CP v2

Tag: Žemės ūkio ministerija

  • Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Jaunieji ūkininkai ir žemės ūkio produktų perdirbėjai Lietuvoje nuo šiol gali skolintis ilgesniam laikotarpiui: investicinių lengvatinių paskolų grąžinimo terminas pailgintas nuo 5 iki 10 metų. Kartu išlieka galimybė gauti apyvartinę lengvatinę paskolą iki 5 metų, pritaikant finansavimą kasdieniams veiklos poreikiams.

    Ilgesnis terminas paprastai reiškia mažesnes periodines įmokas ir daugiau lankstumo planuojant investicijas, kurių atsipirkimas žemės ūkyje dažnai trunka ne vienerius metus. Tai ypač aktualu modernizuojant ūkius, diegiant techniką, statant ar atnaujinant pastatus, taip pat investuojant į perdirbimo pajėgumus.

    Kam taikomos naujos sąlygos?

    Naujos finansavimo sąlygos taikomos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginio plano finansines priemones: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“. Priemonės orientuotos į kartų kaitą žemės ūkyje ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą Lietuvoje.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad ilgesnis lengvatinių paskolų terminas geriau atitinka realų sektoriaus verslo ciklą, kai grąžą lemia sezoniškumas, derliaus svyravimai, žaliavų kainos ir rinkų paklausa. Tokia kryptis dera ir su Europos Sąjungos siekiu stiprinti maisto tiekimo grandinės atsparumą.

    „Žemės ūkio versle investicijos dažnai yra ilgalaikės, todėl ir finansavimo sąlygos turi būti pritaikytos prie realaus verslo ciklo“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Kokie privalumai jauniesiems ūkininkams?

    Lengvatinės paskolos jauniesiems ūkininkams skirtos įsikūrimui, veiklos tęstinumui ir tvaresnei plėtrai kaimo vietovėse. Praktikoje tai gali reikšti didesnes galimybes pradėti ūkininkavimą, kai nuosavo kapitalo dar trūksta, o investicijų poreikis būna didžiausias.

    Šiose priemonėse numatytos palankesnės nei įprastai rinkoje sąlygos, įskaitant lankstesnius užstato reikalavimus. Taip pat, esant poreikiui, gali būti taikomos paskolos grąžinimo atostogos, kurios padeda suvaldyti pinigų srautus pirmaisiais veiklos metais ar sudėtingesniais sezonais.

    Ką svarbu žinoti perdirbėjams?

    Perdirbimo sektoriui skirtos lengvatinės paskolos orientuotos į investicijas, kurios didina produktų pridėtinę vertę, efektyvumą ir konkurencingumą. Tai apima technologijų atnaujinimą, gamybos automatizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir kokybės standartų diegimą.

    Sėkmingai įgyvendinus verslo planą, gali būti nurašoma 35 proc. paskolos sumos, taip sumažinant bendrą finansinę naštą. Tokia sąlyga skatina ne tik skolintis, bet ir pasiekti aiškius veiklos rodiklius, kurie numatomi verslo plane.

    Paraiškos lengvatinėms paskoloms priimamos iki kol bus išnaudotos tam skirtos lėšos. Šiuo metu priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ liko 18 mln. eurų, o priemonei „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ – 9,4 mln. eurų.

  • 80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ruoštis naujam paramos kvietimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintąja tvarka. Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos per ŽŪMIS elektroninę sistemą.

    Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. eurų parama kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms. Priemonė skirta ne tik gamybos pajėgumų stiprinimui, bet ir sprendimams, kurie padeda ūkiui tapti efektyvesniam bei konkurencingesniam.

    Kiek galima gauti ir kokiomis sąlygomis?

    Vienam projektui gali būti skirta iki 80 000 eurų negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės, todėl planuojant biudžetą svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį teks padengti nuosavomis lėšomis ar skolintu finansavimu.

    Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

    Kur nukreipta didžiausia paramos dalis?

    Finansavimas šiame kvietime paskirstytas pagal regionus. Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 eurų.

    Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems sektoriams numatyta iki 2 912 380 eurų. Tai reiškia, kad didžiausia lėšų dalis orientuota į regionų ūkius, kurie planuoja investicijas į gamybą ir veiklos modernizavimą.

    Kam tinka ši priemonė?

    Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimui rinkai. Praktikoje tai atveria galimybes investuoti ne vien į techniką ar įrangą, bet ir į sprendimus, leidžiančius sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiame ūkyje.

    Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir arba perdirbimu bei produkcijos pateikimu rinkai. Taip pat gali kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys narių produkciją, ją realizuojantys arba perdirbantys ir parduodantys pagamintus produktus.

    Žemės ūkio ministerija ragina paraiškų rengimo neatidėti paskutinei minutei: iš anksto pasirūpinti dokumentais, tiksliai susiplanuoti investicijas ir įsivertinti, ar pasirinkti sprendimai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Praktikoje būtent pasirengimo kokybė dažnai lemia, ar paraiška bus įvertinta sklandžiai ir ar projektą pavyks įgyvendinti be brangių korekcijų.

  • Skandalas dėl ES lėšų? Ministerija nušalino NMA direktorių ir pradėjo tyrimą dėl skaidrumo

    Nušalinimas ir vidinis tyrimas

    Žemės ūkio ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus veiksmų ir laikinai nušalino nuo pareigų F. Dirginčių. Sprendimas priimtas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir poreikio įvertinti, kaip agentūroje valdytos rizikos.

    Ministerija pabrėžia, kad tyrimo metu bus analizuojama NMA vidaus kontrolės sistema ir korupcijos rizikų valdymas. NMA vaidmuo yra jautrus, nes agentūra administruoja reikšmingas Europos Sąjungos paramos lėšas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

    Kas aiškinsis komisija?

    Tyrimui sudaryta Žemės ūkio ministerijos komisija, kuri turės įvertinti direktoriaus veiksmus ir pateikti motyvuotą išvadą. Vertinimas apims tai, kaip buvo vykdomos vadovo pareigos užtikrinant vidaus kontrolę ir skaidrią institucijos veiklą.

    Tokio pobūdžio tyrimuose paprastai tikrinama, ar laikytasi procedūrų, ar buvo užkardomos interesų konflikto situacijos, kaip veikė vidaus audito ir patikrų mechanizmai. Taip pat vertinama, ar sprendimų priėmimas buvo pakankamai atsparus galimam spaudimui ir piktnaudžiavimui.

    „NMA yra institucija, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas. Todėl iš jos vadovybės reikalauju aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Ministro teigimu, nušalinimas nėra išankstinė išvada dėl direktoriaus asmeninės atsakomybės, o priemonė, leidžianti objektyviai įvertinti situaciją. Ministerija akcentuoja, kad tyrimas apims ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir bendrą korupcijos rizikų valdymo praktiką agentūroje.

    Kaip bus užtikrintas NMA darbas?

    Ministerija nurodo, kad artimiausiu metu bus paskirtas laikinas NMA vadovas. Jo užduotis bus užtikrinti nenutrūkstamą agentūros darbą, kad sprendimų priėmimas nesustotų ir pareiškėjai laiku gautų administracinius atsakymus.

    Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams tai ypač svarbu dėl paraiškų vertinimo, patikrų organizavimo ir išmokų administravimo. Ministerija žada, kad agentūros kasdienės funkcijos bus tęsiamos, o tyrimo išvados lems tolesnius sprendimus dėl vadovybės atsakomybės ir vidaus kontrolės stiprinimo.

  • Pieno ūkininkams – 30 mln. eurų avansas anksčiau: kiek gausite už karvę ir kas rizikuoja negauti

    Pieno ūkius šį rudenį pasieks anksčiau pradedamos mokėti avansinės susietosios pajamų paramos išmokos už pienines karves. Nuo rugsėjo 16 dienos daugiau kaip 11 000 gavėjų per pirmąsias mokėjimų dienas turėtų pasidalyti daugiau kaip 30 mln. eurų, tai sudaro apie 87 proc. planuojamos avansinės dalies.

    Šiemet avansai pradedami mokėti maždaug mėnesiu anksčiau nei pernai, todėl daliai ūkių tai gali tapti svarbia apyvartinių lėšų injekcija prieš sezoniškai didesnes išlaidas. Žemės ūkio sektoriuje tai ypač aktualu dėl pašarų ruošimo, energijos, darbo jėgos ir veterinarijos sąnaudų svyravimų.

    Keturi tarifai pagal bandos dydį

    2026 metais avansinės susietosios paramos už pienines karves dydžiai suskirstyti į keturias pakopas pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių. Už pirmąsias 10 karvių (imtinai) numatyta 156,20 euro už pieninę karvę.

    Už 11–50-ąją karvę (imtinai) nustatyta 200,90 euro išmoka, o už 51–150-ąją karvę (imtinai) – 223,20 euro. Nuo 151-osios karvės ir daugiau avansinė išmoka sieks 167,30 euro už pieninę karvę.

    Papildomos išmokos kooperatyvams ir tyrimams

    Numatytos ir dvi papildomos avansinės dalys, kurios gali padidinti galutinę išmoką konkrečiam laikytojui. Papildomi 22,50 euro už pieninę karvę bus mokami tais atvejais, kai laikytojas buvo pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys ir pieną pardavė tam kooperatyvui.

    Dar 7,50 euro už pieninę karvę bus skiriama laikytojams, kurių tiriamoji pieninių gyvūnų banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose. Tokios priemokos dažniausiai siejamos su skaidresne rinkos struktūra, geresniu derybiniu ūkių svoriu ir duomenimis grįstu bandų valdymu.

    Kada pinigai gali nepasiekti sąskaitos

    Avansinė išmokos dalis nebus mokama pareiškėjams, kurių patikrinimai dėl atitikties paramos teikimo reikalavimams dar nėra baigti. Praktikoje tai reiškia, kad išmokėjimo terminai gali nusikelti, jei nustatoma neatitikimų deklaracijose, registruose ar faktiniuose valdos duomenyse.

    Visai 2026 metų paramai už pienines karves numatyta 46,2 mln. eurų, o avansinei daliai – 34,5 mln. eurų. Avansinės išmokos gali būti mokamos iki lapkričio 30 dienos, o likusi paramos dalis planuojama nuo gruodžio 1 dienos.

    Paramos dydžiai ir mokėjimo tvarka nustatyti žemės ūkio ministro įsakymuose ir administravimo taisyklėse. Ūkiams, kurie planuoja pinigų srautus, svarbiausia įsivertinti, kuriai pakopai priskiriama banda, ar tenkinamos priemokų sąlygos ir ar nėra rizikų, dėl kurių mokėjimas galėtų vėluoti.

  • Demografijos lūžis: milijardai žemės ūkyje jau yra, bet ar politikai turės valios juos panaudoti?

    Demografijos krizė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik socialinės, bet ir ekonominės politikos klausimu. Mažėjantis gimstamumas, jaunų žmonių emigracija ir senstanti visuomenė ypač smarkiai atsispindi regionuose, kur traukiasi paslaugos ir darbo vietos.

    Vis daugiau politikų kalba apie paramą šeimoms, tačiau demografiniai sprendimai dažnai atsiremia į paprastą klausimą: ar jaunas žmogus mato stabilų pagrindą kurti gyvenimą Lietuvoje. Tai apima pajamas, būstą, ilgalaikes perspektyvas ir realias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

    Žemės ūkis šiame paveiksle išsiskiria tuo, kad daugelis jo veiklų yra neatsiejamos nuo vietos. Ūkis negali būti lengvai perkeltas kitur, o investicijos į žemę, pastatus, techniką ir paslaugas dažniausiai lieka konkrečiame regione, todėl gali palaikyti vietos ekonomiką.

    Jaunas ūkininkas kaip regiono atrama

    Jauno ūkininko sprendimas kurti ūkį dažnai reiškia ne vien naują verslą, bet ir didesnę tikimybę, kad regione liks jauna šeima. Kartu tai palaiko vietos paslaugų sektorių, rangovus, perdirbimą ir logistiką, o regionui suteikia daugiau ekonominio gyvybingumo.

    Didžiausias barjeras pradedantiesiems paprastai yra kapitalas ir priėjimas prie gamybos išteklių. Žemės kaina, investicijų poreikis ir bankų reikalaujamas užstatas jaunam žmogui dažnai tampa sunkiai įveikiama kliūtimi, ypač jei jis nepaveldi veikiančio šeimos ūkio.

    „Demografinė politika nėra vien išmokų klausimas. Jaunai šeimai reikia ekonominio pagrindo, leidžiančio planuoti ateitį, o regionuose tokiu pagrindu gali tapti gyvybingas šeimos ūkis“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Vytautas Buivydas.

    Europa siūlo didesnį mastą

    Diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų Europos jaunųjų ūkininkų taryba kelia kartų kaitos stiprinimo klausimą. Tarp siūlymų minimas 30 mlrd. eurų masto finansavimas 2028–2034 metų laikotarpiui, orientuotas į jaunųjų ūkininkų įsitvirtinimą.

    Svarbiausia šių debatų kryptis yra ne vien paramos suma, bet ir viso kelio logika: nuo įsikūrimo iki tvaraus, konkurencingo ūkio. Vis dažniau pabrėžiama, kad vienkartinė įsikūrimo parama problemos neišsprendžia, jei po jos nėra prieinamo finansavimo antram investicijų etapui.

    Toks požiūris ypač aktualus sektoriams, kuriuose būtinos didelės ilgalaikės investicijos, pavyzdžiui, gyvulininkystėje ar moderniose augalininkystės technologijose. Ten jaunas ūkininkas susiduria su didelėmis pradžios sąnaudomis, o grąža ateina lėčiau.

    Įrankiai egzistuoja, bet svarbi sistema

    Lietuvoje jau veikia įvairūs instrumentai: investicinė ir įsikūrimo parama, lengvatinio finansavimo priemonės, garantijos, žemės politika, taip pat iniciatyvos, susijusios su ūkių perdavimu. Tačiau esminis klausimas yra, ar šios priemonės sudaro nuoseklią sistemą, o ne atskirus, tarpusavyje menkai susijusius sprendimus.

    Praktikoje svarbu, ar jaunas žmogus, gavęs pradinę paramą, gali realiai gauti paskolą kitam etapui, ar turi galimybių įsigyti ar išsinuomoti žemės, ir ar yra aiškus kelias perimti ūkį, kai pasitraukiantis ūkininkas neturi kam jo perduoti šeimoje.

    Ilgalaikės politikos vertinimas vis dažniau siejamas ne su tuo, kiek paramos išmokėta ar kiek pareiškėjų ją gavo, o su tuo, kiek jaunų ūkininkų po 5–10 metų vis dar ūkininkauja. Toks rezultatas rodo, ar finansavimas virto gyvybingu ūkiu, o ne trumpalaikiu projektu.

    „Įrankius valstybė turi. Svarbiausias klausimas dabar yra, ar pakaks politinės valios juos suderinti taip, kad jaunas žmogus galėtų pradėti, įsitvirtinti ir po dešimties metų vis dar sėkmingai ūkininkauti“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui Lietuvai teks apsibrėžti, kokio rezultato siekiama kartų kaitoje. Demografinės naudos tikimasi tada, kai atsiranda daugiau ekonomiškai tvarių jaunų ūkių, kurie regionuose kuria darbo vietas, pajamas ir stabilumą šeimoms.

    Politikai demografinį iššūkį jau įvardijo, o žemės ūkio politika turi finansinius ir teisinius svertus, galinčius tapti sprendimo dalimi. Todėl kertinis klausimas tampa ne tai, ar priemonių yra, o ar jos bus pritaikytos taip, kad realiai keistų jaunų žmonių pasirinkimus.

  • Bitininkams startuoja parama: kaip iki rugsėjo pabaigos gauti kompensaciją už bičių maitinimą

    Bitininkams startuoja parama: kaip iki rugsėjo pabaigos gauti kompensaciją už bičių maitinimą

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos bičių laikytojai gali teikti paraiškas kompensacijai už papildomą bičių maitinimą. Parama skirta iš dalies padengti išlaidas, patirtas įsigyjant cukrų arba invertuotojo cukraus sirupą, kai šeimoms reikia papildomų atsargų.

    Kompensacija taikoma įprastiniam ar ekologiškam cukrui, taip pat invertuotojo cukraus sirupui. Žemės ūkio ministerijos teigimu, ši priemonė padeda stabilizuoti bičių šeimų pasirengimą žiemai, ypač tais metais, kai medunešis būna silpnesnis ar labai netolygus.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Paraiškas gali teikti bitininkai, Ūkinių gyvūnų registre deklaravę laikomas bičių šeimas ir turintys ne daugiau kaip 150 bičių šeimų. Taip pat būtina būti įsiregistravus Žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip valdos valdytojui arba partneriui.

    Ekologinės gamybos ūkiams papildomai taikomas reikalavimas turėti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą ir ekologiško cukraus kokybę patvirtinančius dokumentus. Didesni ūkiai, laikantys daugiau kaip 150 bičių šeimų, šiai paramai nėra tinkami.

    Kokio dydžio kompensacija numatyta?

    Už vieną bičių šeimą galima gauti iki 5,79 eurų kompensaciją įprastiniam arba ekologiškam cukrui ar invertuotojo cukraus sirupui įsigyti. Jei bičių šeima yra sertifikuota ekologinės gamybos ūkyje, kompensacija gali siekti iki 11,58 eurų už vieną šeimą.

    Kompensuojamas kiekis taip pat ribojamas: ne daugiau kaip 10 kg cukraus ar ekologiško cukraus, arba ne daugiau kaip 15 l invertuotojo cukraus sirupo vienai bičių šeimai. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos einamaisiais metais iki paraiškos pateikimo dienos, įskaitytinai.

    Kaip pateikti paraišką?

    Prasidėjus paraiškų priėmimui, pirmiausia reikia deklaruoti laikomas bites, o tuomet teikti paraišką suvedant duomenis į Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinę sistemą. Ministerija pabrėžia, kad paraiškos pateikimas galimas tik po deklaravimo.

    Jei bitininkas neturi galimybės ar nenori naudotis elektronine bankininkyste, taip pat jei paraiška teikiama pavėluotai, galima kreiptis į savivaldybę pagal gyvenamąją vietą, buveinės adresą arba žemės ūkio valdos registravimo vietą. Svarbi detalė bitininkams: kreipiantis kompensacijos neprivaloma pateikti dokumentų, pagrindžiančių cukraus įsigijimo išlaidas.

    Bitininkystės sektoriuje papildomas maitinimas dažniausiai tampa aktualus vasaros pabaigoje ir rudenį, kai mažėja nektaro šaltinių, o bičių šeimai reikia sukaupti pakankamai atsargų žiemai. Specialistai primena, kad sprendimas dėl maitinimo paprastai siejamas su šeimos stiprumu, turimomis medaus atsargomis ir bendromis sezono sąlygomis.

  • Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos bičių laikytojai gali teikti paraiškas paramai už papildomą bičių maitinimą. Priemonės tikslas – iš dalies kompensuoti išlaidas, patirtas įsigyjant cukrų ar invertuotojo cukraus sirupą, kai šeimoms reikia papildomų atsargų.

    Kompensuojamos išlaidos gali būti susijusios su įprastiniu cukrumi, ekologišku cukrumi arba invertuotojo cukraus sirupu. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos tais pačiais metais iki paraiškos pateikimo dienos imtinai.

    Paramą gali gauti bičių laikytojai, kurie Ūkinių gyvūnų registre yra deklaravę laikomas bičių šeimas ir jų turi ne daugiau kaip 150. Taip pat būtina būti įregistruotam Žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip valdos valdytojui arba partneriui.

    Ekologinės gamybos ūkiai turi papildomą reikalavimą: reikia turėti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą ir ekologiško cukraus kokybę patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai tampa svarbūs tada, kai prašoma didesnės kompensacijos už sertifikuotas bičių šeimas.

    Už vieną bičių šeimą galima gauti iki 5,79 euro kompensaciją įprastiniam ar ekologiškam cukrui arba invertuotojo cukraus sirupui įsigyti. Už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą kompensacija gali siekti iki 11,58 euro.

    Jei paaiškėja, kad pareiškėjų prašomų lėšų suma viršija tam tikslui tais metais skirtą biudžetą, išmokos mažinamos proporcingai. Tai reiškia, kad galutinė išmoka gali būti mažesnė nei maksimalūs dydžiai, net jei pareiškėjas atitinka visus kriterijus.

    Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad prieš teikiant paraišką būtina atnaujinti duomenis apie bičių šeimų skaičių Ūkinių gyvūnų registre. Tik po deklaravimo galima pildyti paraišką, suvedant duomenis į Žemės ūkio duomenų centro informacinę sistemą PŽŪSAIS.

    Bičių laikytojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, taip pat pavėluotai teikiantys paraiškas, gali kreiptis į savivaldybę pagal gyvenamąją vietą, buveinės adresą arba valdos registravimo vietą. Svarbu įsivertinti, kad bičių laikytojai, turintys daugiau kaip 150 bičių šeimų, į šią paramą pretenduoti negali.

    Paraiškos teikimo metu neprivaloma pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų už papildomą cukrų. Vis dėlto pareiškėjams rekomenduojama išsaugoti pirkimo įrodymus, nes tikrinimų atvejais gali būti prašoma patikslinti pateiktą informaciją.

    Priemonė aktuali atsižvelgiant į pastarųjų metų bitininkystės iššūkius, kai bičių šeimų būklę lemia ir orų svyravimai, ir nektaro bazės nepastovumas. Papildomas maitinimas rudenį dažnai laikomas vienu svarbiausių veiksnių, padedančių šeimoms saugiau peržiemoti ir pavasarį greičiau sustiprėti.

  • Šešta para po audros: tūkstančiai be elektros, o gyvulininkai vis dar negauna avansų

    Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų ir ūkių vis dar susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, o kai kuriose vietovėse tenka spręsti ir ryšio bei vandens tiekimo problemas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina institucijas paspartinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimą smulkiems ir vidutiniams gyvulininkystės ūkiams.

    Organizacijos teigimu, būtent gyvulininkystės ūkiams ekstremaliosios situacijos metu apyvartinės lėšos tampa kritiškai svarbios. Skirtingai nei dalį kitų ūkio darbų, gyvulių priežiūros neįmanoma atidėti, todėl bet koks užsitęsęs finansinis neapibrėžtumas didina riziką tiek veiklos tęstinumui, tiek gyvūnų gerovei.

    Nacionalinė mokėjimo agentūra šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansus pradėjo mokėti anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 000 pareiškėjų išmokėta 74 mln. eurų, o antrajame etape numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 000 ūkininkų.

    Tačiau, pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, gyvulininkystės ūkiuose avansų išmokėjimas kai kur stringa, o dalis ūkių jų dar nėra sulaukę. Teigiama, kad vėlavimus lemia papildomos atitikties patikros, susijusios su ganymo ar šienavimo faktų patvirtinimu, nors dalį duomenų valstybė jau turi registruose.

    „Valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija, ūkiuose vis dar susiduriama su elektros, vandens ir ryšio sutrikimais, o dalis gyvulininkystės ūkių tuo pat metu laukia, kol administravimo sistema patvirtins ganymo ar šienavimo faktą. Ekstremaliosios situacijos metu kiekviena laukimo diena ūkiui turi visai kitą kainą“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.

    Pasak jos, gyvulininkystės ūkių veikla yra nenutrūkstama: gyvulius reikia kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti. Dingus elektrai, dažnai tenka naudoti generatorius, didėja kuro sąnaudos, sudėtingėja vandens tiekimas, pieno šaldymas ir kiti procesai, nuo kurių priklauso produkcijos kokybė bei ūkio pajamos.

    „Kalbame pirmiausia apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius. Jų finansinės atsargos yra labai ribotos. Jei valstybė nusprendė avansus mokėti anksčiau tam, kad ūkininkams suteiktų finansinį stabilumą, turime užtikrinti, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai“, – sakė R. Jurgaitė.

    Sąjunga ragina Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu gyvulininkystės ūkių paraiškas vertinti prioritetine tvarka ir ieškoti operatyvesnių administravimo sprendimų. Pasak organizacijos, tikslas turėtų būti išvengti perteklinių procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti patvirtinta turimais duomenimis.

    Taip pat pabrėžiama, kad vėluojant avansams susidaro nevienodos sąlygos skirtingiems ūkiams. Organizacijos teigimu, iš dalies augalininkystės ūkių girdimi signalai, jog avansai juos jau pasiekė, o gyvulius laikantys ūkiai, kuriems audros padariniai dažnai reiškia papildomas kasdienes išlaidas, lieka laukiančiųjų pusėje.

    „Ūkininkams, auginantiems galvijus ir šiandien kovojantiems su audros padariniais, sąlygos neturėtų būti dar labiau apsunkinamos administracinėmis procedūromis. Užuot skirsčiusi ūkininkus į atskiras stovyklas, valstybė turėtų aiškiai mažinti įtampą tarp skirtingų sektorių“, – sakė R. Jurgaitė.

  • Ministro kova su sofos ūkininkais kelia audrą: ar nauji reikalavimai pasieks sodus?

    Viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie pirmuosius Žemės ūkio ministerijos svarstomus pokyčius, dalis sodininkų bendruomenių sako pasigendančios aiškumo, ar griežtėjanti kontrolė ir administraciniai reikalavimai nebus nukreipti į pačius smulkiausius žemės naudotojus. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija tvirtina, kad diskusijose apie žemės ūkį ši grupė dažnai lieka paraštėse.

    Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 220 000 mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai reiškia, kad sodininkams tiesiogiai svarbūs sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, aplinkosaugos reikalavimų, infrastruktūros ir regionų plėtros.

    Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos: tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis derliaus suvartojama šeimose, dalis perduodama artimiesiems, o dalis realizuojama vietoje, todėl tai prisideda prie vietos maisto grandinės, nors statistikoje ne visada matoma.

    Infrastruktūra, kuri lieka ant žmonių pečių

    Asociacija pabrėžia, kad mėgėjų sodų sklypų savininkai paprastai negali pretenduoti į tiesiogines žemės ūkio išmokas ar daugelį investicinių priemonių, skirtų profesionaliems ūkiams. Pasak sodininkų atstovų, klausimas nėra apie subsidijas už kiekvieną lysvę, o apie tai, kodėl nėra taiklesnių priemonių bendrajai infrastruktūrai.

    Daugelyje sodų teritorijų dešimtmečiais kaupėsi kelių būklės, vandentvarkos, melioracijos, lietaus nuvedimo, elektros tinklų ir nuotekų tvarkymo problemos. Bendruomenės dažnai jas sprendžia savo lėšomis, nors šios teritorijos yra regionų gyvenamosios struktūros dalis ir jose realiai gyvena žmonės.

    Asociacijos vertinimu, dabartinė paramos sistema yra labiau pritaikyta stambesniems ūkio subjektams, o smulkūs žemės naudotojai lieka už daugelio instrumentų ribų. Dėl to, pasak sodininkų, diskusijoje apie kaimo plėtrai skiriamas lėšas reikėtų kalbėti ir apie infrastruktūrą ten, kur žmonės kasdien prižiūri žemę.

    Įstrigę tarp savivaldybių ir ministerijos

    Sodininkų bendrijos sako susiduriančios su instituciniu vakuumu: savivaldybėse neretai argumentuojama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sprendimai turėtų ateiti iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau, anot bendrijų atstovų, pačioje ministerijoje sodininkų balsas ne visada girdimas.

    „Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

    Kas slypi už kovos su sofos ūkininkais?

    Ministrui viešojoje diskusijoje kalbant apie kovą su vadinamaisiais sofos ūkininkais, sodininkai pripažįsta į tai žiūrintys jautriai. Jų teigimu, jei akcentas bus dedamas į papildomus patikrinimus ir formalius reikalavimus mažiausiems, natūraliai kyla klausimas, ar sodininkų bendruomenės netaps lengviausiu taikiniu.

    „Pagal tokį apibūdinimą beveik visi galėtume būti pavadinti sofos ūkininkais, nors realiai prižiūrime žemę ir auginame maistą. Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, kyla klausimas, kas laukia 220 000 sodų sklypų savininkų“, – sakė J. Ravinis.

    Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į atstovavimo problemą: žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia derinami su didžiosiomis sektoriaus organizacijomis. Tuo metu sodininkai, nors jų sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir juos tiesiogiai veikia reguliavimas, į konsultacijas įtraukiami ne visada.

    2026 metų rugpjūčio 24 dieną asociacija pranešė oficialiai besikreipusi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką. Tarp siūlymų minimas dalyvavimas strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos formatuose ir finansavimo priemonių pritaikymas bendrajai sodų infrastruktūrai.

    „Mes neprašome privilegijų. Prašome elementaraus dalyko, kad daugiau kaip 220 000 sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai“, – sakė J. Ravinis.

  • Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stiprios audros Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad smarkus vėjas ir liūtys reikšmingai paveikė žemės ūkį, o žalos mastas dar tikslinamas.

    Ekstremaliosios situacijos paskelbimą inicijavo Žemės ūkio ministerija, o būtinybę įvertino Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pažymi, kad audros padariniai peržengia atskirų savivaldybių ribas, todėl reikalingas koordinuotas reagavimas valstybės mastu.

    „Šiuo sprendimu siekiame užtikrinti, kad visi nuo audros nukentėję Lietuvos ūkininkai būtų vertinami vienodai, nepriklausomai nuo savivaldybės ar administracinių procedūrų. Valstybė turi veikti iš anksto, nelaukdama galutinių žalos skaičių, ir sudaryti sąlygas žmonėms koncentruotis į ūkių atkūrimą, o ne papildomą biurokratinę naštą“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Valstybės lygio ekstremali situacija leidžia greičiau ir vieningai rinkti informaciją apie nuostolius, suderinti veiksmus tarp institucijų ir savivaldybių bei spartinti sprendimų priėmimą. Tai taip pat suteikia daugiau aiškumo, kaip taikyti nenugalimos jėgos aplinkybes, kai dėl stichijos objektyviai neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad toks statusas gali padėti mažinti administracinę naštą nukentėjusiems ūkiams ir sudaryti prielaidas taikyti lankstesnes priemones, kai dėl audros neįmanoma laikytis paramos programų reikalavimų. Praktikoje tai gali reikšti galimybę individualiai vertinti situacijas ir pagrįstais atvejais netaikyti sankcijų ar paramos mažinimo.

    Be to, ekstremali situacija sustiprina Lietuvos argumentus kreipiantis dėl papildomos Europos Sąjungos pagalbos žemės ūkiui, kai stichiniai reiškiniai padaro didelio masto žalą. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami ekstremalūs orų reiškiniai, todėl valstybės siekia greitesnių mechanizmų nuostoliams įvertinti ir paramai mobilizuoti.

    Valstybės operacijų vadovu paskirtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Jis koordinuos institucijų veiksmus, kad žalos vertinimas ir pagalbos priemonių derinimas vyktų vieningu principu visoje paveiktoje teritorijoje.