnėms riboms ir mažesnei ginčų rizikai.

    Kada mieste matavimai privalomi

    Miestuose esantiems privatiems žemės sklypams kadastriniai matavimai yra privalomi tais atvejais, kai sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba su ja susietose vietinėse koordinačių sistemose. Tai dažniausiai pasitaiko, kai sklypas registre įrašytas pagal preliminarius matavimus.

    Jei miesto sklypas registruotas preliminariai ir neturi reikalaujamo tikslumo koordinačių, prieš perleidžiant jį kito asmens nuosavybėn matavimai tampa būtini. Tokiu atveju be tikslių kadastro duomenų sandoris gali strigti arba būti atidėtas, kol dokumentai bus sutvarkyti.

    Ką verta žinoti kaimo vietovėse

    Kaimo vietovėse teisės aktai nenustato bendros pareigos vien dėl planuojamo pardavimo atlikti kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal preliminarius matavimus, paprastai gali būti perleidžiamas ir be papildomų matavimų.

    Tokia pati logika taikoma ir kaimo vietovėje esantiems mėgėjų sodų sklypams: pats sandorio faktas automatiškai nesukuria prievolės atlikti tikslius matavimus. Vis dėlto konkretų atvejį gali lemti sklypo dokumentų aiškumas ir tai, ar ribos kelia abejonių.

    Kodėl matavimus dažnai verta pasidaryti

    Nors kaimo vietovėse tai ne visada privaloma, tikslūs kadastriniai matavimai paprastai padidina sandorio saugumą abiem pusėms. Atliekant matavimus tiksliai nustatomos ribų posūkio taškų koordinatės, patikslinamas sklypo plotas ir kiti kadastro duomenys, todėl sumažėja interpretacijų.

    Preliminariai išmatuoto sklypo plotas ir ribos gali skirtis nuo realios situacijos vietoje, o tai ypač jautru, kai ribos eina greta kaimyninių valdų ar natūralių objektų. Patikslinus duomenis, lengviau išvengti konfliktų su gretimų sklypų savininkais ir vėlesnių ginčų dėl ribų.

    Be to, notaras, vertindamas konkretaus sandorio aplinkybes, gali kelti papildomų klausimų, jei sklypo objektas dokumentuose apibrėžtas nepakankamai aiškiai. Tokiais atvejais sandorio procesas gali užtrukti, todėl matavimai iš anksto neretai tampa praktišku sprendimu net tada, kai formaliai jie nėra privalomi.

  • Vilniuje sklypui Mykolo Lietuvio g. 46 planuojamas lūžis: vietoj namų – daugiabučiai?

    Keičiamas sklypo naudojimas

    Vilniaus mieste gautas prašymas pakeisti arba nustatyti žemės sklypo Mykolo Lietuvio g. 46 (kadastro Nr. 0101/0100:1999) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Tokie prašymai paprastai teikiami tuomet, kai planuojami kitokio masto ar kitokio tipo statiniai, nei buvo numatyta iki šiol.

    Pagal pateiktą informaciją, šiuo metu sklypui galioja naudojimo būdas, priskiriamas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms. Prašyme siekiama nustatyti kitą naudojimą, kuris leistų vystyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas.

    Viešinimo terminas ir gyventojų teisės

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų laikotarpiu, nuo 2026 metų rugsėjo 24 dieną iki 2026 metų spalio 7 dieną. Per šį laiką suinteresuoti asmenys gali susipažinti su dokumentais ir įvertinti, kaip galimas paskirties ar būdo pakeitimas paveiktų aplinkinę teritoriją.

    Viešinimo metu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat per Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojai gali pateikti argumentuotus pastebėjimus dėl užstatymo intensyvumo, automobilių parkavimo, susisiekimo, želdynų ar kitų svarbių aplinkos kokybės aspektų.

    Ką reiškia perėjimas prie daugiabučių

    Perėjimas nuo vienbučių ir dvibučių užstatymo prie daugiabučių ar bendrabučių teritorijos dažniausiai signalizuoja didesnį planuojamą gyventojų skaičių ir intensyvesnį žemės naudojimą. Tokiais atvejais aktualūs tampa infrastruktūros klausimai, ypač gatvių pralaidumas, viešojo transporto prieinamumas, ugdymo įstaigų apkrova ir inžinerinių tinklų pajėgumai.

    Vilniuje pastaraisiais metais dažnėja situacijų, kai vystytojai siekia didinti užstatymo intensyvumą teritorijose, kuriose anksčiau dominavo mažo aukštingumo gyvenamieji namai. Savivaldybės ir bendruomenių dialogas tokiuose procesuose paprastai tampa esminiu veiksniu, lemiančiu, ar sprendiniai bus priimtini tiek miesto plėtros, tiek gyvenimo kokybės požiūriu.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris 370 5211 2137 ir elektroninio pašto adresas agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai viešinimo laikotarpiu turėtų būti teikiami aiškiai suformuluoti ir pagrįsti.

  • Vilniuje siūloma sklypą perbraižyti komercijai: ką reiškia kadastro Nr. 0101/0017:198

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0017:198, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas yra nenustatytas. Prašyme siekiama palikti paskirtį kita, tačiau nustatyti konkretų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Tokie pakeitimai praktikoje paprastai reiškia, kad teritorijai būtų aiškiau apibrėžiamas leistinas naudojimas ir atsirastų teisinis pagrindas planuoti komercinės paskirties veiklas ar objektus. Tolimesni sprendimai dėl konkrečių statinių ar veiklų įprastai priklauso nuo kitų procedūrų, įskaitant teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančius reikalavimus.

    Prašymo viešinimas vyksta 10 darbo dienų – nuo 2026 metais rugsėjo 16 dienos iki 2026 metais rugsėjo 29 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu savivaldybėje Konstitucijos pr. 3, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Papildomai nurodoma, kad dėl informacijos galima kreiptis telefonu +370 5 211 2868 ir el. paštu valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas sklypo statusas: kadastro Nr. 0101/0076:535 numatyta gyvenamųjų namų teritorija

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0076:535, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tokie prašymai viešinami, kad suinteresuoti gyventojai ir institucijos galėtų pateikti pastabas.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas nėra nustatytas. Prašyme siūloma nustatyti paskirtį kaip kita ir įtvirtinti konkretų naudojimo būdą: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

    Praktikoje toks pakeitimas reiškia, kad sklypas būtų aiškiai priskiriamas individualių namų plėtrai, o tai gali turėti įtakos galimoms statyboms, projektavimo sprendiniams ir kaimynystės vystymui. Vis dėlto pats paskirties ar būdo pakeitimas dar nereiškia automatinio statybos leidimo, nes vėlesniuose etapuose taikomi detalūs teritorijų planavimo ir statybos reikalavimai.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų, nuo 2026 metų rugsėjo 16 dienos iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai gali teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu.

    Pasiūlymus taip pat galima pateikti per teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, nurodant, kad pastabos teikiamos dėl sklypo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo arba nustatymo. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktus telefonu ir elektroniniu paštu.

  • Vilniuje tarp sklypų atsirado 120 kv. m valstybinės žemės: kaimynams duotas 20 dienų terminas

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų Marijampolės g. 4A, Panerių g. 19 ir Algirdo g. 71. Skaičiuojama, kad įsiterpęs plotas siekia apie 120 kvadratinių metrų, o dėl jo planuojama rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

    Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į sklypo Marijampolės g. 4A savininko prašymą. Nurodoma, kad tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį prijungti prie besiribojančio sklypo, nes atskirai šioje vietoje neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

    Teisę įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą turi visi su juo besiribojančių sklypų savininkai. Savivaldybė pažymi, kad nagrinėjamu atveju plotas ribojasi ir su Algirdo g. 71 sklypu, todėl šio sklypo savininkai taip pat turi teisę pretenduoti į pirkimą.

    Besiribojančių sklypų savininkams siūloma per 20 darbo dienų raštu pareikšti valią dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo. Jei keli kaimynai norėtų pirkti tą patį plotą, pirmiausia prašoma pateikti rašytinį susitarimą, kaip būtų pasidalijama pageidaujama dalis.

    Jeigu susitarti nepavyksta, parduodamo ploto dalis nustatoma proporcingai pagal tai, kokio ilgio sklypo kraštine pirkėjas ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu. Kitaip tariant, didesnę ribą turintis sklypas paprastai pretenduotų į didesnę įsiterpusios žemės dalį.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad formavimo ir pertvarkymo projektai finansuojami iniciatorių lėšomis, o įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami už rinkos vertę. Jei per nustatytą 20 darbo dienų terminą valia nepareiškiama, laikoma, kad siūlymo atsisakoma.

    Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima sekti paslaugos būseną ir teikti prašymus. Skelbiama, kad šiam atvejui priskirtas paslaugos registracijos numeris yra ZSFP-221578.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus kontaktas. Gyventojams primenama, kad sprendimai dėl įsiterpusių plotų dažnai tampa aktualūs tankiai užstatytose miesto vietose, kur kiekvienas papildomas kvadratinis metras gali turėti reikšmės sklypo naudojimui ir jo vertei.

  • Vilniuje priimtas sprendimas dėl sklypo V. Grybo g. 34: ką dabar turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad valstybinės žemės sklypui V. Grybo g. 34 Vilniuje patvirtintas žemės sklypo dalių planas ir nustatyti plotai, reikalingi esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimas aktualus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ir jų dalių savininkams, kurie naudojasi šio sklypo teritorija.

    Savivaldybės nurodymu, planą parengė mažoji bendrija „Žemės matavimų biuras“, o sprendimu išskirtos konkrečios sklypo dalys, priskiriamos statinių eksploatavimui. Tokie planai paprastai reikalingi aiškiai apibrėžti, kokia valstybinės žemės dalis tenka pastatų funkcionavimui ir priežiūrai, pavyzdžiui, privažiavimams, inžineriniams tinklams ar aptarnavimo zonoms.

    Praktikoje tai reiškia, kad savininkams atsiranda aiškesnės ribos, kokiomis teritorijos dalimis galima naudotis statinių eksploatacijai, o kokios sklypo vietos nepatenka į nustatytas zonas. Toks sureguliavimas dažnai sumažina ginčų riziką tarp bendraturčių ar pastatų valdytojų ir palengvina sprendimus dėl teritorijos tvarkymo, remonto darbų ar naudojimosi tvarkos.

    Jeigu pastatų ar patalpų savininkai nesutinka su priimtu sprendimu, jie turi teisę jį skųsti sprendime nustatyta tvarka. Savivaldybė taip pat prašo raštu informuoti administraciją, jeigu bus pasinaudota teise apskųsti sprendimą.

    Gyventojams ir verslui, turintiems patalpas ar pastatus šioje teritorijoje, verta įsivertinti, ar nustatytos sklypo dalys atitinka faktinį naudojimąsi, pavyzdžiui, automobilių parkavimą, privažiavimą prie pastatų, šiukšlių surinkimo vietas ar aptarnavimo aikšteles. Jei kyla klausimų dėl ribų ar faktinės situacijos, dažniausiai rekomenduojama kreiptis į matininkus arba savivaldybę dėl plano išaiškinimo.