Varšuvos vertybinių popierių biržoje pastarąją rugpjūčio savaitę didesnių emocijų nebuvo: pagrindiniai indeksai judėjo skirtingomis kryptimis, o bendras vaizdas išliko artimas konsolidacijai. Plataus rinkos indekso WIG pokytis buvo nežymus, o vidutinių įmonių mWIG40 fiksavo nuosaikų augimą, kai didžiųjų įmonių WIG20 ir mažųjų sWIG80 šiek tiek smuko.
Rinkos dalyviai iš esmės laukia aiškaus impulso, kuris padėtų išsiveržti iš kelių savaičių kainų intervalo. Šį laukimą sustiprino ir valiutų rinkos fonas: zlotui silpnėjant euro atžvilgiu, dalis investuotojų atsargiau vertina riziką, o užsienio kapitalui brangiau kainuoja apsidraudimas.
Kas vyksta su indeksais
Savaitės pabaigoje WIG20 išliko netoli 4 000 punktų ribos ir užsidarė ties 3 993 punktų lygiu. Nuo rugpjūčio viduryje pasiekto istorinio maksimumo, kuris siekė 4 084 punktus, indekso skyrė kiek daugiau nei 2 proc., todėl rinkoje vis garsiau kalbama apie kritinę „pramušimo“ zoną.
Investuotojai šią situaciją dažnai vadina konsolidacija, kai kaina juda siauresniame intervale, o kryptis paaiškėja tik atsiradus naujienoms ar makroekonominiam signalui. Rinkos komentatoriai kaip simbolines artimiausių ribų zonas įvardija maždaug 4 100 punktų pasipriešinimą ir apie 3 900 punktų palaikymą.
Valiuta ir geopolitinis fonas
Svarbiu veiksniu šią savaitę tapo silpnesnis zlotas, kuris kelias dienas iš eilės prarado vertę pagrindinių valiutų atžvilgiu. Toks judėjimas paprastai didina jautrumą neapibrėžtumui, ypač kai rinkose pasirodo spekuliacijos apie galimą geopolitinės įtampos augimą NATO ir Rusijos pasienio regione.
„Prieš pirkėjus žaidė silpnėjantis zlotas, o investuotojų nuotaikas slėgė geopolitinės įtampos rizika“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.
Valiutos kursas akcijų rinkai svarbus ne tik psichologiškai. Silpnesnė vietos valiuta didina importo sąnaudas daliai bendrovių, gali paveikti infliacijos lūkesčius ir palūkanų normų trajektoriją, o užsienio investuotojams keičia grąžą eurais, todėl sprendimai dažnai tampa atsargesni.
Kurie sektoriai traukė dėmesį
Tarp didžiausių bendrovių ryškesnius teigiamus pokyčius demonstravo žaliavų ir energetikos segmentas: KGHM akcijos per savaitę pabrango apie 5 proc., o PGE augo maždaug 6,7 proc. Tokie judėjimai parodė, kad net ir „ramioje“ rinkoje kapitalas ieško aiškesnių istorijų bei sektorių, kurie jautriau reaguoja į žaliavų, energetikos ir reguliavimo naujienas.
Tuo metu silpniau pasirodė žaidimų kūrėja CD Projekt, kurios akcijos smuko beveik 9 proc. Po pranešimų apie didelio projekto pristatymo nukėlimą investuotojai perskaičiavo augimo lūkesčius, o tai ypač svarbu bendrovėms, kurių vertinimas remiasi ilgalaikiais pajamų scenarijais.
Atskirai išsiskyrė ir bankų segmentas: WIG bankų indeksas per savaitę smuktelėjo daugiau nei 1 proc. Tai buvo pirmas neigiamas savaitinis pokytis nuo liepos pabaigos, rodantis, kad po ilgesnio kilimo rinkoje daugėja pelnų fiksavimo ir atsargumo.
Vidutinės kapitalizacijos įmonių segmente dėmesį išlaikė XTB ir Asbis, kurie metų eigoje buvo vieni ryškiausių augimo lyderių ir fiksavo naujus istorinius maksimumus. Kita vertus, medicinos technologijų platintoja Synektik per savaitę prarado apie 6 proc., o investuotojų sentimentą neigiamai paveikė informacija apie reikšmingą įmonės vadovo akcijų pardavimą, kurio vertė siekė 215 000 000 eurų.
Naujienų netrūko ir alternatyvioje NewConnect rinkoje, kur debiutavo kosmoso technologijų bendrovė Thorium Space. Pirmą prekybos dieną akcijos pabrango apie 25 proc., tačiau vėliau dalį kilimo atidavė, o tai būdinga naujiems listinguojamiems emitentams, kai po pirminės euforijos formuojasi realesnė paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.
Artėjant rugsėjo pradžiai, Varšuvos biržos kryptis ir toliau gali priklausyti nuo išorinių veiksnių: valiutų svyravimų, tarptautinių indeksų nuotaikų, geopolitinių signalų ir centrinių bankų komunikacijos. Kol WIG20 išlieka netoli 4 000 punktų, rinkoje dominuoja laukimas, ar proveržis pagaliau įvyks, ar konsolidacija užsitęs.
Leave a Reply