Nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis valstybinės žemės administravimo tvarka: savivaldybės šias funkcijas vykdys ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kaimo teritorijose. Tai įvardijama kaip antrasis ir baigiamasis valstybinės žemės valdymo pertvarkos etapas, aiškiau atskiriant administravimą nuo kontrolės.
Aplinkos ministerija teigia, kad pertvarkos esmė yra sprendimų priėmimą priartinti prie gyventojų ir verslo, kad vietoje būtų greičiau įvertinamos konkrečios situacijos. Kartu pabrėžiama, jog perleidžiant funkcijas savivaldybėms didėja ir jų atsakomybė už sprendimų teisėtumą bei viešąjį interesą.
„Šios reformos tikslas – kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami arčiau žmonių. Savivaldybėms perėmus kaimiškųjų teritorijų administravimą, sprendimus bus galima priimti vietos lygmeniu, geriau įvertinus žmonių poreikius“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau atliks priežiūros ir dalį nacionalinio lygmens funkcijų, kad būtų suvaldytos korupcijos rizikos ir užtikrintas vienodas teisės aktų taikymas. Tarnyba taip pat išlaikys vaidmenį kaip žemėtvarkos kompetencijų centras, konsultuojantis savivaldybes ir vertinantis sprendimų atitiktį reikalavimams.
„Po reformos savivaldybės perims daugiau atsakomybės vietos lygmeniu, o Nacionalinė žemės tarnyba sutelks dėmesį į nacionalinio lygmens funkcijas, kad naujasis modelis veiktų sklandžiai ir paslaugos gyventojams būtų kokybiškos“, – sakė Dovydas Petraška.
Kas keisis gyventojams ir verslui
Savivaldybės administruos valstybinę žemę visoje savo teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves, ir priims sprendimus dėl nuomos bei panaudos. Taip pat jos organizuos valstybinės žemės nuomos aukcionus, išduos dalį sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje ir spręs dalį su nekilnojamojo turto kadastro klausimais susijusių procedūrų.
Numatoma, kad savivaldybėms pereis ir dalis žemėtvarkos bei teritorijų planavimo procesų organizavimo darbų, įskaitant žemės reformos žemėtvarkos projektų užsakymą. Reforma apima daugiau kaip 800 000 hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose, todėl savivaldybėms teks didesnis administracinis krūvis ir poreikis stiprinti kompetencijas.
Ką pasilieka Nacionalinė žemės tarnyba
Nacionalinė žemės tarnyba toliau prižiūrės valstybinės žemės patikėtinius, vertins sandorių projektų atitiktį teisės aktams, atliks patikrinimus ir konsultuos savivaldybes. Taip siekiama užtikrinti, kad decentralizavus sprendimus būtų išlaikyti skaidrumo standartai ir sumažintos piktnaudžiavimo rizikos.
Be to, tarnyba išliks atsakinga už valstybinės žemės pardavimą ir pardavimo aukcionų organizavimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei žemės valdos projektų valstybinę priežiūrą. Jai taip pat lieka geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų atnaujinimo darbai, taip pat kai kurie leidimai ir pažymos, susijusios su žemės ūkio ir miškų paskirties žemės įsigijimu.
Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad pasirengimas pokyčiams jau vyksta: rengiami susitikimai su savivaldybių vadovais ir specialistais, aptariami praktiniai iššūkiai ir veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti iki pertvarkos starto. Tikimasi, kad po 2027 metų sausio 1 dienos gyventojai ir verslas sprendimus galės gauti greičiau, o kontrolės mechanizmai padės išlaikyti vienodą tvarką visoje šalyje.
Leave a Reply