CP v2

Tag: Žemės ūkio ministerija

  • Žemės ūkio studijoms – 200 eurų kas mėnesį: kam skiriamos tikslinės stipendijos ir kur?

    Žemės ūkio studijoms – 200 eurų kas mėnesį: kam skiriamos tikslinės stipendijos ir kur?

    Žemės ūkio ministerija skelbia tęsianti tikslinių skatinamųjų stipendijų programą studentams, pasirinkusiems žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos krypties studijas. Šį rudenį stipendijas gaus 43 įstoję studentai, o išmoka sieks 200 eurų per mėnesį visą studijų laikotarpį.

    Ministerijos teigimu, stipendijos skirtos padėti pritraukti daugiau jaunų specialistų į sektorius, kuriuose darbdaviai dažnai įvardija kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Parama mokama tiksliai pasirinkusiems konkrečias studijų programas, susijusias su žemės ūkiu, maisto pramone ir veterinarija.

    Kur ir kiek stipendijų skiriama?

    Vytauto Didžiojo universitete stipendijos numatytos agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos ir tvariosios inžinerijos programoms. Čia skiriamos 8 stipendijos.

    Lietuvos sveikatos mokslų universitete 8 stipendijos atiteks gyvūnų ir maisto mokslų bei veterinarinės medicinos programų studentams. Kauno technologijos universitete maisto mokslo ir technologijos studijų programai numatyta 1 stipendija.

    Kolegijose tikslinės stipendijos paskirstytos plačiau: Lietuvos inžinerijos kolegijoje žemėtvarkos ir hidrotechninės statybos studijoms skiriamos 5 stipendijos. Vilniaus kolegijoje agroverslo ir maisto technologijų bei veterinarijos specialybes pasirinkusiems numatytos 8 stipendijos.

    Kauno kolegijoje agroverslų technologijų, maisto technologijos bei gastronomijos ir antreprenerystės programas pasirinkusiems skiriamos 7 stipendijos. Utenos kolegijoje žemės ūkio ir maisto produktų technologijų programas pasirinkusiems numatytos 6 stipendijos.

    Kiek laiko mokama išmoka?

    Ministerija nurodo, kad tikslinės skatinamosios stipendijos teikiamos nuo 2020 metų, o jų gavėjai paramą gali gauti 3–6 metus, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos trukmės. Pavyzdžiui, veterinarinės medicinos studijos trunka šešerius metus, todėl parama gali būti mokama visą šį laikotarpį.

    Stipendijos skiriamos studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose, jei jų studijų programa patenka į nustatytas prioritetines sritis. Bendras šiuo metu finansuojamų stipendijų skaičius siekia 141.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad tokia parama yra viena iš priemonių didinti studijų patrauklumą ir stiprinti kompetencijas visoje maisto grandinėje nuo pirminės gamybos iki saugos, kokybės ir gyvūnų sveikatos užtikrinimo.

  • Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: kodėl didieji ūkiai dar delsia

    Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: kodėl didieji ūkiai dar delsia

    Iki žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos likus mažiau nei dviem savaitėms, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus ir žemės ūkio bendroves nedelsti. Ministerija pabrėžia, kad paskutinėmis dienomis išaugęs besijungiančiųjų skaičius gali sulėtinti sistemų darbą ir apsunkinti paraiškų pateikimą.

    Šių metų deklaravimą planuojama baigti birželio 12 dieną. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.

    Skaičiai rodo didžiųjų ūkių pauzę

    Žemės ūkio duomenų centro skelbiamoje deklaravimo statistikoje matyti, kad pateiktų paraiškų skaičius auga sparčiau nei bendras deklaruotas plotas. Tai leidžia daryti išvadą, kad dalis didesnių ūkių ir žemės ūkio bendrovių paraiškas yra pradėję pildyti, tačiau vis dar neskuba jų patvirtinti.

    Naujausiais skelbiamais duomenimis, pateikta 70 930 paraiškų, tai sudaro beveik 63 proc. 2025 metais pateiktų paraiškų skaičiaus. Tuo metu deklaruotas plotas siekia 1 259 918,65 hektaro, tai yra apie 43 proc. 2025 metais deklaruoto ploto.

    Pasak ministerijos, toks skirtumas tarp paraiškų skaičiaus ir deklaruoto ploto dažniausiai reiškia, kad didesni ūkiai, valdantys didesnius plotus, paraiškų tvirtinimą atideda vėlesniam laikui. Kuo arčiau termino pabaigos, tuo didesnė rizika, kad dėl techninių trikdžių ar laiko stokos nepavyks laiku ištaisyti klaidų.

    Ką svarbu žinoti dėl vėlavimo?

    Ministerija primena, kad pavėluotas deklaravimas tiesiogiai mažina gaunamą paramą, nes kiekviena pavėluota darbo diena kainuoja 1 proc. tiesioginių išmokų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena skaičiuojami kaip viena darbo diena.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir kelių dienų delsimas gali apčiuopiamai sumažinti galutinę išmokų sumą, ypač didesniems ūkiams. Dėl to pareiškėjams rekomenduojama ne tik pateikti paraišką, bet ir įsitikinti, kad visi duomenys patvirtinti, o deklaravimo procesas užbaigtas iki nustatyto termino.

    Pagalba ūkininkams ir nuotolinės konsultacijos

    Siekdama atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus, Žemės ūkio ministerija ketvirtadieniais nuo 8 valandos rengia nuotolines konsultacijas. Jose aptariami praktiniai deklaravimo aspektai, dažniausios klaidos ir tai, kaip jų išvengti pildant bei tvirtinant paraiškas.

    Ministerija pabrėžia, kad laiku ir teisingai deklaruoti plotai yra būtina sąlyga sklandžiam tiesioginių išmokų administravimui. Kuo anksčiau pareiškėjai užbaigia deklaravimą, tuo mažesnė tikimybė susidurti su sistemos apkrova ir tuo daugiau laiko lieka patikslinimams.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: didieji ūkiai dar delsia patvirtinti duomenis

    Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: didieji ūkiai dar delsia patvirtinti duomenis

    Iki žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos likus mažiau nei dviem savaitėms, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus nedelsti. Pasak ministerijos, paraiškų teikimo atidėliojimas iki paskutinės dienos didina klaidų riziką ir gali apsunkinti darbą dėl išaugusio sistemos naudotojų srauto.

    Pagrindinis deklaravimo terminas šiemet baigiasi birželio 12 dieną. Pavėluotas paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.

    Ministerija primena, kad savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena vertinami kaip viena darbo diena. Tai reiškia, kad delsimas prieš ilgesnius poilsio laikotarpius gali turėti didesnę finansinę įtaką, nei tikimasi iš pirmo žvilgsnio.

    Deklaravimo tempas ir skaičiai

    Žemės ūkio duomenų centras kasdien atnaujina 2026 metų deklaravimo statistiką ir skelbia ją pagal savivaldybes bei savarankiškai paraiškas kuriančius pareiškėjus. Šioje informacijoje atskirai matomos sukurtos, bet dar nepatvirtintos paraiškos, taip pat jose nurodomas deklaruojamas plotas.

    Iki šiol pateikta 70 930 paraiškų, tai sudaro beveik 63 proc. visų 2025 metais pateiktų paraiškų skaičiaus. Tuo metu deklaruotas plotas siekia 1 259 918,65 hektaro ir sudaro apie 43 proc. praėjusiais metais deklaruoto ploto.

    Didelis skirtumas tarp pateiktų paraiškų skaičiaus ir deklaruoto ploto dalies, ministerijos teigimu, signalizuoja apie tai, kad didesni ūkiai ir žemės ūkio bendrovės dar neskuba patvirtinti duomenų. Tokia situacija paskutinėmis dienomis gali sukelti didesnes eiles konsultacijoms ir didesnę techninių trikdžių tikimybę.

    Pagalba ūkininkams ir konsultacijos

    Siekdama sumažinti neaiškumų ir klaidų tikimybę, Žemės ūkio ministerija ketvirtadieniais nuo 8 valandos rengia nuotolines konsultacijas. Jų metu pareiškėjai gali užduoti klausimus apie deklaravimo procesą, reikalavimus ir dažniausiai pasitaikančias situacijas.

    Ministerija pabrėžia, kad laiku ir tiksliai deklaruoti plotai yra svarbūs ne tik dėl sankcijų išvengimo. Tai taip pat lemia sklandesnį tiesioginių išmokų administravimą ir greitesnį paramos išmokėjimo procesą, nes vėlavimai ar klaidos dažniau sukelia papildomų tikrinimų poreikį.

  • Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektų Lietuvoje daugėja, tačiau dalis paramos paraiškų vis dar atmetamos arba vertinamos prasčiau dėl pasikartojančių klaidų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad dažniausiai problemos kyla dėl netiksliai užpildytų dokumentų ir ne iki galo suprastų reikalavimų.

    ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyrius kviečia ūkininkus, kooperatyvus, maisto produktų gamintojus, perdirbėjus ir prekyba užsiimančius dalyvius į informacinį renginį–mokymus. Jie vyks 2026 metų gegužės 27 dieną, dalyvauti bus galima gyvai arba nuotoliniu būdu.

    Kas bus aptariama mokymuose?

    Renginį ŽŪM organizuoja kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA). Organizatorių teigimu, mokymų tikslas – aiškiai ir praktiškai paaiškinti, kaip tinkamai parengti paraišką pagal Strateginio plano priemonę Trumpos tiekimo grandinės.

    Per mokymus bus nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios paraiškų pildymo klaidos, detalizuojami pagrindiniai reikalavimai ir pateikiami praktiniai patarimai, kurie gali padėti sustiprinti paraišką vertinimo etape. Taip pat planuojama atsakyti į dalyviams aktualius klausimus, susijusius su įgyvendinimu ir dokumentų parengimu.

    Registracijos terminai ir tvarka

    Norint dalyvauti, reikia registruotis iš anksto ir pasirinkti patogiausią dalyvavimo būdą. Registracija vyksta iki 2026 metų gegužės 25 dienos 12 valandos.

    ŽŪM nurodo, kad dalyvavimo patvirtinimas bus išsiųstas elektroniniu paštu pasibaigus registracijai. Ministerija tikisi, jog praktinio pobūdžio mokymai padės pareiškėjams geriau pasiruošti ir sumažins techninių klaidų, dėl kurių prarandama galimybė gauti paramą.

  • Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajono savivaldybei skirta 500 000 eurų tikslinė valstybės investicija melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui ir remonto darbams. Finansavimas numatytas pagal tęstinę priemonę, skirtą valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams atnaujinti žemės savininkų ir kitų naudotojų sklypuose.

    Sprendimas įtvirtintas žemės ūkio ministro 2026 metų sausio 6 dieną įsakymu, kuriuo patvirtintas tikslinių investicijų sąrašas. Varėnos projektas orientuotas į prasčiausios būklės valstybinius melioracijos objektus, kurių nusidėvėjimas dažniausiai didina užmirkimo ir vietinių potvynių riziką.

    Kur planuojami darbai?

    Pagal parengtą investicinį projektą darbai numatyti kelių seniūnijų teritorijose. Kaniavos seniūnijoje tvarkymo darbai planuojami Ūtos, Pakuliškių, Molinės ir Kruklių kaimuose, Matuizų seniūnijoje – Urkionių ir Butvydonių kaimuose, o Varėnos seniūnijoje – Pakaršio kaime.

    Kaniavos seniūnijoje planuojama rekonstruoti 9,1 kilometro griovių ir 6 pralaidas, Matuizų seniūnijoje – 4,7 kilometro griovių, 6 pralaidas ir tiltą. Varėnos seniūnijoje numatyta rekonstruoti siurblinę, kuri paprastai yra kritinis elementas teritorijose, kur vandens perteklius turi būti pašalinamas mechaniniu būdu.

    Kodėl melioracija vėl tampa prioritetu?

    Melioracijos tinklai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, o jų būklė prastėja dėl nusidėvėjimo ir nepakankamų investicijų. Pralaidos, grioviai, tiltai ir siurblinės daro tiesioginę įtaką tam, kaip greitai po liūčių ar pavasario polaidžio pasišalina vanduo, todėl jų gedimai gali lemti užmirkusius laukus, prastesnį kelių pralaidumą ir žalas infrastruktūrai.

    Pastaraisiais metais dažnėjant intensyvioms liūtims ir staigiems kritulių pikams, savivaldybėms ypač aktualu prioritetą teikti avarinės būklės objektams. Tokie projektai dažniausiai duoda greičiausią efektą, nes pagerina vandens nuvedimą konkrečiuose probleminiuose ruožuose.

    Kada darbai turėtų prasidėti?

    Preliminariai numatyta, kad rekonstravimo darbai vyks 2026 metų trečią ir ketvirtą ketvirčiais. Tikslesni terminai priklausys nuo techninių sprendinių, viešųjų pirkimų eigos ir rangos darbų organizavimo.

    Įgyvendinus projektą tikimasi pagerinti melioracijos sistemos patikimumą ir sumažinti rizikas teritorijose, kuriose užmirkimas kartojasi. Savivaldybei tai taip pat reiškia mažiau avarinių situacijų ir aiškesnį planą, kaip nuosekliai tvarkyti problemiškiausius valstybei priklausančius objektus.

  • Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Pasirašyta finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl projekto „Sūduonios baseino melioracijos griovių ir hidrotechnikos statinių rekonstravimas“. Projektu siekiama atnaujinti vandens nuvedimo ir pralaidumo infrastruktūrą, svarbią žemės ūkio plotams ir vietos keliams.

    Numatyta projekto vertė siekia 500 tūkst. eurų. Finansavimas bus skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų investicijų projektų finansavimo tvarką.

    Kas bus rekonstruojama?

    Pagal planą bus rekonstruota 18,68 kilometro melioracijos griovių imtuvų, taip pat atnaujinta 19 pralaidų. Darbų apimtys apima ir tiltą per Sūduonios upę Gulbiniškių kaime, kurio būklė yra įvertinta ekspertizėmis.

    Be to, projekte numatyta rekonstruoti Pasūduonios ir Valavičių tvenkinių hidrotechnikos statinius. Tokie darbai paprastai yra svarbūs ne tik dėl vandens režimo reguliavimo, bet ir dėl saugumo, mažinant avarijų riziką bei neplanuotų užliejimų tikimybę.

    Kontekstas ir esama būklė

    Projekto teritorijoje bendras melioracijos griovių imtuvų ilgis siekia 19,82 kilometro, iš viso yra 22 pralaidos, 1 tiltas ir 2 tvenkinių hidrotechnikos statiniai. Dalis infrastruktūros nėra įtraukta į šio etapo rekonstrukciją, todėl darbai orientuoti į prioritetinius ruožus ir objektus.

    Skelbiama, kad jau atliktos tilto ir tvenkinių hidrotechnikos statinių būklės ekspertizės, vykdomi teritorijos tyrinėjimai ir rengiamas techninis darbo projektas. Tokia seka įprasta, nes nuo tyrinėjimų ir projektavimo kokybės priklauso sprendiniai, ilgaamžiškumas ir reali darbų kaina.

    Kada planuojama pabaiga?

    Projektą planuojama įgyvendinti 2026 metais, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų rekonstravimo darbams. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia projekto sėkmės sąlyga bus tikslus darbų suplanavimas ir sklandus rangos procesas.

    Melioracijos infrastruktūros rekonstrukcijos darbai dažniausiai vertinami kaip ilgalaikė investicija į atsparumą ekstremalesniems kritulių periodams ir ūkinės veiklos stabilumą. Atnaujinti grioviai, pralaidos ir hidrotechnikos statiniai gali sumažinti užmirkimų riziką ir prisidėti prie patikimesnio vandens nuvedimo visame baseine.

  • Nuotolinė konsultacija ūkininkams: kaip sklandžiai deklaruoti naudmenas ir nepraleisti svarbių terminų

    Nuotolinė konsultacija ūkininkams: kaip sklandžiai deklaruoti naudmenas ir nepraleisti svarbių terminų

    Ketvirtadienį, gegužės 14 dieną, nuo 8.00 iki 10.00 valandos vyks nuotolinė konsultacija žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo klausimais. Jos metu ūkininkai galės realiu laiku gauti atsakymus apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, reikalavimus ir paraiškų teikimo eigą.

    Tiesioginėje transliacijoje konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Praktikoje būtent šios institucijos dažniausiai padeda išspręsti tiek deklaravimo taisyklių, tiek su paraiškų suvedimu susijusius neaiškumus.

    Klausimus deklaravimo temomis organizatoriai kviečia siųsti ir el. paštu tiesiogines@zum.lt. Taip pat aktualią informaciją apie deklaravimą galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros parengtame informaciniame laikraštyje, kurį institucija skelbia elektroniniu formatu.

    Jei kyla techninių trikdžių ar neaiškumų dėl Paraiškų priėmimo informacinės sistemos veikimo, rekomenduojama kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą telefonu 0 5 266 0620 arba el. paštu pagalba@zudc.lt. Specialistai paprastai padeda spręsti prisijungimo, duomenų pateikimo, laukų sužymėjimo ir kitus sistemos naudojimo klausimus.

    Deklaravimo terminai ir pavėlavimas

    Šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks iki birželio 12 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau tokiais atvejais svarbu įsivertinti galimas pasekmes ir papildomas sąlygas, kurios gali būti taikomos pavėlavus.

    Nuotolinės specialistų konsultacijos rengiamos visą deklaravimo laikotarpį ketvirtadieniais. Ūkininkams tai galimybė greitai pasitikslinti dėl reikalavimų, dokumentų, paramos schemų niuansų ar techninių veiksmų sistemoje, dar nespėjus padaryti klaidų paraiškoje.

    Kam konsultacija gali būti aktualiausia?

    Konsultacija ypač naudinga tiems, kurie deklaruoja didesnį laukų skaičių, keitė ūkio struktūrą ar šiemet pirmą kartą teikia paraišką. Daug klausimų paprastai kyla ir tais atvejais, kai reikia tikslinti pasėlių deklaraciją, atnaujinti duomenis ar suderinti faktinę situaciją su žemėlapiais.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad aiškūs atsakymai dar deklaravimo proceso metu dažnai padeda išvengti vėlesnių tikslinimų ir užsitęsusių derinimų. Dėl to ūkininkams rekomenduojama klausimus formuluoti kuo konkrečiau ir, jei įmanoma, iš anksto pasiruošti su paraiška susijusią informaciją.

  • Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad teigiamai įvertinus parengtą projektą su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašyta 500 000 eurų vertės finansavimo sutartis. Lėšos bus skirtos valstybei priklausančių, prastos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai Pakruojo rajone.

    Projektu numatoma atnaujinti Pakruojo užtvankos įrenginius, kurių būklė, savivaldybės teigimu, kasmet prastėja. Darbai apims po vandeniu esančių konstrukcijų rekonstrukciją ir užtvankos vizualinės dalies sutvarkymą, kad statinys būtų saugesnis ir patikimesnis eksploatuoti.

    Taip pat planuojama rekonstruoti melioracijos griovį, įvardijamą kaip Mažupės upė, kartu su jam priklausančiu tiltu. Šis melioracijos griovys driekiasi per Laipuškių ir Gačionių kadastro vietoves, todėl darbai turėtų turėti tiesioginį poveikį aplinkinių teritorijų vandens nuvedimui.

    Ko tikimasi iš investicijų

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas siejamas su efektyvesniu vandens valdymu ir geresnėmis sąlygomis žemės ūkiui. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką, kad prastos būklės statiniai ateityje sukels vandens pratekėjimo sutrikimus, užmirkimus ar infrastruktūros pažeidimus.

    Šiuo metu rengiami dokumentai darbų pirkimui, tad artimiausias etapas bus rangovų atranka ir konkrečių darbų grafikų sudarymas. Tikimasi, kad papildomas finansavimas leis pagreitinti tvarkymo darbus ir apimti daugiau probleminių vietų, nei būtų įmanoma vien iš kasmetinių asignavimų.

    Kiek lėšų skiriama šiemet

    Savivaldybės duomenimis, šiais metais melioracijos įrenginiams tvarkyti jau numatyta 369 000 eurų iš valstybės biudžeto ir 140 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Papildomi 500 000 eurų, pasak savivaldybės, reikšmingai padidins galimybes pagerinti vandens valdymo ir melioracijos įrenginių būklę rajone.

    Melioracijos infrastruktūra daugelyje savivaldybių laikoma vienu svarbiausių ūkiui ir aplinkos apsaugai reikalingų pagrindų, nes nuo jos priklauso tiek dirbamų plotų būklė, tiek vandens pertekliaus suvaldymas intensyvių kritulių laikotarpiais. Pakruojo projektas orientuotas į labiausiai nusidėvėjusių statinių atnaujinimą, kad būtų sumažinta ilgalaikių gedimų ir avarijų tikimybė.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajone – iki 500 000 eurų melioracijai: ką ir kur žadama rekonstruoti iki 2026 metų?

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė finansavimo sutartį melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo projektui. Numatyta tvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančius, blogos būklės objektus, kad jie veiktų patikimai ir efektyviai.

    Projektui skirta iki 500 000 eurų valstybės biudžeto lėšų, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Darbus planuojama užbaigti ir už projektą atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2026 metų gruodžio 4 dienos.

    Kur vyks darbai

    Rekonstravimo darbai numatyti Kruonio, Mikalaučiškių, Paparčių, Žaslių, Varkalių ir Darsūniškio kadastro vietovėse. Savivaldybė nurodo, kad prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusiems statiniams, kurių būklė gali kelti riziką vandens nuvedimui ir aplinkinių teritorijų naudojimui.

    Planuojama atnaujinti 20,20 kilometro melioracijos griovių su juose esančiais statiniais, rekonstruoti vieną sausinimo siurblinę ir sutvarkyti 21 vandens pralaidą. Tokie objektai yra svarbūs ne tik žemės ūkio naudmenoms, bet ir kelių, sodybų bei kitos infrastruktūros apsaugai nuo užmirkimo.

    Kodėl tai aktualu

    Melioracijos statiniai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, todėl jų nusidėvėjimas tampa vis dažnesne problema savivaldybėms ir žemės naudotojams. Blogos būklės pralaidos, grioviai ar siurblinės gali lemti vandens pratekėjimo trikdžius, didesnę užliejimo riziką ir papildomas išlaidas po liūčių ar polaidžio.

    Ši investicija turėtų pagerinti statinių techninę būklę ir užtikrinti sklandesnį vandens režimo valdymą teritorijose, kuriose numatyti darbai. Savivaldybė gyventojus ir suinteresuotas puses kviečia dėl detalesnės informacijos kreiptis į Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių.