Po pirmųjų stipresnių rudeninių šalnų sodas akivaizdžiai keičiasi, tačiau darbų sąrašas dar nesibaigia. Būtent dabar galima daug ką padaryti, kad augalai lengviau peržiemotų, o pavasarį greičiau atsigautų.
Kaip pataria sodininkas Jacekas Naliwajekas, savo patirtimi besidalijantis „YouTube“, svarbiausius darbus verta susiplanuoti artimiausioms savaitėms po šalnų – maždaug iki lapkričio 20 dienos.
Šiuo laikotarpiu dirva dažnai dar nebūna įšalusi, todėl dalį sodinimų atlikti paprasčiau, o kai kuriuos augalus dar galima saugiai paruošti žiemojimui. Tuo pačiu tai metas, kai svarbu nepadaryti klaidų, galinčių pakenkti augalams per žiemą.
Daugeliui tai ir praktiškas klausimas: keli teisingi sprendimai rudenį reiškia mažiau nuostolių bei darbų pavasarį, ypač jei auginate dekoratyvinius augalus, daržoves ar turite vazoninių daugiamečių.
Kokius darbus verta atlikti po šalnų?
Vienas paskutinių šansų – svogūninių gėlių sodinimas į gruntą. Jei žemė dar neįšalo, dar galima sodinti tulpes, žydres, hiacintus, narcizus ir krokus – svarbu suspėti iki dirvai galutinai sustingstant.
Po šalnų taip pat ateina metas iškasti neperžiemojančius augalus, pavyzdžiui, jurginus ir kanas. Kai šaltis pažeidžia antžeminę dalį, kerus rekomenduojama atsargiai iškelti ir laikyti vėsioje patalpoje iki pavasario.
Jei vasarą lauke laikėte šalčiui neatsparius daugiamečius vazoninius augalus, juos reikėtų perkelti į vidų. Vėlyvas uždelsimas dažnai baigiasi tuo, kad šaknys vazonuose nukenčia greičiau nei augalai grunte.
Darže verta nuimti paskutinį derlių – pavyzdžiui, salierus, morkas, šaknines petražoles ar ropines ropes. Tuo metu vėlyvos kopūstų veislės, porai, briuseliniai kopūstai ir lapiniai kopūstai šalnų dažnai nebijo, o kai kuriems net pagerėja skonis.
Lapkričio antroje pusėje dar galima sodinti ir žieminius česnakus – svarbu rinktis šalčiui atsparesnes veisles. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti dirva: ją patręšti perpuvusiu mėšlu arba subrendusiu kompostu ir uždengti mulčiu, pavyzdžiui, šiaudais, storesniu lapų sluoksniu ar net kartonu.
Šis laikas tinka ir krūmų bei medžių sodinimui – dirva dar būna palyginti šilta, todėl augalai lengviau prigyja. Tai gali būti tiek vaismedžiai, tiek dekoratyviniai augalai, įskaitant rožes.
Galiausiai verta surinkti nukritusius lapus ir panaudoti juos tikslingai: smulkinti žoliapjove ir dėti į kompostą, naudoti mulčiui arba sukrauti į krūvas ramiuose sodo kampuose – tai gali tapti prieglobsčiu ežiams ir kitiems naudingiems gyvūnams.
Kokių klaidų geriau vengti lapkritį?
Po šalnų augalai pamažu pereina į ramybės būseną, todėl nereikėtų jų skatinti augti. Dėl to rekomenduojama nebenaudoti azoto turinčių trąšų medžiams ir krūmams – jos gali atitolinti ūglių sumedėjimą.
Taip pat nereikėtų skubėti genėti, ypač spygliuočių, visžalių augalų ar darželinių hortenzijų. Netinkamas genėjimas prieš žiemą gali susilpninti augalą ir padidinti pažeidimų riziką.
Dar viena dažna klaida – palikti lapus ant vejos. Drėgmės ir šalčio veikiami jie pradeda pūti, o tai gali sudaryti palankias sąlygas grybinėms ligoms, įskaitant sniego pelėsį.
Ruošiant augalus žiemai svarbu ir nepersistengti – augalų nedengti per anksti. Po priedanga susikaupianti šiluma gali paskatinti pumpurų brinkimą ir tolimesnę vegetaciją, o tuomet žiema augalus pažeidžia dar labiau. Agrodangą siūloma naudoti tik tada, kai įšalas pasiekia maždaug 3–4 cm gylį.









