Tag: Žemėtvarka

  • Didžiulė žemės reforma: nuo 2027 metų savivaldybės perims 800 tūkst. ha kaime

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis valstybinės žemės administravimo tvarka: savivaldybės šias funkcijas vykdys ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kaimo teritorijose. Tai įvardijama kaip antrasis ir baigiamasis valstybinės žemės valdymo pertvarkos etapas, aiškiau atskiriant administravimą nuo kontrolės.

    Aplinkos ministerija teigia, kad pertvarkos esmė yra sprendimų priėmimą priartinti prie gyventojų ir verslo, kad vietoje būtų greičiau įvertinamos konkrečios situacijos. Kartu pabrėžiama, jog perleidžiant funkcijas savivaldybėms didėja ir jų atsakomybė už sprendimų teisėtumą bei viešąjį interesą.

    „Šios reformos tikslas – kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami arčiau žmonių. Savivaldybėms perėmus kaimiškųjų teritorijų administravimą, sprendimus bus galima priimti vietos lygmeniu, geriau įvertinus žmonių poreikius“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau atliks priežiūros ir dalį nacionalinio lygmens funkcijų, kad būtų suvaldytos korupcijos rizikos ir užtikrintas vienodas teisės aktų taikymas. Tarnyba taip pat išlaikys vaidmenį kaip žemėtvarkos kompetencijų centras, konsultuojantis savivaldybes ir vertinantis sprendimų atitiktį reikalavimams.

    „Po reformos savivaldybės perims daugiau atsakomybės vietos lygmeniu, o Nacionalinė žemės tarnyba sutelks dėmesį į nacionalinio lygmens funkcijas, kad naujasis modelis veiktų sklandžiai ir paslaugos gyventojams būtų kokybiškos“, – sakė Dovydas Petraška.

    Kas keisis gyventojams ir verslui

    Savivaldybės administruos valstybinę žemę visoje savo teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves, ir priims sprendimus dėl nuomos bei panaudos. Taip pat jos organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus, išduos dalį sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje ir spręs dalį su nekilnojamojo turto kadastro klausimais susijusių procedūrų.

    Numatoma, kad savivaldybėms pereis ir dalis žemėtvarkos bei teritorijų planavimo procesų organizavimo darbų, įskaitant žemės reformos žemėtvarkos projektų užsakymą. Reforma apima daugiau kaip 800 000 hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose, todėl savivaldybėms teks didesnis administracinis krūvis ir poreikis stiprinti kompetencijas.

    Ką pasilieka Nacionalinė žemės tarnyba

    Nacionalinė žemės tarnyba toliau prižiūrės valstybinės žemės patikėtinius, vertins sandorių projektų atitiktį teisės aktams, atliks patikrinimus ir konsultuos savivaldybes. Taip siekiama užtikrinti, kad decentralizavus sprendimus būtų išlaikyti skaidrumo standartai ir sumažintos piktnaudžiavimo rizikos.

    Be to, tarnyba išliks atsakinga už valstybinės žemės pardavimą ir pardavimo aukcionų organizavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei žemės valdos projektų valstybinę priežiūrą. Jai taip pat lieka geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų atnaujinimo darbai, taip pat kai kurie leidimai ir pažymos, susijusios su žemės ūkio ir miškų paskirties žemės įsigijimu.

    Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pasirengimas pokyčiams jau vyksta: rengiami susitikimai su savivaldybių vadovais ir specialistais, aptariami praktiniai iššūkiai ir veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti iki pertvarkos starto. Tikimasi, kad po 2027 metų sausio 1 dienos gyventojai ir verslas sprendimus galės gauti greičiau, o kontrolės mechanizmai padės išlaikyti vienodą tvarką visoje šalyje.

  • Savivaldybėms atiduoda valstybinę žemę: nuo 2027 metų keisis aukcionai, nuoma ir leidimai

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybės perims valstybinės žemės administravimą kaimo teritorijose ir taps atsakingos už ją visoje savo teritorijoje. Artėjant pokyčiams Aplinkos ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) rengia susitikimus su merais, administracijų vadovais ir žemės valdymo specialistais.

    Susitikimuose aptariama, kaip vyksta funkcijų perdavimas, kokių sprendimų dar trūksta ir kaip gyventojams bei verslui bus užtikrintas aiškus aptarnavimas, kai keisis atsakinga institucija. Taip pat derinami praktiniai klausimai dėl dokumentų, procesų ir darbuotojų perkėlimo.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Didžiausias pokytis tas, kad savivaldybės administruos ne tik miestų ir miestelių, bet ir kaimo teritorijose esančią valstybinę žemę. Tai reiškia, kad daugiau sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, panaudos ar leidimų statyboms bus priimama vietoje, savivaldybėse.

    Kartu savivaldybėms pereis ir dalis su žemės reforma susijusių užduočių: jos organizuos žemėtvarkos projektų rengimą, prižiūrės valstybinės žemės naudojimą pagal savo kompetenciją ir atliks su administravimu susijusius veiksmus. NŽT ir toliau liks atsakinga už valstybinės žemės pardavimo aukcionus ir dalį kitų valstybės funkcijų.

    Aukcionai ir projektai nesustos

    Siekiant, kad žemėtvarkos darbai nesustotų, numatyta pereinamoji tvarka. NŽT iki 2026 metų pabaigos užsakys žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugas ir užbaigs darbus pagal iki metų pabaigos pateiktus užsakymus.

    Savivaldybės raginamos jau iš anksto pradėti viešųjų pirkimų procedūras, kad nuo 2027 metų pradžios galėtų sklandžiai užsakyti projektavimo paslaugas. Atskiras pokytis laukia ir aukcionų: valstybinės žemės nuomos aukcionus organizuos savivaldybės, o pardavimo aukcionai liks NŽT atsakomybėje.

    „Didžioji dalis pasirengimo perduoti funkcijas savivaldybėms darbų jau atlikta, o likusius užbaigsime iki metų pabaigos. Mums svarbu, kad gyventojams ir verslui būtų aišku, kur kreiptis, o pradėti darbai būtų tęsiami“, – sakė laikinai NŽT vadovo pareigas einantis Dovydas Petraška.

    Dokumentai, priežiūra ir žmonės

    Viena jautriausių vietų yra archyviniai dokumentai, nes sprendimams dažnai reikia ankstesnių bylų ir schemų. NŽT nurodo savo archyve sauganti apie 2 mln. bylų iš 50 Lietuvos miestų ir diegianti popierinių bylų paieškos sistemą, kuri turėtų pagreitinti dokumentų suradimą ir pateikimą.

    Savivaldybėms sudaryta galimybė archyvinių dokumentų kopijų prašyti internetu paprastesne tvarka. NŽT duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį gauta daugiau kaip 1 000 savivaldybių prašymų, iš jų 732 pateikti internetu, o dokumentai vidutiniškai pateikiami per 3–4 darbo dienas, nors terminas yra 20 darbo dienų.

    Po perdavimo NŽT išlaikys priežiūros vaidmenį: vertins valstybinės žemės sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir konsultuos savivaldybes. Tarnybos teigimu, 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesiais ji įvertino 1 305 savivaldybių pateiktus sandorių projektus, o vidutinė išvadų pateikimo trukmė siekė septynias darbo dienas.

    Kad savivaldybės galėtų atlikti naujas užduotis, joms numatyta perduoti apie 166 NŽT etatus. Taip pat derinamas turto perdavimas: dalis savivaldybių yra išreiškusios poreikį perimti darbo priemones, tokias kaip kompiuteriai, telefonai ar biuro įranga.

    Pirmasis reformos etapas įvyko 2024 metais, kai savivaldybėms perduota administruoti daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose. Antruoju etapu nuo 2027 metų pradžios savivaldybės perims daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose.

  • Vilnius patvirtino Šv. Stepono g. 20 sklypo dalių planą: ką turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino valstybinės žemės sklypo Šv. Stepono gatvėje 20, Vilniuje, dalių planą. Sprendimas aktualus šiame sklype esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ar jų dalių savininkams.

    Savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais spalio 14 dieną įsakymu patvirtintas mažosios bendrijos „Žemės matavimų biuras“ parengtas planas. Jame išskirtos statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nustatyti jų plotai.

    Toks planas paprastai reikalingas aiškiai apibrėžti, kokia žemės dalis priskiriama konkrečių pastatų naudojimui, privažiavimui, inžinerinių tinklų priežiūrai ar kitiems eksploatavimo poreikiams. Tai svarbu ir kasdieniam turto valdymui, ir sprendžiant klausimus dėl naudojimosi teritorija.

    Savivaldybė primena, kad sprendimas gali būti skundžiamas jame nurodyta tvarka. Taip pat prašoma raštu informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jeigu pasinaudojama teise sprendimą skųsti.

    Kodėl tai svarbu savininkams?

    Patvirtinus sklypo dalių planą, aiškiau apibrėžiamos žemės naudojimo ribos ir poreikiai pastatų eksploatavimui. Praktikoje tai gali sumažinti neaiškumus tarp sklype esančių pastatų savininkų dėl teritorijos naudojimo ir palengvinti sprendimų priėmimą.

    Tokie sprendimai taip pat dažnai tampa reikšmingi planuojant turto tvarkymo, rekonstrukcijos ar kitus projektus, kai svarbus aiškus žemės naudojimo pagrindas. Savininkams rekomenduojama įsivertinti, ar patvirtintos dalys atitinka faktinį naudojimą ir teisėtus poreikius.

  • Savivaldybėms jau dabar siunčia signalą: nuo 2027-ųjų keičiasi žemės reformos pirkimai

    Nacionalinė žemės tarnyba ruošiasi pokyčiams, kurie nuo 2027 metų sausio 1 dienos palies savivaldybes: dalis valstybinės žemės administravimo funkcijų bus perduota vietos valdžiai. Dėl to savivaldybėms teks perimti ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo paslaugų pirkimus.

    Apie tai NŽT savivaldybių atstovams kalbėjo antrajame teminiame seminare, skirtame praktiniams pirkimų organizavimo klausimams. Akcentuota, kad ruoštis reikia iš anksto, kad pasikeitus funkcijų vykdytojui neatsirastų darbų pertrūkis ir reformos procesai nesustotų.

    „Žemės reformos projektų tęstinumui svarbu ruoštis jau dabar, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos būtų užtikrintas nepertraukiamas darbų vykdymas“, – sakė NŽT atstovė Rimantė Rasickienė.

    Iki 2026 metų pabaigos šių paslaugų pirkimus organizuoja NŽT, tačiau vėliau iniciatyva ir atsakomybė pereis savivaldybėms. Praktikoje tai reiškia, kad vietos administracijos turės pačios planuoti pirkimų apimtis, įsivertinti biudžetus ir parengti dokumentus, kad paslaugos būtų perkamos laiku.

    NŽT rekomenduoja savivaldybėms jau dabar susidaryti aiškų būsimų darbų žemėlapį: kokiose teritorijose ir kokių paslaugų reikės, kaip bus skaidomos pirkimo dalys, kokie bus sutarčių terminai ir preliminari pirkimo vertė. Toks pasirengimas leidžia sumažinti riziką, kad 2027 metais bus vėluojama skelbti konkursus arba pritrūks tiekėjų pajėgumų.

    Seminare aptarta, kad pirkimo dokumentuose ypač svarbu tiksliai aprašyti techninę specifikaciją, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pasiūlymų vertinimo kriterijus. Taip pat būtina atlikti rinkos tyrimą ir realistiškai įvertinti, kiek kainuos suplanuotos apimtys, ypač tais atvejais, kai darbai užsakomi etapais pagal faktinį poreikį.

    NŽT patirtis rodo, kad žemėtvarkos paslaugų pirkimai dažnai būdavo skaidomi į kelias dalis, apimančias vienos ar kelių savivaldybių teritorijas. Tiekėjams paprastai keliami reikalavimai turėti teisę rengti ir įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kompetentingus specialistus bei pakankamus pajėgumus dirbti visą sutarties laikotarpį.

    Didelė dalis rizikų kyla ne konkurso paskelbimo metu, o vėliau administruojant sutartį, todėl savivaldybėms priminta iš anksto nusimatyti užsakymų apimtis, terminus ir finansavimą. Užsakymas turi būti suplanuotas taip, kad paslauga būtų ne tik atlikta, bet ir iki sutarties pabaigos būtų spėta tinkamai priimti darbus bei atsiskaityti.

    Žemės reformos žemėtvarkos projektai apima daugiau nei vien sklypų suprojektavimą. Į šią paslaugų grandinę paprastai patenka laisvos valstybinės žemės duomenų atnaujinimas, dokumentacijos rengimas, viešas svarstymas, derinimo procedūros, o įgyvendinimo etape ir ribų bei kelių ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas.

    NŽT pabrėžia, kad savivaldybėms, perimančioms naujas funkcijas, svarbiausia matyti visą procesą nuo planavimo iki galutinio atsiskaitymo su rangovu. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos žemės reformos darbai vyktų be sutrikimų, o gyventojai ir institucijos nepatirtų papildomų vėlavimų tvarkant nuosavybės ir valstybinės žemės naudojimo klausimus.

  • NŽT paskelbė konkursą: žemėtvarkos įmonėms siūlo darbus 4 savivaldybėse iki spalio 30 dienos

    Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė viešąjį pirkimą žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo bei įgyvendinimo paslaugoms. Darbai planuojami Elektrėnų, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto ir Širvintų rajono savivaldybių teritorijose.

    Į konkursą kviečiamos įmonės, teikiančios geodezijos, žemėtvarkos ir projektavimo paslaugas, įskaitant teritorijų planavimo darbus. NŽT nurodo, kad tiekėjai gali teikti pasiūlymus pagal juos dominančią teritoriją, nes pirkimas suskirstytas į atskiras dalis.

    Tarnybos teigimu, dalyvauti gali visi tiekėjai, turintys reikiamus specialistus, patirties ir pajėgumų dirbti konkrečioje teritorijoje. Praktikoje tai reiškia, kad vertinant pasiūlymus paprastai akcentuojama kvalifikacija, įvykdyti panašūs darbai, komandos sudėtis ir terminų užtikrinimas.

    NŽT duomenimis, Lietuvoje veikia apie 50 įmonių, kurios užsiima geodezijos, kadastriniais matavimais, žemėtvarka, sklypų projektavimu ir teritorijų planavimu. Skelbdama pirkimą tarnyba siekia pritraukti kuo platesnį dalyvių ratą ir užtikrinti didesnę konkurenciją.

    Tokio pobūdžio paslaugos tiesiogiai susijusios su žemės reformos procedūromis ir sklypų formavimu bei pertvarkymu, todėl jos aktualios ir gyventojams, ir verslui. Kokybiškai parengti žemėtvarkos sprendiniai dažnai lemia, kaip greitai vėliau vyksta derinimai, registravimas ir kiti administraciniai veiksmai.

    Pasiūlymus konkursui galima teikti iki spalio 30 dienos. Išsami informacija apie pirkimo sąlygas, reikalavimus tiekėjams ir dokumentus pateikiama viešųjų pirkimų sistemoje.

  • Vilniuje startuoja Bitėnų g. 9 sklypo pertvarka: ką tai reiškia gyventojams ir kaimynams

    Vilniaus miesto savivaldybė pradeda rengti žemės sklypo Bitėnų gatvėje 9 formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendimas priimtas tenkinant sklypo bendraturčio prašymą ir remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų spalio 5 dieną pasirašytu įsakymu.

    Projektas apima apie 2 503 kv. m ploto teritoriją. Pagrindinis tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, kad jis būtų pritaikytas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jų tiesioginę paskirtį.

    Tokie projektai paprastai rengiami siekiant aiškiai nustatyti sklypo ribas, sureguliuoti naudojimo tvarką ir suderinti faktinį naudojimą su kadastro duomenimis. Tai aktualu ir kaimynystei, nes tikslinamos ribos gali turėti įtakos privažiavimams, servitutams, inžinerinių tinklų koridoriams ar sklypo užstatymo planavimui ateityje.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys, prisijungę prie sistemos, gali sekti elektroninių paslaugų būsenos pasikeitimus ir matyti sprendimų rezultatus.

    Nurodomas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS sistemoje – ZSFP-223159. Tai leidžia tiksliai identifikuoti projektą ir patogiau rasti su juo susijusią informaciją, jei vėliau tektų tikslintis dėl procedūrų ar derinimų.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio vyresniąją specialistę Vilmą Gargasienę telefonu +370 5 211 2735 arba el. paštu vilma.gargasiene@vilnius.lt.

  • Parduodate žemės sklypą? Štai kada kadastriniai matavimai privalomi, o kada tik rekomenduojami

    Parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant privatų žemės sklypą dažnai iškyla esminis klausimas: ar prieš sandorį būtina atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra, nes tvarka priklauso nuo sklypo vietos.

    Praktikoje svarbiausia atskirti, ar sklypas yra mieste, ar kaimo vietovėje. Nuo to priklauso, ar matavimai tampa privaloma sąlyga sandoriui, ar tai daugiau savininko pasirinkimas, skirtas aiškesnėms riboms ir mažesnei ginčų rizikai.

    Kada mieste matavimai privalomi

    Miestuose esantiems privatiems žemės sklypams kadastriniai matavimai yra privalomi tais atvejais, kai sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba su ja susietose vietinėse koordinačių sistemose. Tai dažniausiai pasitaiko, kai sklypas registre įrašytas pagal preliminarius matavimus.

    Jei miesto sklypas registruotas preliminariai ir neturi reikalaujamo tikslumo koordinačių, prieš perleidžiant jį kito asmens nuosavybėn matavimai tampa būtini. Tokiu atveju be tikslių kadastro duomenų sandoris gali strigti arba būti atidėtas, kol dokumentai bus sutvarkyti.

    Ką verta žinoti kaimo vietovėse

    Kaimo vietovėse teisės aktai nenustato bendros pareigos vien dėl planuojamo pardavimo atlikti kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal preliminarius matavimus, paprastai gali būti perleidžiamas ir be papildomų matavimų.

    Tokia pati logika taikoma ir kaimo vietovėje esantiems mėgėjų sodų sklypams: pats sandorio faktas automatiškai nesukuria prievolės atlikti tikslius matavimus. Vis dėlto konkretų atvejį gali lemti sklypo dokumentų aiškumas ir tai, ar ribos kelia abejonių.

    Kodėl matavimus dažnai verta pasidaryti

    Nors kaimo vietovėse tai ne visada privaloma, tikslūs kadastriniai matavimai paprastai padidina sandorio saugumą abiem pusėms. Atliekant matavimus tiksliai nustatomos ribų posūkio taškų koordinatės, patikslinamas sklypo plotas ir kiti kadastro duomenys, todėl sumažėja interpretacijų.

    Preliminariai išmatuoto sklypo plotas ir ribos gali skirtis nuo realios situacijos vietoje, o tai ypač jautru, kai ribos eina greta kaimyninių valdų ar natūralių objektų. Patikslinus duomenis, lengviau išvengti konfliktų su gretimų sklypų savininkais ir vėlesnių ginčų dėl ribų.

    Be to, notaras, vertindamas konkretaus sandorio aplinkybes, gali kelti papildomų klausimų, jei sklypo objektas dokumentuose apibrėžtas nepakankamai aiškiai. Tokiais atvejais sandorio procesas gali užtrukti, todėl matavimai iš anksto neretai tampa praktišku sprendimu net tada, kai formaliai jie nėra privalomi.

  • Vilniuje tarp sklypų atsirado 120 kv. m valstybinės žemės: kaimynams duotas 20 dienų terminas

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų Marijampolės g. 4A, Panerių g. 19 ir Algirdo g. 71. Skaičiuojama, kad įsiterpęs plotas siekia apie 120 kvadratinių metrų, o dėl jo planuojama rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

    Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į sklypo Marijampolės g. 4A savininko prašymą. Nurodoma, kad tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį prijungti prie besiribojančio sklypo, nes atskirai šioje vietoje neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

    Teisę įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą turi visi su juo besiribojančių sklypų savininkai. Savivaldybė pažymi, kad nagrinėjamu atveju plotas ribojasi ir su Algirdo g. 71 sklypu, todėl šio sklypo savininkai taip pat turi teisę pretenduoti į pirkimą.

    Besiribojančių sklypų savininkams siūloma per 20 darbo dienų raštu pareikšti valią dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo. Jei keli kaimynai norėtų pirkti tą patį plotą, pirmiausia prašoma pateikti rašytinį susitarimą, kaip būtų pasidalijama pageidaujama dalis.

    Jeigu susitarti nepavyksta, parduodamo ploto dalis nustatoma proporcingai pagal tai, kokio ilgio sklypo kraštine pirkėjas ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu. Kitaip tariant, didesnę ribą turintis sklypas paprastai pretenduotų į didesnę įsiterpusios žemės dalį.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad formavimo ir pertvarkymo projektai finansuojami iniciatorių lėšomis, o įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami už rinkos vertę. Jei per nustatytą 20 darbo dienų terminą valia nepareiškiama, laikoma, kad siūlymo atsisakoma.

    Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima sekti paslaugos būseną ir teikti prašymus. Skelbiama, kad šiam atvejui priskirtas paslaugos registracijos numeris yra ZSFP-221578.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus kontaktas. Gyventojams primenama, kad sprendimai dėl įsiterpusių plotų dažnai tampa aktualūs tankiai užstatytose miesto vietose, kur kiekvienas papildomas kvadratinis metras gali turėti reikšmės sklypo naudojimui ir jo vertei.

  • Vilniuje startuoja sklypo Pergalės g. 60 pertvarka: prijungs valstybinės žemės gabalą

    Kas planuojama Pergalės g. 60

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša pradedanti žemės sklypo Pergalės g. 60 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sprendimas grindžiamas administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo startuoja procedūros pagal galiojančias taisykles.

    Projektu apimama apie 1 967 kv. m teritorija, kurioje yra 1 874 kv. m kitos paskirties sklypas ir apie 93 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Pagrindinis tikslas – šį įsiterpusį plotą prijungti prie besiribojančio sklypo.

    Kodėl prijungiamas įsiterpęs plotas

    Savivaldybė nurodo, kad laisvoje valstybinėje žemėje šiuo atveju neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo. Dėl to pasirenkamas sprendimas sujungti įsiterpusį plotą su gretimu sklypu, kad teritorija būtų valdoma ir tvarkoma aiškiomis ribomis.

    Tokie projektai paprastai inicijuojami tenkinant bendraturčių ar suinteresuotų asmenų prašymus, kai esama situacija neatitinka racionalaus žemės naudojimo principų. Praktikoje tai padeda išvengti nepatogių, atskirai nefunkcionuojančių valstybinės žemės „salelių“ ir palengvina vėlesnius sklypo tvarkymo darbus.

    Kaip vyks procesas ir kur sekti eigą

    Visi su projektu susiję planavimo veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys sistemoje gali sekti paslaugų būsenos pasikeitimus bei gauti elektroninių paslaugų rezultatus.

    Skelbiama, kad šio projekto registracijos numeris sistemoje yra ZSFP-213343. Papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio specialistė Valerija Sabaliauskienė.

  • Vilniuje pradedamas Džiaugsmo g. 33 sklypo dalijimas: du alternatyvūs projektai ir kas bus tvirtinama

    Ką planuoja daryti savivaldybė

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė pradedanti rengti 2 610 kv. m ploto žemės sklypo Džiaugsmo g. 33 (kadastro Nr. 0101/0074:885) formavimo ir pertvarkymo projektą. Projektu siekiama atidalyti sklypą ir suformuoti atskirus žemės sklypus, taip pat nustatyti galimus teritorijos naudojimo būdus.

    Kaip nurodoma, planuojama nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdus. Tokie sprendiniai paprastai dar nereiškia automatinės teisės statyti, nes vėlesniuose etapuose vertinami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, detaliojo planavimo, projektavimo ir leidimų procedūros.

    Kodėl rengiami du variantai

    Savivaldybė pabrėžia, kad valią dėl projekto rengimo pareiškė keli sklypo bendraturčiai, todėl šiuo metu pradedami rengti du alternatyvūs Džiaugsmo g. 33 sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai. Kiekvienam jų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje atverta atskira paslauga.

    Institucija atkreipia dėmesį, kad galutiniam tvirtinimui bus pasirinktas tas projektas, kuris atitiks Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad lemiami tampa ne tik iniciatorių siūlymai, bet ir procedūrinis atitikimas, suderinimai bei privalomi pritarimai.

    Kas privalo pritarti ir ką tai keičia

    Pagal taikomas taisykles, parengtam projektui paprastai turi raštiškai pritarti iniciatoriai, privačios žemės sklypo savininkai arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, jei konkrečiu atveju nenumatyta išimtis. Jei visų pritarimų nėra, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priežiūrą vykdančiam padaliniui.

    Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad projektas atitinka reikalavimus, gali būti pateikta išvada dėl tikslingumo tvirtinti, tačiau su esmine sąlyga. Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visus privalomus raštiškus pritarimus arba kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatys, kad sklypas turi būti formuojamas ar pertvarkomas pagal konkretų projektą.

    Visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai, savivaldybės teigimu, bus atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima stebėti paslaugų būsenas ir gauti rezultatų dokumentus. Nurodomi paslaugų registracijos numeriai: ZSFP-115107 ir ZSFP-218950.