CP v2

Tag: Žodžio laisvė

  • DI kuria netikras intymias nuotraukas: JAV teismas netikėtai sustabdė draudimą

    JAV federalinis apeliacinis teismas laikinai sustabdė Minesotos valstijos įstatymo galiojimą, kuris draudė su dirbtinis intelektas sukurti realistiškus suklastotus nuogus ar intymius žmonių atvaizdus. Sprendimas priimtas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol bus nagrinėjamas ginčas iš esmės.

    Įstatymas Minesotoje turėjo įsigalioti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną ir numatė atsakomybę už realistiškų intymių atvaizdų kūrimą bei platinimą be žmogaus sutikimo. Tokie vaizdai dažnai vadinami „deepfake“ ir pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai plintančių skaitmeninio smurto formų.

    Minesotos valdžia argumentuoja, kad ribojimai būtini siekiant apsaugoti žmones nuo šantažo, patyčių ir reputacijos žalos, taip pat užkirsti kelią neteisėtam turiniui, susijusiam su seksualiniu išnaudojimu. Pasak pareigūnų, technologijų pažanga smarkiai sumažino barjerus kurti itin tikroviškas klastotes.

    Įstatymą teisme apskundė bendrovė „xAI“, kuri kuria pokalbių robotą „Grok“. Ieškinys pateiktas 2026 metų liepos 27 dieną, teigiant, kad dokumentas gali prieštarauti JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai, saugančiai žodžio laisvę, ir būti pernelyg platus.

    Apeliacinis teismas įstatymo nepanaikino galutinai, o tik pristabdė jo taikymą iki tolesnių procesinių veiksmų. Tai reiškia, kad pagrindinis klausimas, ar tokio pobūdžio draudimai suderinami su žodžio laisvės apsauga, dar bus sprendžiamas vėlesniuose teismo etapuose.

    „xAI“ savo pozicijoje pabrėžia, kad „Grok“ įrankiai esą turi apsaugas, ribojančias seksualizuotų realių žmonių atvaizdų generavimą, o pati bendrovė imasi veiksmų prieš vartotojus, bandančius šiuos ribojimus apeiti. Vis dėlto praktikoje dauguma generatyvinių sistemų susiduria su ta pačia problema: net ir turint taisykles, jas galima mėginti apeiti kūrybiškomis užklausomis.

    Ginčas atskleidžia platesnę tendenciją: valstijos ir šalys vis dažniau bando reguliuoti DI sukuriamą intymų turinį, tačiau reguliavimas susiduria su konstituciniais, technologiniais ir įrodinėjimo iššūkiais. Teismams tenka ieškoti ribos tarp saviraiškos apsaugos ir būtinybės efektyviai ginti asmenis nuo skaitmeninio smurto.

    Kol vyksta teisinės kovos, ekspertai akcentuoja ir praktines priemones: greitesnį neteisėto turinio šalinimą platformose, aiškias pranešimo procedūras, skaitmeninių įrodymų išsaugojimą ir pagalbą nukentėjusiesiems. Vis daugiau dėmesio skiriama ir turinio kilmės nustatymui, pavyzdžiui, vandens ženklams bei autentiškumo metaduomenims, tačiau šios priemonės dar nėra visuotinai taikomos.

  • Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Virtualios grupės Gorillaz lyderis Damonas Albarnas, pradėdamas 2026 metų koncertinį turą JAV, scenoje pasisakė apie karą Gazos Ruože ir paragino publiką nepasirinkti neutralumo. Koncerto metu Orlande jis iš minios paėmė Palestinos vėliavą ir pakėlė ją virš galvos.

    Žiūrovams jis perdavė aiškią žinutę, pabrėždamas, kad abejingumas, jo manymu, tik stiprina smurto spiralę. Šis epizodas akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir vėl įžiebė diskusiją, kur baigiasi menininko raiškos laisvė ir prasideda atsakomybė už viešus pareiškimus.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Diskusija dėl menininkų pozicijos

    Albarno pasisakymas nuskambėjo platesniame kontekste, kai vis daugiau atlikėjų koncertuose ir viešuose pasisakymuose kalba apie Palestinos žmonių padėtį. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių kultūros lauke pastaraisiais metais atsidūrė ir kiti žinomi vardai, viešai reiškiantys solidarumą su civiliais.

    Pastaruoju metu aštrios diskusijos kilo ir dėl Ed Sheerano koncertinio turo, kai vieno iš pasirodymų metu reperis Macklemore scenoje rėžė kalbą apie Palestiną. Po kilusio pasipiktinimo kai kuriose auditorijose ir renginių organizatorių aplinkoje, atlikėjo dalyvavimas programoje buvo nutrauktas, o tai išprovokavo platesnį ginčą apie cenzūrą ir spaudimą pramogų industrijoje.

    Ginčai dėl rėmėjų ir organizatorių

    Viešojoje erdvėje ypač nuskambėjo ir stadiono savininko Roberto Krafto reakcija, kai jis Macklemore pasisakymą pavadino įžeidžiančiu žydų bendruomenei. Pats reperis tvirtino kritikavęs ne žydus, o Izraelio valdžios politiką, kartu akcentuodamas, kad jo žinutė skirta taikai ir oriam visų žmonių traktavimui.

    Tuo pat metu Ed Sheeranas, po kelių dienų grįžęs į sceną jau be dalies ankstesnės komandos, pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs konflikto, kuriame susiduria žodžio laisvė ir itin jautrus geopolitinis klausimas, centre. Kritikai socialiniuose tinkluose tokią poziciją vertino nevienareikšmiškai, dalis jų teigė, kad dėmesys per daug perkeliamas į paties atlikėjo išgyvenimus.

    Karo Gazos Ruože fonas

    Karas suintensyvėjo po 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, o Izraelis pradėjo plataus masto karines operacijas Gazos Ruože. Izraelio institucijos skelbė, kad per tą ataką žuvo apie 1 200 žmonių.

    Gazos sveikatos ministerija yra nurodžiusi, kad per vėlesnius metus žuvusiųjų skaičius siekė dešimtis tūkstančių. Tuo metu tarptautinės organizacijos, tarp jų Jungtinės Tautos, „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, savo vertinimuose vartojo itin griežtas formuluotes dėl galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, o Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir vadina iškraipytais.

    Albarnas Palestinos teisių tema kalbėjo ir anksčiau, pabrėždamas, kad, jo požiūriu, Palestinos valstybingumo legitimumas negali būti ignoruojamas, o civilių kančia privalo išlikti diskusijos centre. Naujas pasisakymas JAV turo pradžioje rodo, kad menininkas ir toliau renkasi aiškią, politiškai angažuotą laikyseną, nepaisant rizikos susilaukti kritikos.

  • Gorillaz lyderis Damonas Albarnas JAV turo starte ragino „nebūti neutraliems“ dėl Gazos

    Gorillaz lyderis Damonas Albarnas JAV turo starte ragino „nebūti neutraliems“ dėl Gazos

    Grupė Gorillaz pradėjo 2026 metų koncertinį turą JAV, o jos lyderis Damonas Albarnas pirmojo savaitgalio pasirodyme Orlande kreipėsi į publiką su aiškia politine žinute dėl karo Gazos Ruože. Scenoje atlikėjas pakėlė iš žiūrovų gautą Palestinos vėliavą ir paragino žmones „niekada nebūti neutraliais“.

    Šis epizodas iš karto sulaukė plataus atgarsio, nes pastaraisiais metais viešas muzikantų pasisakymas apie Izraelio ir Palestinos konfliktą vis dažniau tampa ne tik vertybine, bet ir karjerą veikiančia tema. Dalis auditorijos tikisi aiškios pozicijos, o kiti ragina meną atskirti nuo politikos.

    Debatai dėl menininkų pozicijos

    Albarno žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai muzikos industrijoje netyla diskusija apie menininkų teisę pasisakyti apie Palestiną, taip pat apie tai, kokią kainą už tai tenka mokėti. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje itin aptarinėtas atvejis, kai reperis Macklemore po kalbos su šūkiu „Laisvę Palestinai“ buvo pašalintas iš vieno turo programos.

    Šio sprendimo kritikai jį vadino spaudimu riboti žodžio laisvę, o palaikantieji teigė, kad tokie pareiškimai daliai bendruomenių gali skambėti įžeidžiai ar vienpusiškai. JAV koncertų industrijoje tai tapo jautriu klausimu ir dėl rėmėjų, arenų savininkų bei vietos politikos įtakos dideliems renginiams.

    Ed Sheeran atvejis ir neutralumo kritika

    Diskusijas papildė ir Ed Sheerano situacija, kai dalis jo turo muzikantų bei apšildančių atlikėjų viešai atsitraukė, o pats atlikėjas pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs sudėtingo ginčo centre. Socialiniuose tinkluose jis sulaukė kritikos, kad neutralumas tokiame kontekste vertinamas kaip patogi, bet morališkai problemiška pozicija.

    Ne vienas žinomas muzikantas viešai stojo Macklemore pusėn ir pareiškė, kad neutralumas masinių civilių aukų akivaizdoje nėra priimtinas. Šiame fone Albarno raginimas „užimti poziciją“ buvo suprastas kaip tiesioginis atsakas į augantį spaudimą žinomiems žmonėms aiškiai įvardyti, ką jie palaiko.

    Kontekstas: karas ir tarptautiniai vertinimai

    Karas regione tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį, Izraelio institucijų teigimu, žuvo apie 1 200 žmonių. Po to prasidėjo plataus masto Izraelio karinė operacija Gazos Ruože.

    Gazos sveikatos apsaugos institucijos skelbia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o tarptautinės organizacijos ir Jungtinės Tautos ne kartą viešai kėlė klausimus dėl civilių apsaugos, humanitarinės padėties ir galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Tuo pačiu Izraelis kaltinimus atmeta ir pabrėžia, kad veikia savigynos kontekste.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Albarnas ir anksčiau yra viešai kalbėjęs apie palestiniečių teises ir kritikavęs bandymus, jo žodžiais, neigti Palestinos valstybingumo legitimumą bei palestiniečių istorinį buvimą regione. Naujausias pasisakymas scenoje rodo, kad daliai didžiausių vardų popkultūroje šis klausimas tampa nebe šalutine nuomone, o viešos laikysenos dalimi.

  • Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    JAV reperis Macklemore paskelbė visą savo grynąjį honorarą iš Edo Sheerano turo skiriantis organizacijoms, padedančioms palestiniečiams. Pasak atlikėjo, bendra suma siekia apie 870 000 eurų, o parama keliaus kelioms nevyriausybinėms organizacijoms.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Macklemore buvo pašalintas iš turo dalies pasirodymų. Viešojoje erdvėje tai siejama su scenoje išsakytais pro palestinietiškais šūkiais, o sprendimas kai kuriose vietose buvo aiškinamas siekiu neplatinti neapykantos kalbos.

    „Aš paaukosiu visus 1 milijono dolerių grynųjų pajamų iš Edo Sheerano turo organizacijoms, kurios tiesiogiai remia palestiniečius, ir kviečiu Robertą Kraftą paaukoti tiek pat. Dėl ko nesutartume, dėl vieno galime sutarti: palestiniečių gyvybes reikia saugoti“, – sakė Macklemore.

    Atlikėjas nurodė, kad lėšas ketina skirti kelioms humanitarinės pagalbos iniciatyvoms, tarp jų medicinos pagalbą ir vaikų paramą teikiančioms organizacijoms. Humanitarinė pagalba Gazos Ruože ir aplinkiniuose regionuose išlieka viena jautriausių temų, o paramos skaidrumas ir gavėjų atranka pastaraisiais metais vis dažniau tampa viešų diskusijų objektu.

    Konfliktas ir jo vertinimai vis dažniau persikelia į pramogų industriją, kur sprendimai dėl pasirodymų vietų, renginių partnerių ir atlikėjų pareiškimų daro tiesioginę įtaką turams. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad koncertų organizatoriai ir arenų valdytojai aktyviau vertina reputacinę riziką, o menininkai tuo pat metu viešai gina teisę kalbėti politinėmis ir humanitarinėmis temomis.

    Milijardierius Robertas Kraftas, siejamas su JAV sporto ir labdaros projektais, sureagavo pranešdamas apie atskirą įsipareigojimą skirti paramą humanitarinei pagalbai regione. Vis dėlto jo pareiškime nebuvo aiškiai įvardyta, kokioms konkrečioms organizacijoms ar iniciatyvoms bus pervedami pinigai, todėl viešojoje erdvėje kilo papildomų klausimų dėl lėšų paskirstymo.

    Edo Sheerano komanda savo ruožtu akcentavo, kad sprendimai dėl apšildančių atlikėjų dalyvavimo esą priklauso nuo promotorių ir sutartinių įsipareigojimų. Pats atlikėjas anksčiau yra sakęs, kad konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos jam kelia sukrėtimą, tačiau jis esą nėra linkęs visų savo pozicijų nuolat komentuoti viešai.

    Situacija įgavo pagreitį ir dėl kitų muzikantų reakcijų: dalis atlikėjų paskelbė atsisakantys dalyvauti turo programoje, argumentuodami solidarumu su pašalintu reperiu ir nepritarimu, jų manymu, vykdomam nutildymui. Tai rodo, kad kultūros lauke vis dažniau susiduria dvi jėgos: komerciniai renginių interesai ir menininkų siekis kalbėti apie žmogaus teises bei humanitarines krizes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos tampa precedentu visai industrijai: auditorijos tikisi aiškumo, o organizatoriai siekia kontroliuoti rizikas, susijusias su politizuotais pareiškimais. Kartu tai primena, kad labdaros sumos, net ir įspūdingos, neužkerta kelio ginčams dėl to, kas turi teisę nustatyti ribas scenai, o kas – viešajai nuomonei.

  • „Disney“ ir ABC stoja į teismą su FCC: dėl Trumpo spaudimo kyla klausimas dėl licencijų

    „Disney“ ir ABC stoja į teismą su FCC: dėl Trumpo spaudimo kyla klausimas dėl licencijų

    „Disney“ ir jai priklausantis JAV transliuotojas ABC pateikė ieškinį Federalinei ryšių komisijai (FCC), teigdami, kad reguliuotojo veiksmai dėl transliavimo licencijų yra politinio spaudimo forma. Bendrovės aiškina, jog reikalavimai dėl ankstyvo licencijų atnaujinimo atsirado ne dėl techninių pažeidimų, o dėl turinio, kuris nepatiko Donaldo Trumpo administracijai.

    Ieškinį pateikė ABC, „Disney“ ir aštuonios ABC valdomos vietinės televizijos stotys. Jame ginčijamas FCC sprendimas dar 2026 metais pareikalauti stočių teikti paraiškas išankstiniam licencijų pratęsimui, nors įprastas atnaujinimo terminas, kaip nurodoma, yra 2028 metais.

    Kas tapo konflikto katalizatoriumi

    FCC aiškino, kad išankstinės peržiūros siejamos su atliekamu ABC įvairovės, lygybės ir įtraukties praktikos vertinimu. Tačiau ABC tvirtina, kad tai tik formali priežastis, o realus tikslas yra spausti transliuotoją keisti redakcinę kryptį ir bausti už nepalankią administracijai žiniasklaidos darbotvarkę.

    Įtampa, pasak bylos medžiagoje aprašomų aplinkybių, išaugo po to, kai vėlyvo vakaro laidos vedėjas Jimmy Kimmelis savo monologuose juokavo apie Melanią Trump. Donaldas Trumpas viešai ragino atleisti komiką, o vėliau FCC vadovas Brendanas Carras užsiminė, kad transliuotojams gali kilti pasekmių, jei jie nesiims drausminių veiksmų.

    „Vėl ir vėl administracija puolė ABC kalbą – istorijas, kurias žurnalistai pasakoja, ir požiūrius, kuriuos rodo tinklo laidos“, – teigiama ABC ieškinyje.

    „Laikui bėgant tie išpuoliai virto tiesioginiais reikalavimais atimti ABC transliavimo licencijas dėl turinio“, – rašoma dokumente.

    Kodėl licencijos tampa spaudimo įrankiu

    FCC pirmininkas Brendanas Carras viešai gynė komisijos liniją argumentu, kad transliuotojai, naudodami viešąsias radijo dažnių juostas, privalo veikti visuomenės interesais. Toks principas JAV žiniasklaidos reguliavime yra senas, tačiau „Disney“ ir ABC atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju jis esą naudojamas selektyviai ir kaip priemonė daryti įtaką turiniui.

    Ieškinyje situacija apibūdinama kaip egzistencinė grėsmė žiniasklaidos laisvei, nes signalas kitiems transliuotojams būtų paprastas: kritinis turinys gali kainuoti licenciją. Tai ypač jautru todėl, kad transliavimo licencijos yra būtinos vietinėms stotims, kurios pasiekia auditorijas per antžeminę televiziją ir priklauso nuo reguliuotojo sprendimų.

    ABC taip pat nurodo platesnį kontekstą: per Carrą FCC esą domėjosi ir kitais nacionaliniais transliuotojais bei laidomis. Pastaraisiais metais JAV vis dažniau matyti politinis spaudimas žiniasklaidai, o ginčai dėl redakcinės nepriklausomybės persikelia į teismų ir reguliavimo institucijų lauką.

    Ką gali lemti teismo sprendimas

    Ši byla gali tapti precedentu, apibrėžiančiu ribą tarp teisėto reguliuotojo mandato ir politinio spaudimo. Jei teismas sutiks su ABC argumentais, FCC gali tekti pagrįsti, kodėl neeilinis licencijų peržiūros grafikas buvo taikomas būtent šioms stotims ir ar tai neprieštarauja JAV Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvės apsaugai.

    Jei FCC pozicija būtų patvirtinta, tai sustiprintų reguliuotojo galimybes griežčiau vertinti transliuotojus, remiantis visuomenės intereso kriterijumi. Tačiau kritikai perspėja, kad toks instrumentas gali tapti patogia priemone politinei valdžiai spausti žiniasklaidą, ypač kai ginčai kyla dėl satyros, komentarų ar valdžią kritikuojančių laidų.

    Kol kas aišku viena: konfliktas tarp „Disney“, ABC ir FCC peržengė pavienes politines replikas ir tapo teisiniu mūšiu, kuriame bus tikrinama, kiek JAV reguliavimo sistema atspari politinei įtakai. Sprendimas gali turėti pasekmių ne tik vienam transliuotojui, bet ir platesnei žiniasklaidos rinkai.

  • Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusijos informacijos ministerija „Euronews“ svetainę pripažino „ekstremistine“ ir įtraukė ją į Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Sprendimas priimtas vykdant nacionalinio teismo nutartį, apie tai pranešė Baltarusijoje veikiantys žiniasklaidos kanalai.

    Tokio statuso suteikimas paprastai reiškia, kad prieiga prie domeno šalyje gali būti ribojama, o už turinio platinimą ar laikymą gali grėsti administracinė atsakomybė. „Euronews“ teigia, kad šis žingsnis ypač paveiktų auditoriją Baltarusijoje, kur daugelį metų tai buvo vienas iš labiausiai pasiekiamų europinių naujienų šaltinių.

    Koks sprendimo teisinis pagrindas

    Kaip skelbiama, nutartį priėmė Horkių rajono teismas Mogiliovo srityje rugpjūčio 4 dieną. Nurodyta, kad sprendimas vykdytinas nedelsiant pagal Baltarusijos civilinio proceso kodekso 302 straipsnį.

    Praktikoje tai reiškia, kad interneto paslaugų teikėjai gali būti įpareigoti blokuoti prieigą prie svetainės, o institucijos gauna papildomų įrankių kontroliuoti informacijos sklaidą. Baltarusijos valdžia iki šiol viešai nepaaiškino, kokie argumentai lėmė tokį įvertinimą.

    „Euronews“ reakcija ir kontekstas regione

    „Euronews“ redakcijos vadovas Clausas Strunzas pasmerkė sprendimą ir pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės įvardijimas „ekstremistine“ rodo valdžios baimę laisvai žurnalistikai. Anot jo, redakcija nebuvo iš anksto informuota ir laukia oficialaus institucijų paaiškinimo.

    „Nebuvome informuoti apie šį sprendimą ir laukiame valdžios pagrindimo. Mūsų įsipareigojimas nesikeičia: esame su savo auditorija Baltarusijoje ir toliau teiksime faktais paremtą nepriklausomą žurnalistiką“, – sakė C. Strunzas.

    Šis žingsnis papildo jau anksčiau taikytus ribojimus: „Euronews“ televizijos transliacijos Baltarusijoje buvo sustabdytos 2021 metais. Vėliau, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, „Euronews“ turinys buvo apribotas ir Rusijoje, o tai dar labiau susiaurino galimybes regione gauti alternatyvią informaciją.

    Nepriklausoma Baltarusijos žurnalistų asociacija yra siejusi transliacijų stabdymą su bandymais riboti prieigą prie informacijos šaltinių. „Euronews“ atvejis rodo platesnę tendenciją, kai informacijos kontrolė stiprinama ne tik tradicinėje žiniasklaidoje, bet ir skaitmeninėje erdvėje.

  • Kuboje dingus disidentui menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui teikiamas habeas corpus

    Kuboje dingus disidentui menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui teikiamas habeas corpus

    Dingo iš kalėjimo, šeima nežino

    Kuboje žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į teismą dėl disidento menininko Luiso Manuelio Otero Alcántaros buvimo vietos. Pasak organizacijos, vyras buvo išgabentas iš įkalinimo įstaigos, o artimieji ir teisininkai negauna patikimos informacijos, kur jis laikomas.

    Organizacija „Cubalex“ pranešė pateikusi habeas corpus prašymą, siekdama įpareigoti institucijas pateikti duomenis apie sulaikytojo statusą ir užtikrinti, kad jis nebūtų neteisėtai laikomas nežinomoje vietoje. Ši procedūra tarptautinėje teisės praktikoje laikoma svarbia apsauga nuo priverstinio dingimo.

    Kas žinoma apie perkėlimą

    „Cubalex“ teigimu, valstybės saugumo pareigūnai Otero Alcántarą iš Guanajay kalėjimo išgabeno liepos 7 dieną. Nuo tada, organizacijos duomenimis, jis galėjo būti perkeltas į kitą, viešai neįvardijamą vietą, o jo buvimo vieta oficialiai nepatvirtinama.

    „Atitinkamos teisminės institucijos turi nustatytą 72 valandų terminą pateikti atsakymą, o veiksmai pradėti dėl kritinės pažeidžiamumo ir apsaugos stokos situacijos“, – sakė „Cubalex“.

    2021 metų protestai ir nuosprendis

    Luisas Manuelis Otero Alcántara buvo sulaikytas 2021 metais liepos 11 dieną, kai bandė prisijungti prie masinių protestų, kilusių dėl elektros tiekimo sutrikimų ir ekonominės padėties. Vėliau teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepagarbos ir valstybės simbolių išniekinimo.

    Žmogaus teisių organizacijos, tarp jų „Amnesty International“, Otero Alcántarą yra įvardijusios politiniu kaliniu. Kubos valdžia tokio statuso nepripažįsta ir teigia, kad asmenys baudžiami už įstatymų pažeidimus, o ne politines pažiūras.

    Platesnis kontekstas: spaudimas kritikams

    Po 2021 metų protestų Kubos valdžia sugriežtino kontrolę prieš viešai režimą kritikuojančius aktyvistus, menininkus ir turinio kūrėjus, ypač socialiniuose tinkluose. Tarptautinės organizacijos ne kartą yra skelbusios apie sulaikymus, teismo procesus ir ribojimus, taikomus valdžios kritikai bei saviraiškai.

    Pastarosiomis dienomis Otero Alcántaros byla sulaukė papildomo tarptautinio dėmesio, kai Jungtinių Valstijų atstovai Jungtinėse Tautose viešai kėlė jo sulaikymo klausimą diskusijų apie JAV sankcijas Kubai kontekste. Teisininkai pabrėžia, kad šiuo atveju esminis tikslas yra skubiai gauti oficialų patvirtinimą, kur jis laikomas ir kokios sąlygos jam taikomos.

  • DSA įgyvendinimas Lenkijoje vėl kaitina ginčus: kas ir kaip galės blokuoti turinį internete

    Lenkijoje į Seimą grįžo aštri diskusija dėl žodžio laisvės internete ir to, kas turėtų spręsti, kada turinys turi būti pašalintas ar užblokuotas. Vyriausybė siekia įtvirtinti praktinį ES Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) taikymą, tačiau opozicija įžvelgia riziką, kad naujos procedūros gali virsti administraciniu spaudimu.

    Šiuo metu DSA visoje Europos Sąjungoje taikomas nuo 2024 metų vasario, bet nacionaliniu lygmeniu valstybės turi paskirti atsakingas institucijas ir numatyti aiškias vykdymo procedūras. Lenkijoje pasirinktas kelias DSA perkėlimą dalyti į du teisės aktus, kad bent mažiau ginčytinos nuostatos galėtų įsigalioti greičiau.

    Kas keistųsi pagal DSA

    Pirmasis, vadinamasis bazinis projektas, numato institucijas ir tvarkas, kurios leistų gyventojams ir verslui realiai ginti savo teises ginčuose su platformomis. Svarbiausia naujovė yra aiškesnės skundų ir ginčų nagrinėjimo procedūros, taip pat galimybė pranešti apie DSA pažeidimus atsakingam koordinatoriui.

    DSA logika remiasi tuo, kad didelės interneto platformos privalo skaidriau aiškinti, kodėl riboja turinį ar paskyras, ir suteikti veiksmingus apskundimo mechanizmus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vartotojų apsaugai, reklamos skaidrumui ir neteisėto turinio bei prekių platinimo mažinimui.

    Lenkijos Seimo komisijoje bazinis projektas sulaukė palyginti ramaus pritarimo ir buvo papildytas daugiausia techninėmis, nepolitinėmis pataisomis. Didžiausios įtampos kilo svarstant antrąjį paketą, kuris apima turinio blokavimo ir atblokavimo procedūras.

    Blokavimas: kas priimtų sprendimus?

    Antrasis projektas numato mechanizmą, kaip būtų išduodami nurodymai blokuoti prieigą prie konkretaus turinio arba, priešingai, atstatyti prieigą, jei turinys yra teisėtas. Vyriausybė argumentuoja, kad dabar sistema fragmentuota, o sprendimai dėl turinio dažnai de facto atsiduria pačių platformų rankose.

    „Šiandien visa valdžia dėl turinio internete priklauso interneto platformoms. Tai jos sprendžia, kas yra teisėta, o kas ne“, – sakė skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski.

    Pagal siūlomą modelį sprendimus dėl nurodymų blokuoti ar atblokuoti galėtų priimti ryšių reguliuotojas UKE vadovas ir Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas. Siūloma pabrėžti, kad tokie sprendimai būtų taikomi tik itin sunkių nusikaltimų kategorijoms, pavyzdžiui, teroristinio pobūdžio veikoms, prekybai žmonėmis, sunkiems nusikaltimams prieš gyvybę ir sveikatą ar neapykantos nusikaltimams.

    Vyriausybės pozicija yra tokia, kad sistema turi vienu metu leisti greitai stabdyti akivaizdžiai neteisėtą turinį ir apsaugoti teisėtą saviraišką, kai įsikišimas nepagrįstas. Dėl to akcentuojama teisinė kontrolė ir galimybė sprendimus skųsti teismui.

    Saugumas ar žodžio laisvės ribojimas?

    Diskusijoje žmogaus teisių organizacijų atstovai pabrėžė, kad valstybė turi pareigą saugoti gyventojus tiek nuo smurto ir neapykantos, tiek nuo savavališkų turinio ribojimų. Kartu jie akcentavo, kad platformų sprendimai neturi tapti vieninteliu filtru, nes tai kelia skaidrumo ir atskaitomybės klausimų.

    „Tai pagrindinės teisės, kurias valstybė privalo saugoti, todėl jai reikia tinkamų įrankių“, – sakė Anna Matras iš Amnesty International.

    Tuo metu dalis opozicijos atstovų kritikuoja projektą kaip galimai vedantį į žodžio laisvės suvaržymus, net jei deklaruojamas tikslas yra kova su sunkiais nusikaltimais. Kritikai taip pat kelia klausimus, kaip praktikoje būtų užtikrinama, kad blokavimo nurodymai nepersidengtų su teisėtos kritikos ar politinės nuomonės raiška.

    Vyriausybė atsako, kad sprendimų apskundimo kelias į teismą yra esminė saugumo priemonė, o skubus vykdymas būtų taikomas tik itin siaurais atvejais. Akcentuojama, kad „nedelsiant vykdytinos“ priemonės būtų sietinos su turiniu, susijusiu su seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu.

    „Kalbame apie nusikaltimus, susijusius su seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu ir tokio pobūdžio turinio rodymu nepilnamečiams. Tik tokiais atvejais projekte numatytas sprendimo nedelsiant vykdyti režimas“, – sakė Dariusz Standerski.

    Seimo diskusijos parodė, kad kompromiso paieškos įmanomos, nors nuomonių skirtumai išlieka dideli. Vyriausybė viešai deklaruoja pasirengimą koreguoti ginčytinas nuostatas, kad būtų suderinti saugumo interesai, privatumo apsauga ir teisė į teismą.

    Kartu į procesą aktyviai įsitraukė ir verslo organizacijos, kurios akcentuoja ne tik teisinius, bet ir techninius įgyvendinimo aspektus. Praktikoje turinio blokavimo sistemos reikalauja suderinamų informacinių sistemų, aiškių techninių specifikacijų ir testavimo, kad nurodymai būtų vykdomi tiksliai ir nepertekliniai.

    Verslas prašo ilgesnio įsigaliojimo termino, nes ryšių reguliuotojui ir telekomunikacijų operatoriams tektų įdiegti naujus procesus, įskaitant registrą, į kurį patektų domenai, nevykdantys blokavimo nurodymų. Tokiu atveju interneto paslaugų teikėjai būtų įpareigoti riboti prieigą prie registre esančių svetainių.

    „Manau, kad šis pasiūlymas yra labai pagrįstas, nes kuriame visiškai naują sistemą“, – sakė Dariusz Standerski.

    Šiuo metu svarstoma galimybė daliai nuostatų numatyti ilgesnį, iki šešių mėnesių, pereinamąjį laikotarpį vietoje planuotų trijų mėnesių. Toks sprendimas, vyriausybės vertinimu, galėtų padėti išvengti chaoso įsigaliojus taisyklėms ir užtikrinti, kad naujas mechanizmas veiktų ne tik greitai, bet ir tiksliai.

  • Robertas De Niro Niujorke pasiuntė Trumpą: keturių žodžių citata iš kultinio filmo užkūrė minią

    Robertas De Niro Niujorke pasiuntė Trumpą: keturių žodžių citata iš kultinio filmo užkūrė minią

    Kalba Niujorke ir filmo citata

    Niujorke surengtame renginyje „Rise Up“, skirtame pirmajai JAV Konstitucijos pataisai ir saviraiškos laisvei, aktorius Robertas De Niro viešai sukritikavo Donaldą Trumpą. Scenos legenda teigė, kad net ir nemaloni kalba turi teisę egzistuoti, tačiau į ją galima atsakyti tuo pačiu įrankiu.

    „Esu labai arti absoliučios žodžio laisvės pozicijos, net ir tos kalbos, kuri man nepatinka, o tokios aplink daug. Kai išgirstu tai, kas man nepatinka, pasitelkiu savo žodžio laisvę atsakyti“, – sakė Robertas De Niro.

    Aktorius pateikė pavyzdį, remdamasis pastarosiomis D. Trumpo frazėmis apie amerikiečių finansinę padėtį ir infliaciją. Įkarštyje jis ištarė trumpą, aštrią keturių žodžių repliką, kuri, pasak renginio dalyvių, akimirksniu užkūrė auditoriją.

    Kodėl tai atpažįstama kino gerbėjams?

    De Niro pasisakyme nuskambėję žodžiai buvo tiesioginė aliuzija į 1988 metais pasirodžiusį filmą „Midnight Run“, kur aktoriaus herojus panašia maniera nutraukia pašnekovo tiradą. Renginyje susirinkę žmonės netrukus pradėjo skanduoti būtent šią filmo citatą, paversdami ją vakaro leitmotyvu.

    Toks sprendimas buvo ne atsitiktinė improvizacija: De Niro ilgus metus naudoja kino ir popkultūros nuorodas, kai nori aiškiai, be užuolankų įvardyti savo poziciją. Šįkart filmo replika tapo paprastu, visiems suprantamu būdu pabrėžti jo kritiką D. Trumpo retorikai.

    Griežtesnė kritika ir politinis kontekstas

    Vėliau De Niro kalboje perėjo prie platesnių vertinimų, susiedamas patriotizmo deklaracijas su destruktyviais santykių modeliais ir teigdamas, kad daliai visuomenės meilė šaliai ima skambėti kaip pateisinimas žalingiems veiksmams. Jis taip pat kalbėjo apie karus, socialines garantijas, sveikatos apsaugą ir vidaus politikos toną.

    Aktorius pabrėžė, kad nori „vėl mylėti savo šalį“, tačiau, jo žodžiais, tam reikalingi kitokie politiniai sprendimai ir kitokia lyderystė. Jo kalba sulaukė audringų reakcijų socialiniuose tinkluose, kur vieni ją vadino pilietine pozicija, o kiti kritikavo dėl per aštraus tono.

    Šis pasirodymas tęsia jau ne vienerius metus trunkančią De Niro ir D. Trumpo viešą priešpriešą. Anksčiau D. Trumpas savo įrašuose yra įžeidžiai pasisakęs apie aktorių ir kitus kritikus, o pats De Niro ne kartą ragino visuomenę aktyviau reaguoti į politinę retoriką, kuri, jo manymu, skaldo šalį.

  • Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje prasidėję oficialūs 2026 metų jaunimo žodžio rinkimai netikėtai iškėlė vieną frazę, kuri jau dabar dominuoja siūlymuose. Leidėjas „Pons Langenscheidt“ patvirtina, kad tarp pateikiamų kandidatų išsiskiria žodis „Mehrzweckeier“ – naujadaras, kurio istorija susijusi ne su popkultūra, o su politiniais protestais.

    Terminas kilo iš šūkio, nukreipto prieš kanclerį Friedrichą Merzą, ir tapo internetinio pasipiktinimo simboliu po to, kai keli protestų epizodai peraugo į teisines procedūras. Pirmąkart platesnio dėmesio šūkis sulaukė, kai per demonstraciją Berlyne policija konfiskavo aštuoniolikmečio moksleivio plakatą su užrašu. Netrukus panašus atvejis fiksuotas ir Gysene, kur prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo politikų šmeižimo ir įžeidimo.

    Kaip protesto frazė tapo trendu

    Būtent teisėsaugos reakcija, o ne pats šūkis, paspartino jo išplitimą socialiniuose tinkluose. Internete pasirodė įrašai ir vaizdai su protesto užrašu, o dalis aktyvistų ėmė provokuoti ir simboliniais veiksmais skaitmeninėje erdvėje, pavyzdžiui, pervadinant CDU būstines žemėlapiuose. Taip žodis „Mehrzweckeier“ iš nišinio politinio juoko virto masiškai kartojamu memu.

    Friedrichas Merzas interviu žiniasklaidai teigė, kad pastaruoju metu patiria neregėto masto asmenines atakas.

    „Jei pažiūrite, kas apie mane platinama, kaip esu puolamas ir menkinamas, nė vienam kancleriui anksčiau neteko to iškęsti“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Interneto bendruomenės tuo metu ėmė siūlyti naujadarą teikti oficialiam jaunimo žodžio balsavimui, o tai dar labiau padidino jo matomumą. Tokie rinkimai Vokietijoje kasmet tampa viešos diskusijos veidrodžiu: į finalą neretai patenka terminai, atspindintys metų nuotaikas, kartų konfliktus ar socialinių tinklų kalbą.

    Kas yra Baudžiamojo kodekso 188 straipsnis

    Diskusijos dėl žodžio „Mehrzweckeier“ neatsiejamos nuo Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio, numatančio atsakomybę už politikų įžeidimą, šmeižimą ar garbės ir orumo žeminimą. 2021 metais šis reguliavimas buvo sugriežtintas, įtraukiant įžeidimą ir sudarant sąlygas kai kuriais atvejais pradėti procesą net ir be nukentėjusiojo skundo.

    Pastaraisiais metais, remiantis viešai aptariamais duomenimis, tokių tyrimų ir baudų skaičius augo, todėl klausimas tapo ne tik teisinis, bet ir politinis. Kritikai teigia, kad valstybė neturėtų suteikti politikams didesnės apsaugos nei paprastiems piliečiams, o šalininkai pabrėžia, kad viešojo gyvenimo veikėjai vis dažniau tampa koordinuotų patyčių ir dezinformacijos taikiniais.

    Riba tarp satyros ir įžeidimo?

    Vokietijos politinėje erdvėje nuomonės išsiskiria. Dalis CDU ir CSU atstovų svarsto, ar nereikėtų grįžti prie tvarkos, kai bylos dėl įžeidimo pradedamos tik pateikus skundą, kaip buvo iki 2021 metų pakeitimų. Kiti politikai, įskaitant socialdemokratus, laikosi pozicijos, kad speciali apsauga būtina, nes viešos atakos prieš politikus kenkia demokratiniam procesui ir atgraso žmones nuo dalyvavimo politikoje.

    Ši įtampa atsispindi ir jaunimo žodžio rinkimuose: kandidatai dažnai tampa ne vien kalbos, bet ir visuomenės „temperatūros“ matuokliu. Vieniems „Mehrzweckeier“ yra satyros forma ir protesto ženklas, kitiems – paprastas įžeidimas, kurį normalizuojant nyksta pagarba viešajai diskusijai.

    Siūlymai 2026 metų jaunimo žodžiui renkami iki birželio vidurio, vėliau sudaromas dešimtukas, o galutinis nugalėtojas tradiciškai skelbiamas rudenį. Iki tol „Mehrzweckeier“ veikiausiai ir toliau bus naudojamas kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kur Vokietijoje šiandien brėžiama žodžio laisvės riba.