Tag: Žemoji Žemės orbita

  • Tyrimas: vienas branduolinis sprogimas orbitoje per kelias dienas galėtų išjungti 99 proc. palydovų

    Vienas branduolinis sprogimas pakankamai dideliame aukštyje galėtų per kelias dienas išjungti beveik visus Žemosios Žemės orbitos (LEO) palydovus – rodo naujas modeliavimas.

    Kaip rašo „ScienceAlert“, šiuo metu Žemojoje Žemės orbitoje skrieja daugiau nei 13 000 palydovų, nuo kurių priklauso orų prognozės, ryšys, duomenų perdavimas, palydovinis internetas ir kitos kasdienės paslaugos.

    Tyrėjai pabrėžia, kad palydovai yra ypač pažeidžiami: branduolinė detonacija kosmose gali sukurti dirbtinę spinduliuotės juostą, kuri kenkia elektronikai ir ilgą laiką „apšaudo“ pro ją skrendančius aparatus.

    Tokio įvykio pasekmės būtų ne vien momentinės – sutrikus palydovų darbui išaugtų ir susidūrimų rizika, o tai reikštų ilgalaikius ryšio bei navigacijos trikdžius ir dar didesnį kosminių šiukšlių kiekį.

    Ne mokslinė fantastika: tai jau buvo nutikę

    Nors scenarijus skamba kaip iš filmo, branduoliniai bandymai dideliame aukštyje istorijoje jau vyko. Šaltojo karo metais JAV ir SSRS atliko 18 didelio aukščio branduolinių sprogdinimų – nuo viršutinių atmosferos sluoksnių iki kosmoso.

    Didžiausias iš jų – „Starfish Prime“ bandymas – įvyko 1962 metais: 1,4 megatonos galios užtaisas sprogdintas maždaug 400 kilometrų aukštyje virš Ramiojo vandenyno.

    Tuomet keli palydovai buvo išjungti, o po metų valstybės sutarė sustabdyti antžeminius bandymus, pasirašius Dalinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį.

    Modeliavimas: dauguma palydovų „kristų“ per dvi savaites

    Naujame darbe (jis dar neperėjo recenzavimo) Viskonsino universiteto Medisone ir Prinstono universiteto tyrėjai simuliavo 1 megatonos sprogimą 500 kilometrų aukštyje virš Pietų Atlanto, netoli regiono, vadinamo Pietų Atlanto anomalija.

    Ši anomalija siejama su neįprastai silpnu Žemės magnetiniu lauku, todėl, kaip teigiama, ji gali sustiprinti pasekmes: radioaktyvios dalelės „įkalinamos“ erdvėje ir virsta juosta, per kurią palydovai nuolat praskrieja skriedami aplink Žemę.

    Simuliacijoje, kurioje įtraukti 13 300 aktyvių Žemosios Žemės orbitos palydovų (šių metų sausio duomenys), po pirmos dienos neveiktų apie 25 proc. visos grupės.

    Po trijų dienų išjungtų palydovų dalis pasiektų 78 proc., po savaitės – 98 proc., o po 15 dienų – 99,4 proc.

    Net ir darant prielaidą, kad palydovai turėtų sustiprintą apsaugą nuo spinduliuotės, per 30 dienų būtų išjungta 99,3 proc. aparatų.

    Kitoje hipotetinėje situacijoje – naudojant gerokai silpnesnį, 100 kilotonų užtaisą – 99 proc. palydovų neutralizavimas truktų apie metus.

    Spinduliuotė – ne vienintelis pavojus

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad pirmiesiems palydovams praradus valdymą ir galimybę manevruoti, kosmose didėtų susidūrimų rizika. Skaičiuojama, kad per pirmuosius dvejus metus galėtų įvykti maždaug 20 susidūrimų.

    Per dešimtmetį tokie susidūrimai galėtų sukurti apie 3 900 naujų kosminių šiukšlių fragmentų, o vėlesnėse perspektyvose šiukšlių daugėjimas galėtų tęstis ir už simuliacijos ribų.

    Tai reiškia, kad net ir bandant atkurti infrastruktūrą vien „pakeisti“ prarastus palydovus nepakaktų: nauji aparatai turėtų išgyventi likusią spinduliuotę ir gerokai pavojingesnę šiukšlių aplinką.

    Tyrėjų teigimu, galimas staigus orbitinės infrastruktūros praradimas ir ilgalaikiai sutrikimai dar kartą parodo, kodėl branduolinių ginklų dislokavimo ir naudojimo kosmose prevencija yra kritiškai svarbi.

  • Ukraina nebenori priklausyti nuo „Starlink“: su „ICEYE“ ir „Nokia“ sieks savo palydovų tinklo

    Ukraina nebenori priklausyti nuo „Starlink“: su „ICEYE“ ir „Nokia“ sieks savo palydovų tinklo

    Po trikdžių ieško alternatyvų

    Ukraina, daugiau nei dvejus metus besiginanti nuo Rusijos plataus masto invazijos, vis labiau pabrėžia ryšių infrastruktūros atsparumą. Frontui ir kritinei infrastruktūrai itin svarbūs palydoviniai ryšiai, tačiau pastaraisiais mėnesiais viešai skambėjo signalai apie galimus ryšio apribojimus ir sutrikimus.

    Dėl to Kyjivas siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kurti savarankiškesnį sprendimą. Esminė idėja – turėti galimybę užtikrinti ryšį net tada, kai komercinių paslaugų teikimas susiduria su politiniais ar techniniais ribojimais.

    Susitarimas su Suomijos partneriais

    Ukrainos gynybos ministerija spalio 22 dieną pasirašė ketinimų protokolą su Suomijos bendrovėmis „Nokia“ ir „ICEYE“. Dokumentu numatyta įvertinti galimybes Ukrainai sustiprinti savarankiškumą kosmoso ir palydovinių ryšių srityje.

    Susitarimas paskelbtas Suomijos premjero vizito Ukrainoje metu. Anksčiau tą patį mėnesį „Nokia“ ir „ICEYE“ taip pat pranešė apie bendradarbiavimą, kuriuo siekiama kurti žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio sprendimus.

    Ko siekiama: didelė sparta ir mažos delsos ryšys

    Planuojama kryptis – žemosios Žemės orbitos ryšio sistema, skirta vyriausybinėms reikmėms, užtikrinanti didelę pralaidą ir mažą delsą. Tokie parametrai laikomi kritiniais realaus laiko komunikacijai, dronų valdymui, žvalgybinių duomenų perdavimui ir ryšiui su atokiomis teritorijomis.

    Partneriai pabrėžia, kad sprendimai turėtų remtis patikimomis europietiškomis technologijomis. Ukrainai tai svarbu ne tik dėl tiekimo grandinių saugumo, bet ir dėl ilgalaikės integracijos su Europos gynybos ir skaitmeninės infrastruktūros iniciatyvomis.

    „Ne kartą įrodėme, kad galime greitai įgyvendinti palydovines misijas valstybių poreikiams, ir šią patirtį norime panaudoti padėdami kurti tokius pajėgumus. „ICEYE“ didžiuojasi remianti Ukrainą nuo 2022 metų ir esame taip pat pasiryžę šią paramą tęsti“, – sakė Rafalas Modževskis.

    Ukrainos žingsnis rodo platesnę tendenciją: valstybės vis dažniau siekia suverenios prieigos prie palydovinio ryšio ir Žemės stebėjimo, kad kritinės paslaugos nepriklausytų nuo vieno privataus operatoriaus sprendimų. Kyjivo atveju tai reiškia bandymą sukurti atsparų ryšio stuburą, galintį veikti net intensyvių elektroninės kovos veiksmų sąlygomis.

  • Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Virš Lenkijos danguje vėl pastebėtas kosminės raketos konstrukcijos elementas. Šįkart, remiantis stebėtojų pateiktais duomenimis, tai buvo kelių tonų masės kinų raketos „Zhuque-2E“ pakopos dalis, kurią užfiksavo stebėjimų tinklo „Skytinel“ kameros.

    Apie galimą objekto praskriejimą iš anksto perspėjo Lenkijos kosmoso agentūra POLSA, stebinti orbitinių objektų trajektorijas ir galimas rizikas. Agentūra nurodė, kad vertinamas ir deorbitacijos scenarijus, tačiau vėliau pranešta, jog kritimo virš šalies tikimybė nepasitvirtino.

    „Gavę POLSA įspėjimą pradėjome tikslingai sekti objektą ir sujungėme kelių stočių matavimus į vieną trajektoriją“, – sakė „Skytinel“ atstovai.

    „Skytinel“ duomenimis, skrydis virš Lenkijos vyko maždaug 150 kilometrų aukštyje. Palyginimui, Tarptautinė kosminė stotis dažniausiai skrieja apie 400 kilometrų aukštyje, todėl tokie objektai dažniau fiksuojami ne kaip ryškus „kūnas danguje“, o kaip greitas, trumpas pėdsakas kamerų įrašuose.

    Skaičiuojama, kad apie 5 tonas sveriantis elementas judėjo maždaug 29 000 kilometrų per valandą greičiu. „Skytinel“ tikslina, kad užfiksuotas praskriejimo laikas buvo 2026 metų spalio 18 dieną nuo 06:13:00 iki 06:14:25 Lenkijos laiku.

    Trajektorijos žymėjimai rodo, kad objektas virš šalies pasirodė pietuose, ties regionu netoli Bielsko-Bialos, ir judėjo šiaurės kryptimi, link Švedijos pakrantės. Toks maršrutas atitinka žemosios Žemės orbitos objektams būdingą greitą praskriejimą per kelias dešimtis sekundžių ar porą minučių.

    POLSA nurodė tęsianti situacijos stebėseną ir galutinę informaciją žadėjo pateikti 2026 metų spalio 19 dieną, kai bus surinkti ir patikrinti visi matavimai. Tokiais atvejais institucijos vertina orbitos parametrus, atmosferos pasipriešinimo įtaką ir tai, ar objektas gali pradėti nekontroliuojamai leistis.

    Ekspertai pabrėžia, kad kosminių šiukšlių ir raketų pakopų grįžimai į atmosferą tampa vis dažnesni dėl augančio paleidimų skaičiaus. Dauguma fragmentų sudega atmosferoje, tačiau stebėjimo tinklai ir nacionalinės agentūros vis dažniau viešai skelbia įspėjimus, kad visuomenė žinotų apie neįprastus reiškinius danguje ir sumažėtų dezinformacijos rizika.

  • Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Neįprastai artimas suartėjimas orbitoje

    Žemąją Žemės orbitą kasmet papildo vis daugiau palydovų, tarp jų ir vykdančių žvalgybines bei karines užduotis. Pastarosiomis dienomis dėmesį patraukė pranešimai, kad Rusijos palydovas KOSMOS 2612 itin priartėjo prie su Suomijos ir Lenkijos kapitalu siejamo radaro palydovo „ICEYE-X36“.

    Remiantis viešais orbitų duomenimis, iki manevrų KOSMOS 2612 nuo „ICEYE-X36“ skyrė maždaug 475 kilometrus. Spalio 15 ir 16 dienomis Rusijos aparatas pradėjo manevrų seriją, po kurios atstumas sparčiai mažėjo iki šimtų metrų ir dar mažiau.

    26 metrai kosmose yra pavojingai mažai

    Orbitoje net ir kelių šimtų metrų atstumas laikomas labai artimu, o kelios dešimtys metrų jau prilygsta kritinei zonai. Skaičiuota, kad spalio 18 dieną apie 03:41 Lenkijos laiku minimalus atstumas galėjo sumažėti net iki 26 metrų.

    Toks priartėjimas paprastai pasiekiamas tik labai tiksliai suderinus trajektorijas ir orbitinius parametrus. Tai reiškia, kad KOSMOS 2612 galėjo būti specialiai „priderintas“ taip, kad ilgą laiką išliktų panašioje orbitoje ir galėtų sekti „ICEYE-X36“.

    Ką tai gali reikšti?

    Kodėl Rusija priartėjo taip arti, oficialiai neaišku, tačiau analitikai paprastai vertina kelis scenarijus. Vienas jų yra demonstratyvus spaudimas ir signalas Vakarams, kad Maskva geba atlikti artimo suartėjimo manevrus, kurie kosmose laikomi jautria ir rizikinga praktika.

    Kitas scenarijus siejamas su žvalgybos galimybėmis: artimas skrydis gali padėti tiksliau įvertinti taikinio orbitą, elgseną ir techninius parametrus. Tokios operacijos dažnai priskiriamos vadinamosioms artimojo priartėjimo arba inspekcinėms misijoms, kurios pastaraisiais metais vis dažniau minimos diskusijose apie kosmoso saugumą.

    Blogiausiu atveju svarstoma ir aktyvaus poveikio galimybė, kai bandoma trikdyti ryšį ar veikimą. Tokie trikdžiai gali būti siejami su ryšio slopinimu, kai palydovui ar jo antžeminiam segmentui sudaromos kliūtys perduoti duomenis ir vykdyti komandas.

    Ekspertai pabrėžia, kad didėjantis palydovų skaičius ir geopolitinė įtampa kosmose augina incidentų riziką. Net ir be tiesioginio priešiško veiksmo, labai artimi suartėjimai didina susidūrimo tikimybę, o tai galėtų sukurti nuolaužų debesį ir paveikti kitų operatorių infrastruktūrą.

  • Kosminis gaudynės virš Žemės: Rusijos „Kosmos 2612“ priartėjo 26 m prie „ICEYE“

    Įtampa Žemės orbitoje auga: Rusijos karinis palydovas „Kosmos 2612“ priartėjo maždaug 26 metrų atstumu prie komercinio palydovo „ICEYE“, kurio teikiami radarų duomenys svarbūs Ukrainos žvalgybai. Toks manevras kosmose laikomas itin artimu ir kelia klausimų dėl ketinimų bei saugumo.

    Žemosios Žemės orbitos erdvėje palydovai juda didžiuliu greičiu, todėl net ir nedideli atstumai reiškia padidintą riziką. Ekspertai pabrėžia, kad artimi priartėjimai gali būti naudojami stebėjimui, signalų žvalgybai ar bandymams demonstruoti gebėjimą paveikti kito palydovo darbą.

    Ką reiškia 26 metrai orbitoje?

    Palydovų priartėjimai iki kelių dešimčių metrų paprastai nėra įprasta praktika komercinėje veikloje, nes didina susidūrimo grėsmę. Tokie veiksmai dažniau siejami su vadinamosiomis artimosios inspekcijos misijomis, kai vienas aparatas priskrenda prie kito ir jį stebi.

    Rizika čia neapsiriboja vien fiziniu susidūrimu: net ir be kontakto galima mėginti trikdyti ryšį ar rinkti techninę informaciją. Be to, bet koks incidentas žemojoje orbitoje gali sukurti šiukšlių debesį, kuris vėliau grėstų ir kitiems palydovams.

    Kodėl „ICEYE“ svarbus Ukrainai

    „ICEYE“ valdo sintetinės apertūros radaro palydovus, kurie leidžia matyti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto ir debesuotumo. Tokie duomenys karo sąlygomis ypač vertingi stebint technikos judėjimą, infrastruktūros pokyčius ar padarinius po smūgių.

    Pastaraisiais metais didelę dalį kritinės žvalgybinės informacijos suteikia būtent komerciniai palydovų operatoriai, o tai keičia tradicinę pusiausvyrą tarp valstybinių ir privačių pajėgumų. Dėl to komercinės sistemos vis dažniau atsiduria geopolitinės konkurencijos epicentre.

    Didėjanti kosmoso militarizacija

    Šis incidentas įsilieja į platesnę tendenciją, kai kosmose daugėja manevruojančių aparatų ir aštrėja valstybių varžymasis dėl informacijos bei pranašumo. Kuo tankesnė tampa žemoji orbita, tuo svarbesnės darosi skaidrios elgesio taisyklės ir tarptautiniai standartai, padedantys išvengti klaidingų interpretacijų.

    Kol kas viešai nėra patvirtinta, kokiu tikslu „Kosmos 2612“ priartėjo prie „ICEYE“ palydovo. Tačiau pats atstumas ir kontekstas rodo, kad palydovų saugumas ir kosmoso infrastruktūros apsauga taps dar vienu ryškiu šiuolaikinių konfliktų frontu.

  • Sovietų palydovas „Meteor 2-7“ vėl byra į gabalus: ekspertai įspėja dėl pavojingos grandinės

    Sovietų palydovas „Meteor 2-7“ vėl byra į gabalus: ekspertai įspėja dėl pavojingos grandinės

    Senojo Sovietų Sąjungos palydovo „Meteor 2-7“ būklė kelia vis didesnį nerimą: stebėjimai rodo, kad jis Žemės orbitoje ir vėl skyla į daugybę fragmentų. Nors aparatas neveikia dešimtmečius, jo irimo procesas didina susidūrimų tikimybę ir prisideda prie sparčiai augančios kosminių šiukšlių problemos.

    „Meteor 2-7“ į kosmosą buvo paleistas 1981 metais ir iki šiol skrieja žemojoje Žemės orbitoje. Tokie nebevaldomi objektai laikomi vienu didžiausių rizikos veiksnių, nes jų judėjimo neįmanoma tiksliai koreguoti, o konstrukcijų senėjimas didina netikėtų gedimų ir skilimo tikimybę.

    Pastebėti dešimtys nuolaužų

    Kosminės erdvės stebėjimu užsiimanti bendrovė „LeoLabs“ pranešė užfiksavusi, kad palydovui praskrendant virš jų radarų tinklo vietos Vakarų Australijoje, paskui objektą tįso dešimtys atskirų fragmentų. Tai reiškia, kad orbitoje atsirado papildomų nuolaužų, kurios gali pavojingai priartėti prie kitų aparatų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai nėra pirmas kartas, kai „Meteor 2-7“ skyla. Orbitalinių šiukšlių ekspertas Jimas Shellas socialiniame tinkle X priminė, kad panašus įvykis buvo registruotas ir 2004 metų kovo mėnesį, maždaug 855 kilometrų aukštyje.

    Kodėl fragmentacija tokia pavojinga?

    Kuo daugiau nuolaužų atsiranda orbitoje, tuo didesnė susidūrimų rizika, o kiekvienas susidūrimas gali sukurti dar daugiau fragmentų. Toks procesas gali virsti grandinine reakcija, kai naujos nuolaužos sukelia naujus susidūrimus ir dar labiau apsunkina saugų skrydį orbitoje.

    Ši rizika aktuali ne tik seniems Šaltojo karo laikų palydovams. Pastaraisiais mėnesiais fiksuota ir kitų objektų fragmentacija, įskaitant seną JAV palydovą USA 32 bei atskirus komercinių ryšių palydovų atvejus, o tai rodo bendrą tendenciją: orbitoje daugėja tiek aparatų, tiek gedimų scenarijų.

    Sprendimai dar tik bręsta

    Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę aktyviai mažinti kosminių šiukšlių kiekį: nuo griežtesnių taisyklių dėl palydovų utilizavimo iki technologijų, kurios leistų pašalinti didžiausią grėsmę keliančius objektus. Vis dėlto praktinis įgyvendinimas sudėtingas, nes reikia tarptautinio suderinimo, patikimos technikos ir aiškių atsakomybių.

    „Meteor 2-7“ istorija tampa priminimu, kad net prieš kelis dešimtmečius paleisti, seniai neveikiantys aparatai šiandien gali tapti realia grėsme šiuolaikinei infrastruktūrai kosmose. Kiekvienas naujas skilimas didina spaudimą greičiau pereiti nuo diskusijų prie realių priemonių, kurios sumažintų susidūrimų tikimybę.

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusija bando kurti plačiajuosčio palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“, dažnai pristatomą kaip alternatyvą „Starlink“. Tačiau naujausia palydovų grupė susidūrė su problemomis: dalis aparatų nepakėlė orbitos iki planuoto aukščio ir pradėjo leistis žemyn.

    JAV Kosminių pajėgų viešai skelbiamuose orbitinių objektų kataloguose matyti, kad 2026 metais liepos 19 dieną iš Plesecko kosmodromo raketa „Sojuz-2-1b“ į kosmosą iškėlė 16 „Rassvet-3“ palydovų. Iš pradžių jie skriejo maždaug 289–327 kilometrų aukštyje, o tai laikoma palyginti žema orbita, kurioje atmosferos pasipriešinimas vis dar reikšmingas.

    Vėliau dalis palydovų bandė kelti orbitą, tačiau kai kurių manevrai atrodė neefektyvūs. Viešai prieinami stebėsenos duomenys rodo, kad keli aparatų aukštis padidėjo tik iki maždaug 313–332 kilometrų, o nė vienas iš liepos mėnesio paleidimo palydovų neperžengė 360 kilometrų ribos.

    Analitikų vertinimu, bent keli palydovai po bandymų kelti orbitą sustojo ir pradėjo palaipsniui žemėti. Du objektai rugpjūčio pabaigoje, skaičiuojant pagal stebėsenos kreives, jau buvo kritę žemiau 300 kilometrų ir, tikėtina, artėja prie deorbitacijos, kai aparatas sudega atmosferoje.

    Tai ne pirmas praradimas šio projekto istorijoje. Ankstesniais mėnesiais buvo fiksuotas bent vienas „Rassvet“ palydovas, kuris nuo pat misijos pradžios neatliko nė vieno orbitos kėlimo manevro ir galiausiai įėjo į atmosferą, taip parodydamas, kad konstelacijos formavimas kol kas vyksta nelygiai.

    Ambicijos didelės, bet svarbus tankis

    Už „Rassvet“ plėtrą atsakinga „Bureau 1440“ yra deklaravusi tikslą iki 2027 metų pasiekti apie 250 palydovų, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama ir apie maždaug 900 aparatų. Tokios apimties konstelacija reikštų daug paleidimų ir neišvengiamą techninių gedimų bei kosminių šiukšlių rizikos augimą.

    Žemai skriejančių ryšio palydovų modelis remiasi kiekybe: stabilų ir nenutrūkstamą ryšį užtikrina tik pakankamai didelis veikiančių aparatų skaičius. Ukrainos palydovinio ryšio ekspertai anksčiau yra teigę, kad pirmosios „Rassvet“ grupės jau gali suteikti kelis ryšio langus per dieną, tačiau ištisiniam padengimui reikėtų šimtų palydovų.

    Pleseckas išlieka pagrindinis taškas

    Problemos su dalimi „Rassvet“ palydovų nereiškia, kad Rusija negali greitai papildyti savo orbitinės infrastruktūros. Rugpjūčio 24 dieną iš Plesecko vėl kilo raketa, o Rusijos gynybos ministerija pranešė į orbitą iškėlusi dar vieną, įslaptintą karinį palydovą.

    Tokiuose pranešimuose krovinys dažniausiai įvardijamas bendriniu „Kosmos“ pavadinimu, neatskleidžiant techninių detalių. Tas pats kosmodromas naudojamas ir „Rassvet“ partijoms, todėl net ir praradus kelis aparatus programa gali būti tęsiama, jei išlieka gamybos ir paleidimų tempas.

  • Kinija kelia palydovus prieš kosmines šiukšles: konstelacija Gande stebės grėsmes iki 2030

    Kinija kelia palydovus prieš kosmines šiukšles: konstelacija Gande stebės grėsmes iki 2030

    Kosminės šiukšlės tampa vis didesniu iššūkiu, nes žemojoje Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų ir raketų nuolaužų. Kuo tankesnė orbita, tuo didesnė susidūrimų tikimybė, o net ir mažas fragmentas, skriejantis dideliu greičiu, gali apgadinti veikiančią įrangą.

    Kinija pradėjo kurti palydovų sistemą Gande, kurios tikslas yra nuolatinė kosminių šiukšlių stebėsena. Projektas pavadintas senovės Kinijos astronomo Gan De garbei, o pirmasis konstelacijos palydovas jau iškeltas į orbitą kaip platesnės misijos dalis.

    Paleidimas įvyko naudojant komercinę raketą Kinetica-1, skirtą mažiems ir vidutinio dydžio palydovams. Per vieną misiją į orbitą buvo iškelti penki palydovai, o visi aparatai pasiekė numatytas trajektorijas.

    Gande konstelacija kuriama etapais: pirmajame numatyta 14 palydovų, vėliau jų skaičius turi augti iki 50. Galutinis tikslas yra 120 palydovų sistema, kuri, pagal projekto planus, turėtų būti pilnai parengta iki 2030 metų.

    Tokio tipo sprendimai svarbūs dėl augančios rizikos orbitoje: nuolaužos ir neveikiantys objektai virš Žemės juda maždaug 7,9 kilometro per sekundę greičiu. Skaičiuojama, kad orbitoje gali būti daugiau nei 1 000 000 maždaug 1 centimetro ir didesnių fragmentų, kurių didelė dalis yra sudėtingai aptinkami, bet pavojingi.

    Projektą įgyvendina Pekine veikianti privati bendrovė „ATmoto Technology“. Skelbiama, kad pirmasis palydovas turi specializuotą borto kompiuterį, kurio darbas paremtas dirbtinis intelektas metodais, leidžiančiais automatizuoti stebėseną ir sumažinti nuolatinės žemės operatorių kontrolės poreikį.

    Kosminių šiukšlių stebėjimas tampa vis labiau konkurencinga ir strategiškai svarbia sritimi, nes nuo tikslių duomenų priklauso susidūrimų prevencija ir saugus palydovų valdymas. Kuo daugiau atsiranda privačių ir valstybių sistemų, tuo didesnė tikimybė, kad bus galima greičiau aptikti rizikas ir laiku koreguoti orbitas.

  • Orbita sparčiai pildosi šiukšlėmis: JAV griežtina taisykles, bet prasidėjo kova dėl įgaliojimų

    Orbita sparčiai pildosi šiukšlėmis: JAV griežtina taisykles, bet prasidėjo kova dėl įgaliojimų

    Orbitą užtvindė objektai

    Žemės orbita sparčiai tankėja: pastaraisiais metais augo tiek veikiančių palydovų, tiek nebevaldomų objektų skaičius, todėl didėja ir susidūrimų rizika. Daugiausia eismo vyksta žemojoje Žemės orbitoje, kur skrieja ryšio ir stebėjimo palydovai, taip pat Tarptautinė kosminė stotis.

    Kuo daugiau aparatų vienoje zonoje, tuo dažniau tenka vertinti pavojingus prasilenkimus ir planuoti vengimo manevrus. Specialistai pabrėžia, kad net nedidelė nuolauža, judanti orbitiniais greičiais, gali padaryti kritinės žalos palydovui ar įgulai skirtais objektams.

    Šiukšlių problema ir Kesslerio scenarijus

    Kosminių šiukšlių problemą gilina ne tik seni palydovai, bet ir raketų pakopos bei susidūrimų ar bandymų metu atsiradusios skeveldros. Vienas ryškiausių istorinių pavyzdžių įvyko 2009 metais, kai susidūrus dviem palydovams susidarė tūkstančiai naujų fragmentų, apsunkinusių stebėseną.

    Mokslininkai ne kartą įspėjo apie vadinamąjį Kesslerio sindromą, kai susidūrimai sukelia grandininę reakciją ir nuolaužų daugėja eksponentiškai. Toks scenarijus galėtų smarkiai apriboti būsimą kosminę veiklą, nes tam tikros orbitos taptų per daug pavojingos.

    FCC siūlo daugiau skaidrumo

    Reaguodama į augančią riziką, JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) patvirtino taisyklių paketą, kuriuo siekiama, kad palydovų operatoriai dalintųsi tikslesniais ir dažniau atnaujinamais sekimo duomenimis. Idėja paprasta: kuo geresnė situacijos orbitoje „nuotrauka“, tuo tiksliau galima prognozuoti pavojingus priartėjimus ir laiku organizuoti manevrus.

    Iki šiol viena iš kliūčių buvo nevienodas duomenų prieinamumas: dalis informacijos laikyta komercine paslaptimi, o skirtingos stebėjimo sistemos turi spragų. Dėl to rizikos vertinimai ne visuomet būdavo pakankamai tikslūs, ypač kai vienu metu reikia sekti didelius objektų kiekius.

    Ginčas Vašingtone dėl atsakomybės

    Vis dėlto FCC sprendimas sukėlė politinę ir institucinę trintį. JAV Kongrese dalis įstatymų leidėjų pareiškė, kad komisijos mandatas pirmiausia susijęs su ryšiais, o ne su kosminės saugos reguliavimu, todėl ragino sprendimus pristabdyti.

    Diskusijų centre atsidūrė klausimas, kas turėtų būti pagrindinė institucija, koordinuojanti civilinės kosminės veiklos saugą ir duomenų standartus: FCC ar JAV Prekybos departamentas. Šis neapibrėžtumas, anot pramonės atstovų, gali vilkinti sprendimus, kai orbitos apkrova didėja itin sparčiai.

    „Dabar esame pilkojoje zonoje, bet laukti dar penkerius metus negalime“, – sakė Satellite Industry Association vadovas Tom Stroup.

    „Orbitinės šiukšlės blogina aplinką visai būsimai kosminei veiklai, todėl taisyklės, kurias diegiame, turi reikšmę“, – sakė buvusi FCC pirmininkė Jessica Rosenworcel.

    Reguliavimo pokyčius palankiai įvertino ir dalis privačių stebėsenos paslaugų teikėjų, pabrėžiančių, kad orbita yra bendra erdvė, o vieno operatoriaus klaidos padariniai gali paliesti visus. Kartu primenama, kad tarptautinės rekomendacijos dėl kosmoso „higienos“ ne visada realiai įgyvendinamos, todėl vien gairių gali nepakakti.

    FCC paketą sudaro ir platesnės licencijavimo procedūrų reformos, orientuotos į greitesnį leidimų išdavimą ir aiškesnius reikalavimus augančiam palydovų verslui. Pastarąjį dešimtmetį rinką pakeitė megakonsteliacijos, kurias vysto tokios bendrovės kaip „SpaceX“, „OneWeb“ ir „Amazon“, todėl senos taisyklės, kurtos laikais, kai kasmet paleidžiama vos keli objektai, tampa nebeatitinkančios realybės.

  • JAV patvirtino kosminį veidrodį: saulės šviesa pagal pareikalavimą jau bandoma orbitoje

    JAV patvirtino kosminį veidrodį: saulės šviesa pagal pareikalavimą jau bandoma orbitoje

    Jungtinėse Valstijose leista išbandyti neįprastą kosminę technologiją, kuri galėtų iš esmės pakeisti požiūrį į apšvietimą ir saulės energijos panaudojimą. Federalinė ryšių komisija suteikė leidimą bendrovei „Reflect Orbital“ atlikti bandomąją misiją su palydovu „Earendil-1“.

    Pagrindinė idėja paprasta, bet ambicinga: palydove įrengtas veidrodis turėtų atspindėti Saulės spindulius atgal į Žemę ir trumpam papildomai apšviesti pasirinktą teritoriją. Skelbiama, kad atspindėta šviesa galėtų dengti maždaug 5 kilometrų pločio juostą, o veidrodžio padėtį tektų koreguoti kas kelias minutes.

    Toks sprendimas pristatomas kaip potencialiai naudingas tais atvejais, kai natūralaus apšvietimo trūksta arba jis riboja veiklą. Tarp minimų scenarijų dažniausiai kartojami žemės ūkis, gelbėjimo darbai po stichinių nelaimių ir pramoniniai procesai, kuriems svarbus apšvietimo tęstinumas.

    „Reflect Orbital“ viešai kalba ir apie gerokai didesnę viziją: iki 2035 metais sukurti daugiau nei 50 000 palydovų konsteliaciją. Jei tokie planai būtų įgyvendinti, tai reikštų dar vieną milžinišką šuolį ir taip sparčiai tankėjančioje žemojoje Žemės orbitoje.

    Vis dėlto projektas nuo pat pradžių kelia nemažai klausimų. Mokslininkai ir astronomijos bendruomenė atkreipia dėmesį, kad ryškūs blyksniai, atsirandantys keičiant veidrodžio orientaciją, gali trikdyti dangaus stebėjimus ir iškraipyti teleskopų duomenis, o jautrūs detektoriai gali būti laikinai perkrauti intensyvia šviesa.

    Ne mažiau svarbios ir rizikos Žemėje. Papildomas dirbtinis apšvietimas gali veikti žmonių ir gyvūnų paros ritmą, ypač jei būtų naudojamas dažnai ar didesniu mastu, o netikėti ryškūs šviesos atspindžiai teoriškai galėtų blaškyti pilotus ar vairuotojus, jei apšviestų netinkamas zonas.

    Federalinė ryšių komisija, vertindama leidimo suteikimą, pabrėžia savo mandato ribas: institucija pirmiausia sprendžia dėl ryšio sistemų ir radijo dažnių naudojimo, o platesni aplinkosauginiai ir saugos klausimai dažnai patenka į kitų institucijų atsakomybės lauką. Dėl to kritikai ragina, kad lygiagrečiai techniniams leidimams būtų formuojamos aiškesnės tarptautinės taisyklės, kaip valdyti vis didesnį palydovų skaičių ir jų poveikį naktiniam dangui.

    Kosminiai veidrodžiai papildo ilgą sąrašą idėjų, kurios dar prieš dešimtmetį atrodė labiau fantastika nei realūs projektai. Kartu su planais kurti orbitoje veikiančius duomenų centrus, svarstymais apie reklamą kosmose ar privačias stotis, ši iniciatyva išryškina bendrą tendenciją: žemoji orbita tampa ne tik mokslinių misijų, bet ir komercinių eksperimentų erdve.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: palydovai yra kritiškai svarbūs ryšiui, navigacijai, meteorologijai ir mokslui, tačiau kiekvienas naujas sprendimas orbitoje turi kainą. Būtent todėl tokie bandymai, kaip „Earendil-1“, greičiausiai taps ne tik technologiniu eksperimentu, bet ir testu, kiek pasaulis pasirengęs reguliuoti naują, vis labiau apkrautos orbitos realybę.