CP v2

Tag: Žemės sklypai

  • Vilniuje ketinama keisti sklypo paskirtį: žemės ūkį siūlo paversti rekreacine teritorija

    Viešinamas prašymas dėl paskirties

    Vilniaus miesto savivaldybėje gautas prašymas pakeisti arba nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro numeris 0101/0161:1485, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypas priskirtas žemės ūkio paskirčiai, nurodant naudojimo būdą kaip kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

    Prašyme siūloma keisti paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą kaip rekreacines teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai siejami su galimybe teritoriją pritaikyti poilsiui ar laisvalaikio infrastruktūrai, jei tai leidžia planavimo dokumentai.

    Terminai ir gyventojų pasiūlymai

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugsėjo 10 dienos iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Per šį laikotarpį visuomenė gali susipažinti su informacija ir teikti pastabas.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu savivaldybės nurodytu adresu arba elektroniniu paštu. Taip pat pastabos gali būti teikiamos per teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Kodėl tai svarbu?

    Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas yra viena svarbiausių procedūrų, darančių įtaką tam, kokia veikla sklype gali būti vykdoma ateityje. Nuo paskirties priklauso ir galimi teritorijos vystymo scenarijai, derinimo apimtis bei taikomi aplinkosauginiai ir infrastruktūros reikalavimai.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį +370 5 211 2868 ir elektroninio pašto adresą valerija.sabaliauskiene@vilnius.lt.

  • Vilniuje keičiamas Konduktorių g. 18 sklypas: vietoje mažaaukščių gali kilti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Konduktorių g. 18 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypo kadastro numeris – 0101/0070:0239.

    Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o naudojimo būdas įvardijamas kaip gyvenamosios teritorijos, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Prašyme siekiama pakeitimo į kitą paskirtį, tačiau su naudojimo būdu, leidžiančiu daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia galimybę teritoriją vystyti intensyviau, nei leidžia mažaaukštės statybos režimas. Gyventojams tai dažniausiai susiję su didesniu užstatymo tankiu, papildomais srautais ir parkavimo poreikiu, o vystytojams – su didesne projektų apimtimi ir lankstesnėmis alternatyvomis.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugsėjo 9 dienos iki 2026 metų rugsėjo 22 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu.

    Pastabas taip pat galima teikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė nurodo, kad papildoma informacija teikiama ir telefonu.

  • Vilniuje keičiasi servitutas Geležinkelio g. 3: ką privalo žinoti sklypo naudotojai

    Vilniaus Geležinkelio gatvėje, prie 3 numeriu pažymėto sklypo (kadastro Nr. 0101/0057:222), planuojami pakeitimai, susiję su gretimos teritorijos Geležinkelio g. 1 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Pagal projekto sprendinius numatoma nustatyti kelio servitutą, kuris leistų sklypo Geležinkelio g. 3 savininkui patogiai privažiuoti ir prieiti prie savo valdos.

    Dokumentuose nurodoma, kad servitutas būtų suformuotas projektuojamame sklype kaip 0,0254 hektaro ploto kelio juosta. Ši teritorija būtų skirta užtikrinti teisėtą privažiavimą prie sklypo Geležinkelio g. 3, todėl praktikoje tai gali turėti įtakos tiek judėjimo maršrutams, tiek naudojimosi gretimu sklypu sąlygoms.

    Apie planuojamą servitutą informuojama vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, kuriose numatyta pareiga informuoti suinteresuotus asmenis ir sudaryti galimybę susipažinti su sprendiniais. Tokiose situacijose ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip servituto ribos pažymėtos brėžiniuose ir kokios konkrečios naudojimosi teisės jame įrašomos.

    Su projektu susipažinti galima UAB „Geodezijos centras“ patalpose Pašilaičių g. 17-38, Vilniuje, taip pat žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Nurodytas viešinimo laikotarpis yra nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos iki 2026 metų rugsėjo 25 dienos, o projekto paslaugos bylos numeris ŽPDRIS sistemoje yra ZSFP – 101933.

    Gyventojams ir sklypų savininkams tokiais atvejais rekomenduojama įvertinti, ar servitutas nekeičia įprastų naudojimosi sąlygų, ir laiku patikrinti dokumentus bei brėžinius. Jei kyla neaiškumų dėl pravažiavimo tvarkos ar servituto apimties, verta kreiptis į projekto rengėją ir pasitikslinti, kaip sprendiniai bus įtvirtinti galutiniuose dokumentuose.

  • Vilniuje startuoja sklypo Pergalės g. 60 pertvarka: prijungs valstybinės žemės gabalą

    Kas planuojama Pergalės g. 60

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša pradedanti žemės sklypo Pergalės g. 60 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sprendimas grindžiamas administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo startuoja procedūros pagal galiojančias taisykles.

    Projektu apimama apie 1 967 kv. m teritorija, kurioje yra 1 874 kv. m kitos paskirties sklypas ir apie 93 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Pagrindinis tikslas – šį įsiterpusį plotą prijungti prie besiribojančio sklypo.

    Kodėl prijungiamas įsiterpęs plotas

    Savivaldybė nurodo, kad laisvoje valstybinėje žemėje šiuo atveju neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo. Dėl to pasirenkamas sprendimas sujungti įsiterpusį plotą su gretimu sklypu, kad teritorija būtų valdoma ir tvarkoma aiškiomis ribomis.

    Tokie projektai paprastai inicijuojami tenkinant bendraturčių ar suinteresuotų asmenų prašymus, kai esama situacija neatitinka racionalaus žemės naudojimo principų. Praktikoje tai padeda išvengti nepatogių, atskirai nefunkcionuojančių valstybinės žemės „salelių“ ir palengvina vėlesnius sklypo tvarkymo darbus.

    Kaip vyks procesas ir kur sekti eigą

    Visi su projektu susiję planavimo veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys sistemoje gali sekti paslaugų būsenos pasikeitimus bei gauti elektroninių paslaugų rezultatus.

    Skelbiama, kad šio projekto registracijos numeris sistemoje yra ZSFP-213343. Papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio specialistė Valerija Sabaliauskienė.

  • Kauno g. 27 sklype planuojamas lūžis: vietoje būsto zonos – komercija, vilniečiai kviečiami reaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo Kauno g. 27 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0055:0069.

    Šiuo metu sklypo naudojimas priskiriamas kategorijai kita, o konkretus būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tai reiškia, kad teritorija iki šiol buvo siejama su gyvenamąja funkcija.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujamas naujas naudojimo būdas būtų kitas, komercinės paskirties objektų teritorijos. Toks pokytis paprastai atveria galimybes planuoti didesnį paslaugų, prekybos ar biurų funkcijų intensyvumą, tačiau konkreti veikla ir apimtys priklauso nuo vėlesnių planavimo bei projektavimo sprendinių.

    Pasak savivaldybės, prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpis skirtas tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su informacija ir pateikti pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo metu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai priimami ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5211 2137 arba elektroniniu paštu agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė ragina nepavėluoti, nes pasiūlymai vertinami tik nustatytu viešinimo laikotarpiu.

  • Vilniuje ruošiamas sklypo Gurių g. 129 pokytis: vietoje sandėlių gali atsirasti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Gurių g. 129 (kadastro Nr. 0101/0158:149) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o jo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

    Pateiktame prašyme nurodoma, kad pageidaujama išlaikyti kitą pagrindinę paskirtį, tačiau pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų ir bendrabučių teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai atveria kelią planuoti gyvenamąją statybą, tačiau savaime dar nereiškia automatinio statybų leidimo ar konkretaus projekto patvirtinimo.

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl sprendinio, nes tokie teritorijos naudojimo pokyčiai gali turėti įtakos aplinkiniam užstatymui, susisiekimui ir infrastruktūros poreikiui.

    Pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui galima pateikti raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per Teritorijų planavimo informacinę sistemą. Ši sistema naudojama teritorijų planavimo ir susijusių procedūrų viešinimui, todėl joje paprastai skelbiami sprendiniai, dokumentai ir pastabų teikimo tvarka.

    Praktikoje perėjimas nuo pramonės ar sandėliavimo prie gyvenamosios paskirties dažniausiai reiškia, kad vėliau turi būti sprendžiami papildomi klausimai: susisiekimo sprendiniai, automobilių parkavimas, triukšmo ir oro taršos vertinimas, inžinerinių tinklų pajėgumai, taip pat aplinkinių teritorijų planavimo suderinamumas. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimas yra etapas, kai bendruomenė gali išsakyti argumentus dar iki galutinių sprendimų.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +37060007684 ir elektroninio pašto adresas agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė taip pat nurodo bendrąjį kontaktą pasiūlymams teikti – savivaldybe@vilnius.lt.

  • Naujas sprendimas Verkiuose: žemės sklypui suteikiamas Nalšios g. 5 adresas

    Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnijoje suformuotam žemės sklypui planuojama suteikti adresą Nalšios g. 5. Sprendimas taikomas konkrečiam formavimo ir pertvarkymo projektu suformuotam sklypui, pažymėtam kaip sklypas Nr. 2.

    Adreso suteikimas grindžiamas galiojančia numerių ir adresų suteikimo tvarka, kuri reglamentuoja pastatų, patalpų, butų ir žemės sklypų adresų formavimą, keitimą bei apskaitą. Tokia procedūra taikoma ir tiems žemės sklypams, kuriuose pagal paskirtį ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba.

    Dokumente nurodoma, kad sprendimas susijęs su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų liepos 17 dieną įsakymu Nr. 30-1830/26. Projektas apima sklypus, kurių kadastro numeriai 0101/0101:1053 ir 0101/0101:625.

    Praktikoje adreso suteikimas yra svarbus žingsnis tvarkant nekilnojamojo turto ir žemės sklypų administravimą, nes aiškus adresas reikalingas registrams, pašto paslaugoms, inžinerinių tinklų planavimui ir būsimoms statybų ar projektavimo procedūroms. Tai taip pat palengvina institucijų ir paslaugų teikėjų darbą, kai reikia tiksliai identifikuoti objektą vietovėje.

    Numatoma, kad suformuotam sklypui oficialiai bus priskirtas adresas Nalšios g. 5, o įrašai bus tvarkomi pagal galiojančias adresų formavimo taisykles. Gyventojams ar suinteresuotiems asmenims tai reiškia aiškesnį sklypo identifikavimą ir mažesnę riziką dėl netikslumų dokumentuose ateityje.

  • Vilniuje pradedamas Džiaugsmo g. 33 sklypo dalijimas: du alternatyvūs projektai ir kas bus tvirtinama

    Ką planuoja daryti savivaldybė

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė pradedanti rengti 2 610 kv. m ploto žemės sklypo Džiaugsmo g. 33 (kadastro Nr. 0101/0074:885) formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektu siekiama atidalyti sklypą ir suformuoti atskirus žemės sklypus, taip pat nustatyti galimus teritorijos naudojimo būdus.

    Kaip nurodoma, planuojama nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Tokie sprendiniai paprastai dar nereiškia automatinės teisės statyti, nes vėlesniuose etapuose vertinami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, detaliojo planavimo, projektavimo ir leidimų procedūros.

    Kodėl rengiami du variantai

    Savivaldybė pabrėžia, kad valią dėl projekto rengimo pareiškė keli sklypo bendraturčiai, todėl šiuo metu pradedami rengti du alternatyvūs Džiaugsmo g. 33 sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai. Kiekvienam jų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje atverta atskira paslauga.

    Institucija atkreipia dėmesį, kad galutiniam tvirtinimui bus pasirinktas tas projektas, kuris atitiks Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad lemiami tampa ne tik iniciatorių siūlymai, bet ir procedūrinis atitikimas, suderinimai bei privalomi pritarimai.

    Kas privalo pritarti ir ką tai keičia

    Pagal taikomas taisykles, parengtam projektui paprastai turi raštiškai pritarti iniciatoriai, privačios žemės sklypo savininkai arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, jei konkrečiu atveju nenumatyta išimtis. Jei visų pritarimų nėra, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priežiūrą vykdančiam padaliniui.

    Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad projektas atitinka reikalavimus, gali būti pateikta išvada dėl tikslingumo tvirtinti, tačiau su esmine sąlyga. Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visus privalomus raštiškus pritarimus arba kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatys, kad sklypas turi būti formuojamas ar pertvarkomas pagal konkretų projektą.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai, savivaldybės teigimu, bus atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima stebėti paslaugų būsenas ir gauti rezultatų dokumentus. Nurodomi paslaugų registracijos numeriai: ZSFP-115107 ir ZSFP-218950.

  • Valstybinės žemės kaina gali nustebinti: NŽT paaiškino, kada taikoma nuolaida ir vertinimas

    Kas lemia valstybinės žemės kainą

    Valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono būdu, kaina nėra nustatoma vienu universaliu principu. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad kaina priklauso nuo sklypo paskirties ir nuo to, ar vertė nustatoma masiniu būdu, ar atliekant individualų turto vertinimą.

    Praktiškai tai reiškia, kad vienais atvejais kaina skaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, o kitais remiamasi nepriklausomų vertintojų išvada. Skirtinga tvarka taikoma ir namų valdos sklypams, kuriems galioja atskira metodika bei galimos nuolaidos.

    Kada užtenka masinio vertinimo

    Sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė paprastai nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Tokiu atveju atsižvelgiama į sklypo vietą ir jam priskirtą verčių zoną, o individualus vertinimas dažniausiai nėra reikalingas.

    Pagal tą patį principą vertinami ir įsiterpę valstybinės žemės plotai, kai dėl dydžio, formos ar išsidėstymo neįmanoma suformuoti racionalaus atskiro sklypo. Teritorijose, kur planuojama gyvenamoji paskirtis, toks plotas paprastai negali viršyti 0,04 hektaro, kitose teritorijose dažniau taikoma iki 0,5 hektaro riba.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad įsiterpusiu gali būti pripažįstamas ir didesnis plotas, jei jis iš esmės yra siaura juosta, šlaitas ar griovys. Tokiais atvejais vertinama, ar plotas atitinka teisės aktuose numatytus kriterijus, o kaina vis tiek remiama masinio vertinimo duomenimis.

    Kada sklypą vertina individualiai

    Komercinės paskirties sklypams ir daliai kitų be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų taikomas individualus turto vertinimas. Toks vertinimas leidžia nustatyti vertę pagal konkretaus sklypo aplinkybes, pavyzdžiui, jo užstatymo galimybes, ribojimus ar infrastruktūros situaciją.

    Individualų vertinimą organizuoja NŽT, pasitelkdama teisę vertinti turintį vertintoją, parinktą pagal viešųjų pirkimų tvarką. Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka NŽT, o pirkėjas jas kompensuoja iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl jos galutiniame rezultate tampa sklypo kainos dalimi.

    Namų valdos sklypai ir 40–50 proc. nuolaidos

    Namų valdos valstybinės žemės pradinė kaina apskaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos vertės gali būti pridedamas teisės aktuose numatytas priedas, susijęs su inžineriniais statiniais.

    Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos sklypą be aukciono, tam tikrais atvejais gali būti taikoma 40 proc. nuolaida, o kai kuriose situacijose minimas ir 50 proc. nuolaidos dydis. Nuolaidos taikymas siejamas su socialiniais kriterijais, pavyzdžiui, kai šeimoje mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingo amžiaus asmenų, taip pat kai asmeniui nustatytas 0–40 proc. dalyvumo lygis ar jis yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, arba šeimoje yra nepilnamečių.

    Nuolaida taikoma vieną kartą tam pačiam asmeniui, įsigyjant vieną sklypą ar jo dalį gyvenamosios paskirties pastatams naudoti. Ji taip pat ribojama sklypo dalies dydžiu: iki 1995 metais birželio 1 dienos patvirtintose miestų ribose paprastai taikoma ne didesnei kaip 0,06 hektaro daliai, o kaimo gyvenamosiose vietovėse dažniau taikoma iki 0,15 hektaro daliai.

    Jei sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise, nuolaida gali būti taikoma kiekvienam bendraturčiui atskirai, jei jis atitinka nustatytas sąlygas, tačiau tik jo įsigyjamai daliai neviršijant nustatytų ribų. NŽT nurodo, kad ši tvarka taikoma prašymams, pateiktiems nuo 2025 metais liepos 1 dienos, o teisę į nuolaidą reikia pagrįsti dokumentais.

    Gyventojams planuojant valstybinės žemės įsigijimą svarbu iš anksto įsivertinti, kuri vertinimo schema bus taikoma, nes nuo to priklauso ne tik galutinė suma, bet ir procesas bei papildomos išlaidos. Kilus neaiškumams, praktikoje daugiausia klausimų kelia sklypo kategorijos priskyrimas ir tai, ar konkrečiam atvejui bus reikalingas individualus vertinimas.

  • Vilniuje siūloma pakeisti sklypo Juodasis kel. 45 paskirtį: gyventojai turi 10 darbo dienų

    Kas planuojama sklype?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad gautas prašymas pakeisti (nustatyti) žemės sklypo Juodasis kel. 45 (kadastro Nr. 0101/0075:2162) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir arba naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas siejamas su gyvenamosiomis teritorijomis, konkrečiau, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

    Prašyme siūloma sklypo naudojimą keisti į komercinės paskirties objektų teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai reiškia galimybę planuoti su prekyba, paslaugomis ar biurais susijusius objektus, jei tam vėliau būtų gauti reikalingi leidimai.

    Viešinimas iki rugsėjo 2 dienos

    Savivaldybė nurodo, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugpjūčio 20 dienos iki 2026 metų rugsėjo 2 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl planuojamo sprendimo.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Savivaldybė taip pat numato galimybę teikti pastabas per Teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5 211 2868 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė primena, kad viešinimo etapas yra skirtas įvertinti suinteresuotų asmenų argumentus ir galimą poveikį aplinkai bei kaimynystei.

    Praktikoje komercinės paskirties siūlymai dažniausiai kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir suderinamumo su esamu užstatymu, todėl gyventojų pastabos šiame etape gali turėti reikšmės tolesniems sprendimams.