Gegužę, kai minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, pasirodęs naujas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numeris siūlo į žodį žiūrėti ne vien kaip į šventės simbolį. Leidinio tema akcentuoja, kad kalba gali telkti bendruomenes, bet kartu tapti spaudimo, propagandos ar manipuliacijos įrankiu.
129-asis nemokamo žurnalo numeris aprėpia kelias kryptis: nuo kultūros žiniasklaidos vaidmens ir žodžio laisvės iššūkių iki istorijų, kaip Kaune spausdinti leidiniai pasiekia tarptautinius užsakovus. Redakcija kviečia permąstyti, kiek pasitikime informacija ir kaip ją vertiname kasdien.
Žodžio laisvė ir atsakomybė
Numeryje publikuojamas pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, žiniasklaidos tyrėja Aukse Balčytiene. Ji primena, kad demokratija nėra užbaigtas pasiekimas, o nuolatinis procesas, kuriame nepriklausoma žiniasklaida atlieka kritiškai svarbų vaidmenį.
Diskusijose išryškinama tendencija, pastebima daugelyje Europos valstybių: augantis informacinis triukšmas, bandymai politizuoti žiniasklaidos lauką ir spaudimas redakcinėms nuostatoms. Tokios rizikos ypač sustiprėja rinkimų ciklais ir visuomenėje augant poliarizacijai.
„Demokratija yra projektas, neturintis baigtinio taško“, – sakė Auksė Balčytienė.
Leidinys šią mintį pratęsia praktiniu klausimu: kaip atskirti kritiką nuo diskreditavimo, o aštrią nuomonę nuo dezinformacijos. Tai ypač aktualu skaitmeninėje erdvėje, kur turinys plinta greičiau nei spėjama jį patikrinti, o DI įrankiai palengvina masinę tekstų ir vaizdų gamybą.
Kaune spausdinti žodžiai keliauja į pasaulį
Kita numerio kryptis pasakoja apie spaudos amatą kaip tarptautinę paslaugą, kurioje konkuruojama kokybe, terminais ir patikimumu. Leidinyje pristatoma Kaune veikianti spaustuvė KOPA ir jos kelias į globalią rinką, kai vietinis verslas tampa partneriu žinomoms organizacijoms bei prekių ženklams.
Pasakojime pabrėžiama, kad fizinė spauda, nors ir praradusi dalį kasdienės informacijos srauto, tebėra svarbi meno leidiniams, fotografijos albumams, dizaino projektams ir nišinei leidybai. Tokie produktai dažnai konkuruoja ne kaina, o meistryste, medžiagomis ir spaudos technologijų tikslumu.
Atmintis, žurnalistika ir kultūros ritmas
Numeryje dėmesys skiriamas ir Maironio lietuvių literatūros muziejui, šiemet mininčiam 90-metį. Aptariama institucijos istorija, sudėtingi laikotarpiai ir tai, kaip šiandien muziejus formuoja literatūros atmintį bei atveria archyvus šiuolaikiniam lankytojui.
Taip pat publikuojamos fotožurnalisto Artūro Morozovo refleksijos apie jo knygą „Sutikau žmogų“ bei pokalbis su Stasio Lozoraičio premijos laureate, žurnaliste Skirmante Javaityte. Per šias istorijas leidinys grįžta prie pagrindinės temos: kaip žodžiai veikia, kai jie paremti patirtimi, atsakomybe ir ilgu darbu.
Leidinio pabaigoje pateikiamas atrinktų kultūros renginių kalendorius, kuriame gegužė aprašoma kaip itin intensyvus metas Kaune. Miesto gimtadienis, muziejų naktys, literatūros renginiai ir koncertai čia matomi kaip bendro kultūrinio pulsavimo dalis, kurią jungia tas pats įrankis – kalba.
Žurnalas „Kaunas pilnas kultūros“ leidžiamas nuo 2015 metais rugsėjo, jį finansuoja Kauno menininkų namai. Leidinys platinamas nemokamai Kauno kultūros įstaigose ir viešose erdvėse, o skaitmeninė versija skelbiama žurnalo kanaluose.
