CP v2

Tag: Žemės sklypai

  • UAB „Troškūnų vėjas“ skelbia pranešimą sklypų savininkams: laiškų įteikti nepavyko

    UAB „Troškūnų vėjas“ skelbia pranešimą sklypų savininkams: laiškų įteikti nepavyko

    UAB „Troškūnų vėjas“ viešai paskelbė informaciją žemės sklypų savininkams, kurių gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas arba kuriems nepavyko įteikti registruoto laiško. Pranešime nurodoma, kad toks informavimo būdas taikomas vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 15 ir 17 dalimis.

    Bendrovė pažymi, kad sklypų savininkams buvo siųsti informaciniai pranešimai, tačiau jų įteikimas nebuvo sėkmingas. Dėl šios priežasties informacija skelbiama viešai, siekiant užtikrinti, kad suinteresuoti asmenys galėtų su ja susipažinti ir laiku reaguoti.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad informuojami konkretūs žemės sklypai, pažymėti schemoje, kurioje sklypas išskirtas žalia spalva. Tokios schemos paprastai pateikiamos tam, kad būtų aiškiai identifikuojama teritorija ir nekiltų abejonių, kuriems savininkams pranešimas aktualus.

    Pagal galiojančią praktiką, kai registruotas laiškas neįteikiamas arba asmens deklaruotas adresas nėra žinomas, viešas paskelbimas tampa vienu iš būdų įvykdyti informavimo pareigą. Tai ypač aktualu atsinaujinančios energetikos projektuose, kai būtina užtikrinti procedūrų skaidrumą ir teisę suinteresuotiems asmenims gauti informaciją.

    Gyventojams, kurie įtaria galintys būti susiję su nurodyta teritorija ar nuosavybės teise valdomais sklypais, rekomenduojama peržiūrėti bendrovės paskelbtą raštą ir, esant poreikiui, susisiekti su pranešimą paskelbusia įmone. Tai gali padėti patikslinti kontaktinius duomenis ir išvengti situacijų, kai svarbi informacija nepasiekia savininko.

  • Iki birželio 15 dienos – paraiškos dėl medžiojamų gyvūnų žalos prevencijos: iki 7 000 eurų

    Žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių sklypuose medžioklė nėra uždrausta, iki birželio 15 dienos gali teikti paraiškas dėl kompensacijos už šiais metais įdiegtas medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencines priemones. Savivaldybė nurodo, kad parama skirta realiai patirtoms ir dokumentais pagrįstoms išlaidoms.

    Akcentuojama, kad medžiotojų būreliai nėra laikomi žemės sklypų savininkais, valdytojais ar naudotojais, todėl paraiškų šiuo pagrindu teikti negali. Paraiškas kviečiami teikti tie, kurie turi teisę disponuoti sklypu ir jame įgyvendino prevencijos sprendimus.

    Kas kompensuojama ir kiek?

    Pagal nustatytas sąlygas kompensuojama iki 80 proc. patirtų išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 7 000 eurų vienam pareiškėjui. Tai reiškia, kad finansuojama dalis išlaidų už priemones, kurios mažina medžiojamų gyvūnų daromą žalą pasėliams, želdiniams ar infrastruktūrai.

    Praktikoje tokios priemonės dažniausiai apima įvairius atitvėrimus, apsaugines konstrukcijas, įrangą ar darbus, kurie padeda apsaugoti konkrečią teritoriją. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinant paraiškas svarbiausia yra aiškiai pagrįsti, kas įrengta, kur įrengta ir kiek tai kainavo.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Teikiant paraišką būtina pridėti žemės sklypo, kuriame įdiegtos priemonės, planą ar schemą. Taip pat reikalingos sąskaitos faktūros ir apmokėjimo dokumentai už įsigytas medžiagas bei atliktus darbus.

    Be to, turi būti pateikti nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė gali prašyti ir papildomų dokumentų, jeigu jų reikia prevencinių priemonių įgyvendinimui ir patirtoms išlaidoms pagrįsti.

    Kam teikiama pirmenybė?

    Siekiant, kad kompensavimu galėtų pasinaudoti daugiau gyventojų ir ūkio subjektų, pirmenybė numatyta pareiškėjams, pirmą kartą teikiantiems paraiškas dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo. Tokia praktika taikoma tam, kad parama pasiektų platesnį ratą, o ne kartotųsi tiems patiems pareiškėjams.

    Gyventojams rekomenduojama neatidėti paraiškų pateikimo iki termino pabaigos ir iš anksto pasirūpinti visais priedais, nes dažniausios vėlavimo priežastys yra trūkstami apmokėjimo dokumentai, neaiškios schemos arba nepakankamai pagrįstos sklypo valdymo teisės.

  • Vilniaus taryba patvirtino Kaukysos g. 18 sklypo dalių planą: nustatytos dalys statiniams eksploatuoti

    Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2026 metų gegužės 13 dieną priėmė sprendimą patvirtinti žemės sklypo Kaukysos g. 18 (kadastro Nr. 0101/0059:1199) dalių planą ir nustatyti sklypo dalis statiniams eksploatuoti. Sprendimas užregistruotas 2026 metų gegužės 15 dieną, jam suteiktas registracijos numeris 1-1820.

    Sprendimas susijęs su mišrios nuosavybės sklypu, kurį valdo valstybė ir privatūs savininkai, o jame esantys statiniai turi skirtingus savininkus. Tokiais atvejais praktikoje svarbu aiškiai apibrėžti, kokia žemės sklypo dalis priskiriama konkrečių statinių naudojimui ir priežiūrai, kad vėliau nekiltų ginčų dėl naudojimosi, patekimo ar prievolių.

    Patvirtintą dalių planą parengė uždaroji akcinė bendrovė „Lorus Construction“. Plane išskirtos statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nustatyti jų plotai, o pagal šiuos sprendinius suformuotos dalys, būtinos sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams aptarnauti.

    Apie priimtą sprendimą informuojami statinių ar jų dalių savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ ir sklypo dalies nuomininkas. Savivaldybė taip pat nurodo, kad sprendimas gali būti skundžiamas jame nustatyta tvarka, o pasinaudojus skundo teise prašoma apie tai informuoti savivaldybės administraciją.

    Tokie tarybos sprendimai paprastai tampa atspirties tašku tvarkant žemės naudojimo klausimus: aiškiau apibrėžiamos ribos, atsakomybės už teritorijos priežiūrą ir eksploatacinius poreikius, o tai ypač aktualu, kai viename sklype veikia keli savarankiški objektai. Gyventojams ir turto savininkams tai gali reikšti mažiau neapibrėžtumo dėl kasdienio naudojimosi teritorija ir sprendimų priėmimo bendruose klausimuose.

  • Vilniuje pradedamas P. Vileišio g. 12 sklypo formavimo projektas: ką svarbu žinoti gyventojams

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė pradedanti rengti žemės sklypo P. Vileišio g. 12 formavimo ir pertvarkymo projektą. Savivaldybė nurodo, kad procedūros vykdomos pagal aplinkos ministro patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles.

    Pagrindinis projekto tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokie projektai paprastai reikalingi aiškesniam sklypo ribų nustatymui, naudojimo teisėms sureguliuoti ir tikslesniam teritorijos planavimui.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad formuojamas sklypas P. Vileišio g. 12 galimai turės bendrą ribą su atskirai nesuformuotu žemės sklypu, kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas P. Vileišio g. 13. Dėl to projekto sprendiniai gali būti aktualūs ir kaimyninių sklypų ar pastatų valdytojams bei gyventojams.

    Pasiūlymus ir pastabas gyventojai galės teikti projekto viešinimo metu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ŽPDRIS. Savivaldybė nurodo, kad projekto informacija sistemoje pateikiama pagal registracijos numerį ZSFP-205529.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė rekomenduoja kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrį. Pranešime taip pat nurodoma, kad už projekto komunikaciją atsakinga poskyrio vyresnioji specialistė Vilma Gargasienė.

  • Kaišiadorių rajone planuojamos trys iki 8 000 kW vėjo elektrinės: ką gali padaryti sklypų savininkai

    Kaišiadorių rajone planuojamos trys iki 8 000 kW vėjo elektrinės: ką gali padaryti sklypų savininkai

    Energetikos bendrovė „Gryna Energija“ pranešė apie planus Kaišiadorių rajone statyti tris vėjo elektrines, kurių kiekvienos įrengtoji galia neviršytų 8 000 kW. Projektas numatomas keliuose žemės sklypuose Kaišiadorių apylinkės ir Žaslių seniūnijose, o kartu būtų įrengiami ir visi reikalingi inžineriniai bei technologiniai priklausiniai.

    Pagal atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, toks pranešimas aktualus ne tik tiesiogiai planuojamų statybų sklypų savininkams, bet ir aplinkinių teritorijų žemės savininkams. Įstatymas numato zonas su statybos apribojimais ir papildomomis sąlygomis, kurios siejamos su atstumu nuo vėjo elektrinės ir jos stiebo aukščiu.

    Kam skirtas pranešimas?

    Pranešimas skelbiamas ir tiems žemės sklypų savininkams, kuriems registruotos pašto siuntos nebuvo įteiktos arba kurių deklaruota gyvenamoji vieta nežinoma. Dokumente nurodoma, kad dalis sklypų patenka į teritorijas, kuriose taikomi statybos apribojimai, taip pat į teritoriją tarp vieno ir keturių vėjo elektrinės stiebo aukščių.

    Tai reiškia, kad informaciją turėtų įsivertinti ir tie gyventojai ar žemės savininkai, kurių sklypai nėra tiesiogiai numatyti elektrinių statybai, tačiau patenka į įstatyme apibrėžtas ribas. Praktikoje tokiose situacijose dažniausiai kyla klausimai dėl galimų apribojimų ateities statyboms, sklypo naudojimui ar planuojamai rekreacinei veiklai.

    Kokios savininkų teisės ir terminai?

    Bendrovė nurodo, kad šio pranešimo adresatai turi teisę raštu pateikti prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Taip pat numatyta galimybė sudaryti susitarimą su „Gryna Energija“ dėl įstatyme apibrėžtų sąlygų.

    Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas numato ir išimtis, kada naujų pastatų statyba, patalpų įrengimas ar teritorijų rekreacijai planavimas tam tikrais atvejais galimas. Kartu pabrėžiama, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai negali teikti prieštaravimo dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių statybos.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos, dokumentų pateikimo ar prieštaravimų teikimo nurodoma kreiptis į „Gryna Energija“. Įmonės korespondencijos adresas yra Konstitucijos prospektas 9-125, Vilnius, LT-09308, o kontaktiniai duomenys pateikiami oficialiame pranešime.

    Gyventojams ir sklypų savininkams, kurių turtas patenka į įstatyme apibrėžtas teritorijas, paprastai rekomenduojama įsivertinti planuojamas veiklas sklype ir, jei kyla klausimų dėl teisinių pasekmių, kreiptis paaiškinimų per nustatytą terminą. Tokie projektai dažnai vystomi etapais, todėl ankstyvas situacijos įvertinimas gali padėti išvengti neaiškumų vėlesnėse procedūrose.

  • Sklype eina elektros linija ar dujotiekis? Teismai signalizuoja: gali priklausyti iki 40 000 eurų

    Vis daugiau žemės sklypų savininkų, kurių teritorijoje yra elektros linijos, dujotiekiai ar kiti perdavimo tinklai, iš naujo kelia klausimą dėl atlygio už naudojimąsi jų nuosavybe. Pastaraisiais metais teismuose daugėja bylų, kuriose ginčijamasi, ar infrastruktūros valdytojai turėjo teisę neatlygintinai naudotis privačiais sklypais.

    Šių ginčų esmė paprasta: kai per sklypą nutiesta infrastruktūra, ji riboja savininko teises, mažina sklypo naudojimo galimybes ir dažnai turi įtakos turto vertei. Tokiais atvejais paprastai sprendžiama dėl servituto nustatymo ir vienkartinio arba periodinio atlygio.

    Kada savininkai gali tikėtis atlygio?

    Teismų praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai tinklai sklype atsirado seniai, o savininkas už tai negavo jokios kompensacijos. Ginčai dažnai kyla dėl argumentų apie senaties terminus ar tariamai įgytas teises naudotis sklypu be atlygio.

    Vienoje iš neseniai nagrinėtų bylų teismas atmetė infrastruktūros valdytojo argumentus, kad teisė naudotis sklypu buvo įgyta be papildomų mokėjimų, ir priteisė savininkei daugiau kaip 40 000 eurų vienkartinį atlyginimą. Tokie sprendimai siunčia signalą, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o formalumai ir dokumentai tampa lemiami.

    Kas svarbiausia, jei sklype yra tinklai?

    Paprastai reikšmingiausia yra tai, ar servitutas buvo tinkamai įformintas, ar buvo sudarytos sutartys su savininku, ar atliktas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir ar numatyta kompensacija. Jei dokumentų nėra arba jie neaiškūs, savininkai dažniau ryžtasi kreiptis į teismą dėl atlygio ir teisių sureguliavimo.

    Praktikoje sklypų savininkams svarbu surinkti faktus: kada ir kokiu pagrindu įrengti tinklai, kas yra jų operatorius, kokie apribojimai taikomi sklypui ir ar registruose įrašytas servitutas. Nuo šių aplinkybių priklauso ir reali galimybė derėtis dėl taikaus susitarimo arba siekti atlygio teisiniu keliu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik infrastruktūros buvimas sklype dar nereiškia automatinės išmokos, tačiau tai yra aiški priežastis pasitikrinti dokumentus ir savo teises. Didėjantis teismų dėmesys tokioms byloms rodo, kad savininkų reikalavimai vis dažniau tampa pagrįsti, jei įrodoma neapmokėta ir tinkamai nesureguliuota naudojimosi privačia žeme praktika.

  • Didlaukio g. 69 sklypui siūloma komercinė paskirtis: Vilnius renka pastabas iki gegužės 29 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Didlaukio g. 69 (kadastro Nr. 0101/0017:63) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir nustatyti žemės naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskiriamas paskirčiai kita, o naudojimo būdas yra nenustatytas.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama išlaikyti pagrindinę paskirtį kita, tačiau nustatyti konkretų naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos. Tokie pokyčiai paprastai susiję su siekiu aiškiau apibrėžti, kokiai veiklai teritorija galėtų būti naudojama, ir sudaryti prielaidas vėlesniems projektavimo ar planavimo sprendimams.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų gegužės 18 dienos iki 2026 metų gegužės 29 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

    Pasiūlymai priimami raštu adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Pastabas galima pateikti ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, pasirenkant sklypo pagrindinės paskirties ar naudojimo būdo keitimo procedūrą.

    Papildomos informacijos dėl viešinimo ir pasiūlymų teikimo tvarkos galima gauti telefonu +370 5 211 2464 arba elektroniniu paštu giedre.avuliene@vilnius.lt. Savivaldybė primena, kad viešinimo etapas yra skirtas tam, kad sprendimai dėl teritorijos naudojimo būtų priimami įvertinus visuomenės argumentus ir praktines aplinkybes.

  • Telšiuose svarstomas sklypo S. Daukanto g. 10 naudojimo keitimas į daugiabučių teritoriją

    Telšių rajono savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo S. Daukanto gatvėje 10, Telšiuose, naudojimo būdą. Kalbama apie 0,0764 hektaro ploto sklypą, kurio kadastrinis numeris 7868/0012:170.

    Šiuo metu sklypas priskirtas gyvenamosioms teritorijoms, o naudojimo pobūdis numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Prašoma pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas.

    Savivaldybė nurodo, kad pakeitimas siejamas su sklype esančiu statiniu ir poreikiu suderinti naudojimo būdą su atnaujintu teisiniu reglamentavimu. Konkrečiai remiamasi aplinkos ministro 2024 metais birželio 17 dieną įsakymu Nr. D1-199 patvirtintu Žemės naudojimo būdų turinio aprašu.

    Kur ir kaip bus viešinama?

    Prašymo iniciatorius yra sklypo savininkas. Su paviešintu prašymu ir vėlesniais sprendimais bus galima susipažinti savivaldybės interneto svetainėje, taip pat teritorijų planavimo viešinimo sistemose.

    Savivaldybė pažymi, kad TPDRIS elektroninės paslaugos teikiamos per TPS „Vartai“ ir ten skelbiama informacija apie rengiamų teritorijų planavimo dokumentų viešinimą. Tokiu būdu gyventojai gali patogiai matyti dokumentus ir proceso eigą.

    Iki kada galima teikti pasiūlymus?

    Visuomenė pasiūlymus dėl prašymo gali teikti nuo jo paskelbimo dienos iki 2026 metais gegužės 22 dienos imtinai. Pasiūlymai priimami raštu Telšių rajono savivaldybės merui.

    Dėl procedūrinių klausimų nurodytas kontaktinis asmuo yra Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Simonas Bagdonas. Savivaldybė taip pat pateikia kontaktus konsultacijoms ir informacijos patikslinimui.

    Tokie naudojimo būdo pakeitimai praktikoje dažniausiai vertinami per urbanistinio suderinamumo, infrastruktūros pajėgumų ir poveikio aplinkai prizmę. Gyventojų pastabos šioje stadijoje gali būti svarbios siekiant įvertinti, kaip planuojamas pokytis atitiks aplinkinių teritorijų vystymo kryptį.

  • Rokantiškių Sodų 2-oji g. 17: svarstomas sklypo paskirties keitimas į vienbučių ir dvibučių namų teritoriją

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie gautą prašymą pakeisti arba nustatyti žemės sklypo Rokantiškių Sodų 2-ojoje g. 17 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypo kadastro numeris – 0101/0036:350.

    Šiuo metu nurodoma esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Tai reiškia, kad sklypas formaliai priskirtas žemės ūkio naudojimui ir jam taikomi su tuo susiję ribojimai.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujama paskirtis būtų keičiama į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Toks pokytis paprastai sudaro prielaidas planuoti gyvenamąją statybą, tačiau savaime dar nereiškia automatinio leidimo statyti.

    Viešinimas ir pasiūlymų teikimas

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų gegužės 11 dienos iki 2026 metų gegužės 22 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali susipažinti su sprendiniu ir teikti pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo laikotarpiu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Taip pat galima kreiptis elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt.

    Pastabas taip pat galima pateikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą, kur fiksuojami pasiūlymai dėl sklypų paskirties ar naudojimo būdo keitimo. Ši procedūra skirta užtikrinti skaidrumą ir galimybę visuomenei įsitraukti.

    Ką praktiškai reiškia paskirties keitimas?

    Žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas yra vienas iš etapų, kurio gali prireikti, jei sklype planuojama kitokia veikla nei leidžia esamas statusas. Gyvenamosios teritorijos statusas dažniausiai reikalingas, kai norima sklypą pritaikyti vienbučių ar dvibučių namų statybai.

    Vis dėlto net ir pakeitus paskirtį, konkreti statyba priklauso nuo kitų reikalavimų: teritorijų planavimo dokumentų, inžinerinių tinklų galimybių, susisiekimo sprendinių, aplinkosauginių ir kitų teisės aktų. Dėl to gyventojams rekomenduojama vertinti ne tik patį keitimo faktą, bet ir platesnį kontekstą.

    Kur kreiptis dėl papildomos informacijos?

    Savivaldybė nurodo, kad dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 5 211 2137. Taip pat pateikiamas kontaktinis el. paštas agnija.ciz@vilnius.lt.

    Viešinimo laikotarpiu pateikti pasiūlymai gali būti svarbūs vertinant sprendimo pagrįstumą ir galimą poveikį aplinkai bei kaimynystei. Jei pateikiamos pastabos, jos turi būti suformuluotos aiškiai, nurodant argumentus ir pageidaujamą sprendimą.

  • Luokėje parduotas savivaldybės angaras su sklypu: sandoris siekė 36 330 eurų

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė apie įvykusį nekilnojamojo turto sandorį Luokės miestelyje. Parduotas angaras su jam priskirtais statiniais ir žemės sklypu, esantis Telšių gatvėje.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, parduotas vieno aukšto metalinis pastatas angaras, kurio statybos metai yra 1982. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma kaip sandėliavimo.

    Angaro bendras plotas siekia 453,28 kvadratinio metro. Kartu perleisti ir kiti inžineriniai statiniai, esantys toje pačioje teritorijoje.

    Sandorio apimtis apėmė kiemo aikštelę, kurios plotas yra 333,61 kvadratinio metro, taip pat tvorą, kurios ilgis 134,56 metro. Savivaldybė nurodo, kad tvora fiziškai pažeista, išlikę apie 80 proc.

    Šiems statiniams priskirtas 0,3649 hektaro žemės sklypas Luokės kadastro vietovėje. Visas turtas yra adresu Telšių g. 66D, Luokės miestelis, Telšių rajono savivaldybė.

    Už parduotą turtą sumokėta 36 330 eurų. Savivaldybės pranešime taip pat pateikiami objekto ir sklypo unikalūs numeriai bei kadastriniai duomenys, kurie leidžia tiksliai identifikuoti sandorio objektą registruose.

    Kodėl tokie pardavimai svarbūs?

    Savivaldybių turto pardavimai gyventojams ir verslui dažnai yra vienas iš signalų apie vietos infrastruktūros ir ekonominės veiklos pokyčius. Tokie objektai gali būti pritaikomi sandėliavimui, smulkiai gamybai ar paslaugų veiklai, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo ir naudojimo reikalavimai.

    Viešas informavimas apie parduotą turtą didina skaidrumą ir leidžia bendruomenei matyti, kaip keičiasi savivaldybės valdomas turtas. Taip pat tai sudaro prielaidas stebėti, ar turtas realizuojamas rinkos sąlygomis ir ar sandoriai atitinka viešojo intereso principus.