CP v2

Tag: Žemės ūkio ministerija

  • Ūkininkai įspėja dėl ŽŪM krypties: smulkiesiems nauji ribojimai, daliai sektorių – nulis

    Žemės ūkio ministerijoje svarstomi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo pokyčiai smulkiuose ir šeimos ūkiuose kelia nerimą. Ūkininkų atstovai tvirtina, kad siūlymai gali didinti administracinę naštą ir labiau remti atskiras šakas, o daliai veiklų palikti mažiau galimybių.

    Diskusijos paaštrėjo po Stebėsenos komiteto posėdžio, kuriame aptarti aktyvaus ūkininko kriterijai, planuojama parama kartų kaitai ir skubios kompensacijos dėl išaugusių sąnaudų. Ūkininkų organizacijos akcentuoja, kad viešojoje erdvėje smulkūs ūkiai vis dažniau sutapatinami su vadinamaisiais sofos ūkininkais, nors tai nėra tas pats.

    Aktyvaus ūkininko riba mažėtų

    ŽŪM siūlė keisti aktyvaus ūkininko atpažinimo logiką, mažinant tiesioginių išmokų ribą, iki kurios pareiškėjas automatiškai laikomas aktyviu. Vietoje 2 000 eurų būtų taikoma 1 000 eurų riba, o tai reikštų, kad didesnei daliai pareiškėjų atsirastų papildomi įsipareigojimai.

    Ministerijos posėdyje minėta, kad tokie pareiškėjai sudaro apie 16 proc. visų deklaruojančių, tai yra 18 064 ūkiai. Smulkių ūkių atstovai perspėja, kad papildomos procedūros gali tapti kritinės šeimos ūkiams, kurie realiai gamina produkciją, bet veikia mažais mastais.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats. Jei prižiūrimi plotai ir gaminama produkcija, parama turi būti skiriama pagal aiškius, teisingus kriterijus“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Jos teigimu, rizika kyla tada, kai tikslas identifikuoti piktnaudžiavimą virsta plačiu reikalavimų išplėtimu visiems mažesniems ūkiams. Tokiu atveju dalis ūkių gali pasitraukti ne dėl veiklos stokos, o dėl biurokratinės ir finansinės naštos.

    Ūkių perėmimas ir sektoriniai prioritetai

    Diskusijų kelia ir planuojama priemonė Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo, kuri turėtų prisidėti prie kartų kaitos kaime. Ūkininkų atstovai atkreipia dėmesį, kad projekte ryškiai išskiriama pieninė gyvulininkystė, numatant papildomus atrankos balus būtent šiai šakai.

    Kritikai pabrėžia, kad vienas tikslų turėtų būti ir platesnė vietinės produkcijos pasiūla, ypač daržovių, vaisių ir uogų sektoriuose, kur importo dalis išlieka didelė. Jų nuomone, kartų kaitą geriausiai skatintų parama naujai ateinantiems, kvalifikaciją turintiems žmonėms, o ne tik jau veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Jeigu parama pasiekia tik tuos, kurie ir taip ūkininkauja, naujų ūkių neatsiranda. Priemonė turi realiai atverti kelią naujiems žmonėms kaime“, – teigė E. Markevičiūtė.

    Paramos schema ir deklaravimo idėja

    Posėdyje taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal aptartą modelį didžioji dalis lėšų būtų skiriama už deklaruotą plotą, o atskira dalis – už pienines karves, taikant ribas iki 300 hektarų ir iki 300 pieninių karvių.

    Ūkininkų organizacijos kelia klausimą, ar toks paskirstymas nekuria dvigubo pranašumo vienai veiklai, kai tuo pat metu pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų gamybai, į kompensuojamas kultūras gali būti neįtraukiamos. Tai ypač aktualu mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės ūkiams, kurių sąnaudos taip pat išaugo, o supirkimo kainos pastaraisiais metais patyrė reikšmingų svyravimų.

    Kitas aptartas klausimas – idėja plėsti privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovai ragina prieš įvedant naują prievolę įvertinti jos administracinį efektą, kad pareiga netaptų papildoma našta smulkiausiems ūkiams ir kontrolę vykdančioms institucijoms.

    Žemdirbių organizacijos tikisi, kad galutiniai sprendimai bus derinami su socialiniais partneriais ir apims skirtingus sektorius, nes geopolitiniai, klimato ir rinkos svyravimai paliečia visus ūkius. Jų vertinimu, ilgalaikis planavimas turėtų skatinti mišrius ūkius ir regionų gyvybingumą, o ne vienos krypties specializaciją.

  • Ūkininkai įspėja: ŽŪM siūlymai dėl išmokų ir kontrolės gali smogti 18 000 smulkių ūkių

    Žemės ūkio ministerijos siūlomi pokyčiai, aptarti Stebėsenos komiteto posėdyje, kelia įtampą smulkiems ir šeimos ūkiams. Žemdirbių atstovai sako, kad kryptis vis labiau palanki grūdininkystei, o dalis gyvulininkystės ir mišrių ūkių poreikių lieka nuošalyje.

    Diskusijų centre atsidūrė planai griežtinti „aktyvaus ūkininko“ atpažinimo kriterijus ir kartu plėsti kontrolę. Ūkininkai baiminasi, kad kova su vadinamaisiais sofos ūkininkais gali virsti papildoma našta tiems, kurie realiai dirba, bet deklaruoja mažesnius plotus.

    „Aktyvaus ūkininko“ riba

    Ministerija siūlė mažinti tiesioginių išmokų ribą, iki kurios ūkininkas automatiškai laikomas aktyviu, nuo 2 000 iki 1 000 eurų. Pagal ŽŪM pateiktus skaičius, tai paliestų apie 16 proc. deklaruojančiųjų, iš viso 18 064 ūkius.

    Ūkininkų organizacijos pabrėžia, kad tokia korekcija reikštų daugiau dokumentavimo ir papildomų įsipareigojimų tiems, kurie viršija 1 000 eurų ribą. Kritikai primena, kad didesnė administracinė našta prieštarautų viešai deklaruotam siekiui supaprastinti ūkininkavimą ir mažinti biurokratiją.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats: jei plotai prižiūrimi ir produkcija gaminama, parama turi būti prieinama“, – sakė posėdyje dalyvavusi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Parama ūkių perėmimui

    Ūkininkų atstovams klausimų sukėlė ir ŽŪM siūlyta priemonė, skirta bendradarbiavimui dėl ūkių perėmimo. Pagal svarstytą projektą už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą numatyta skirti 20 atrankos balų, o analogiškų sektorinių prioritetų kitoms šakoms nenumatyta.

    Žemdirbiai akcentuoja, kad kartų kaitos problema kaime turėtų būti sprendžiama platesniu mastu, pritraukiant naujus žmones į žemės ūkį, o ne tik stiprinant jau veikiančius ūkius. Jie taip pat atkreipia dėmesį į vietinės daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės svarbą, ypač viešajam maitinimui ir vaikų mitybai.

    Deklaravimas ir skubios kompensacijos

    Posėdyje nuskambėjo ir idėja apie privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovų vertinimu, prieš plečiant pareigas būtina aiškiai įvardyti naudą ir įvertinti, ar mažiausi ūkiai bei valstybės institucijos pajėgtų suvaldyti išaugusį administravimo mastą.

    Taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal svarstytą modelį apie 16,6 mln. eurų būtų skiriama už plotą, o 3 mln. eurų – už pienines karves, tuo metu pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų gamybai, kompensuojamų kultūrų sąraše vietos nenumatyta.

    Gyvulininkystės ir mišrių ūkių atstovai pabrėžia, kad sąnaudų šuoliai palietė visus, o kompensacijų logika turėtų būti neutrali sektorių atžvilgiu. Jie ragina paramos schemą tikslinti kartu su socialiniais partneriais, kad nė vienas realiai gaminantis ūkis neliktų už ribos.

    Ūkininkų organizacijos perspėja, kad pavieniai pakeitimai, sudėti į vieną paketą, gali paskatinti smulkių ir vidutinių ūkių traukimąsi, o tai ilgainiui silpnintų kaimo gyvybingumą ir maisto gamybos įvairovę. Žemdirbiai tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimami įvertinus poveikį skirtingiems sektoriams ir užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas.

  • ŽŪM sulaukė 77 siūlymų: kuriuos priims ir kas laukia ūkininkų pajamų bei biurokratijos?

    Rengiant XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, Žemės ūkio ministerija teigia aktyviai įtraukus socialinius partnerius. Iš viso gauti 77 pasiūlymai, o į 59 jų ministerija žada atsižvelgti visiškai arba iš dalies.

    Pasak ministerijos, likę klausimai nėra atmetami galutinai: dalis jų bus sprendžiami ieškant konkrečių įgyvendinimo mechanizmų, o kai kurie perkelti į kitus formatus. Ministerija akcentuoja, kad sprendimai priklausys ir nuo kitų institucijų kompetencijų bei bendrų Vyriausybės prioritetų.

    Kas bus sprendžiama toliau?

    ŽŪM nurodo, kad dalis pasiūlymų bus svarstomi Tarpinstitucinėje prioritetinių darbų grupėje, kur dalyvauja ir socialinių partnerių atstovai. Kiti siūlymai bus vertinami jau rengiant 2028–2034 metų finansinės perspektyvos priemones, kai bus aiškesnės būsimos paramos ir investicijų kryptys.

    Ministerija pripažįsta, kad į dalį siūlymų šiuo metu įtraukti neįmanoma, nes jie patenka į kitų ministerijų atsakomybės sritis arba nėra tiesiogiai susiję su XXI Vyriausybės programos tikslais. Tokiais atvejais žadama tęsti darbą kartu su kitomis institucijomis.

    Trys ministerijos prioritetai

    ŽŪM teigia siekianti, kad plane atsispindėtų trys esminiai prioritetai: ūkininkų pajamų augimas, trumpesnis lietuviško maisto kelias iki vartotojo ir sklandesnis ūkininkavimas mažinant administracinę naštą. Ministerija pabrėžia, kad būtent šios kryptys turi didžiausią įtaką sektoriaus konkurencingumui ir kaimo gyvybingumui.

    Ūkininkų pajamų tema pastaraisiais metais tapo ypač jautri dėl svyruojančių žaliavų kainų, didėjančių sąnaudų ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Tuo pačiu trumpųjų grandinių plėtra dažniau minima kaip būdas didinti vietinės produkcijos pridėtinę vertę ir gerinti gamintojų derybinę galią su prekybos grandinėmis.

    Socialinių partnerių įtraukimas

    Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika dėkojo pasiūlymus teikusioms organizacijoms ir pabrėžė, kad nė vienas siūlymas neliks be dėmesio. Ministerija nurodo, kad į procesą buvo įsitraukę įvairių žemės ūkio ir kaimo sektorių atstovai, tarp jų Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, asociacija „Alternatyvioji akvakultūra“ ir kitos.

    „Dėkoju pasiūlymus teikusiems socialiniams partneriams. Nė vienas jūsų pasiūlymas neliks be dėmesio, juk kartu kuriame gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį“, – sakė Kęstutis Mažeika.

  • Žemės ūkio studijoms – 200 eurų kas mėnesį: kam skiriamos tikslinės stipendijos ir kur?

    Žemės ūkio studijoms – 200 eurų kas mėnesį: kam skiriamos tikslinės stipendijos ir kur?

    Žemės ūkio ministerija skelbia tęsianti tikslinių skatinamųjų stipendijų programą studentams, pasirinkusiems žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos krypties studijas. Šį rudenį stipendijas gaus 43 įstoję studentai, o išmoka sieks 200 eurų per mėnesį visą studijų laikotarpį.

    Ministerijos teigimu, stipendijos skirtos padėti pritraukti daugiau jaunų specialistų į sektorius, kuriuose darbdaviai dažnai įvardija kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Parama mokama tiksliai pasirinkusiems konkrečias studijų programas, susijusias su žemės ūkiu, maisto pramone ir veterinarija.

    Kur ir kiek stipendijų skiriama?

    Vytauto Didžiojo universitete stipendijos numatytos agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos ir tvariosios inžinerijos programoms. Čia skiriamos 8 stipendijos.

    Lietuvos sveikatos mokslų universitete 8 stipendijos atiteks gyvūnų ir maisto mokslų bei veterinarinės medicinos programų studentams. Kauno technologijos universitete maisto mokslo ir technologijos studijų programai numatyta 1 stipendija.

    Kolegijose tikslinės stipendijos paskirstytos plačiau: Lietuvos inžinerijos kolegijoje žemėtvarkos ir hidrotechninės statybos studijoms skiriamos 5 stipendijos. Vilniaus kolegijoje agroverslo ir maisto technologijų bei veterinarijos specialybes pasirinkusiems numatytos 8 stipendijos.

    Kauno kolegijoje agroverslų technologijų, maisto technologijos bei gastronomijos ir antreprenerystės programas pasirinkusiems skiriamos 7 stipendijos. Utenos kolegijoje žemės ūkio ir maisto produktų technologijų programas pasirinkusiems numatytos 6 stipendijos.

    Kiek laiko mokama išmoka?

    Ministerija nurodo, kad tikslinės skatinamosios stipendijos teikiamos nuo 2020 metų, o jų gavėjai paramą gali gauti 3–6 metus, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos trukmės. Pavyzdžiui, veterinarinės medicinos studijos trunka šešerius metus, todėl parama gali būti mokama visą šį laikotarpį.

    Stipendijos skiriamos studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose, jei jų studijų programa patenka į nustatytas prioritetines sritis. Bendras šiuo metu finansuojamų stipendijų skaičius siekia 141.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad tokia parama yra viena iš priemonių didinti studijų patrauklumą ir stiprinti kompetencijas visoje maisto grandinėje nuo pirminės gamybos iki saugos, kokybės ir gyvūnų sveikatos užtikrinimo.

  • Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: kodėl didieji ūkiai dar delsia

    Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: kodėl didieji ūkiai dar delsia

    Iki žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos likus mažiau nei dviem savaitėms, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus ir žemės ūkio bendroves nedelsti. Ministerija pabrėžia, kad paskutinėmis dienomis išaugęs besijungiančiųjų skaičius gali sulėtinti sistemų darbą ir apsunkinti paraiškų pateikimą.

    Šių metų deklaravimą planuojama baigti birželio 12 dieną. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.

    Skaičiai rodo didžiųjų ūkių pauzę

    Žemės ūkio duomenų centro skelbiamoje deklaravimo statistikoje matyti, kad pateiktų paraiškų skaičius auga sparčiau nei bendras deklaruotas plotas. Tai leidžia daryti išvadą, kad dalis didesnių ūkių ir žemės ūkio bendrovių paraiškas yra pradėję pildyti, tačiau vis dar neskuba jų patvirtinti.

    Naujausiais skelbiamais duomenimis, pateikta 70 930 paraiškų, tai sudaro beveik 63 proc. 2025 metais pateiktų paraiškų skaičiaus. Tuo metu deklaruotas plotas siekia 1 259 918,65 hektaro, tai yra apie 43 proc. 2025 metais deklaruoto ploto.

    Pasak ministerijos, toks skirtumas tarp paraiškų skaičiaus ir deklaruoto ploto dažniausiai reiškia, kad didesni ūkiai, valdantys didesnius plotus, paraiškų tvirtinimą atideda vėlesniam laikui. Kuo arčiau termino pabaigos, tuo didesnė rizika, kad dėl techninių trikdžių ar laiko stokos nepavyks laiku ištaisyti klaidų.

    Ką svarbu žinoti dėl vėlavimo?

    Ministerija primena, kad pavėluotas deklaravimas tiesiogiai mažina gaunamą paramą, nes kiekviena pavėluota darbo diena kainuoja 1 proc. tiesioginių išmokų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena skaičiuojami kaip viena darbo diena.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir kelių dienų delsimas gali apčiuopiamai sumažinti galutinę išmokų sumą, ypač didesniems ūkiams. Dėl to pareiškėjams rekomenduojama ne tik pateikti paraišką, bet ir įsitikinti, kad visi duomenys patvirtinti, o deklaravimo procesas užbaigtas iki nustatyto termino.

    Pagalba ūkininkams ir nuotolinės konsultacijos

    Siekdama atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus, Žemės ūkio ministerija ketvirtadieniais nuo 8 valandos rengia nuotolines konsultacijas. Jose aptariami praktiniai deklaravimo aspektai, dažniausios klaidos ir tai, kaip jų išvengti pildant bei tvirtinant paraiškas.

    Ministerija pabrėžia, kad laiku ir teisingai deklaruoti plotai yra būtina sąlyga sklandžiam tiesioginių išmokų administravimui. Kuo anksčiau pareiškėjai užbaigia deklaravimą, tuo mažesnė tikimybė susidurti su sistemos apkrova ir tuo daugiau laiko lieka patikslinimams.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: didieji ūkiai dar delsia patvirtinti duomenis

    Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja prie pabaigos: didieji ūkiai dar delsia patvirtinti duomenis

    Iki žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos likus mažiau nei dviem savaitėms, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus nedelsti. Pasak ministerijos, paraiškų teikimo atidėliojimas iki paskutinės dienos didina klaidų riziką ir gali apsunkinti darbą dėl išaugusio sistemos naudotojų srauto.

    Pagrindinis deklaravimo terminas šiemet baigiasi birželio 12 dieną. Pavėluotas paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.

    Ministerija primena, kad savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena vertinami kaip viena darbo diena. Tai reiškia, kad delsimas prieš ilgesnius poilsio laikotarpius gali turėti didesnę finansinę įtaką, nei tikimasi iš pirmo žvilgsnio.

    Deklaravimo tempas ir skaičiai

    Žemės ūkio duomenų centras kasdien atnaujina 2026 metų deklaravimo statistiką ir skelbia ją pagal savivaldybes bei savarankiškai paraiškas kuriančius pareiškėjus. Šioje informacijoje atskirai matomos sukurtos, bet dar nepatvirtintos paraiškos, taip pat jose nurodomas deklaruojamas plotas.

    Iki šiol pateikta 70 930 paraiškų, tai sudaro beveik 63 proc. visų 2025 metais pateiktų paraiškų skaičiaus. Tuo metu deklaruotas plotas siekia 1 259 918,65 hektaro ir sudaro apie 43 proc. praėjusiais metais deklaruoto ploto.

    Didelis skirtumas tarp pateiktų paraiškų skaičiaus ir deklaruoto ploto dalies, ministerijos teigimu, signalizuoja apie tai, kad didesni ūkiai ir žemės ūkio bendrovės dar neskuba patvirtinti duomenų. Tokia situacija paskutinėmis dienomis gali sukelti didesnes eiles konsultacijoms ir didesnę techninių trikdžių tikimybę.

    Pagalba ūkininkams ir konsultacijos

    Siekdama sumažinti neaiškumų ir klaidų tikimybę, Žemės ūkio ministerija ketvirtadieniais nuo 8 valandos rengia nuotolines konsultacijas. Jų metu pareiškėjai gali užduoti klausimus apie deklaravimo procesą, reikalavimus ir dažniausiai pasitaikančias situacijas.

    Ministerija pabrėžia, kad laiku ir tiksliai deklaruoti plotai yra svarbūs ne tik dėl sankcijų išvengimo. Tai taip pat lemia sklandesnį tiesioginių išmokų administravimą ir greitesnį paramos išmokėjimo procesą, nes vėlavimai ar klaidos dažniau sukelia papildomų tikrinimų poreikį.

  • Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektų Lietuvoje daugėja, tačiau dalis paramos paraiškų vis dar atmetamos arba vertinamos prasčiau dėl pasikartojančių klaidų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad dažniausiai problemos kyla dėl netiksliai užpildytų dokumentų ir ne iki galo suprastų reikalavimų.

    ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyrius kviečia ūkininkus, kooperatyvus, maisto produktų gamintojus, perdirbėjus ir prekyba užsiimančius dalyvius į informacinį renginį–mokymus. Jie vyks 2026 metų gegužės 27 dieną, dalyvauti bus galima gyvai arba nuotoliniu būdu.

    Kas bus aptariama mokymuose?

    Renginį ŽŪM organizuoja kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA). Organizatorių teigimu, mokymų tikslas – aiškiai ir praktiškai paaiškinti, kaip tinkamai parengti paraišką pagal Strateginio plano priemonę Trumpos tiekimo grandinės.

    Per mokymus bus nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios paraiškų pildymo klaidos, detalizuojami pagrindiniai reikalavimai ir pateikiami praktiniai patarimai, kurie gali padėti sustiprinti paraišką vertinimo etape. Taip pat planuojama atsakyti į dalyviams aktualius klausimus, susijusius su įgyvendinimu ir dokumentų parengimu.

    Registracijos terminai ir tvarka

    Norint dalyvauti, reikia registruotis iš anksto ir pasirinkti patogiausią dalyvavimo būdą. Registracija vyksta iki 2026 metų gegužės 25 dienos 12 valandos.

    ŽŪM nurodo, kad dalyvavimo patvirtinimas bus išsiųstas elektroniniu paštu pasibaigus registracijai. Ministerija tikisi, jog praktinio pobūdžio mokymai padės pareiškėjams geriau pasiruošti ir sumažins techninių klaidų, dėl kurių prarandama galimybė gauti paramą.

  • Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajone rekonstruos melioracijos statinius: 500 tūkst. eurų skirta blogiausios būklės objektams

    Varėnos rajono savivaldybei skirta 500 000 eurų tikslinė valstybės investicija melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui ir remonto darbams. Finansavimas numatytas pagal tęstinę priemonę, skirtą valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams atnaujinti žemės savininkų ir kitų naudotojų sklypuose.

    Sprendimas įtvirtintas žemės ūkio ministro 2026 metų sausio 6 dieną įsakymu, kuriuo patvirtintas tikslinių investicijų sąrašas. Varėnos projektas orientuotas į prasčiausios būklės valstybinius melioracijos objektus, kurių nusidėvėjimas dažniausiai didina užmirkimo ir vietinių potvynių riziką.

    Kur planuojami darbai?

    Pagal parengtą investicinį projektą darbai numatyti kelių seniūnijų teritorijose. Kaniavos seniūnijoje tvarkymo darbai planuojami Ūtos, Pakuliškių, Molinės ir Kruklių kaimuose, Matuizų seniūnijoje – Urkionių ir Butvydonių kaimuose, o Varėnos seniūnijoje – Pakaršio kaime.

    Kaniavos seniūnijoje planuojama rekonstruoti 9,1 kilometro griovių ir 6 pralaidas, Matuizų seniūnijoje – 4,7 kilometro griovių, 6 pralaidas ir tiltą. Varėnos seniūnijoje numatyta rekonstruoti siurblinę, kuri paprastai yra kritinis elementas teritorijose, kur vandens perteklius turi būti pašalinamas mechaniniu būdu.

    Kodėl melioracija vėl tampa prioritetu?

    Melioracijos tinklai Lietuvoje daug kur įrengti prieš kelis dešimtmečius, o jų būklė prastėja dėl nusidėvėjimo ir nepakankamų investicijų. Pralaidos, grioviai, tiltai ir siurblinės daro tiesioginę įtaką tam, kaip greitai po liūčių ar pavasario polaidžio pasišalina vanduo, todėl jų gedimai gali lemti užmirkusius laukus, prastesnį kelių pralaidumą ir žalas infrastruktūrai.

    Pastaraisiais metais dažnėjant intensyvioms liūtims ir staigiems kritulių pikams, savivaldybėms ypač aktualu prioritetą teikti avarinės būklės objektams. Tokie projektai dažniausiai duoda greičiausią efektą, nes pagerina vandens nuvedimą konkrečiuose probleminiuose ruožuose.

    Kada darbai turėtų prasidėti?

    Preliminariai numatyta, kad rekonstravimo darbai vyks 2026 metų trečią ir ketvirtą ketvirčiais. Tikslesni terminai priklausys nuo techninių sprendinių, viešųjų pirkimų eigos ir rangos darbų organizavimo.

    Įgyvendinus projektą tikimasi pagerinti melioracijos sistemos patikimumą ir sumažinti rizikas teritorijose, kuriose užmirkimas kartojasi. Savivaldybei tai taip pat reiškia mažiau avarinių situacijų ir aiškesnį planą, kaip nuosekliai tvarkyti problemiškiausius valstybei priklausančius objektus.

  • Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Sūduonios baseino melioracijos rekonstrukcijai – 500 tūkst. eurų: ką atnaujins iki 2026 metų

    Pasirašyta finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl projekto „Sūduonios baseino melioracijos griovių ir hidrotechnikos statinių rekonstravimas“. Projektu siekiama atnaujinti vandens nuvedimo ir pralaidumo infrastruktūrą, svarbią žemės ūkio plotams ir vietos keliams.

    Numatyta projekto vertė siekia 500 tūkst. eurų. Finansavimas bus skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų investicijų projektų finansavimo tvarką.

    Kas bus rekonstruojama?

    Pagal planą bus rekonstruota 18,68 kilometro melioracijos griovių imtuvų, taip pat atnaujinta 19 pralaidų. Darbų apimtys apima ir tiltą per Sūduonios upę Gulbiniškių kaime, kurio būklė yra įvertinta ekspertizėmis.

    Be to, projekte numatyta rekonstruoti Pasūduonios ir Valavičių tvenkinių hidrotechnikos statinius. Tokie darbai paprastai yra svarbūs ne tik dėl vandens režimo reguliavimo, bet ir dėl saugumo, mažinant avarijų riziką bei neplanuotų užliejimų tikimybę.

    Kontekstas ir esama būklė

    Projekto teritorijoje bendras melioracijos griovių imtuvų ilgis siekia 19,82 kilometro, iš viso yra 22 pralaidos, 1 tiltas ir 2 tvenkinių hidrotechnikos statiniai. Dalis infrastruktūros nėra įtraukta į šio etapo rekonstrukciją, todėl darbai orientuoti į prioritetinius ruožus ir objektus.

    Skelbiama, kad jau atliktos tilto ir tvenkinių hidrotechnikos statinių būklės ekspertizės, vykdomi teritorijos tyrinėjimai ir rengiamas techninis darbo projektas. Tokia seka įprasta, nes nuo tyrinėjimų ir projektavimo kokybės priklauso sprendiniai, ilgaamžiškumas ir reali darbų kaina.

    Kada planuojama pabaiga?

    Projektą planuojama įgyvendinti 2026 metais, o finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų rekonstravimo darbams. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausia projekto sėkmės sąlyga bus tikslus darbų suplanavimas ir sklandus rangos procesas.

    Melioracijos infrastruktūros rekonstrukcijos darbai dažniausiai vertinami kaip ilgalaikė investicija į atsparumą ekstremalesniems kritulių periodams ir ūkinės veiklos stabilumą. Atnaujinti grioviai, pralaidos ir hidrotechnikos statiniai gali sumažinti užmirkimų riziką ir prisidėti prie patikimesnio vandens nuvedimo visame baseine.