CP v2

Tag: Zlotas

  • Varšuvos birža ties 4 000 punktų riba: kas sulaiko proveržį ir kodėl silpnesnis zlotas svarbus

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje pastarąją rugpjūčio savaitę didesnių emocijų nebuvo: pagrindiniai indeksai judėjo skirtingomis kryptimis, o bendras vaizdas išliko artimas konsolidacijai. Plataus rinkos indekso WIG pokytis buvo nežymus, o vidutinių įmonių mWIG40 fiksavo nuosaikų augimą, kai didžiųjų įmonių WIG20 ir mažųjų sWIG80 šiek tiek smuko.

    Rinkos dalyviai iš esmės laukia aiškaus impulso, kuris padėtų išsiveržti iš kelių savaičių kainų intervalo. Šį laukimą sustiprino ir valiutų rinkos fonas: zlotui silpnėjant euro atžvilgiu, dalis investuotojų atsargiau vertina riziką, o užsienio kapitalui brangiau kainuoja apsidraudimas.

    Kas vyksta su indeksais

    Savaitės pabaigoje WIG20 išliko netoli 4 000 punktų ribos ir užsidarė ties 3 993 punktų lygiu. Nuo rugpjūčio viduryje pasiekto istorinio maksimumo, kuris siekė 4 084 punktus, indekso skyrė kiek daugiau nei 2 proc., todėl rinkoje vis garsiau kalbama apie kritinę „pramušimo“ zoną.

    Investuotojai šią situaciją dažnai vadina konsolidacija, kai kaina juda siauresniame intervale, o kryptis paaiškėja tik atsiradus naujienoms ar makroekonominiam signalui. Rinkos komentatoriai kaip simbolines artimiausių ribų zonas įvardija maždaug 4 100 punktų pasipriešinimą ir apie 3 900 punktų palaikymą.

    Valiuta ir geopolitinis fonas

    Svarbiu veiksniu šią savaitę tapo silpnesnis zlotas, kuris kelias dienas iš eilės prarado vertę pagrindinių valiutų atžvilgiu. Toks judėjimas paprastai didina jautrumą neapibrėžtumui, ypač kai rinkose pasirodo spekuliacijos apie galimą geopolitinės įtampos augimą NATO ir Rusijos pasienio regione.

    „Prieš pirkėjus žaidė silpnėjantis zlotas, o investuotojų nuotaikas slėgė geopolitinės įtampos rizika“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Valiutos kursas akcijų rinkai svarbus ne tik psichologiškai. Silpnesnė vietos valiuta didina importo sąnaudas daliai bendrovių, gali paveikti infliacijos lūkesčius ir palūkanų normų trajektoriją, o užsienio investuotojams keičia grąžą eurais, todėl sprendimai dažnai tampa atsargesni.

    Kurie sektoriai traukė dėmesį

    Tarp didžiausių bendrovių ryškesnius teigiamus pokyčius demonstravo žaliavų ir energetikos segmentas: KGHM akcijos per savaitę pabrango apie 5 proc., o PGE augo maždaug 6,7 proc. Tokie judėjimai parodė, kad net ir „ramioje“ rinkoje kapitalas ieško aiškesnių istorijų bei sektorių, kurie jautriau reaguoja į žaliavų, energetikos ir reguliavimo naujienas.

    Tuo metu silpniau pasirodė žaidimų kūrėja CD Projekt, kurios akcijos smuko beveik 9 proc. Po pranešimų apie didelio projekto pristatymo nukėlimą investuotojai perskaičiavo augimo lūkesčius, o tai ypač svarbu bendrovėms, kurių vertinimas remiasi ilgalaikiais pajamų scenarijais.

    Atskirai išsiskyrė ir bankų segmentas: WIG bankų indeksas per savaitę smuktelėjo daugiau nei 1 proc. Tai buvo pirmas neigiamas savaitinis pokytis nuo liepos pabaigos, rodantis, kad po ilgesnio kilimo rinkoje daugėja pelnų fiksavimo ir atsargumo.

    Vidutinės kapitalizacijos įmonių segmente dėmesį išlaikė XTB ir Asbis, kurie metų eigoje buvo vieni ryškiausių augimo lyderių ir fiksavo naujus istorinius maksimumus. Kita vertus, medicinos technologijų platintoja Synektik per savaitę prarado apie 6 proc., o investuotojų sentimentą neigiamai paveikė informacija apie reikšmingą įmonės vadovo akcijų pardavimą, kurio vertė siekė 215 000 000 eurų.

    Naujienų netrūko ir alternatyvioje NewConnect rinkoje, kur debiutavo kosmoso technologijų bendrovė Thorium Space. Pirmą prekybos dieną akcijos pabrango apie 25 proc., tačiau vėliau dalį kilimo atidavė, o tai būdinga naujiems listinguojamiems emitentams, kai po pirminės euforijos formuojasi realesnė paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.

    Artėjant rugsėjo pradžiai, Varšuvos biržos kryptis ir toliau gali priklausyti nuo išorinių veiksnių: valiutų svyravimų, tarptautinių indeksų nuotaikų, geopolitinių signalų ir centrinių bankų komunikacijos. Kol WIG20 išlieka netoli 4 000 punktų, rinkoje dominuoja laukimas, ar proveržis pagaliau įvyks, ar konsolidacija užsitęs.

  • Karo su Rusija kaina Lenkijai: ekspertai skaičiuoja smūgį BVP, infliacijai ir valiutai

    Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir ieškant būdų spausti Vakarus, saugumo ekspertai vis dažniau svarsto scenarijus, kurie apimtų ir NATO rytinį flanką. Lenkija, kaip viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų ir logistikos mazgų regione, tokiose analizėse minima tarp labiausiai pažeidžiamų taikinių.

    Grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginę plataus masto invaziją: realistiškesni modeliai apima raketinius smūgius, kibernetines atakas, diversijas prieš infrastruktūrą ir riboto masto karinę operaciją pasienio regione. Tokie veiksmai galėtų sukelti ne tik karines, bet ir didelio masto ekonomines pasekmes, kurios greitai paliestų kasdienį vartojimą, įmonių veiklą ir finansų sistemą.

    Trys scenarijai ir jų kaina

    Lenkijos verslo organizacijų analitikai savo vertinimuose paprastai skiria kelis eskalacijos lygius: nuo ribotų smūgių iki regioninės ofenzyvos ir aukšto intensyvumo karo. Net ir „švelniausiu“ atveju prognozuojamas reikšmingas ekonomikos susitraukimas, nes iš karto kristų investuotojų pasitikėjimas, brangtų draudimas ir logistika, o dalis verslų stabdytų veiklą dėl rizikos.

    Vidutinio scenarijaus atveju, kai konfliktas paliestų atskirus regionus, poveikis stiprėtų dėl gyventojų perkėlimo ir rinkų praradimo. Vertinimuose minima, kad vidaus migracija galėtų siekti apie 2 000 000 žmonių, o tai reikštų spaudimą socialinėms sistemoms, būstui, savivaldybių biudžetams ir darbo rinkai.

    Aukšto intensyvumo karo atveju prognozės tampa dramatiškos: galimas daugiau nei 50 proc. BVP kritimas, staigus nedarbo šuolis ir itin didelis kainų augimas. Analizėse minima, kad infliacija galėtų peržengti hiperinflacijos ribą, o tai paprastai sugriauna įprastus atsiskaitymo ir taupymo mechanizmus.

    Kodėl infrastruktūra tampa kritiniu veiksniu?

    Didžiausią ekonominį šoką dažniausiai sukelia ne vien fronto linija, o smūgiai logistikai ir energetikai. Analitikai išskiria rizikas, susijusias su naftos importo kanalais, perdirbimo pajėgumais ir stambiais logistikos terminalais, per kuriuos juda prekės į Europą ir iš jos.

    Raketiniai smūgiai ar diversijos prieš uostus, naftos terminalus, perdirbimo gamyklas ar geležinkelio mazgus reikštų tiekimo sutrikimus ir kainų šuolius. Tokiu atveju brangtų transportas, smuktų eksportas, o kai kurių prekių rinkoje atsirastų trūkumas, ypač jei būtų pažeistos degalų tiekimo grandinės.

    „Masinis valstybės skolos finansavimas gali paskatinti spontanišką perėjimą prie atsiskaitymų eurais, o nacionalinė valiuta prarastų dalį vaidmens“, – sakė ekonomistas Piotras Soroczyńskis.

    Valiuta, skola ir „euroizacijos“ rizika

    Karas arba net ilgalaikė jo grėsmė paprastai didina valstybės išlaidas: gynybai, infrastruktūros apsaugai, gyventojų paramai, verslo kompensacijoms. Jei didelė šių išlaidų dalis finansuojama skola, o centrinis bankas būtų spaudžiamas ją „monetizuoti“, kyla rizika, kad gyventojai ir verslas pradės vengti nacionalinės valiutos.

    Tokiu atveju atsiranda reiškinys, vadinamas „euroizacija“, kai didesnės vertės sandoriai, santaupos ar kainodara persikelia į eurus. Tai nebūtinai yra oficialus euro įvedimas, tačiau praktikoje jis mažina nacionalinės valiutos patikimumą ir apsunkina pinigų politiką.

    Papildomą spaudimą darytų ir įsipareigojimai eurais: silpnėjant zlotui, brangtų skolos aptarnavimas, o tai dar labiau didintų biudžeto deficitą. Dėl to išaugtų palūkanų našta ir sumažėtų erdvė finansuoti viešąsias paslaugas net ir nutolus nuo tiesioginių karo veiksmų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios prognozės yra scenarijų analizė, o ne neišvengiama baigtis, tačiau jos aiškiai rodo vieną tendenciją: šiuolaikinėje ekonomikoje karinė rizika greitai virsta finansine rizika. Todėl prioritetu laikomas ne tik gynybos stiprinimas, bet ir kritinės infrastruktūros atsparumas, tiekimo grandinių diversifikavimas bei finansinės sistemos stabilumo priemonės.

  • GPW savaitė su aiškiu signalu: WIG20 smuko 2,9 proc., o silpnesnis zlotas spaudė didžiausias įmones

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje (GPW) baigėsi ryškiu išpardavėjų dominavimu: visi keturi pagrindiniai indeksai fiksavo kritimą, o daugiausia prarado didžiausių bendrovių indeksas WIG20. Per penkias prekybos sesijas WIG20 smuko 2,9 proc., platusis WIG krito 2,7 proc., mWIG40 neteko 2,8 proc., o mažųjų įmonių sWIG80 – 2,0 proc.

    Toks rezultatas WIG20 buvo vienas prasčiausių šiais metais. Dar didesnis savaitinis nuosmukis fiksuotas kovo pradžioje, kai rinkas slėgė pasaulinė rizikos vengimo banga, o balandžio pabaigoje indeksas per savaitę buvo kritęs dar smarkiau.

    Situaciją ypač išryškina tai, kad vos prieš dvi savaites WIG20 buvo pasiekęs šių metų kilimo bangos rekordą – 3 787,8 punkto. Nuo to piko indeksas nuosekliai leidosi žemyn, o paskutinės savaitės pabaigoje užsidarė beveik 6 proc. žemiau rekordo.

    Kas labiausiai tempė indeksą žemyn

    Tarp didžiausių įmonių ryškiausiai krito KGHM akcijos, per savaitę atpigusios apie 10 proc. Tokį judėjimą rinkoje investuotojai siejo su vario kainų korekcija, nes KGHM rezultatams žaliavos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių.

    Pastebimesnė korekcija užfiksuota ir elektroninės prekybos sektoriuje: „Allegro“ vertė per savaitę mažėjo beveik 6 proc. Vis dėlto trumpesnio laikotarpio dinamika išliko palankesnė – per pastarąsias dešimt sesijų bendrovės akcijos buvo ūgtelėjusios.

    Tuo pat metu WIG20 indekse žalią savaitę užbaigė tik kelios išimtys, tarp jų – „Pepco“ ir „Żabka“. „Pepco“ dėmesio sulaukė po analitikų vertinimų pokyčių, o „Żabka“ paskelbė planus vasaros sezonui atidaryti apie 170 sezoninių prekybos vietų.

    Zloto silpnėjimas ir platesnis fonas

    Investuotojų nuotaikas veikė ne tik akcijų rinkos korekcija, bet ir valiutų judėjimas. Zlotas savaitės pradžioje silpnėjo JAV dolerio atžvilgiu, o euro atžvilgiu taip pat fiksuotas nuosaikus nuvertėjimas, kas papildomai didino nervingumą dalyje rinkos dalyvių.

    „Zloto silpnėjimas ir WIG20 ryšys su USD ir PLN dinamika tapo vienu pagrindinių veiksnių, nulėmusių savaitinį didžiųjų įmonių indekso nuosmukį“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Jo vertinimu, savaitė aiškiai parodė WIG20 jautrumą platesniems baziniams rinkų veiksniams – nuo pasaulinių akcijų nuotaikų iki žaliavų kainų ir valiutų svyravimų. Techninės analizės požiūriu, pirkėjai sureagavo indeksui artėjant prie 3 530 punktų zonos, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkos dalyviai ir toliau stebi 3 500 punktų ribą.

    Platesnėje rinkoje – ir išimčių

    Nors bendras fonas buvo korekcinis, platesnėje rinkoje netrūko pavienių ryškesnių judesių. Stipresnį šuolį demonstravo naujesnės, nišinėse srityse veikiančios bendrovės, o dalis aukštesnio rizikingumo įmonių patyrė didesnius svyravimus po ankstesnių pakilimų.

    Artimiausiomis savaitėmis GPW investuotojų dėmesys tikėtina išliks sutelktas į valiutų kryptį, žaliavų kainų dinamiką bei centrinių bankų signalus, nes būtent šie veiksniai pastaruoju metu labiausiai keičia rizikos apetitą regione.