Tag: Žodžio laisvė

  • Lenkijos prezidentas vėl vetavo DSA įgyvendinimą: įspėja apie cenzūrą, vyriausybė ruošia „planą B“

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeliamas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigė, kad pataisos atveria kelią pernelyg plačiam turinio blokavimui ir primena cenzūrą.

    Kaip rašo WNP, šįkart buvo vetuota vadinamoji antroji DSA įgyvendinimo dalis – įstatymas, turėjęs suteikti instrumentus greitam reagavimui į nelegalų turinį internete ir jo blokavimui. Anot prezidento, ypač daug abejonių kelia Seimo ir Senato darbuose atsiradę sprendimai, išplečiantys valdininkų kompetencijas.

    Lenkijoje DSA perkėlimas jau buvo sustojęs ir anksčiau – pirmasis veto nuskambėjo sausį. Po jo Skaitmenizacijos ministerija pasirinko įgyvendinimą padalyti į dvi atskiras dalis: pirmoji jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkciją atliks Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas.

    Antroji dalis buvo skirta konkretesnėms priemonėms, pavyzdžiui, galimybei operatyviai blokuoti turinį, susijusį su sunkiausiais nusikaltimais. Projekto autoriai aiškino, kad tai apimtų medžiagą, kurios platinimas galėtų būti siejamas su terorizmu, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

    Prezidento argumentas: „valdininkas cenzorius“

    K. Nawrockis viešame pasisakyme pabrėžė, kad paskutiniame projekto svarstymo etape Senatas, jo vertinimu, dar labiau praplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Prezidentas tvirtino, jog taip „grįžta valdininko cenzoriaus šešėlis“, kuris spręstų, kas internete leistina.

    Prezidento teigimu, nuspręsti, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turėtų ne valdininkas, o teismai ir nepriklausomi teisėjai. Dėl to jis aiškino vetą laikantis atsakingu žingsniu, kai įstatymas, jo manymu, gali „smogti piliečiams“.

    Taip pat buvo akcentuota, kad valstybė jau turi priemonių kovoti su teroristiniu turiniu. Prezidentas rėmėsi ES reglamentu 2021/784, kuriame numatyta galimybė reikalauti tokį turinį pašalinti arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo, ir pabrėžė, kad šios taisyklės Lenkijoje jau perkeltos.

    Vyriausybės pozicija: daugiau apsaugos vaikams ir greitesnis reagavimas

    Skaitmenizacijos ministerija dar prieš prezidento sprendimą ragino pasirašyti įstatymą ir aiškino, kad jis būtinas siekiant veiksmingiau kovoti su smurtu, neapykanta ir seksualiniu priekabiavimu internete. Vyriausybė akcentavo, kad be tokių priemonių valstybė neturi pakankamai svertų priversti didžiąsias platformas reaguoti greitai.

    Ministerijos atstovai pabrėžė, jog siūlomi nurodymai šalinti turinį būtų siejami su nusikaltimais, jau apibrėžtais Baudžiamajame kodekse – esą tai nėra mechanizmas „gaudyti pažiūras“, o tik priemonė kovoti su nusikalstama veikla.

    Kartu ministerija viešino dokumentą apie jaunų žmonių patirtis skaitmeninėje erdvėje, kuriame kalbėta apie netinkamą platformų reakciją, smurto apraiškas ir naujas grėsmes, įskaitant su dirbtiniu intelektu siejamas rizikas. Tokiu būdu siekta parodyti, kad vien tik platformų savireguliacija ne visada veikia.

    Nevyriausybininkai: nuo ginčo kenčia ir vartotojai

    Organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad dėl politinio konflikto internete besinaudojantys žmonės vėl tampa įkaitais. Pasak jos, problema aktuali ir tiems, kurių paskyros ar įrašai pašalinami platformų sprendimu, pavyzdžiui, per klaidą.

    Organizacija teigė, kad iš užsitęsusio ginčo labiausiai laimi technologijų milžinės, nes jos ir toliau pačios sprendžia, ką ir kaip riboti savo platformose. Kartu pabrėžta, kad procedūrų, kurios leistų reaguoti tiek į šiurkščius teisės pažeidimus, tiek į nepagrįstą teisėto turinio šalinimą, iš tiesų reikia.

    Po veto – nauja įstatymo versija ir „planas B“

    Po prezidento sprendimo vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad darbai nesustos: bus rengiama nauja įstatymo versija ir mėginama „iki skutku“. Jis teigė nenorintis, kad veto užkirstų kelią tikslui užtikrinti saugesnį internetą, ypač vaikams.

    Ministras anksčiau buvo užsiminęs ir apie „planą B“, jei DSA įgyvendinimas stringa. Detalių apie šio plano turinį tekste nepateikiama, tačiau pabrėžiama, kad valdžia ketina ieškoti alternatyvių sprendimų ir tęsti derybas su platformų atstovais.

    Ši situacija rodo, kad DSA principų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu gali tapti ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu – ypač ten, kur susiduria siekis greitai blokuoti nusikalstamą turinį ir baimė dėl per plačių valstybės galių riboti žodžio laisvę.

  • Smolensko vainikas teisme: aktyvistui nurodyta atsiprašyti Jarosławo Kaczyńskio

    Varšuvos apygardos teismas pirmos instancijos sprendimu įpareigojo aktyvistą Zbigniewą Komosą atsiprašyti Jarosławo Kaczyńskio ir pervesti 6 900 eurų labdarai. Teismas taip pat uždraudė viešai demonstruoti užrašą, kuris, teismo vertinimu, sieja Lecho Kaczyńskio atsakomybę su 2010 metais įvykusia Smolensko katastrofa. Pats aktyvistas su nuosprendžiu nesutinka ir skelbia teiksiantis apeliaciją.

    Byla kilo dėl vadinamojo Smolensko vainiko, kurį Z. Komosa reguliariai atsineša į mėnesines Smolensko katastrofos aukų minėjimo ceremonijas Varšuvos Piłsudskio aikštėje. Ant vainiko pateikiamas užrašas jau ne vienerius metus kelia politinę įtampą ir susidūrimus su minėjimus organizuojančių jėgų atstovais.

    Teismas konstatavo, kad viešas tokio turinio demonstravimas pažeidžia asmens teises ir gali būti traktuojamas kaip neteisėtas kaltinimų skleidimas. Motyvuojamojoje dalyje akcentuota, kad oficialūs procesai dėl katastrofos aplinkybių vertinimo visuomenėje tebėra ginčų objektas, todėl kategoriški teiginiai viešojoje erdvėje vertinti kaip žalingi.

    Kas numatyta teismo sprendime

    Sprendimu Z. Komosai nurodyta viešai atsiprašyti J. Kaczyńskio ir skirti 6 900 eurų paramą hospisą remiančiai organizacijai. Be to, jam uždrausta viešai rodyti konkretų užrašą, kurį teismas pripažino pažeidžiančiu Lecho Kaczyńskio atminimą ir galimai formuojančiu klaidinančias išvadas.

    Sprendimas priimtas pirmojoje instancijoje, todėl dar nėra galutinis. Tai reiškia, kad po apeliacijos galimas išsamus bylos peržiūrėjimas aukštesniame teisme, įvertinant tiek faktines aplinkybes, tiek žodžio laisvės ir asmens garbės bei orumo pusiausvyrą.

    Politikų reakcijos ir viešas konfliktas

    Lenkijos politinėje erdvėje šis ginčas seniai tapo platesnio konflikto dėl Smolensko katastrofos interpretacijų dalimi. Su J. Kaczyńskiu siejama politinė stovykla sprendimą pristatė kaip ribą, kurios, jų teigimu, negalima peržengti viešai skleidžiant kaltinimus dėl tragedijos.

    Mėnesiniai minėjimai kiekvieno mėnesio 10 dieną Varšuvoje sutraukia ir tragedijos aukų atminimą pabrėžiančius žmones, ir kritikus, tvirtinančius, kad minėjimai politizuojami. Dėl Z. Komosos atnešamo vainiko anksčiau ne kartą kilo konfliktinių situacijų, kai oponentai bandė jį pašalinti ar atimti.

    Aktyvistas skelbia teiksiantis apeliaciją

    Z. Komosa viešai pranešė, kad sprendimą skųs, nes mano, jog taip ribojama vieša diskusija. Jis taip pat užsiminė apie nepasitikėjimą teismo sudėtimi ir tvirtino, kad nuo pat pradžių tikėjosi jam nepalankaus sprendimo.

    Aktyvistas nurodė ketinantis ir toliau dalyvauti mėnesiniuose minėjimuose, o artimiausias toks renginys numatytas lapkričio 10 dieną. Tai leidžia manyti, kad teisinis ginčas persikels į aukštesnę instanciją, o viešos diskusijos dėl Smolensko tragedijos atminties ir jos politinės reikšmės Lenkijoje išliks aštrios.

  • Morawieckis žada griežtą smūgį banderizmo propagandai: siūlo bausmes ir deportacijas

    Lenkijoje įsiplieskė nauja politinė diskusija dėl vadinamojo banderizmo propagavimo ir istorinių interpretacijų, susijusių su OUN ir UPA. Viešojoje erdvėje aptariamos iniciatyvos numato griežtesnę atsakomybę už totalitarinių ar smurtą šlovinančių ideologijų sklaidą bei galimas sankcijas užsieniečiams.

    Teigiama, kad postūmiu tapo Ukrainoje priimti sprendimai, kuriais kai kurie istoriniai veikėjai ir organizacijos įvardijami kaip kovos už laisvę simboliai. Lenkijoje tokie vertinimai daliai visuomenės ir politikų siejasi su Antrojo pasaulinio karo laikotarpio nusikaltimais, įskaitant civilių žudynes Volynėje ir Rytų Galicijoje.

    Kas siūloma keisti Lenkijoje?

    Lenkijos politinėje darbotvarkėje minimos priemonės apima baudžiamąją atsakomybę už ideologijos ar simbolikos, siejamos su OUN ir UPA nusikaltimų šlovinimu, propagavimą. Taip pat svarstoma, kad užsieniečiams už tokius veiksmus galėtų grėsti ne tik baudos ar kitos nuobaudos, bet ir išsiuntimas iš šalies bei draudimas atvykti.

    Teisininkai atkreipia dėmesį, kad panašios iniciatyvos paprastai remiasi viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo ir neapykantos kurstymo prevencijos argumentais. Kartu pabrėžiama, jog praktinis įgyvendinimas dažnai kelia klausimų dėl ribos tarp nuomonės reiškimo, istorinės diskusijos ir tiesioginio smurto ar nusikaltimų šlovinimo.

    Diplomatinė įtampa su Ukraina

    Lygiagrečiai su įstatyminėmis idėjomis Lenkijos institucijos gali taikyti ir administracines priemones, pavyzdžiui, paskelbti konkretų asmenį nepageidaujamu šalyje. Tokie sprendimai paprastai grindžiami vidaus saugumo vertinimais ir turi tiesioginių pasekmių asmens galimybei atvykti į Lenkiją.

    Varšuvos ir Kyjivo santykiuose istorinių atminčių klausimai periodiškai sugrįžta, net ir išliekant strateginiam bendradarbiavimui saugumo srityje. Ekspertai pažymi, kad tokie ginčai ypač aštrėja, kai vietos institucijų sprendimai ar vieši pareiškimai paliečia jautrius karo metais vykdytų nusikaltimų vertinimus.

    Kodėl tema vėl sugrįžo dabar?

    Pastaraisiais metais Lenkija vis dažniau akcentuoja istorinės atminties politiką kaip nacionalinio saugumo ir tapatybės dalį. Vidaus politikoje tai tampa mobilizuojančia tema, ypač artėjant rinkimams ar augant visuomenės nuovargiui nuo ilgalaikių krizių.

    Analitikai pabrėžia, kad bet kokie teisės aktų pakeitimai privalės atitikti Lenkijos konstituciją ir Europos Sąjungos teisę, įskaitant žodžio laisvės standartus. Todėl galutinis siūlymų likimas priklausys ne tik nuo politinės valios, bet ir nuo teisinio pagrįstumo bei galimų tarptautinių pasekmių.

  • Sally Rooney knygos nebeduodamos į JK rinką: leidėja „Faber“ aiškina, kas pasikeitė įstatymuose

    Sally Rooney knygos nebeduodamos į JK rinką: leidėja „Faber“ aiškina, kas pasikeitė įstatymuose

    Airijos rašytoja Sally Rooney teigia, kad jos knygų prekyba Jungtinėje Karalystėje stabdoma dėl jos viešos paramos organizacijai Palestine Action. Sprendimas siejamas ne su paklausa ar platinimo problemomis, o su teisinėmis rizikomis, kurias, anot leidėjų, sukėlė JK teisės aktų taikymas.

    Britų leidykla „Faber“ nurodė, kad susiklosčius aplinkybėms ji negali perduoti autorei JK pardavimų pajamų, todėl knygų tiekimas šioje rinkoje nebetęsiamas. Leidėja pabrėžė, kad pardavinėti autoriaus kūrinius, bet negalėti pervesti uždarbio, jai yra nepriimtina situacija.

    „Dabartiniai Jungtinės Karalystės teisės aktai lėmė aplinkybes, kai „Faber“ negali perduoti Sally Rooney JK uždarbio už jos kūrybą“, – sakė leidyklos „Faber“ atstovai.

    Pasak leidyklos, sprendimas priimtas suderinus veiksmus su pačia rašytoja, o jos kūriniai ir toliau bus platinami kitose šalyse bei regionuose. Kitaip tariant, apribojimas taikomas būtent JK rinkai ir susijęs su ten galiojančiomis nuostatomis.

    Rooney aiškina, kad 2025 metais JK Palestine Action įtraukė į uždraustų organizacijų sąrašą, prilygindama ją teroristine organizacija. Nors Airijoje, kur gyvena rašytoja, ši grupė nėra uždrausta, JK teisės taikymas gali turėti pasekmių ir veiklai, susijusiai su jos kūrybos leidyba bei sutarčių vykdymu JK teritorijoje.

    „Po konsultacijų ir apsvarstymo mano leidėja nusprendė, kad nebegali tiekti mano kūrinių JK. Stengiausi atvirai pasakyti apie savo įsitikinimus ir esu pasirengusi prisiimti pasekmes“, – sakė Sally Rooney.

    Ši istorija vėl iškėlė klausimą, kaip toli gali siekti teisės aktų poveikis kultūros laukui, kai asmens politinės pozicijos tampa teisinės rizikos veiksniu verslo santykiuose. Leidybos sektoriuje autorinės teisės ir honorarų mokėjimas yra kertinė grandis, todėl bet koks neapibrėžtumas dėl išmokų ar galimų pažeidimų paprastai reiškia greitus komercinius sprendimus.

    Palestine Action bendraįkūrėja Huda Ammori sprendimą įvardijo kaip žodžio laisvės ribojimo pavyzdį, teigdama, kad dėl draudimo didėja spaudimas viešai reiškiamai paramai palestiniečiams. JK pastaraisiais metais ši tema tapo itin jautri, o protestų ir sulaikymų skaičiai, apie kuriuos skelbiama viešai, rodo, kad teisėsaugos taikomos priemonės turi plačią aprėptį.

    Leidėjų ir autorių bendruomenei tai signalas, kad politiniai pareiškimai gali tiesiogiai paveikti kūrinių prieinamumą atskirose rinkose, net jei pats turinys nėra cenzūruojamas. Praktikoje tai gali reikšti daugiau atvejų, kai leidyklos vertins ne tik reputacines, bet ir grynai teisines bei finansines rizikas, ypač kai kyla klausimų dėl honorarų pervedimų, sutarčių vykdymo ir atsakomybės.

  • Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Kas nuspręsta Irano parlamente

    Irano parlamentas pritarė įstatymo projekto nuostatai, kuri numato baudžiamąją atsakomybę Irano piliečiams už interviu ar dalyvavimą diskusijose su žiniasklaidos priemonėmis, kurias Žvalgybos ministerija priskiria prie priešiškų. Už nuostatos priėmimą balsavo 174 parlamentarai, prieš buvo 6.

    Pagal projekte įrašytą 22 straipsnį numatomos bausmės apima laisvės atėmimą nuo daugiau nei 6 mėnesių iki 2 metų, pinigines baudas, taip pat fizines bausmes ir papildomus suvaržymus. Įstatymo projektas dar nėra galutinai įsigaliojęs, nes laukia tolesnių procedūrų.

    Kaip apibrėžiamos priešiškos valstybės ir medijos

    Projekte užsienio valstybės skirstomos į dvi kategorijas. Pirmos kategorijos valstybė apibrėžiama kaip formaliai priešiška, taip nusprendus pagal Irano teisę arba Aukščiausiajai nacionalinio saugumo tarybai priėmus sprendimą.

    Antros kategorijos valstybė apibūdinama plačiau: tai valstybė, kuri, Irano institucijų vertinimu, planavo ar vykdė veiksmus, galinčius pakenkti Teherano politiniams, gynybos, saugumo, ekonominiams, socialiniams ar kultūriniams interesams. Šių valstybių sąrašą parengtų Žvalgybos ministerija kartu su Islamo revoliucijos sargybinių korpuso žvalgyba, o galutinį pritarimą suteiktų Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.

    Vyriausybės kritika ir išimtys pareigūnams

    Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano vyriausybė projektui oficialiai nepritarė ir įspėjo, kad jis turi rimtų trūkumų. Kabinetas argumentavo, jog tokie ribojimai gali kenkti mokslinei veiklai, spartinti specialistų emigraciją ir turėti neigiamų vidaus bei tarptautinių pasekmių.

    Parlamento posėdyje taip pat pritarta siūlymui, kuriuo valstybės pareigūnams numatoma išimtis dėl 22 straipsnio taikymo. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia nuostata gali sukurti dvigubus standartus, kai griežčiausi ribojimai labiausiai paliestų ne valdžios atstovus, o visuomenę, akademinę bendruomenę ir nepriklausomus pašnekovus.

    Kitos nuostatos ir teisėkūros kelias

    Parlamentas tame pačiame pakete pritarė ir 20 straipsniui, kuris griežtina atsakomybę už nepublikuotos oficialios informacijos perdavimą užsienio subjektams be leidimo. Už tokį pažeidimą projekte numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 10 metų ir nuolatinis draudimas eiti pareigas, per kurias informacija buvo gauta.

    Kad projektas taptų įstatymu, parlamentas turi užbaigti likusių nuostatų svarstymą ir perduoti tekstą Sargų tarybai, kuri tikrina suderinamumą su šariatu ir konstitucija. Jei Sargų taryba pareikštų pastabų, o parlamentas jų nepriimtų, galutinį sprendimą priimtų Tikslingumo taryba.

    Platesnis kontekstas: spaudimas persiškai transliuojančioms redakcijoms

    Ši iniciatyva pasirodė didėjant griežtai retorikai prieš už Irano ribų veikiančias persų kalba transliuojančias redakcijas. Pastaraisiais mėnesiais Irano pareigūnai viešai kaltino kai kurias užsienyje veikiančias žiniasklaidos priemones ryšiais su priešiškomis žvalgybomis.

    Toks reguliavimo griežtinimas, žmogaus teisių gynėjų vertinimu, dar labiau siaurintų saviraiškos laisvę ir didintų savicenzūros riziką, nes priešiškumo kriterijai apibrėžiami plačiai ir gali būti taikomi selektyviai. Tai taip pat gali apsunkinti tarptautinių redakcijų darbą, kai informacijos šaltiniams Irane kyla didesnė baudžiamosios atsakomybės grėsmė.

  • DI kuria netikras intymias nuotraukas: JAV teismas netikėtai sustabdė draudimą

    JAV federalinis apeliacinis teismas laikinai sustabdė Minesotos valstijos įstatymo galiojimą, kuris draudė su dirbtinis intelektas sukurti realistiškus suklastotus nuogus ar intymius žmonių atvaizdus. Sprendimas priimtas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol bus nagrinėjamas ginčas iš esmės.

    Įstatymas Minesotoje turėjo įsigalioti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną ir numatė atsakomybę už realistiškų intymių atvaizdų kūrimą bei platinimą be žmogaus sutikimo. Tokie vaizdai dažnai vadinami „deepfake“ ir pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai plintančių skaitmeninio smurto formų.

    Minesotos valdžia argumentuoja, kad ribojimai būtini siekiant apsaugoti žmones nuo šantažo, patyčių ir reputacijos žalos, taip pat užkirsti kelią neteisėtam turiniui, susijusiam su seksualiniu išnaudojimu. Pasak pareigūnų, technologijų pažanga smarkiai sumažino barjerus kurti itin tikroviškas klastotes.

    Įstatymą teisme apskundė bendrovė „xAI“, kuri kuria pokalbių robotą „Grok“. Ieškinys pateiktas 2026 metų liepos 27 dieną, teigiant, kad dokumentas gali prieštarauti JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai, saugančiai žodžio laisvę, ir būti pernelyg platus.

    Apeliacinis teismas įstatymo nepanaikino galutinai, o tik pristabdė jo taikymą iki tolesnių procesinių veiksmų. Tai reiškia, kad pagrindinis klausimas, ar tokio pobūdžio draudimai suderinami su žodžio laisvės apsauga, dar bus sprendžiamas vėlesniuose teismo etapuose.

    „xAI“ savo pozicijoje pabrėžia, kad „Grok“ įrankiai esą turi apsaugas, ribojančias seksualizuotų realių žmonių atvaizdų generavimą, o pati bendrovė imasi veiksmų prieš vartotojus, bandančius šiuos ribojimus apeiti. Vis dėlto praktikoje dauguma generatyvinių sistemų susiduria su ta pačia problema: net ir turint taisykles, jas galima mėginti apeiti kūrybiškomis užklausomis.

    Ginčas atskleidžia platesnę tendenciją: valstijos ir šalys vis dažniau bando reguliuoti DI sukuriamą intymų turinį, tačiau reguliavimas susiduria su konstituciniais, technologiniais ir įrodinėjimo iššūkiais. Teismams tenka ieškoti ribos tarp saviraiškos apsaugos ir būtinybės efektyviai ginti asmenis nuo skaitmeninio smurto.

    Kol vyksta teisinės kovos, ekspertai akcentuoja ir praktines priemones: greitesnį neteisėto turinio šalinimą platformose, aiškias pranešimo procedūras, skaitmeninių įrodymų išsaugojimą ir pagalbą nukentėjusiesiems. Vis daugiau dėmesio skiriama ir turinio kilmės nustatymui, pavyzdžiui, vandens ženklams bei autentiškumo metaduomenims, tačiau šios priemonės dar nėra visuotinai taikomos.

  • Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Virtualios grupės Gorillaz lyderis Damonas Albarnas, pradėdamas 2026 metų koncertinį turą JAV, scenoje pasisakė apie karą Gazos Ruože ir paragino publiką nepasirinkti neutralumo. Koncerto metu Orlande jis iš minios paėmė Palestinos vėliavą ir pakėlė ją virš galvos.

    Žiūrovams jis perdavė aiškią žinutę, pabrėždamas, kad abejingumas, jo manymu, tik stiprina smurto spiralę. Šis epizodas akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir vėl įžiebė diskusiją, kur baigiasi menininko raiškos laisvė ir prasideda atsakomybė už viešus pareiškimus.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Diskusija dėl menininkų pozicijos

    Albarno pasisakymas nuskambėjo platesniame kontekste, kai vis daugiau atlikėjų koncertuose ir viešuose pasisakymuose kalba apie Palestinos žmonių padėtį. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių kultūros lauke pastaraisiais metais atsidūrė ir kiti žinomi vardai, viešai reiškiantys solidarumą su civiliais.

    Pastaruoju metu aštrios diskusijos kilo ir dėl Ed Sheerano koncertinio turo, kai vieno iš pasirodymų metu reperis Macklemore scenoje rėžė kalbą apie Palestiną. Po kilusio pasipiktinimo kai kuriose auditorijose ir renginių organizatorių aplinkoje, atlikėjo dalyvavimas programoje buvo nutrauktas, o tai išprovokavo platesnį ginčą apie cenzūrą ir spaudimą pramogų industrijoje.

    Ginčai dėl rėmėjų ir organizatorių

    Viešojoje erdvėje ypač nuskambėjo ir stadiono savininko Roberto Krafto reakcija, kai jis Macklemore pasisakymą pavadino įžeidžiančiu žydų bendruomenei. Pats reperis tvirtino kritikavęs ne žydus, o Izraelio valdžios politiką, kartu akcentuodamas, kad jo žinutė skirta taikai ir oriam visų žmonių traktavimui.

    Tuo pat metu Ed Sheeranas, po kelių dienų grįžęs į sceną jau be dalies ankstesnės komandos, pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs konflikto, kuriame susiduria žodžio laisvė ir itin jautrus geopolitinis klausimas, centre. Kritikai socialiniuose tinkluose tokią poziciją vertino nevienareikšmiškai, dalis jų teigė, kad dėmesys per daug perkeliamas į paties atlikėjo išgyvenimus.

    Karo Gazos Ruože fonas

    Karas suintensyvėjo po 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, o Izraelis pradėjo plataus masto karines operacijas Gazos Ruože. Izraelio institucijos skelbė, kad per tą ataką žuvo apie 1 200 žmonių.

    Gazos sveikatos ministerija yra nurodžiusi, kad per vėlesnius metus žuvusiųjų skaičius siekė dešimtis tūkstančių. Tuo metu tarptautinės organizacijos, tarp jų Jungtinės Tautos, „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, savo vertinimuose vartojo itin griežtas formuluotes dėl galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, o Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir vadina iškraipytais.

    Albarnas Palestinos teisių tema kalbėjo ir anksčiau, pabrėždamas, kad, jo požiūriu, Palestinos valstybingumo legitimumas negali būti ignoruojamas, o civilių kančia privalo išlikti diskusijos centre. Naujas pasisakymas JAV turo pradžioje rodo, kad menininkas ir toliau renkasi aiškią, politiškai angažuotą laikyseną, nepaisant rizikos susilaukti kritikos.

  • Gorillaz lyderis Damonas Albarnas JAV turo starte ragino „nebūti neutraliems“ dėl Gazos

    Gorillaz lyderis Damonas Albarnas JAV turo starte ragino „nebūti neutraliems“ dėl Gazos

    Grupė Gorillaz pradėjo 2026 metų koncertinį turą JAV, o jos lyderis Damonas Albarnas pirmojo savaitgalio pasirodyme Orlande kreipėsi į publiką su aiškia politine žinute dėl karo Gazos Ruože. Scenoje atlikėjas pakėlė iš žiūrovų gautą Palestinos vėliavą ir paragino žmones „niekada nebūti neutraliais“.

    Šis epizodas iš karto sulaukė plataus atgarsio, nes pastaraisiais metais viešas muzikantų pasisakymas apie Izraelio ir Palestinos konfliktą vis dažniau tampa ne tik vertybine, bet ir karjerą veikiančia tema. Dalis auditorijos tikisi aiškios pozicijos, o kiti ragina meną atskirti nuo politikos.

    Debatai dėl menininkų pozicijos

    Albarno žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai muzikos industrijoje netyla diskusija apie menininkų teisę pasisakyti apie Palestiną, taip pat apie tai, kokią kainą už tai tenka mokėti. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje itin aptarinėtas atvejis, kai reperis Macklemore po kalbos su šūkiu „Laisvę Palestinai“ buvo pašalintas iš vieno turo programos.

    Šio sprendimo kritikai jį vadino spaudimu riboti žodžio laisvę, o palaikantieji teigė, kad tokie pareiškimai daliai bendruomenių gali skambėti įžeidžiai ar vienpusiškai. JAV koncertų industrijoje tai tapo jautriu klausimu ir dėl rėmėjų, arenų savininkų bei vietos politikos įtakos dideliems renginiams.

    Ed Sheeran atvejis ir neutralumo kritika

    Diskusijas papildė ir Ed Sheerano situacija, kai dalis jo turo muzikantų bei apšildančių atlikėjų viešai atsitraukė, o pats atlikėjas pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs sudėtingo ginčo centre. Socialiniuose tinkluose jis sulaukė kritikos, kad neutralumas tokiame kontekste vertinamas kaip patogi, bet morališkai problemiška pozicija.

    Ne vienas žinomas muzikantas viešai stojo Macklemore pusėn ir pareiškė, kad neutralumas masinių civilių aukų akivaizdoje nėra priimtinas. Šiame fone Albarno raginimas „užimti poziciją“ buvo suprastas kaip tiesioginis atsakas į augantį spaudimą žinomiems žmonėms aiškiai įvardyti, ką jie palaiko.

    Kontekstas: karas ir tarptautiniai vertinimai

    Karas regione tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį, Izraelio institucijų teigimu, žuvo apie 1 200 žmonių. Po to prasidėjo plataus masto Izraelio karinė operacija Gazos Ruože.

    Gazos sveikatos apsaugos institucijos skelbia dešimtis tūkstančių žuvusiųjų, o tarptautinės organizacijos ir Jungtinės Tautos ne kartą viešai kėlė klausimus dėl civilių apsaugos, humanitarinės padėties ir galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų. Tuo pačiu Izraelis kaltinimus atmeta ir pabrėžia, kad veikia savigynos kontekste.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Albarnas ir anksčiau yra viešai kalbėjęs apie palestiniečių teises ir kritikavęs bandymus, jo žodžiais, neigti Palestinos valstybingumo legitimumą bei palestiniečių istorinį buvimą regione. Naujausias pasisakymas scenoje rodo, kad daliai didžiausių vardų popkultūroje šis klausimas tampa nebe šalutine nuomone, o viešos laikysenos dalimi.

  • Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    JAV reperis Macklemore paskelbė visą savo grynąjį honorarą iš Edo Sheerano turo skiriantis organizacijoms, padedančioms palestiniečiams. Pasak atlikėjo, bendra suma siekia apie 870 000 eurų, o parama keliaus kelioms nevyriausybinėms organizacijoms.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Macklemore buvo pašalintas iš turo dalies pasirodymų. Viešojoje erdvėje tai siejama su scenoje išsakytais pro palestinietiškais šūkiais, o sprendimas kai kuriose vietose buvo aiškinamas siekiu neplatinti neapykantos kalbos.

    „Aš paaukosiu visus 1 milijono dolerių grynųjų pajamų iš Edo Sheerano turo organizacijoms, kurios tiesiogiai remia palestiniečius, ir kviečiu Robertą Kraftą paaukoti tiek pat. Dėl ko nesutartume, dėl vieno galime sutarti: palestiniečių gyvybes reikia saugoti“, – sakė Macklemore.

    Atlikėjas nurodė, kad lėšas ketina skirti kelioms humanitarinės pagalbos iniciatyvoms, tarp jų medicinos pagalbą ir vaikų paramą teikiančioms organizacijoms. Humanitarinė pagalba Gazos Ruože ir aplinkiniuose regionuose išlieka viena jautriausių temų, o paramos skaidrumas ir gavėjų atranka pastaraisiais metais vis dažniau tampa viešų diskusijų objektu.

    Konfliktas ir jo vertinimai vis dažniau persikelia į pramogų industriją, kur sprendimai dėl pasirodymų vietų, renginių partnerių ir atlikėjų pareiškimų daro tiesioginę įtaką turams. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad koncertų organizatoriai ir arenų valdytojai aktyviau vertina reputacinę riziką, o menininkai tuo pat metu viešai gina teisę kalbėti politinėmis ir humanitarinėmis temomis.

    Milijardierius Robertas Kraftas, siejamas su JAV sporto ir labdaros projektais, sureagavo pranešdamas apie atskirą įsipareigojimą skirti paramą humanitarinei pagalbai regione. Vis dėlto jo pareiškime nebuvo aiškiai įvardyta, kokioms konkrečioms organizacijoms ar iniciatyvoms bus pervedami pinigai, todėl viešojoje erdvėje kilo papildomų klausimų dėl lėšų paskirstymo.

    Edo Sheerano komanda savo ruožtu akcentavo, kad sprendimai dėl apšildančių atlikėjų dalyvavimo esą priklauso nuo promotorių ir sutartinių įsipareigojimų. Pats atlikėjas anksčiau yra sakęs, kad konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos jam kelia sukrėtimą, tačiau jis esą nėra linkęs visų savo pozicijų nuolat komentuoti viešai.

    Situacija įgavo pagreitį ir dėl kitų muzikantų reakcijų: dalis atlikėjų paskelbė atsisakantys dalyvauti turo programoje, argumentuodami solidarumu su pašalintu reperiu ir nepritarimu, jų manymu, vykdomam nutildymui. Tai rodo, kad kultūros lauke vis dažniau susiduria dvi jėgos: komerciniai renginių interesai ir menininkų siekis kalbėti apie žmogaus teises bei humanitarines krizes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos tampa precedentu visai industrijai: auditorijos tikisi aiškumo, o organizatoriai siekia kontroliuoti rizikas, susijusias su politizuotais pareiškimais. Kartu tai primena, kad labdaros sumos, net ir įspūdingos, neužkerta kelio ginčams dėl to, kas turi teisę nustatyti ribas scenai, o kas – viešajai nuomonei.

  • „Disney“ ir ABC stoja į teismą su FCC: dėl Trumpo spaudimo kyla klausimas dėl licencijų

    „Disney“ ir ABC stoja į teismą su FCC: dėl Trumpo spaudimo kyla klausimas dėl licencijų

    „Disney“ ir jai priklausantis JAV transliuotojas ABC pateikė ieškinį Federalinei ryšių komisijai (FCC), teigdami, kad reguliuotojo veiksmai dėl transliavimo licencijų yra politinio spaudimo forma. Bendrovės aiškina, jog reikalavimai dėl ankstyvo licencijų atnaujinimo atsirado ne dėl techninių pažeidimų, o dėl turinio, kuris nepatiko Donaldo Trumpo administracijai.

    Ieškinį pateikė ABC, „Disney“ ir aštuonios ABC valdomos vietinės televizijos stotys. Jame ginčijamas FCC sprendimas dar 2026 metais pareikalauti stočių teikti paraiškas išankstiniam licencijų pratęsimui, nors įprastas atnaujinimo terminas, kaip nurodoma, yra 2028 metais.

    Kas tapo konflikto katalizatoriumi

    FCC aiškino, kad išankstinės peržiūros siejamos su atliekamu ABC įvairovės, lygybės ir įtraukties praktikos vertinimu. Tačiau ABC tvirtina, kad tai tik formali priežastis, o realus tikslas yra spausti transliuotoją keisti redakcinę kryptį ir bausti už nepalankią administracijai žiniasklaidos darbotvarkę.

    Įtampa, pasak bylos medžiagoje aprašomų aplinkybių, išaugo po to, kai vėlyvo vakaro laidos vedėjas Jimmy Kimmelis savo monologuose juokavo apie Melanią Trump. Donaldas Trumpas viešai ragino atleisti komiką, o vėliau FCC vadovas Brendanas Carras užsiminė, kad transliuotojams gali kilti pasekmių, jei jie nesiims drausminių veiksmų.

    „Vėl ir vėl administracija puolė ABC kalbą – istorijas, kurias žurnalistai pasakoja, ir požiūrius, kuriuos rodo tinklo laidos“, – teigiama ABC ieškinyje.

    „Laikui bėgant tie išpuoliai virto tiesioginiais reikalavimais atimti ABC transliavimo licencijas dėl turinio“, – rašoma dokumente.

    Kodėl licencijos tampa spaudimo įrankiu

    FCC pirmininkas Brendanas Carras viešai gynė komisijos liniją argumentu, kad transliuotojai, naudodami viešąsias radijo dažnių juostas, privalo veikti visuomenės interesais. Toks principas JAV žiniasklaidos reguliavime yra senas, tačiau „Disney“ ir ABC atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju jis esą naudojamas selektyviai ir kaip priemonė daryti įtaką turiniui.

    Ieškinyje situacija apibūdinama kaip egzistencinė grėsmė žiniasklaidos laisvei, nes signalas kitiems transliuotojams būtų paprastas: kritinis turinys gali kainuoti licenciją. Tai ypač jautru todėl, kad transliavimo licencijos yra būtinos vietinėms stotims, kurios pasiekia auditorijas per antžeminę televiziją ir priklauso nuo reguliuotojo sprendimų.

    ABC taip pat nurodo platesnį kontekstą: per Carrą FCC esą domėjosi ir kitais nacionaliniais transliuotojais bei laidomis. Pastaraisiais metais JAV vis dažniau matyti politinis spaudimas žiniasklaidai, o ginčai dėl redakcinės nepriklausomybės persikelia į teismų ir reguliavimo institucijų lauką.

    Ką gali lemti teismo sprendimas

    Ši byla gali tapti precedentu, apibrėžiančiu ribą tarp teisėto reguliuotojo mandato ir politinio spaudimo. Jei teismas sutiks su ABC argumentais, FCC gali tekti pagrįsti, kodėl neeilinis licencijų peržiūros grafikas buvo taikomas būtent šioms stotims ir ar tai neprieštarauja JAV Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvės apsaugai.

    Jei FCC pozicija būtų patvirtinta, tai sustiprintų reguliuotojo galimybes griežčiau vertinti transliuotojus, remiantis visuomenės intereso kriterijumi. Tačiau kritikai perspėja, kad toks instrumentas gali tapti patogia priemone politinei valdžiai spausti žiniasklaidą, ypač kai ginčai kyla dėl satyros, komentarų ar valdžią kritikuojančių laidų.

    Kol kas aišku viena: konfliktas tarp „Disney“, ABC ir FCC peržengė pavienes politines replikas ir tapo teisiniu mūšiu, kuriame bus tikrinama, kiek JAV reguliavimo sistema atspari politinei įtakai. Sprendimas gali turėti pasekmių ne tik vienam transliuotojui, bet ir platesnei žiniasklaidos rinkai.