Vėlyvą rudenį daržo ir gėlyno darbai nesibaigia: dalį augalų galima sėti ar sodinti dar prieš įšąlant žemei. Toks sprendimas padeda išnaudoti natūralų drėgmės rezervą, o pavasarį daigai startuoja anksčiau ir dažnai būna atsparesni trumpiems šalčiams.
Daržovėms, kurios sėjamos prieš žiemą, svarbiausia taisyklė paprasta: sėklos neturi sudygti rudenį. Todėl sėja planuojama tuomet, kai dirva jau artėja prie įšalo, o šiltesniais metais tai gali būti ir lapkričio pabaiga ar net gruodžio pradžia.
Prie priešžieminės sėjos dažniausiai priskiriamos morkos, petražolės, krapai ir pastarnokai. Praktikoje tai reiškia ankstesnį derlių pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, tačiau sėklų reikėtų berti tankiau, nes dalis jų per atodrėkius gali pradėti dygti ir vėliau nušalti.
Renkantis vietą, geriausiai tinka lengvesnė, greitai pradžiūstanti dirva, kurioje nesilaiko vanduo. Sunkesnėse, molingose dirvose per žiemą padidėja puvinio rizika, todėl priešžieminę sėją verta perkelti į pakeltas lysves arba atidėti pavasariui.
Ką sodinti dar iki žiemos
Ne viskas į žiemą keliauja sėklomis: kai kurios kultūros turi spėti įsišaknyti. Žieminiai česnakai dažniausiai sodinami skiltelėmis rudenį, o žieminės veislės svogūnų ar špinatų žiemoja kaip jauni augalai, todėl jų terminai paprastai ankstesni nei morkų ar petražolių.
Gėlynuose, be įprastų tulpių ir narcizų, rudenį dažnai sodinamos ir rečiau pasirenkamos svogūninės gėlės. Tarp jų minimos kamasijos bei šachmatinės ir imperatoriškosios margutės, kurios pavasarį ir vasaros pradžioje sukuria ryškų žydėjimo akcentą.
Kamasijos dažniausiai vertinamos dėl aukštų, melsvų ar balkšvų žiedynų, kurie papildo tarpą tarp ankstyvų pavasarinių ir vasarinių daugiamečių gėlių. Joms labiausiai tinka derlinga, humusinga, drėgna, bet laidžiai vandeniui praleidžianti dirva, o vieta gali būti ir saulėta, ir pusiau pavėsinga.
Šachmatinė margutė yra žemesnė ir paprastai sodinama ten, kur dirva vasarą neperdžiūsta. Imperatoriškoji margutė išsiskiria dydžiu, todėl jai parenkama gilesnė gėlyno dalis, o vietą verta apgalvoti iš anksto, nes persodinta ji kitą sezoną gali ir nebežydėti.
Gylis ir apsauga nuo šalčio
Priešžieminėje daržovių sėjoje sėklas įprasta užberti kiek giliau nei pavasarį, kad jos būtų geriau apsaugotos nuo temperatūros svyravimų. Pavyzdžiui, jei pavasarį smulkioms sėkloms dažnai pakanka plono žemės sluoksnio, rudenį jis gali būti storesnis, o paviršių verta švelniai suspausti.
Svogūninių gėlių sodinimo gylis dažniausiai skaičiuojamas pagal svogūno dydį: duobutė daroma maždaug du ar tris kartus gilesnė už patį svogūną. Sunkesnėje dirvoje sodinama šiek tiek sekliau, o pasodinus, jei žemė sausa, naudinga palaistyti, kad šaknys greičiau pradėtų augti.
Kad sėklos ir svogūnai nepatirtų staigių šalčio smūgių, lysves galima mulčiuoti sausa organine medžiaga. Besniegėmis žiemomis papildoma apsauga, pavyzdžiui, daržo danga, padeda sumažinti nuostolius, tačiau svarbu ją nuimti laiku pavasarį, kad daigai neperkaistų.
Leave a Reply