Tag: Žemės ūkio ministerija

  • Mados šou Žemės ūkio ministerijoje sukėlė audrą: seimūnai klausia, kas ir kiek už tai sumokėjo

    Lenkijoje ministerijos pastate surengtas komercinis mados renginys įžiebė politinį ginčą. Parlamento nariai reikalauja atsakymų, kas leido nuomoti patalpas, kokiomis sąlygomis tai įvyko ir kokios buvo galutinės išlaidos.

    Diskusijos kilo todėl, kad ministerijos infrastruktūra paprastai naudojama viešosioms funkcijoms, o komerciniai renginiai kelia interesų konflikto ir reputacijos riziką. Dalis politikų pabrėžia, kad visuomenei svarbu žinoti, ar sprendimai buvo priimti laikantis skaidrumo ir viešojo intereso principų.

    Seimo narių klausimai apima ne tik nuomos kainą, bet ir tai, ar renginio organizatoriams buvo taikytos papildomos lengvatos. Taip pat prašoma paaiškinti, ar į kainą buvo įskaičiuotos apsaugos, valymo, techninio aptarnavimo ir darbuotojų darbo laiko sąnaudos.

    Politikai atkreipia dėmesį į kontekstą: žemės ūkio sektorius susiduria su spaudimu dėl kainų svyravimų, klimato rizikų ir griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. Todėl bet kokie sprendimai, kurie gali atrodyti kaip institucijų dėmesio nukreipimas į reprezentacinius renginius, sulaukia itin jautrios reakcijos.

    Tokiose situacijose skaidrumą paprastai užtikrina aiškios vidaus taisyklės: kas gali priimti sprendimą dėl patalpų nuomos, kaip nustatomi įkainiai ir kaip viešinamos sutartys. Jei nuomos praktika nėra standartizuota, kyla klausimų, ar valstybės turtas nebuvo panaudotas nesąžiningai ir ar nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos atskiriems organizatoriams.

    Kol kas laukiama oficialių institucijos paaiškinimų, įskaitant sutarties detales ir galutinę renginio sąmatą. Atsakymai turėtų parodyti, ar komercinis renginys vyko pagal teisės aktus ir nustatytą tvarką, o visuomenė už tai neturės netiesiogiai sumokėti per biudžeto išlaidas.

  • Sodininkai smogia K. Mažeikai: krizės metu stambiųjų neužteks, yra 220 tūkst. sklypų rezervas

    Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija kritikuoja Žemės ūkio ministerijos požiūrį į pasirengimą maisto tiekimo sutrikimams. Asociacijos teigimu, planuose per daug remiamasi stambiais ūkiais, perdirbėjais ir prekybos tinklais, o smulkieji augintojai paliekami paraštėse.

    LSBA pirmininkas Juozas Ravinis pabrėžia, kad sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos. Jose gyventojai augina daržoves, bulves, vaisius ir uogas, dalį derliaus konservuoja bei sandėliuoja, todėl tokia vietinė gamyba gali tapti svarbiu atsparumo rezervu.

    „Susidaro įspūdis, kad valstybės apsirūpinimas maistu siejamas pirmiausia su stambiomis įmonėmis. Tačiau jei krizės metu sutriktų elektra, logistika ar darbuotojų judėjimas, vien dideli pajėgumai maisto saugumo neužtikrins“, – sakė J. Ravinis.

    Decentralizuota gamyba kaip atsparumas

    Asociacija primena, kad krizinėse situacijose vienu metu gali būti paveikta energetika, transportas ir darbo rinka, todėl ilgos tiekimo grandinės tampa pažeidžiamos. Tokiais atvejais, LSBA vertinimu, didesnę reikšmę įgauna vietinė, šeimų ir bendruomenių lygmens maisto gamyba.

    Šį argumentą sodininkai sieja ir su Ukrainos patirtimi, kai karo sąlygomis daliai gyventojų savarankiškas auginimas tapo papildoma apsauga nuo trūkumo. Lietuvos kontekste tai reiškia, kad maisto saugumo planuose verta numatyti ne tik stambiųjų veiklos tęstinumą, bet ir gyventojų galimybes apsirūpinti bent dalimi maisto patiems.

    220 tūkst. sklypų, bet trūksta bazės

    LSBA teigia, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 220 tūkstančių sodų sklypų, tačiau jų potencialą riboja infrastruktūra. Bendrijose dažnai stinga patikimo vandens tiekimo, elektros sprendimų, privažiavimo kelių ir bendrų sandėliavimo galimybių.

    Asociacijos vertinimu, tikslinės investicijos į bazinę infrastruktūrą būtų praktiškesnės nei deklaratyvūs planai, nes leistų didesnei daliai gyventojų realiai auginti ir išlaikyti derlių. Pabrėžiama, kad bendruomenės šias problemas neretai sprendžia savo lėšomis, todėl valstybės vaidmuo galėtų būti labiau apibrėžtas.

    „Mes nesakome, kad sodininkai gali pakeisti stambiąją maisto pramonę. Tačiau valstybė neturi būti priklausoma vien nuo kelių didelių tiekimo grandinių“, – sakė J. Ravinis.

    Ką siūlo sodininkų atstovai

    LSBA ragina Žemės ūkio ministeriją ir savivaldybes oficialiai įtraukti sodininkų bendrijas į maisto saugumo ir civilinės parengties planavimą. Pasak asociacijos, tai apimtų aiškesnį bendrijų vaidmenį krizės metu ir konkrečias priemones, kurios leistų joms veikti ne tik kaip gyvenamosios teritorijos, bet ir kaip vietinės maisto gamybos tinklas.

    Asociacija taip pat akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti orientuoti į praktinius dalykus: vandens prieinamumą, elektros patikimumą, derliaus laikymo sąlygas ir bendruomeninius projektus, kurie stiprintų vietinį apsirūpinimą. LSBA teigimu, toks požiūris didintų atsparumą, kai sutrinka įprasti tiekimo keliai.

  • Jaunųjų ūkininkų signalas ministrui: parama yra, bet ūkiai bankrutuoja vis dažniau

    Spalio 22 dieną 12 valandą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia žiniasklaidą į spaudos konferenciją po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Šio pokalbio organizacija laukė beveik tris mėnesius, o jame ketina kelti šeimos ūkiams kritinius klausimus.

    Konferencijoje savo patirtimi dalysis jaunasis ūkininkas, patyręs ūkio bankrotą. Jis žada paaiškinti, kokių sprendimų ir pagalbos priemonių pritrūko, kad veikla išliktų, ir kodėl pagalba realybėje ne visada pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

    Paramos yra, kartų kaitos trūksta

    Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu. Sąjunga pabrėžia, kad statistika rodo nuolatinį traukimąsi, o tai kelia klausimą, kodėl net ir esant didelėms paramos sumoms kartų kaita nesusiformuoja.

    Pasak organizatorių, vienas jautriausių klausimų yra ūkių finansinis atsparumas, ypač kai didėja gamybos kaštai ir svyruoja supirkimo kainos. Tokiose sąlygose net nedidelės klaidos paramos taisyklėse ar vėluojantys sprendimai gali nulemti, ar ūkis išsilaikys, ar bus priverstas trauktis.

    Žemės įsigijimas ir paramos paskirstymas

    Po susitikimo delegacija ketina pristatyti ministro atsakymus dėl jaunųjų ūkininkų galimybių įsigyti žemės, paramos paskirstymo ir šeimos ūkių išlikimo. Organizacija akcentuoja, kad be realiai prieinamos žemės ir prognozuojamų paramos taisyklių jauni žmonės dažnai nesiryžta perimti ar kurti ūkio.

    Taip pat bus keliama tema, kiek žemės ūkiui skiriamų lėšų naudos lieka regionuose, ar jos kuria darbo vietas ir sudaro sąlygas jaunoms šeimoms likti gyventi kaimiškose vietovėse. Sąjungos teigimu, parama turi būti vertinama ne vien pagal išmokėtas sumas, bet ir pagal ilgalaikį poveikį vietos ekonomikai.

    Lūkesčiai prieš darbus Europos Sąjungoje

    Spaudos konferencijoje žadama aptarti ir Lietuvos žemės ūkio prioritetus artėjant pirmininkavimui ES Tarybai. Jaunieji ūkininkai sieks aiškumo, kokių sprendimų Lietuva planuoja siekti ūkininkams ir regionams, ir kaip į jų rengimą bus įtraukti patys sektoriaus atstovai.

    Organizatoriai primena, kad į Vilnių atvyks jaunųjų ūkininkų atstovai iš 10 rajonų. Prieš susitikimą su ministru jie planuoja susitikti su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir įteikti rezoliuciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai sektoriaus lūkesčiai.

    Spalio 27 dieną jaunųjų ūkininkų atstovai numato tęsti diskusijas susitikime su už žemės ūkį ir maistą atsakingu Europos Komisijos nariu Christophe’u Hansenu. Sąjunga tikisi, kad klausimai dėl kartų kaitos, paramos kryptingumo ir šeimos ūkių gyvybingumo taps konkrečių sprendimų dalimi, o ne tik politinių deklaracijų tema.

  • Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Spalio 15 dieną Vasaknų bendruomenės centre surengta Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės konferencija Pagauk bangą: ką jau sukūrėme ir kur judame toliau. Į vieną erdvę susirinko institucijų, savivaldos, bendruomenių ir verslo atstovai, aptarę, kaip toliau auginti ežerų krašto ekonomiką per žuvininkystę, turizmą ir paslaugas.

    Renginyje akcentuota, kad regiono projektų sėkmę lemia partnerystė ir aiškūs prioritetai: patraukli pakrančių infrastruktūra, geresnės sąlygos žvejams, daugiau rekreacinių paslaugų bei tvaresni vietos verslo modeliai. Diskusijose taip pat paliesta, kaip užtikrinti, kad investicijos tarnautų ne tik sezonui, bet ir ilgesniam laikotarpiui.

    Bendradarbiavimas ir strategija

    Konferencijos dalyvius sveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Visagino savivaldybės vicemeras Vitalius Besakirskas, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento vadovas Tomas Keršys, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai ir ŽRVVG pirmininkas Arvydas Veikšra. Pabrėžta, kad vietos strategijos įgyvendinimas reikalauja ir administracinės kompetencijos, ir aktyvaus pareiškėjų įsitraukimo.

    ŽRVVG viešųjų ryšių specialistė Julija Goštautaitė-Adomavičienė priminė, kad organizacija veikia nuo 2009 metų ir jau įgyvendino ne vieną žuvininkystei skirtą vietos plėtros strategiją. Ji pristatė 2023–2027 metų strategijos priemones, kvietimų logiką ir ragino bendruomenes bei verslą laiku teikti paraiškas, nes konkurencija dėl finansavimo paprastai didėja artėjant kvietimų pabaigai.

    Ežerų krašto turizmo potencialas

    VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro atstovai Natalija Sapožnikova ir Edgaras Bocevičius pristatė, kaip regiono vandens telkiniai ir pakrančių erdvės gali tapti stipriu traukos veiksniu. Dėmesys skirtas žvejybai pritaikytoms vietoms, poilsiautojų poreikiams bei tam, kaip paslaugų kokybė ir informacijos prieinamumas didina lankytojų srautus.

    Konferencijoje pabrėžta, kad rekreacinė žvejyba ir vandens turizmas vis dažniau siejami su tvarumo reikalavimais: mažesne tarša, triukšmo mažinimu, atsakingu elgesiu pakrantėse. Tai atsispindi ir naujuose vietos projektuose, kuriuose prioritetu tampa aplinkai draugiškesni sprendimai bei didesnė paslaugų įvairovė šeimoms.

    Projektai, kurie keičia kasdienybę

    Vasaknų bendruomenės pirmininkė Viktorija Šiukščiūtė pristatė projektą Vasaknos – žvejų Eldoradas, įgyvendintą ankstesnio laikotarpio lėšomis. Konferencijos dalyviai išgirdo bendruomenės kūrimosi istoriją ir pamatė, kaip nuoseklus darbas gali virsti realia infrastruktūra ir naujomis veiklomis vietoje.

    Taip pat pristatytas pirmasis pagal naująją strategiją įgyvendintas projektas „UAB „Vasaknos“ veiklos plėtra“. Įmonės vadovas Algirdas Šiukščius kartu su žmona Daiva supažindino su trumpalaikio apgyvendinimo ir žvejybos įrangos nuomos paslauga, kuriai įsigyti nupirkti trys moduliniai nameliai ir specializuota įranga, o projekto metu sukurtos dvi darbo vietos.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovė Joana Širvinskaitė pristatė projektus, susijusius su rekreacinės žvejybos ir turizmo plėtra Zarasų mieste bei viešųjų pakrančių pritaikymu. Pasak jos, dalis darbų jau matomi praktiškai, o suplanuoti sprendimai turėtų pagerinti prieigą prie vandens telkinių, atnaujinti pakrančių erdves ir sustiprinti regiono patrauklumą lankytojams.

    Apie naujo verslo pradžios planus kalbėjo Arnoldas Būga, pristatęs projektą Tvarios žvejybos sprendimai Paščio ežere. Jis akcentavo, kad pareiškėjui svarbu pačiam giliai įsigilinti į projektinius įsipareigojimus, nes atsakomybė už rezultatus ir jų išlaikymą tenka vykdytojui.

    Projektu numatyta teikti aplinkai draugiškesnes žvejybos ir vandens turizmo paslaugas, naudojant turistinius plaustus su elektriniais varikliais ir kita įranga. Planuojama sukurti 1,5 etato darbo vietų, iš jų viena numatoma asmeniui iki 40 metų amžiaus.

    Konferencijos pabaigoje aptartos galimybės teikti paraiškas galiojantiems kvietimams, įskaitant veiklų projektus, kuriems gali būti finansuojama iki 100 proc. Antroje renginio dalyje dalyviai lankėsi „UAB „Vasaknos““, kur susipažino su įmonės veikla ir tiesiosios maisto tiekimo grandinės modeliu, kuris tampa vis aktualesnis ieškant didesnės pridėtinės vertės vietos gamintojams.

    Konferencijos žinutė išliko aiški: ežerų kraštui svarbiausia ne pavienės iniciatyvos, o nuosekli kryptis, sujungianti infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir tvarumą. Organizatoriai tikisi, kad tokie susitikimai paskatins naują projektų bangą ir dar glaudesnį bendradarbiavimą regione.

  • SVV taryba perspėja: sustojus 20 gigantų, kas užtikrins maistą ir kaip įtraukti ūkius?

    Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (SVV taryba) ragina Vyriausybę iš anksto įvertinti, kaip būtų užtikrintas maisto tiekimas, jei sutriktų didžiųjų gamintojų darbas. Tarybos teigimu, kriziniu metu vien pasikliauti keliomis stambiomis įmonėmis yra per didelė rizika, todėl būtina į planavimą įtraukti smulkiuosius ir vidutinius gamintojus, šeimos ūkius bei vietos perdirbėjus.

    Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje diskusijoje pramonės atstovai akcentavo, kad apie 20 didžiausių įmonių pagamina maždaug 80 proc. Lietuvai reikalingo maisto. SVV taryba pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik efektyvumą, bet ir pažeidžiamumą, jei vienu metu iškrenta keli pagrindiniai tiekimo grandinės dalyviai.

    „Kai didžioji maisto gamybos dalis sutelkta nedaugelyje įmonių, būtina numatyti, kaip būtų užtikrinamas tiekimas vienu metu sustojus keliems didiesiems gamintojams“, – sakė SVV tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

    Tarybos vertinimu, rizikos scenarijuose dažnai per mažai dėmesio skiriama žmogiškajam veiksniui. Net ir turint pajėgumus, gamyba gali sustoti dėl darbuotojų trūkumo, riboto judėjimo, logistikos trikdžių ar energijos tiekimo sutrikimų, todėl iš anksto turi būti aišku, kas galėtų greitai perimti dalį gamybos ir tiekimo.

    SVV taryba siūlo savivaldybių lygmeniu nusimatyti aiškius aprūpinimo maistu planus, kuriuose būtų įvertintos šeimos ūkių ir vietos perdirbėjų galimybės. Pasak jos, planuose turėtų atsirasti konkretūs atsakymai, kokius produktus vietos gamintojai galėtų tiekti, kokiais kiekiais, per kiek laiko, taip pat kaip būtų organizuojamas surinkimas, sandėliavimas ir paskirstymas gyventojams.

    Taryba atkreipia dėmesį ir į tarptautinę patirtį: ginkluoto konflikto sąlygomis ar sutrikus įprastoms tiekimo grandinėms būtent smulkesni ūkiai neretai tampa svarbiausiu maisto šaltiniu vietos bendruomenėms. Šį principą, anot SVV tarybos, verta perkelti ir į Lietuvos pasirengimo krizėms modelį, numatant, kokį poreikio procentą realiai galėtų padengti regioniniai gamintojai.

    SVV taryba taip pat kritikuoja tai, kad diskusijose dėl sektoriaus atsparumo dažniau dominuoja stambiosios pramonės balsas, o smulkesnių dalyvių interesai lieka nepakankamai atstovaujami. Ji primena, kad nebuvo kviesta į premjero susitikimą su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Agromaisto ir bioekonomikos komitetu, nors sprendimai dėl atsparumo priemonių tiesiogiai paliečia ir mažesnius gamintojus.

    Be to, taryba nurodo, kad dėl atstovavimo kreipėsi į Ministrą Pirmininką dar rugpjūtį, o vėliau pakartotinai prašė Žemės ūkio ministerijos įtraukti jos atstovus į tarpinstitucinę darbo grupę. Ministerija, pasak SVV tarybos, kaip kliūtį įvardijo juridinio asmens kodo neturėjimą, nors taryba veikia įstatymo pagrindu kaip visuomeninė patariamoji institucija.

    „Juridinio asmens kodo argumentą vertiname kaip formalų pasiteisinimą. Ministerija turėtų labiau ieškoti galimybių įtraukti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus, o ne priežasčių palikti juos nuošalyje“, – sakė D. Matukienė.

    SVV taryba ragina Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją priimti aiškų, motyvuotą sprendimą dėl jos įtraukimo į maisto sektoriaus atsparumo priemonių rengimą. Taip pat siūloma viešai paskelbti socialinių partnerių atrankos kriterijus ir praktines taisykles, kas krizės metu atsakytų už produktų surinkimą, maršrutus, paskirstymo vietas ir koordinavimą su savivaldybėmis.

  • Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Ūkininkams gera žinia: nuo spalio 16 dienos startuoja 2026 metų išmokos, numatyta 332 mln. eurų

    Žemės ūkio ministerija pavedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pasirengti nuo spalio 16 dienos pradėti mokėti 2026 metų išankstines tiesiogines išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Ministerijos vertinimu, jau spalį ūkininkus turėtų pasiekti apie 332 mln. eurų.

    Išankstinės išmokos yra Europos Sąjungos leidžiamas mechanizmas, skirtas ūkininkų apyvartinėms lėšoms sustiprinti dar iki galutinių patikrų pabaigos. Pagal galiojančią tvarką avansai gali būti mokami nuo spalio 16 dienos iki lapkričio 30 dienos.

    Išankstinės išmokos dalis negali viršyti 75 proc. pareiškėjui priklausančios bendros paramos sumos. Likusi dalis paprastai pervedama užbaigus visas administracines patikras, įvertinus neatitikimus, sankcijas ar kitus koregavimus ir nustačius galutinį išmokos dydį.

    „Šie metai žemdirbiams buvo kupini gamtos iššūkių, prie kurių prisidėjo ir išaugusios trąšų ir kuro kainos. Todėl labai svarbu, kad tiesioginės išmokos juos pasiektų kuo greičiau“, – sakė žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys.

    Kaip nurodo ministerija, avansai bus skiriami tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai atitinka paramos skyrimo reikalavimus ir kuriems jau atliktos būtinos administracinės patikros. Tai reiškia, kad išmokėjimo greitis priklausys ir nuo to, ar konkreti paraiška nepakliuvo į rizikos atranką, papildomus tikslinimus ar kontrolės procedūras.

    Išankstinės išmokos planuojamos pagal kelias strateginio plano intervencijas, tarp jų papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, susietoji parama už baltyminius augalus, cukrinius runkelius, vaisius, uogas ir riešutus bei daržoves, taip pat ekologinės sistemos. Šios priemonės yra dalis bendros krypties, kuria ES žemės ūkio politika siekia derinti ūkių pajamas su aplinkosaugos ir tvarumo reikalavimais.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad avansai nebus mokami už tas veiklas ir ekologines sistemas, kurių patikros dar nebus baigtos iki avansų mokėjimo laikotarpio pabaigos. Tarp tokių atvejų minimos dalis kompleksinės ekologinės sistemos veiklų ariamojoje žemėje, įskaitant neariminę tausojamąją žemdirbystę ir tarpinius pasėlius per žiemą, taip pat „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ ir kai kurios šlapynių tvarkymo veiklos.

    Galutiniai išankstinių išmokų dydžiai tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymu. Nacionalinė mokėjimo agentūra įprastai skelbia detalius mokėjimų grafikus ir paaiškinimus, kaip vertinamos paraiškos bei kokiais atvejais mokėjimai gali vėluoti dėl papildomų patikrų.

  • 87 proc. jaunųjų ūkininkų liko sektoriuje, bet LJŪJS įspėja: be paramos dalis neišsilaikys

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys rodo, kad beveik 87 proc. jaunųjų ūkininkų, gavusių paramą įsikūrimui, ir toliau vykdo žemės ūkio veiklą. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga teigia, kad tai svarbus signalas apie priemonių veiksmingumą, bet vien tik tęstinumas dar negarantuoja sėkmės.

    Organizacijos vertinimu, rezultatas susijęs su ilgalaikiu dialogu su Žemės ūkio ministerija ir nuosekliu jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimu. Per daugiau nei 12 metų buvo teikti pasiūlymai dėl įsikūrimo sąlygų, finansavimo prieinamumo ir kartų kaitos skatinimo kaime.

    „Beveik devyni iš dešimties paramą gavusių jaunųjų ūkininkų ir toliau dirba žemės ūkyje. Tai rodo, kad nuosekli politika ir ilgalaikis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra svarbūs“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    LJŪJS pabrėžia, kad NMA skelbiami skaičiai atspindi faktą, jog ūkininkas formaliai išliko sektoriuje, tačiau neatskleidžia, ar ūkis yra pelningas ir pajėgus augti be papildomos paramos. Pasak organizacijos, būtina atskirti veiklos tęsimą nuo ekonominio gyvybingumo, nes deklaruojama žemė ar gyvuliai dar nereiškia stabilios finansinės padėties.

    „Turime aiškiai atskirti ūkininko išlikimą sektoriuje ir ūkio ekonominį gyvybingumą. Tai, kad veikla tęsiama, dar nereiškia, kad ji pelninga ir leidžia planuoti ilgalaikę plėtrą“, – sakė dr. P. Astrauskas.

    NMA analizė taip pat rodo, kad 57 proc. veiklą tęsiančių jaunųjų ūkininkų pasinaudojo papildomomis investicinėmis paramos priemonėmis. LJŪJS tai vertina kaip ženklą, kad vienkartinė įsikūrimo parama dažnai tampa tik pirmu žingsniu, o realus ūkio tvarumas priklauso nuo vėlesnių investicijų ir galimybės modernizuotis.

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad šiandien ūkių atsparumą labiausiai veikia išaugusios sąnaudos, kainų svyravimai ir konkurencingumo spaudimas. Dėl to, pasak LJŪJS, paramos politikos sėkmė turėtų būti vertinama ne tik pagal paramos gavėjų skaičių ar veiklos tęsimą, bet ir pagal tai, ar ūkiai sugeba generuoti stabilias pajamas bei planuoti plėtrą.

    LJŪJS teigimu, kitas žingsnis turėtų būti aiškesni ekonominio gyvybingumo kriterijai ir priemonės, kurios padėtų jauniems ūkininkams ne tik įsitvirtinti, bet ir ilgainiui tapti mažiau priklausomiems nuo paramos. Organizacija pabrėžia, kad tik taip galima užtikrinti realią kartų kaitą ir ilgalaikę žemės ūkio plėtrą.

  • Ūkininkams skiriami 19,6 mln. eurų kelia klausimų: ŽŪR reikalauja ministro skaidrumo

    Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) oficialiu raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą, prašydami daugiau aiškumo, kaip bus paskirstoma beveik 20 mln. eurų parama ūkininkams. Kreipimosi kopija taip pat pateikta Ministrui Pirmininkui, nes, ŽŪR vertinimu, kalbama apie reikšmingas viešąsias lėšas.

    ŽŪR pabrėžia palaikantys sprendimą ūkininkams skirti papildomą finansinę pagalbą, tačiau kritikuoja siūlomą skirstymo modelį. Organizacija teigia, kad prieš priimant galutinį sprendimą trūksta viešai pateiktų skaičiavimų ir ekonominio pagrindimo.

    Kas sudaro beveik 20 mln. eurų?

    ŽŪR nurodo, kad Lietuvai iš Europos Komisijos skubios pagalbos paketo numatyta 9,788 mln. eurų. Šią sumą planuojama padvigubinti nacionalinio biudžeto lėšomis, todėl bendra parama siektų 19,576 mln. eurų.

    Anot ŽŪR, Europos Komisijos nustatyta logika reikalauja, kad tokia pagalba būtų skiriama remiantis objektyviais, nediskriminaciniais kriterijais ir realiais ekonominiais sunkumais. Dėl to, organizacijos teigimu, ypač svarbu, kad kriterijų parinkimas būtų patikrinamas ir aiškiai paaiškintas.

    300 hektarų ir 300 karvių ribos

    Didžiausią klausimų dalį, pasak ŽŪR, kelia siūlomos ribos, siejamos su ūkio dydžiu, pavyzdžiui, 300 hektarų ar 300 pieninių karvių. ŽŪR tvirtina, kad Europos Komisija nereikalauja paramą dalyti būtent pagal deklaruotų hektarų ar gyvulių skaičių, todėl tokie slenksčiai turi būti pagrįsti konkrečiais ekonominiais skaičiavimais.

    ŽŪR atkreipia dėmesį, kad skirtingų sektorių ūkiai patiria nevienodas sąnaudas ir skirtingą rinkos spaudimą, todėl vienodi „mechaniniai“ kriterijai gali iškreipti paramos proporcijas. Organizacijos teigimu, be poveikio vertinimo kyla rizika, kad pagalba nepasieks tų ūkių, kuriems jos labiausiai reikia.

    Prašo viešumo ir tikro dialogo

    ŽŪR prašo ministerijos pateikti ir viešai paskelbti Europos Komisijai pateiktą paramos paskirstymo mechanizmą, metodiką ir ekonominį pagrindimą. Taip pat siekiama aiškumo, kiek ūkių realiai galėtų pretenduoti į paramą ir kaip lėšos pasiskirstytų tarp sektorių bei skirtingo ekonominio dydžio ūkių.

    ŽŪR teigia, kad anksčiau buvo teikę alternatyvių pasiūlymų, pavyzdžiui, vertinti ūkio ekonominį dydį ar žemės ūkio veikloje sunaudojamo gazolio apimtis, tačiau iki šiol neaišku, kaip šie pasiūlymai buvo įvertinti. Organizacija taip pat kelia klausimą, ar buvo analizuota kitų Europos Sąjungos šalių praktika.

    „Papildoma parama ūkininkams reikalinga, tačiau viešosios lėšos turi būti skirstomos skaidriai, patikrinamai ir ekonomiškai pagrįstai“, – rašte teigia ŽŪR.

    Kreipimesi keliama ir socialinio dialogo tema. ŽŪR tvirtina, kad ministerijos kolegijos posėdyje formalaus balsavimo dėl siūlomo modelio nebuvo, o dalis organizacijų išsakė kritinių pastabų, todėl viešojoje erdvėje minimas vienbalsis pritarimas, jų vertinimu, neatitinka realios situacijos.

    ŽŪR taip pat ragina ministrą susitikti su organizaciją sudarančiomis žemdirbių bendruomenėmis ir aptarti ne tik paramos skirstymą, bet ir platesnius sektoriaus iššūkius. Tarp jų minimi ūkių konkurencingumas, šeimos ūkių gyvybingumas, kartų kaita ir apsirūpinimo maistu saugumas.

    Organizacijos teigimu, sprendimai dėl paramos turi būti priimami atvirai, pateikiant argumentus ir aiškius skaičiavimus, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl teisingumo. ŽŪR prašo atsakymų į pateiktus klausimus ir konkrečių siūlymų dėl tolesnio dialogo.

  • Razma perspėja: 20 mln. eurų parama gali didinti atskirtį – prašo ministro skaičių

    Vertindamas Žemės ūkio ministerijos siūlomą 19,576 mln. eurų pagalbos paketą, Plungės rajono savivaldybės tarybos ir Telšių regiono plėtros tarybos narys socialdemokratas Giedrius Razma ragina atsisakyti ūkininkų supriešinimo. Jo teigimu, esminis klausimas yra paprastas: ar parama pasieks tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai.

    Pasak politiko, vien tik hektarų ar melžiamų karvių skaičius yra patogus administruoti kriterijus, tačiau jis neparodo realios ūkių padėties skirtinguose regionuose. Nederlingos žemės, didesnės sąnaudos ir mažesnės pajamos, anot jo, lemia nevienodas starto pozicijas, todėl vienodas tarifas nebūtinai reiškia teisingą rezultatą.

    Ar vienodas tarifas teisingas?

    Pagal ministerijos aptariamą modelį augalininkystės ūkiams preliminariai būtų mokama po 9,77 euro už hektarą, taikant 300 hektarų ribą. Pieno gamintojams numatyta po 18,34 euro už melžiamą karvę, taip pat iki 300 karvių.

    G. Razmos teigimu, tokios „lygios taisyklės“ realybėje gali sustiprinti atotrūkį, jei neįvertinamas ūkių pažeidžiamumas. Jis atkreipia dėmesį, kad pieno sektoriuje supirkimo kainos tarp ūkių gali ženkliai skirtis, o vienoda išmoka už karvę tokiu atveju vieniems tampa tik priedu, kitiems – išgyvenimo klausimu.

    „Klausimas nėra, kuriam sektoriui paramą atimti. Klausimas – kaip turimą sumą paskirstyti taip, kad ji padėtų ūkiams, kurie dėl nederlingų žemių, mažesnių pajamų ar sudėtingesnių sąlygų susiduria su didžiausia išlikimo rizika“, – sakė G. Razma.

    Nederlingos žemės ir pievų paradoksas

    Politikas išskiria Žemaitijos savivaldybes, kuriose dirvožemių našumas mažesnis, o reikšmingą dalį žemės ūkio naudmenų sudaro daugiametės pievos ir ganyklos. Jo teigimu, vien Telšių regiono savivaldybėse deklaruojami pievų plotai sudaro dešimtis tūkstančių hektarų, tačiau siūlomoje schemoje papildoma išmoka už tokius plotus gali būti nenumatyta.

    G. Razmos vertinimu, daugiametės pievos statusas savaime nereiškia neveiklumo, nes jis atsiranda, kai plotas ilgą laiką naudojamas žoliniams pašarams ir nėra įtraukiamas į sėjomainą. Valstybė tokių pievų suarimą riboja, todėl, anot jo, būtų nelogiška, jei toks teisinis statusas virstų kliūtimi gauti pagalbą realią veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Ar teisinga, kad žmogus, daugelį metų prižiūrėjęs pievas, jose ganęs galvijus ir laikęsis valstybės nustatytų reikalavimų, dabar paliekamas už paramos schemos ribų?“ – sakė G. Razma.

    Prašymas paviešinti skaičius

    G. Razma ragina iki galutinio sprendimo paskelbti, kaip 19,576 mln. eurų būtų paskirstyta pagal savivaldybes, vietoves su gamtinėmis kliūtimis, sektorius ir ūkių dydžio grupes. Jo teigimu, pieno ūkių atveju taip pat būtina pateikti paramos gavėjų pasiskirstymą pagal faktines supirkimo kainų grupes, kad būtų aišku, ar pagalba tikrai pasiekia silpniausius.

    Kaip galimą kryptį jis įvardija didesnį tarifą pirmiesiems hektarams ar pirmiesiems gyvuliams, taip labiau remiant smulkius ir vidutinius ūkius. Taip pat siūloma svarstyti kriterijus, kurie leistų įtraukti realiai gyvulininkystei ir pašarų ruošimui naudojamas daugiametes pievas, pavyzdžiui, siejant paramą su sutartinių gyvulių rodikliais.

    Politikas teigia šiuos klausimus kelsiantis regiono ir nacionaliniu lygmeniu, akcentuodamas, kad ribotos viešosios lėšos pirmiausia turėtų mažinti regioninę atskirtį. Jo vertinimu, paramos tikslas turi būti ne mechaninis išmokėjimas, o apčiuopiamas poveikis ūkių atsparumui ir kaimo gyvybingumui.

  • Ūkininkams ruošia milijonus: Seime atskleis, kam ir kada bus išmokėta 340 mln. eurų

    Spalio 15 dieną 11.30 val. Seime numatyta žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta naujausia informacija apie finansinę paramą Lietuvos ūkininkams. Pasak organizatorių, dėmesys bus sutelktas į kompensacijas ir artėjančius mokėjimus, kurie aktualūs didžiajai daliai ūkių.

    Pagrindinis akcentas bus 20 mln. eurų kompensacija, skirta sušvelninti ūkininkų patiriamas papildomas išlaidas dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų. Tokia parama paprastai siejama su staigiais sąnaudų šuoliais, kai rinkose brangsta energijos ištekliai, o jų poveikis tiesiogiai persiduoda žemės ūkio gamybai.

    Taip pat bus aptartos 320 mln. eurų tiesioginės išmokos ūkininkams, jų mokėjimų pradžia ir svarbiausi praktiniai klausimai, susiję su išmokų skyrimu. Šie mokėjimai ūkiams dažnai tampa vienu svarbiausių pinigų srautų šaltinių rudenį, kai didėja atsiskaitymai už sezoninius darbus, techniką ir žaliavas.

    Konferencijoje dalyvaus ministras Kęstutis Mažeika, viceministrė Genovaitė Beniulienė, viceministrė Ligita Valalytė ir viceministras Kęstas Spūdys. Tikimasi, kad atsakingi pareigūnai pateiks detalesnę informaciją apie paramos administravimo tvarką ir pagrindines sąlygas, kurios lemia, ar parama pasieks konkretų ūkį.

    Žiniasklaidos atstovai kviečiami dalyvauti spaudos konferencijoje Seime. Praktiniai klausimai dėl paraiškų, mokėjimų terminų ir dažniausių klaidų paprastai aptariami tokio formato renginiuose, todėl ūkininkams aktuali informacija neretai paaiškėja būtent po šių pristatymų.