CP v2

Tag: Žodžio laisvė

  • Robertas De Niro Niujorke pasiuntė Trumpą: keturių žodžių citata iš kultinio filmo užkūrė minią

    Robertas De Niro Niujorke pasiuntė Trumpą: keturių žodžių citata iš kultinio filmo užkūrė minią

    Kalba Niujorke ir filmo citata

    Niujorke surengtame renginyje „Rise Up“, skirtame pirmajai JAV Konstitucijos pataisai ir saviraiškos laisvei, aktorius Robertas De Niro viešai sukritikavo Donaldą Trumpą. Scenos legenda teigė, kad net ir nemaloni kalba turi teisę egzistuoti, tačiau į ją galima atsakyti tuo pačiu įrankiu.

    „Esu labai arti absoliučios žodžio laisvės pozicijos, net ir tos kalbos, kuri man nepatinka, o tokios aplink daug. Kai išgirstu tai, kas man nepatinka, pasitelkiu savo žodžio laisvę atsakyti“, – sakė Robertas De Niro.

    Aktorius pateikė pavyzdį, remdamasis pastarosiomis D. Trumpo frazėmis apie amerikiečių finansinę padėtį ir infliaciją. Įkarštyje jis ištarė trumpą, aštrią keturių žodžių repliką, kuri, pasak renginio dalyvių, akimirksniu užkūrė auditoriją.

    Kodėl tai atpažįstama kino gerbėjams?

    De Niro pasisakyme nuskambėję žodžiai buvo tiesioginė aliuzija į 1988 metais pasirodžiusį filmą „Midnight Run“, kur aktoriaus herojus panašia maniera nutraukia pašnekovo tiradą. Renginyje susirinkę žmonės netrukus pradėjo skanduoti būtent šią filmo citatą, paversdami ją vakaro leitmotyvu.

    Toks sprendimas buvo ne atsitiktinė improvizacija: De Niro ilgus metus naudoja kino ir popkultūros nuorodas, kai nori aiškiai, be užuolankų įvardyti savo poziciją. Šįkart filmo replika tapo paprastu, visiems suprantamu būdu pabrėžti jo kritiką D. Trumpo retorikai.

    Griežtesnė kritika ir politinis kontekstas

    Vėliau De Niro kalboje perėjo prie platesnių vertinimų, susiedamas patriotizmo deklaracijas su destruktyviais santykių modeliais ir teigdamas, kad daliai visuomenės meilė šaliai ima skambėti kaip pateisinimas žalingiems veiksmams. Jis taip pat kalbėjo apie karus, socialines garantijas, sveikatos apsaugą ir vidaus politikos toną.

    Aktorius pabrėžė, kad nori „vėl mylėti savo šalį“, tačiau, jo žodžiais, tam reikalingi kitokie politiniai sprendimai ir kitokia lyderystė. Jo kalba sulaukė audringų reakcijų socialiniuose tinkluose, kur vieni ją vadino pilietine pozicija, o kiti kritikavo dėl per aštraus tono.

    Šis pasirodymas tęsia jau ne vienerius metus trunkančią De Niro ir D. Trumpo viešą priešpriešą. Anksčiau D. Trumpas savo įrašuose yra įžeidžiai pasisakęs apie aktorių ir kitus kritikus, o pats De Niro ne kartą ragino visuomenę aktyviau reaguoti į politinę retoriką, kuri, jo manymu, skaldo šalį.

  • Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje prasidėję oficialūs 2026 metų jaunimo žodžio rinkimai netikėtai iškėlė vieną frazę, kuri jau dabar dominuoja siūlymuose. Leidėjas „Pons Langenscheidt“ patvirtina, kad tarp pateikiamų kandidatų išsiskiria žodis „Mehrzweckeier“ – naujadaras, kurio istorija susijusi ne su popkultūra, o su politiniais protestais.

    Terminas kilo iš šūkio, nukreipto prieš kanclerį Friedrichą Merzą, ir tapo internetinio pasipiktinimo simboliu po to, kai keli protestų epizodai peraugo į teisines procedūras. Pirmąkart platesnio dėmesio šūkis sulaukė, kai per demonstraciją Berlyne policija konfiskavo aštuoniolikmečio moksleivio plakatą su užrašu. Netrukus panašus atvejis fiksuotas ir Gysene, kur prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo politikų šmeižimo ir įžeidimo.

    Kaip protesto frazė tapo trendu

    Būtent teisėsaugos reakcija, o ne pats šūkis, paspartino jo išplitimą socialiniuose tinkluose. Internete pasirodė įrašai ir vaizdai su protesto užrašu, o dalis aktyvistų ėmė provokuoti ir simboliniais veiksmais skaitmeninėje erdvėje, pavyzdžiui, pervadinant CDU būstines žemėlapiuose. Taip žodis „Mehrzweckeier“ iš nišinio politinio juoko virto masiškai kartojamu memu.

    Friedrichas Merzas interviu žiniasklaidai teigė, kad pastaruoju metu patiria neregėto masto asmenines atakas.

    „Jei pažiūrite, kas apie mane platinama, kaip esu puolamas ir menkinamas, nė vienam kancleriui anksčiau neteko to iškęsti“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Interneto bendruomenės tuo metu ėmė siūlyti naujadarą teikti oficialiam jaunimo žodžio balsavimui, o tai dar labiau padidino jo matomumą. Tokie rinkimai Vokietijoje kasmet tampa viešos diskusijos veidrodžiu: į finalą neretai patenka terminai, atspindintys metų nuotaikas, kartų konfliktus ar socialinių tinklų kalbą.

    Kas yra Baudžiamojo kodekso 188 straipsnis

    Diskusijos dėl žodžio „Mehrzweckeier“ neatsiejamos nuo Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio, numatančio atsakomybę už politikų įžeidimą, šmeižimą ar garbės ir orumo žeminimą. 2021 metais šis reguliavimas buvo sugriežtintas, įtraukiant įžeidimą ir sudarant sąlygas kai kuriais atvejais pradėti procesą net ir be nukentėjusiojo skundo.

    Pastaraisiais metais, remiantis viešai aptariamais duomenimis, tokių tyrimų ir baudų skaičius augo, todėl klausimas tapo ne tik teisinis, bet ir politinis. Kritikai teigia, kad valstybė neturėtų suteikti politikams didesnės apsaugos nei paprastiems piliečiams, o šalininkai pabrėžia, kad viešojo gyvenimo veikėjai vis dažniau tampa koordinuotų patyčių ir dezinformacijos taikiniais.

    Riba tarp satyros ir įžeidimo?

    Vokietijos politinėje erdvėje nuomonės išsiskiria. Dalis CDU ir CSU atstovų svarsto, ar nereikėtų grįžti prie tvarkos, kai bylos dėl įžeidimo pradedamos tik pateikus skundą, kaip buvo iki 2021 metų pakeitimų. Kiti politikai, įskaitant socialdemokratus, laikosi pozicijos, kad speciali apsauga būtina, nes viešos atakos prieš politikus kenkia demokratiniam procesui ir atgraso žmones nuo dalyvavimo politikoje.

    Ši įtampa atsispindi ir jaunimo žodžio rinkimuose: kandidatai dažnai tampa ne vien kalbos, bet ir visuomenės „temperatūros“ matuokliu. Vieniems „Mehrzweckeier“ yra satyros forma ir protesto ženklas, kitiems – paprastas įžeidimas, kurį normalizuojant nyksta pagarba viešajai diskusijai.

    Siūlymai 2026 metų jaunimo žodžiui renkami iki birželio vidurio, vėliau sudaromas dešimtukas, o galutinis nugalėtojas tradiciškai skelbiamas rudenį. Iki tol „Mehrzweckeier“ veikiausiai ir toliau bus naudojamas kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kur Vokietijoje šiandien brėžiama žodžio laisvės riba.

  • Prancūzijos „Canal+“ ir Vincentas Bolloré: ar kritiką pasirašiusieji gali atsidurti juodajame sąraše?

    Prancūzijos „Canal+“ ir Vincentas Bolloré: ar kritiką pasirašiusieji gali atsidurti juodajame sąraše?

    Prancūzijos kino bendruomenę prieš Kanų kino festivalį supurtė viešas konfliktas dėl įtakingo verslininko Vincento Bolloré vaidmens šalies žiniasklaidos ir kino rinkoje. Daugiau kaip 600 kino profesionalų pasirašė peticiją, kurioje kritikuojamas, jų teigimu, augantis jo įtakos mastas.

    Vėliau peticija išsiplėtė iki beveik 3 500 parašų, o tarp pasirašiusiųjų atsidūrė ir tarptautiniu mastu žinomi kūrėjai bei aktoriai. Diskusija greitai persikėlė iš kultūros lauko į teisės ir žodžio laisvės klausimus.

    Kas paskatino peticiją?

    Peticiją inicijavo kolektyvas „Zapper Bolloré“, perspėjantis dėl, jų vertinimu, vis ryškesnės kraštutinių dešiniųjų idėjų sklaidos dalyje Prancūzijos medijų ekosistemos. Dokumente atskirai akcentuojamas V. Bolloré, siejamas su dideliais interesais audiovizualiniame sektoriuje.

    Vienas peticijos dėmesio centrų yra „Canal+“, laikoma viena svarbiausių Prancūzijos kino finansuotojų ir transliuotojų. Kūrėjai teigia nerimaujantys, kad rinkos koncentracija gali ilgainiui mažinti nuomonių ir kūrybinių pasirinkimų įvairovę.

    Diskusijų fone minima ir „Canal+“ grupės plėtra: 2025 metais ji pranešė įsigijusi 34 proc. tinklo UGC akcijų paketą ir signalizavusi apie galimą kontrolės perėmimą ateityje. Tai sustiprino nuogąstavimus, kad vienos grupės sprendimai gali paveikti didesnę kino infrastruktūros dalį.

    „Canal+“ vadovo reakcija ir boikoto grėsmė

    Į peticiją sureagavo „Canal+“ generalinis direktorius Maxime Saada, Kanų festivalio metu pareiškęs, kad grupė neturėtų tęsti bendradarbiavimo su peticiją pasirašiusiais asmenimis. Šie žodžiai daliai kino industrijos atstovų nuskambėjo kaip netiesioginė boikoto arba juodojo sąrašo grėsmė.

    „Aš nebenoriu dirbti su žmonėmis, kurie pasirašė tą peticiją“, – sakė Maxime Saada.

    „Canal+“ viešai nedetalizavo, ar tokia pozicija virstų praktiniais sprendimais dėl konkrečių sutarčių, projektų atrankos ar finansavimo. Vis dėlto vien pats pareiškimas paskatino klausimą, ar kultūros lauke kritika gali turėti profesinių pasekmių.

    Kur baigiasi nuomonė ir prasideda diskriminacija?

    Teisės ekspertai pabrėžia, kad vieši pasisakymai patys savaime nebūtinai pažeidžia įstatymus, nes žodžio laisvė taikoma visoms pusėms. Tačiau teisinė rizika išauga tuo atveju, jei grasinimai būtų įgyvendinti taip, kad realiai paveiktų žmonių galimybes dirbti vien dėl jų politinių pažiūrų ar viešai išreikštos pozicijos.

    Pasak Paryžiuje dirbančio žiniasklaidos ir intelektinės nuosavybės teisės advokato Yann Personnic, tokie veiksmai galėtų susidurti su nediskriminavimo principais. Tai aktualu ne tik darbuotojams pagal darbo sutartis, bet ir nepriklausomiems prodiuseriams ar kūrėjams, su kuriais sudaromos projektinės sutartys.

    „Negalima atsisakyti dirbti su žmogumi vien dėl jo politinių pažiūrų; tai galėtų būti laikoma diskriminacija“, – sakė Yann Personnic.

    Praktikoje, anot jo, didžiausia problema būtų įrodymai. Net jei sprendimo motyvas būtų pasirašyta peticija, bendrovė gali nurodyti kitus argumentus, pavyzdžiui, meninius prioritetus, biudžeto logiką ar rizikų vertinimą, kuriuos teisme paneigti sudėtinga.

    Dėl to dalis teisininkų kalba apie vadinamąjį „paslėptų motyvų“ klausimą: ar sprendimas formaliai pagrindžiamas neutraliomis priežastimis, nors iš tiesų yra susijęs su pažiūromis. Tokiose bylose dažnai lemia ne bendros nuostatos, o konkrečių aplinkybių ir dokumentų visuma.

    Kokie įsipareigojimai tenka „Canal+“?

    Ši istorija vyksta platesniame Prancūzijos reguliavimo kontekste, kuriame audiovizualinio sektoriaus dalyviai turi pareigų, susijusių su kultūros rėmimu ir įvairove. Prancūzijos teisėje įtvirtinti principai dėl komunikacijos laisvės ir pliuralizmo, o transliuotojams nustatomos prievolės investuoti į prancūzų kalba kuriamą turinį bei bendradarbiauti su nepriklausoma produkcija.

    Tai reiškia, kad net ir turėdama platų komercinį pasirinkimą, grupė veikia reguliuojamoje aplinkoje, kur siekiama apsaugoti rinkos įvairovę. Dėl to dalis kino bendruomenės teigia laukianti ne tik viešų pareiškimų, bet ir aiškių, skaidrių kriterijų, kaip bus priimami sprendimai dėl projektų.

    Įtampai mažinti įsitraukė ir audiovizualinio sektoriaus priežiūrą vykdanti institucija Arcom, raginusi puses grįžti prie dialogo. Tuo pat metu Prancūzijos kino režisierių draugija SRF pasiūlė tarpininkavimo kelią, siekiant atkurti pasitikėjimą tarp peticijos pasirašiusių kūrėjų ir „Canal+“ komandų.

    Kol kas neaišku, ar konfliktas baigsis oficialiomis mediacijos procedūromis, ar peraugs į teisinius ginčus. Tačiau situacija jau tapo ryškiu signalu, kad kultūros sektoriuje susikerta ne tik kūrybinės ambicijos, bet ir galios, rinkos koncentracijos bei žodžio laisvės ribų klausimai.

  • Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Teherane vėl teisiamas režisierius Jafaras Panahi: kuo baigsis byla dėl propagandos prieš valstybę?

    Irano režisierius Jafaras Panahi dar kartą šaukiamas į teismą Teherane: pranešama, kad bus nagrinėjama byla dėl kaltinimų propaganda prieš valstybę. Pakartotinis procesas vyksta po gynėjų pateikto skundo, kuriuo siekiama peržiūrėti ankstesnį sprendimą.

    Panahi yra vienas ryškiausių Irano kino kūrėjų tarptautinėje arenoje, o jo darbai ne kartą pelnė apdovanojimų didžiausiuose festivaliuose. Tačiau namuose režisieriui jau daugelį metų tenka susidurti su ribojimais, sulaikymais ir teisinėmis bylomis dėl politinių kaltinimų.

    Kas žinoma apie pakartotinį teismą?

    Bylą nagrinėja Teherano Islamo revoliucinio teismo 26 skyrius. Anksčiau Panahi už akių buvo skirtas vienerių metų laisvės atėmimas ir dvejų metų draudimas išvykti iš šalies, taip pat pritaikyti papildomi apribojimai.

    Skelbiama, kad režisieriui uždrausta priklausyti politinėms ir socialinėms grupėms. Tokie draudimai Irane dažnai taikomi asmenims, kurių veikla vertinama kaip kritiška valdžios institucijų atžvilgiu.

    Konfliktas su valdžia tęsiasi dešimtmečius

    Panahi konfliktai su Irano valdžios institucijomis viešai minimi nuo ankstyvųjų 2000-ųjų, o per pastaruosius metus jis buvo įkalintas ne kartą. Režisierius dalį bausmių sieja su savo pilietine pozicija ir viešais pareiškimais, kuriuos Teheranas vertina kaip antivalstybinę veiklą.

    Režisierius 2022–2023 metais buvo laikomas Evino kalėjime, o į laisvę išėjo po bado streiko. Evino kalėjimas tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitose dažnai minimas kaip viena griežčiausių Irano įkalinimo įstaigų, kurioje laikomi politiniai kaliniai.

    Filmai, kuriami nepaisant draudimų

    Nors Panahi ne kartą buvo ribojama galimybė dirbti, jis tęsė kūrybą ir filmus kūrė slapta, rizikuodamas naujais kaltinimais. Tarp geriausiai žinomų jo darbų minimi filmai, tapę Irano cenzūros ir meninės laisvės ribojimų simboliu.

    Vienas naujausių jo filmų, sukurtas įkvėptas patirčių kalėjime, pasakoja apie buvusius kalinius, svarstančius keršto galimybę žmogui, kurį laiko savo buvusiu prižiūrėtoju ir kankintoju. Kritikai pabrėžia, kad tokios istorijos Panahi kūryboje tampa platesniu pasakojimu apie smurtą, baimę ir pasirinkimo kainą autoritarinėje sistemoje.

    „Šį apdovanojimą skiriu nepriklausomiems kino kūrėjams Irane ir visame pasaulyje, kurie tęsia filmavimą tyloje, be paramos, kartais rizikuodami viskuo dėl tikėjimo tiesa ir žmogiškumu“, – sakė Jafaras Panahi.

    „Tikiuosi, kad tai bus mažas pagarbos ženklas tiems, kuriems atimta teisė matyti ir būti matomiems, bet kurie vis tiek kuria ir išlieka“, – pridūrė jis.

    Pakartotinis teismas Panahi atvejį vėl grąžina į tarptautinės bendruomenės dėmesio centrą, ypač vertinant meninės saviraiškos laisvę ir politinių bylų praktiką Irane. Kol kas neaišku, ar teismas pakeis ankstesnį sprendimą, tačiau pats procesas gali turėti reikšmės ne tik režisieriui, bet ir platesniam nepriklausomo Irano kino laukui.

  • Gegužės 7-oji: kodėl Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena šiandien įgauna naują prasmę

    Gegužės 7-oji yra Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primenanti žodžio laisvės ir lietuviško rašto svarbą valstybės tapatybei. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, kai lietuviškas žodis vėl galėjo legaliai grįžti į viešąjį gyvenimą.

    Per spaudos draudimo laikotarpį lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo platinami slapta, o knygnešystė tapo išskirtiniu pilietinio pasipriešinimo reiškiniu. Istorikai pabrėžia, kad spauda ir mokyklos bendruomenės padėjo išsaugoti kalbą bei formavo modernios tautos savimonę.

    Kodėl ši diena aktuali dabar?

    Šiandien Spaudos atgavimo diena vis dažniau siejama ne tik su istorine atmintimi, bet ir su šiuolaikiniais informacijos iššūkiais. Skaitmeninėje erdvėje žinios sklinda greičiau nei bet kada, todėl žurnalistikos patikimumas, šaltinių tikrinimas ir redakcinė atsakomybė tampa ypač svarbūs.

    Kartu auga ir visuomenės jautrumas dezinformacijai, manipuliacijoms bei dirbtinis intelektas kuriamam turiniui. Tai keičia skaitytojų įpročius ir didina poreikį aiškiai atskirti faktus, nuomonę, reklamą ir automatizuotai sugeneruotą tekstą.

    Kalba, knyga ir skaitymo įpročiai

    Lietuvių kalbos puoselėjimas šiandien persikelia į naujas erdves: socialinius tinklus, transliacijų platformas, tinklalaides ir elektronines knygas. Nors formos kinta, kalbos kokybė, taisyklingumas ir pagarba pašnekovui išlieka esminiai viešojo bendravimo kriterijai.

    Knyga taip pat išlieka vienu patikimiausių gilesnio pažinimo šaltinių, net kai dėmesį konkuruoja trumpas turinys. Bibliotekos, mokyklos ir leidėjai vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti popierinę knygą, elektroninius formatus ir jaunų skaitytojų poreikius.

    Žodžio laisvė ir atsakomybė

    Spaudos laisvė neatsiejama nuo pareigos veikti atsakingai: gerbti žmogaus teises, vengti diskriminacijos, tiksliai cituoti ir aiškiai įvardyti šaltinius. Demokratijoje laisva žiniasklaida yra viena svarbiausių visuomenės kontrolės priemonių, tačiau pasitikėjimas ja kyla tik tada, kai laikomasi profesinių standartų.

    Gegužės 7-oji kviečia prisiminti, kad kalba ir spauda nėra vien kultūros simboliai. Tai kasdieniai įrankiai, nuo kurių priklauso, kaip suprantame valstybę, vieni kitus ir pasaulį, todėl jų saugojimas prasideda nuo kiekvieno skaitomo, rašomo ir tariamo žodžio.

  • Kanye West koncertas Portugalijoje kelia įtampą: žydų bendruomenė prašo nestatyti viešų lėšų

    Kanye West koncertas Portugalijoje kelia įtampą: žydų bendruomenė prašo nestatyti viešų lėšų

    Kas kelia pasipiktinimą?

    Lisabonos Izraelio bendruomenė (CIL) viešai pasipriešino planuojamam Kanye West koncertui Portugalijos Algarvėje, teigdama, kad renginio organizatoriai gali naudotis viešais ištekliais ir finansavimu. Bendruomenė kreipėsi į Faro ir Loulé savivaldybes bei nacionalinę valdžią, ragindama nesuteikti jokios paramos.

    Koncertas numatytas rugpjūčio 7 dieną Algarvės stadione. CIL pabrėžia, kad viešos erdvės ir savivaldybių infrastruktūra yra visų mokesčių mokėtojų turtas, todėl parama, net ir netiesioginė, tampa politinės ir moralinės atsakomybės klausimu.

    Ką sako bendruomenė ir ko prašo?

    CIL pirmininkas Davidas Botelho Portugalijos naujienų agentūrai Lusa teigė, kad valstybė ir savivaldybės rizikuoja prisidėti prie neapykantos kalbos normalizavimo. Anot jo, vien tai, kad renginiui telkiami vieši resursai, siunčia signalą, jog kontroversijos dėl atlikėjo pasisakymų nėra vertinamos pakankamai rimtai.

    „Nepriimtina, kad vieši ištekliai būtų mobilizuojami renginiui, kuriame pasirodytų asmuo, siejamas su antisemitine retorika, ir dar viešoje erdvėje, priklausančioje visiems“, – sakė Davidas Botelho.

    Bendruomenė tvirtina kol kas nesulaukusi atsakymo iš savivaldybių, į kurias kreiptasi. Prašymas formuluojamas ne kaip raginimas uždrausti koncertą, o kaip reikalavimas aiškiai atskirti kultūrinį renginį nuo viešojo sektoriaus paramos.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Ši situacija vyksta platesniame Europos kontekste, kai kai kurios valstybės jau atidėjo ar atšaukė planuotus Kanye West pasirodymus, o Jungtinė Karalystė, remiantis viešai skelbta informacija, atsisakė išduoti vizą. Sprendimus dalis organizatorių ir institucijų aiškino saugumo rizikomis bei jautrumu augančio antisemitizmo fone.

    Portugalijoje valdžios institucijos iki šiol laikosi pozicijos, kad įsikištų tik atsiradus realiai grėsmei viešajai tvarkai ar saugumui. Dėl to diskusija persikelia į kitą lygmenį: ar viešasis sektorius turi pareigą vertinti ne tik rizikas, bet ir tai, kam suteikiamos viešos erdvės bei galimos subsidijos.

    Debatai dėl kultūrinių renginių finansavimo pastaraisiais metais Europoje aštrėja: vis dažniau klausiama, ar savivaldybės ir valstybės institucijos netampa reputacinių konfliktų dalimi, kai suteikia infrastruktūrą ar paramą prieštaringai vertinamiems atlikėjams. Portugalijos atvejis, sprendžiant iš CIL reakcijos, gali tapti dar vienu precedentu, kaip viešos lėšos ir kultūra susiduria su atsakomybės riba.

  • Žodžiai kaip ginklai šiandien: ką kelia naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris

    Žodžiai kaip ginklai šiandien: ką kelia naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris

    Gegužę, kai minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, pasirodęs naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris siūlo į žodį žiūrėti ne vien kaip į šventės simbolį. Leidinio tema akcentuoja, kad kalba gali telkti bendruomenes, bet kartu tapti spaudimo, propagandos ar manipuliacijos įrankiu.

    129-asis nemokamo žurnalo numeris aprėpia kelias kryptis: nuo kultūros žiniasklaidos vaidmens ir žodžio laisvės iššūkių iki istorijų, kaip Kaune spausdinti leidiniai pasiekia tarptautinius užsakovus. Redakcija kviečia permąstyti, kiek pasitikime informacija ir kaip ją vertiname kasdien.

    Žodžio laisvė ir atsakomybė

    Numeryje publikuojamas pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, žiniasklaidos tyrėja Aukse Balčytiene. Ji primena, kad demokratija nėra užbaigtas pasiekimas, o nuolatinis procesas, kuriame nepriklausoma žiniasklaida atlieka kritiškai svarbų vaidmenį.

    Diskusijose išryškinama tendencija, pastebima daugelyje Europos valstybių: augantis informacinis triukšmas, bandymai politizuoti žiniasklaidos lauką ir spaudimas redakcinėms nuostatoms. Tokios rizikos ypač sustiprėja rinkimų ciklais ir visuomenėje augant poliarizacijai.

    „Demokratija yra projektas, neturintis baigtinio taško“, – sakė Auksė Balčytienė.

    Leidinys šią mintį pratęsia praktiniu klausimu: kaip atskirti kritiką nuo diskreditavimo, o aštrią nuomonę nuo dezinformacijos. Tai ypač aktualu skaitmeninėje erdvėje, kur turinys plinta greičiau nei spėjama jį patikrinti, o DI įrankiai palengvina masinę tekstų ir vaizdų gamybą.

    Kaune spausdinti žodžiai keliauja į pasaulį

    Kita numerio kryptis pasakoja apie spaudos amatą kaip tarptautinę paslaugą, kurioje konkuruojama kokybe, terminais ir patikimumu. Leidinyje pristatoma Kaune veikianti spaustuvė KOPA ir jos kelias į globalią rinką, kai vietinis verslas tampa partneriu žinomoms organizacijoms bei prekių ženklams.

    Pasakojime pabrėžiama, kad fizinė spauda, nors ir praradusi dalį kasdienės informacijos srauto, tebėra svarbi meno leidiniams, fotografijos albumams, dizaino projektams ir nišinei leidybai. Tokie produktai dažnai konkuruoja ne kaina, o meistryste, medžiagomis ir spaudos technologijų tikslumu.

    Atmintis, žurnalistika ir kultūros ritmas

    Numeryje dėmesys skiriamas ir Maironio lietuvių literatūros muziejui, šiemet mininčiam 90-metį. Aptariama institucijos istorija, sudėtingi laikotarpiai ir tai, kaip šiandien muziejus formuoja literatūros atmintį bei atveria archyvus šiuolaikiniam lankytojui.

    Taip pat publikuojamos fotožurnalisto Artūro Morozovo refleksijos apie jo knygą „Sutikau žmogų“ bei pokalbis su Stasio Lozoraičio premijos laureate, žurnaliste Skirmante Javaityte. Per šias istorijas leidinys grįžta prie pagrindinės temos: kaip žodžiai veikia, kai jie paremti patirtimi, atsakomybe ir ilgu darbu.

    Leidinio pabaigoje pateikiamas atrinktų kultūros renginių kalendorius, kuriame gegužė aprašoma kaip itin intensyvus metas Kaune. Miesto gimtadienis, muziejų naktys, literatūros renginiai ir koncertai čia matomi kaip bendro kultūrinio pulsavimo dalis, kurią jungia tas pats įrankis – kalba.

    Žurnalas „Kaunas pilnas kultūros“ leidžiamas nuo 2015 metais rugsėjo, jį finansuoja Kauno menininkų namai. Leidinys platinamas nemokamai Kauno kultūros įstaigose ir viešose erdvėse, o skaitmeninė versija skelbiama žurnalo kanaluose.

  • Melanios Trump kritika Jimmy Kimmel juokui atsisuko prieš ją: internete primena Donaldo retoriką

    Melanios Trump kritika Jimmy Kimmel juokui atsisuko prieš ją: internete primena Donaldo retoriką

    Juokas, sukėlęs politinę audrą

    JAV televizijos laidų vedėjas Jimmy Kimmel pateko į politinių ginčų centrą po monologo, kuriame pašiepiamai paminėjo Melanią Trump. Pokštas nuskambėjo likus kelioms dienoms iki šaudymo incidento per Baltųjų rūmų korespondentų vakarienės renginius Vašingtone.

    Po incidento į viešą erdvę grįžo klausimas, kur baigiasi satyra ir prasideda pavojinga retorika, ypač kai įtampa šalyje nuolat auginama socialiniuose tinkluose. Šįkart diskusijos epicentre atsidūrė ne tik komikas, bet ir pirmoji ponia.

    Reakcija iš Baltųjų rūmų ir spaudimas ABC

    Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad televizijos tinklas ABC turėtų atsisveikinti su Kimmel, o Melania Trump socialiniuose tinkluose teigė, jog „tokie žmonės kaip Kimmel neturėtų kas vakarą ateiti į mūsų namus ir skleisti neapykantos“. Ji pabrėžė, kad monologas esą nėra komedija, o žodžiai, jos vertinimu, „ėda“ visuomenę ir gilina politinį susiskaldymą.

    Toks tonas tapo dar vienu epizodu platesnėje JAV politinės komunikacijos istorijoje, kai pramoginis turinys, žiniasklaidos platformos ir politika susipina iki nebeatskiriamumo. Kimmel laida anksčiau jau buvo trumpam stabdyta, o pats vedėjas ne kartą kritikavo smurtą ir ginklų kultūrą JAV.

    Kimmel gina satyrą, o internete įsižiebia „dvigubų standartų“ diskusija

    Jimmy Kimmel atsakė, kad pasakytas juokas buvo lengvas „roastas“, nukreiptas į poros amžiaus skirtumą ir viešą Melanios elgsenos interpretaciją. Vedėjas akcentavo, kad tai nebuvo raginimas smurtui, o bandymas politinę realybę atspindėti satyros priemonėmis.

    Jis taip pat priminė, kad JAV Konstitucijos Pirmoji pataisa gina žodžio laisvę, tačiau kartu sutiko, jog neapykantos ir smurtą romantizuojanti retorika yra problema, kurią reikėtų mažinti. Kimmel teigė manantis, kad pokalbį apie tai vertėtų pradėti ir pačioje Trumpo aplinkoje.

    Vis dėlto būtent Melanios pareiškimai netruko sulaukti atoveiksmio internete. Socialinių tinklų vartotojai ėmė dalintis pavyzdžiais, kai Donaldo Trumpo pasisakymai ar dalijimasis įrašais buvo vertinami kaip agresyvūs, žeminantys ar kurstantys susipriešinimą, ir kaltino pirmąją ponią dvigubais standartais.

    Ši istorija dar kartą parodė, kaip greitai politiniai pareiškimai virsta reputacine rizika, o auditorija vis dažniau tikrina ne tik žodžius, bet ir jų nuoseklumą. Publikavimo metu Jimmy Kimmel darbą tęsia, o diskusija dėl satyros ribų JAV politikoje, panašu, tik stiprėja.

  • Trumpas ragina ABC atleisti Jimmy Kimmelą: ginčas dėl Melanios juoko fone po išpuolio Vašingtone

    Trumpas ragina ABC atleisti Jimmy Kimmelą: ginčas dėl Melanios juoko fone po išpuolio Vašingtone

    Reakcija po monologo

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paragino televizijos tinklą ABC atsisveikinti su vakaro laidų vedėju Jimmy Kimmelu. Kritika kilo dėl Kimmelo monologo, kuriame jis juokais palygino pirmąją ponią Melanią Trump su „laukiama našle“.

    Trumpo įrašas socialiniuose tinkluose pasirodė pirmadienį, praėjus kelioms dienoms po šaudymo incidento Vašingtone per iškilmingą vakarienę, kurioje dalyvavo prezidentas. Prezidentas teigė, kad tokie juokai esą peržengia ribas ir ragino ABC bei „Disney“ imtis veiksmų.

    Administracijos atstovai nurodė, kad įtariamasis bandė įsiveržti į renginį su šautuvu, o pirminiais vertinimais galėjo taikytis į Trumpą ir kitus jo aplinkos pareigūnus. Vašingtono teisme įtariamajam pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti prezidentą.

    Melanios Trumpos kritika

    Prie prezidento kritikos prisidėjo ir pirmoji ponia Melania Trump, pareiškusi, kad jos šeimą paliečiantys juokai nėra komedija. Ji tvirtino, jog tokia retorika, jos vertinimu, tik gilina politinę įtampą JAV.

    „Monologas apie mano šeimą nėra komedija, jo žodžiai ėsdina ir gilina politinę ligą Amerikoje“, – sakė Melania Trump.

    Ji taip pat ragino ABC vadovybę aiškiai apsibrėžti ribas ir nebetoleruoti turinio, kuris, jos manymu, skaldo visuomenę. Kimmelas, kaip vienas ryškiausių JAV vėlyvo vakaro laidų veidų, ilgą laiką buvo aktyvus politinės satyros lauke, o jo pasisakymai neretai sulaukia audringų reakcijų.

    Laisvo žodžio ribų klausimas

    Ši istorija atgaivino platesnę diskusiją apie konstituciškai saugomą saviraišką, politinę satyrą ir transliuotojų atsakomybę. JAV vėlyvo vakaro laidos tradiciškai remiasi kandžia politine ironija, tačiau tokiais atvejais, kai šalia atsiranda realaus smurto kontekstas, ribų klausimas tampa dar jautresnis.

    Kimmelo monologas, dėl kurio kilo ginčas, buvo pasakytas dar prieš šaudymo incidentą, tačiau Trumpo ir jo aplinkos kritikai teigia, kad viešas tonas šalyje apskritai tampa vis agresyvesnis. Savo ruožtu dešiniųjų pažiūrų komentatoriai kaltina oponentus prisidedant prie radikalizacijos, o diskusija persikelia į žiniasklaidos ir platformų moderavimo lygmenį.

    Kol kas nėra oficialiai paskelbta, kad ABC būtų priėmusi sprendimą dėl Kimmelo ateities tinkle. Tačiau viešas prezidento spaudimas transliuotojui ir įvykio sąsajos su politiniu smurtu, tikėtina, dar kurį laiką išlaikys šią temą JAV politinės ir žiniasklaidos darbotvarkėje.