CP v2

Tag: Žvalgyba

  • Ukrainoje pristatytas robotas šnipas fronte: „Temerland“ žada nepastebimą ryšį ir ugnies galią

    Ukrainos Zaporižios regione veikianti bendrovė „Temerland“ pristatė naują žvalgybinį antžeminį robotą, skirtą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Į frontą planuojama perduoti roboto „Gnom“ linijos skauto versiją, kuri turėtų padėti saugiau žvalgyti priešo pozicijas ir sumažinti karių riziką.

    Pasak įmonės vadovo Eduardo Trocenkos, „Gnom“ sukurtas taip, kad būtų sunkiau aptinkamas, sunaikinamas ar perimamas. Skauto versija sveria apie 50 kilogramų, važiuoja keturiais ratais, turi elektrinę pavarą ir navigacijos sistemą, o pagrindinis akcentas – ryšio sprendimas, leidžiantis valdyti robotą ne per radijo kanalą.

    Ryšys užtikrinamas ilgu optiniu kabeliu, kuris suteikia plačiajuostį sujungimą ir mažina tikimybę, kad valdymo kanalas bus aptiktas ar nuslopintas elektroninės kovos priemonėmis. Tokia architektūra laikoma vienu patikimiausių būdų veikti aplinkoje, kur intensyviai trikdomi radijo signalai, o bepiločiai dažnai praranda ryšį.

    „Šis sprendimas kurtas taip, kad ryšys būtų kuo mažiau pažeidžiamas, o robotas galėtų vykdyti užduotis ten, kur žmogui pernelyg pavojinga“, – sakė Eduardo Trocenka.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad konkreti „Gnom“ skauto modifikacija gali būti komplektuojama su vaizdo stebėjimo įranga, o kai kurios šeimos versijos turi ir ginkluotės integraciją. Tarp minimų sprendimų – 7,62 milimetro kalibro kulkosvaidis, taip pat kitos specializuotos komplektacijos, orientuotos į ugnies paramą ar diversines užduotis.

    „Temerland“ teigia kurianti visą „Gnom“ platformų šeimą skirtingiems scenarijams: nuo žvalgybos ir ryšio retransliavimo iki logistikos, išminavimo ar kombinuotos žvalgybos, kai informacija renkama ir nuo žemės, ir pasitelkiant ore veikiančius dronus. Tokia modulinių platformų kryptis šiuo metu laikoma viena ryškiausių tendencijų, nes leidžia greičiau adaptuoti techniką kintančioms fronto sąlygoms.

    Antžeminiai bepiločiai kompleksai kare Ukrainoje vis plačiau naudojami dėl kelių priežasčių: jie padeda gabenti amuniciją ir atsargas, evakuoti sužeistuosius, atlikti žvalgybą siaurose ar apšaudomose vietose. Kartu tai atsakas į elektroninės kovos aplinką, kurioje radijo ryšiu valdomi įrenginiai susiduria su slopinimu ir perėmimo rizika.

    Pranešimuose taip pat primenama, kad Rusijos pajėgos kare naudoja įvairius karinės paskirties robotus, įskaitant išminavimo techniką. Dėl to abi pusės investuoja į sprendimus, kurie leistų veikti patikimiau, išlaikyti ryšį ir sumažinti operatorių bei pėstininkų pažeidžiamumą.

  • Irano „Paskutinio teismo“ radijas su skaičių kodais: kas jį paleido ir ką tai gali reikšti?

    Trumpųjų bangų eteryje po JAV ir Izraelio smūgių taikiniams Irane pasirodė mįslinga persų kalba transliuojama programa, kurią stebėtojai jau praminė „Paskutinio teismo“ radiju. Vietoje įprastų laidų joje girdimos lėtai skaitomos skaičių sekos, primenančios Šaltojo karo laikų šnipų ryšio metodus.

    Stebėtojai fiksuoja, kad transliacijos tęsiasi maždaug dvi valandas, vėliau nutyla ir po kelių valandų grįžta, kartais kartojasi kelis kartus per parą. Pirmiausia jos pastebėtos 7 910 kilohercų dažnyje, o vėliau užfiksuotas persijungimas į kitą dažnį, kas trumpųjų bangų pasaulyje dažnai siejama su bandymais trukdyti signalą.

    Kas žinoma apie signalo kilmę?

    Tarptautinė radijo stebėtojų bendruomenė „Priyom“, tirianti vadinamąsias skaičių stotis, bandė nustatyti signalo šaltinį taikydama trianaguliaciją ir daugtaškę lokalizaciją. Remiantis jų viešai skelbta analize, signalas galėjo būti siunčiamas iš Vokietijos, netoli Štutgarto esančios karinės infrastruktūros zonų, tačiau patys tyrėjai pabrėžia, kad tai dar neįrodo operatoriaus tapatybės.

    Tokio tipo transliacijos gali būti maskuojamos arba retransliuojamos per tarpinę įrangą, todėl geografinė kilmė nebūtinai sutampa su tuo, kas valdo turinį ar yra galutinis gavėjas. Dėl šios priežasties viešojoje erdvėje atsirandantys teiginiai apie vieną konkretų kaltininką dažniausiai lieka spėlionėmis.

    Ką reiškia skaičių stotys?

    Skaičių stotimis vadinamos radijo transliacijos, kuriose skaitomos skaičių grupės, kartais įterpiami atpažinimo žodžiai ar trumpi signalai. Istoriškai jos siejamos su šifruotomis žinutėmis, kurias galima perduoti plačiai, o iššifruoti gali tik tas, kas turi atitinkamą raktą, pavyzdžiui, vienkartinę kodų knygelę.

    Tokios sistemos patrauklios tuo, kad gavėjui nereikia siųsti atgal jokio patvirtinimo, o transliuotojas gali likti anonimiškas. Šiandien, kai daug komunikacijos persikėlė į skaitmeninę erdvę, trumpųjų bangų transliacijos vis dar vertinamos kaip atsparios daliai kibernetinių trikdžių ir galinčios veikti net esant ryšio infrastruktūros sutrikimams.

    Kodėl tai vėl iškilo dabar?

    Laidos atsiradimas sutapo su nauja įtampos banga Artimuosiuose Rytuose, todėl natūralu, kad ji greitai apaugo interpretacijomis. Vis dėlto ekspertai ragina atskirti sutapimus nuo įrodymų: pats skaičių transliacijos faktas dar nepatvirtina nei konkretaus karinio scenarijaus, nei to, kad tai yra tiesioginis signalas apie eskalaciją.

    Kol nėra oficialių patvirtinimų, tikėtina, kad šis „Paskutinio teismo“ radiju vadinamas signalas ir toliau bus stebimas radijo mėgėjų bei analitikų, vertinančių dažnių kaitą, pasikartojimo ritmą ir turinio struktūrą. Būtent tokios detalės dažniausiai padeda atskirti atsitiktinius eterio reiškinius nuo kryptingai veikiančios ryšio sistemos.

  • Pasaulį apskriejo nuotraukos: virš Irano numuštas, kaip įtariama, lenkiškas dronas „Tiguar M“

    Pasaulį apskriejo nuotraukos: virš Irano numuštas, kaip įtariama, lenkiškas dronas „Tiguar M“

    Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso paviešintos nuotraukos sukėlė didelį atgarsį: jose matomas, kaip teigiama, pietų Irane numuštas bepilotis orlaivis. Karybos apžvalgininkai ir dalis analitikų pagal konstrukcijos ypatumus ėmė svarstyti, kad tai gali būti Lenkijoje sukurtas „Tiguar M“.

    „Tiguar M“ pristatomas kaip karinės paskirties žvalgybinis dronas, kurį sukūrė Varšuvoje veikianti bendrovė „uAvionics“. Tai fiksuoto sparno aparatas, kurio sparnų mojis siekia apie 4,1 metro, o masė, gamintojo teigimu, neviršija 25 kilogramų.

    Gamintojas nurodo, kad bepilotis naudoja hibridinę pavarą, leidžiančią ore išbūti ilgiau nei 20 valandų. Taip pat skelbiama, kad jo operacinis nuotolis gali viršyti 1 800 kilometrų, o maksimalus kreiserinis greitis siekia apie 160 kilometrų per valandą.

    „uAvionics“ viešai pateikiamoje informacijoje rašoma, kad „Tiguar M“ gali būti komplektuojamas su daugiau nei 40 megapikselių raiškos kamera. Teigiama, jog per vieną skrydį, priklausomai nuo užduoties ir nustatymų, dronas gali surinkti duomenis apie iki 10 000 hektarų teritoriją.

    Be to, nurodoma galimybė integruoti lazerinį skenerį, kuris padeda rinkti itin detalius reljefo duomenis. Tokia įranga dažnai siejama su žvalgyba, kartografavimu ir taikinių identifikavimo užduotimis, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose tampa kritiškai svarbios.

    Klausimų kelia tai, kaip tokios kilmės dronas galėjo atsidurti virš Irano. Viena iš versijų, kurią aptarinėja dalis stebėtojų, sieja šį modelį su JAV kariuomene, nes anksčiau viešojoje erdvėje pasirodė vaizdų iš tarptautinių pratybų, kur matomi „Tiguar M“ tipo bepiločiai.

    Pratybos Balikatan 2026 vyko Filipinuose, o kai kuriuose įrašuose buvo matyti, kad JAV kariai naudoja „Tiguar M“ šeimos dronus. Atskiruose kadruose pastebėtas ir galimas ryšio įrangos pritaikymas, kuris galėtų būti susijęs su palydovine komunikacija, tačiau oficialiai tai nebuvo patvirtinta.

    Dėl šių aplinkybių keliama prielaida, kad virš Irano numuštas aparatas galėjo priklausyti JAV pajėgoms, tačiau šiuo metu nėra viešo patvirtinimo, kuri konkreti JAV dalis galėtų naudoti šiuos dronus Artimuosiuose Rytuose. Taip pat nėra aišku, ar tokio tipo sistemos būtų naudojamos tik specialiųjų operacijų vienetų, ar plačiau.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ilgai ore išbūnantys, palyginti nedideli žvalgybiniai dronai tapo vienu svarbiausių modernios žvalgybos elementų. Jie naudojami situaciniam suvokimui, taikinių paieškai, smūgių rezultatų įvertinimui ir duomenų perdavimui realiuoju laiku, o tokios platformos kaip „Tiguar M“ gali užpildyti nišą tarp mažų taktinių dronų ir didelių strateginių sistemų.

    Kol kas Irano institucijos ir galimi operatoriai nepateikė išsamių duomenų, kurie leistų galutinai identifikuoti numušto bepiločio kilmę ir misiją. Dėl to istorija ir toliau vertinama kaip reikšmingas signalas apie žvalgybinių dronų naudojimo mastą regione.

  • Ukrainos žvalgyba įspėja: Rusija rudenį gali mobilizuoti per milijoną žmonių

    Ukrainos žvalgyba įspėja: Rusija rudenį gali mobilizuoti per milijoną žmonių

    Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba skelbia turinti duomenų, kad Rusija rudenį gali pradėti itin didelę mobilizacijos bangą. Anot ukrainiečių, ji galėtų startuoti rugsėjį ir apimti daugiau nei 1 000 000 žmonių.

    Toks scenarijus būtų vienas ryškiausių signalų per pastarąjį laiką, rodantis Maskvos siekį kompensuoti nuostolius kare prieš Ukrainą. Kremliaus atstovai šių pranešimų oficialiai nepatvirtino.

    Kodėl kalbama apie naują mobilizaciją?

    Pastaraisiais mėnesiais daugėja ženklų, kad Rusijai sunkėja palaikyti stabilų karių papildymą vien savanoriais ir kontraktais. Nepriklausomos Rusijos redakcijos yra skelbusios apie diskusijas valdžios užkulisiuose dėl naujos mobilizacijos bangos po rinkimų į Valstybės Dūmą, kurie numatyti rugsėjį.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir prorusiškų karo komentatorių teiginių, kad mobilizacijos mastas galėtų siekti apie 1 200 000 žmonių, o aktyvesnė fazė persikelti į spalį. Ukrainos pareigūnai tokią galimybę vertina kaip bandymą per trumpą laiką suformuoti papildomus rezervus.

    Kremliaus taktika ir iššūkiai

    Nuo 2022 metais paskelbtos dalinės mobilizacijos Rusija stengėsi vengti atviro masinio šaukimo, nes tai kėlė socialinės įtampos ir emigracijos bangos riziką. Vietoje to buvo remiamasi didelėmis išmokomis už kontraktą, spaudimu migrantams ir tikslinėmis verbavimo kampanijomis regionuose.

    Vis dėlto nepriklausomos analizės, įskaitant karo stebėsenos organizacijų vertinimus, rodo, kad kontraktininkų srautas gali mažėti, o nuostoliai fronte išlieka dideli. Jei mobilizacija iš tiesų būtų pradėta, svarbiausiu klausimu taptų ne tik skaičiai, bet ir naujokų parengimas, aprūpinimas bei vadovavimo kokybė.

    Ką tai reikštų karui ir ekonomikai?

    Daugiau nei 1 000 000 žmonių išėmimas iš darbo rinkos karo metu būtų rimtas smūgis Rusijos ekonomikai ir regionams, ypač tiems, iš kurių tradiciškai šaukiama daugiausia. Kartu tai didintų vidinę įtampą ir galėtų paskatinti naują išvykimų iš šalies bangą.

    Karinėje plotmėje toks sprendimas teoriškai leistų Maskvai formuoti naujus junginius ir bandyti didinti spaudimą keliomis kryptimis, tačiau greitas masinis papildymas dažnai reiškia prastesnį pasirengimą. Dėl to artimiausios savaitės bus esminės vertinant, ar Kremliaus pasirinkimas liks prie dabartinio modelio, ar pereis prie atviros mobilizacijos.

    „Jei tokia mobilizacija prasidėtų, tai būtų bandymas per trumpą laiką užlopyti fronto spragas, tačiau tai nereiškia automatinio kokybinio pranašumo“, – sakė Ukrainos pareigūnai, viešai komentavę galimą scenarijų.

    Tuo metu Rusijos valdžia toliau kartoja, kad kariuomenė pildoma savanoriais, o mobilizacija esą nėra svarstoma. Vis dėlto informacinė erdvė rodo, kad tema išlieka jautri ir glaudžiai susijusi su vidaus politika bei karo eiga.

  • WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    Žvalgybos aktyvumas auga

    Kinija Rusijoje vykdo itin intensyvią žvalgybinę veiklą ir lygiagrečiai stiprina ryšius su įtakingomis grupėmis, nepriklausančiomis Vladimiro Putino artimiausiam ratui, skelbia Wall Street Journal. Pasak leidinio, Pekinas taip ruošiasi scenarijams, kurie gali atsiverti Rusijai keičiantis valdžios pusiausvyrai.

    Publikacijoje teigiama, kad Kinijos tarnybų dėmesys krypsta ne tik į aukščiausią politinį lygmenį, bet ir į vidurinę valstybės aparato grandį bei saugumo struktūras. Tokie taikiniai žvalgybai patrauklūs todėl, kad būtent jie dažnai užtikrina kasdienį sprendimų įgyvendinimą ir informacijos srautus.

    WSJ nurodo, kad Kremlius viešai linkęs menkinti tokios veiklos mastą, siekdamas nerodyti įtampos santykiuose su Pekinu. Tuo pat metu, anot leidinio, Rusijos karo Ukrainoje eiga ir sankcijų poveikis didina Maskvos priklausomybę nuo Kinijos.

    Dujotiekis įstrigo, sąlygos griežtėja

    Vienu ryškiausių jėgų pusiausvyros pokyčių ženklų įvardijamos derybos dėl energetikos. Pasak WSJ, per V. Putino vizitą Pekine Kinijos pareigūnai nepritarė dujotiekio Power of Siberia 2 projektui tokiomis sąlygomis, kokių tikėjosi Maskva.

    Leidinio teigimu, Pekinas siekė, kad rusiškos dujos būtų tiekiamos už kainą, artimą vidaus kainoms Rusijoje, o tai reikštų mažesnes pajamas, nei tikėtasi eksporto sutartyse. Taip pat buvo akcentuojama, kad statybos finansavimo našta turėtų tekti Rusijai, kitaip tariant, projektas faktiškai būtų subsidijuojamas Maskvos lėšomis.

    Toks derybinis tonas rodo, kad Kinija vis mažiau linkusi suteikti Rusijai lengvatų vien dėl geopolitinės partnerystės. Energetika čia tampa ne solidarumo, o šalto išskaičiavimo sritimi, kurioje Pekinas maksimaliai didina savo naudą.

    Ką tai reiškia karui ir ekonomikai

    Jei dideli infrastruktūros projektai stringa, Rusijai dar sunkiau kompensuoti prarastas Europos energijos rinkas ir stabilizuoti biudžeto pajamas. Mažesnės energetikos įplaukos reikštų siauresnį finansinį manevrą ilgalaikiam karui ir vidaus ekonomikos amortizavimui.

    WSJ aprašoma situacija taip pat stiprina vertinimą, kad Kinijos ir Rusijos santykiai darosi vis labiau asimetriški. Kinija įtvirtina vyresniojo partnerio vaidmenį, o Maskvai lieka mažiau svertų diktuoti sąlygas, ypač kai alternatyvų dėl sankcijų ir izoliacijos vis mažiau.

    Ilgainiui toks santykių modelis gali reikšti ir didesnę Kinijos įtaką Rusijos sprendimų priėmimui, ypač energetikos, technologijų ir saugumo srityse. Kartu tai kuria prielaidas Pekinui aktyviau formuoti savo pozicijas dėl regiono saugumo architektūros, atsižvelgiant į galimus pokyčius Maskvoje.

  • Britų žvalgyba prabilo apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: artėja prie 500 tūkst.

    Britų žvalgyba prabilo apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: artėja prie 500 tūkst.

    Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos tarnybos GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešai įvardijo, kokio masto, Londono vertinimu, yra Rusijos netektys kare prieš Ukrainą. Pasak jos, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais vasarį žuvo beveik 500 000 Rusijos karių.

    Tokio lygio britų žvalgybos vadovės pareiškimas išsiskiria tuo, kad valstybės paprastai itin atsargiai kalba apie tikslų priešo nuostolių skaičių ir retai pateikia vieną aiškią sumą. Ši žinutė signalizuoja, kad JK vertinimai yra gerokai didesni nei viešai patvirtinamų atvejų skaičius, sudaromas iš atvirų šaltinių.

    „Nuo invazijos pradžios beveik 500 000 Rusijos karių žuvo“, – sakė Anne Keast-Butler.

    Atvirais šaltiniais besiremiančios nepriklausomos analizės dažnai skaičiuoja patvirtintus žuvusiuosius pagal nekrologus, kapinių įrašus ir regioninę statistiką, tačiau tokie metodai neišvengiamai fiksuoja tik dalį realaus vaizdo. Dėl informacijos slėpimo, pranešimų fragmentiškumo ir mobilizacijos masto tikrasis skaičius gali būti reikšmingai didesnis, nei pavyksta patikrinti viešai.

    GCHQ vadovė taip pat pabrėžė, kad net ir patirdama didelius nuostolius Rusija tęsia puolamuosius veiksmus, nors kai kuriose kryptyse, britų vertinimu, yra priversta koreguoti planus ir trauktis. Tokia dinamika rodo, kad Maskva yra pasirengusi ilgalaikiam karui, kompensuodama praradimus mobilizacija ir dideliu personalo naudojimu.

    Karo laukas persikelia ir už fronto

    Pasak A. Keast-Butler, konfliktas apima ne vien tiesiogines kovas Ukrainoje, bet ir platesnį hibridinių priemonių spektrą. Tarp grėsmių ji išskyrė kibernetines atakas, bandymus paveikti demokratinius procesus ir veiksmus, nukreiptus prieš infrastruktūrą bei logistiką.

    Jos teigimu, žvalgybos ir saugumo institucijos siekia užkardyti Rusijos operacijas, kurios gali apimti tiek technologijų kontrabandą, tiek sabotažo bandymus, tiek kitas slaptas priemones. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su sąjungininkais ir greitam grėsmių identifikavimui.

    Kodėl skaičiai skiriasi?

    Karo nuostolių skaičiavimai paprastai skiriasi dėl metodikos ir prieigos prie duomenų. Valstybinės institucijos gali remtis žvalgybine informacija, perimtais ryšiais ar kitais uždarais šaltiniais, o nepriklausomi tyrėjai dažniau apsiriboja viešai patikrinamais įrodymais.

    Dėl to viešumoje neretai egzistuoja keli lygiagrečiai skaičiai: patvirtintų žuvusiųjų, tikėtinų žuvusiųjų ir bendrų nuostolių, kurie gali apimti ir sužeistuosius bei dingusius. Britų pareigūnės įvardyta beveik 500 000 žuvusiųjų riba yra vienas ryškiausių pastarojo meto vertinimų, galinčių paveikti ir politines diskusijas dėl karo trukmės bei Rusijos pajėgumų.

  • Ukmergės rajono miškuose vyks „Geležinio Vilko“ pratybos: kada ir kur judės kariai

    Ukmergės rajone, Kalnų ir Šaltupio miškų apylinkėse, numatytos Lietuvos kariuomenės lauko taktikos pratybos. Jos vyks nuo gegužės 28 dienos 8.00 valandos iki gegužės 29 dienos 8.00 valandos.

    Pratybas rengia Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų bataliono Štabo kuopos Žvalgybos būrys. Tokios treniruotės skirtos realioms užduotims artimų veiksmų planavimui, žvalgybos procedūroms ir vienetų tarpusavio sąveikai.

    Skelbiama, kad pratybose dalyvaus daugiau nei 20 karių, taip pat bus naudojamos 3 ratinės transporto priemonės. Gyventojai pratybų metu gali pastebėti intensyvesnį karių judėjimą miško keliuose ir lauko keliais.

    Organizatoriai nurodo, kad bus laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, o transporto priemonės judės tik esamais miško ir lauko keliais. Taip pat pabrėžiama, kad gyventojų kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma.

    Pasibaigus pratyboms, teritorija bus sutvarkyta, o visos atliekos surinktos. Informaciją apie pratybas pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

  • ES žvalgybos centras INTCEN siekia daugiau galių: kas keistųsi dalijantis slapta informacija

    ES žvalgybos centras INTCEN siekia daugiau galių: kas keistųsi dalijantis slapta informacija

    Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba svarsto, kaip sustiprinti savo Žvalgybos ir situacijos centro INTCEN vaidmenį rengiamoje Europos saugumo strategijoje. Briuselyje diskutuojama apie praktinius pokyčius, kurie galėtų padėti šiam padaliniui tapti aiškesniu kanalu, per kurį į ES institucijas patenka įslaptinta informacija.

    Pagal aptariamas idėjas INTCEN galėtų gauti daugiau administracinio svorio: atskirą žmogiškųjų išteklių funkciją ir nuosavesnę informacinių technologijų infrastruktūrą. Tai nereiškia naujų šnipinėjimo įgaliojimų, tačiau sustiprintų centro padėtį institucijos viduje ir palengvintų kasdienį darbą su itin jautriais duomenimis.

    Ką iš tiesų daro INTCEN

    INTCEN nėra operatyvinė žvalgybos tarnyba ir pats nerenka informacijos agentūriniais ar techniniais metodais. Jo pagrindinė užduotis yra analizuoti ES valstybių narių savanoriškai perduotą žvalgybinę informaciją ir parengtas išvadas pateikti Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos vadovybei bei kitoms pagrindinėms ES institucijoms.

    Toks modelis leidžia Briuseliui turėti bendrą situacijos vaizdą, bet kartu išryškina esminę ribą: informacijos kokybė ir pilnumas priklauso nuo nacionalinių tarnybų noro dalytis. Dėl to dalis pareigūnų INTCEN vertina kaip naudingą analizės mazgą, bet ne kaip struktūrą, galinčią pakeisti valstybių narių žvalgybą.

    Nauja ES saugumo strategija

    Rengiama Europos saugumo strategija turėtų pasirodyti vasarą, o saugumas joje suprantamas plačiau nei vien gynyba. Į dokumentą planuojama įtraukti ekonominio saugumo, tiekimo grandinių atsparumo, pasirengimo krizėms ir partnerystės su valstybėmis už ES ribų temas.

    Diskusijose minimas planas gali būti pristatomas kaip administracinis pokytis, nes nesikeistų INTCEN teisinis mandatas ir nebūtų kuriami nauji žvalgybos informacijos rinkimo įgaliojimai. Tai reikštų, kad sprendimai galėtų būti priimami greičiau, tačiau politinis jautrumas išliktų.

    Valstybės narės išlieka skeptiškos

    Nacionalinės žvalgybos tarnybos tradiciškai atsargiai vertina gilesnį informacijos dalijimąsi, ypač kai kalbama apie pačias vertingiausias įžvalgas, šaltinius ir metodus. Net artimų partnerių aplinkoje išlieka pasitikėjimo ir konkurencijos klausimas, todėl bendras ES lygmens „žvalgybos centras“ daliai šalių skamba kaip potenciali rizika.

    „Esame partneriai, bet nesame draugai“, – sakė vienos ES valstybės nacionalinės žvalgybos pareigūnas.

    Kai kurie pareigūnai pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas įmanomas, tačiau ES sutartys neleidžia Briuseliui nurodinėti, kaip valstybės narės turi vykdyti nacionalinio saugumo ir žvalgybos veiklą. Dėl to realistiškiausias kelias yra ne centralizuota „ES žvalgybos tarnyba“, o geresnė analizė, saugesni kanalai ir aiškesnės procedūros, kada ir kaip informacija dalijamasi.

    Praėjusiais metais bandymas stiprinti žvalgybinės informacijos rinkimą Europos Komisijos viduje sulaukė pasipriešinimo sostinėse, todėl ambicijos buvo sumažintos. Tai rodo, kad šioje srityje bet koks didesnis žingsnis pirmiausia bus matuojamas pasitikėjimo tarp valstybių narių ir institucijų balansu.

  • Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkai paleido 4 radarinius satelitus: mato per debesis ir naktį, žada lūžį žvalgyboje

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti naują radarinių Žemės stebėjimo palydovų sistemą „POLSARIS“, kuri suteikia galimybę rinkti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo, rūko, dūmų ar paros meto. Tokia technologija laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės žvalgybos pranašumų, nes leidžia nuolat stebėti pasirinktus objektus ir teritorijas.

    Sistema paremta sintetinės apertūros radaru (SAR), kuris, skirtingai nei optiniai palydovai, nepasikliauja saulės šviesa ir nėra „aklas“ dėl oro sąlygų. Oficialiai paskelbta, kad bazinę konfigūraciją sudaro keturi radarinius vaizdus renkantys palydovai, o projektas nuo sutarties iki parengties naudojimui įgyvendintas per maždaug metus.

    Perdavimo ceremonija įvyko gegužės 15 dieną Varšuvoje, Lenkijos kariuomenės muziejuje, o joje dalyvavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos ir pramonės atstovai. Tarp jų minėtas ir bendrovės „ICEYE“ vadovas, nes būtent ši bendrovė siejama su SAR palydovų technologijų vystymu ir jų taikymu gynybos reikmėms.

    Skelbiama, kad radarinių palydovų teikiama raiška gali siekti iki 25 centimetrų vienam pikseliui, tačiau reali praktinė vertė dažnai priklauso nuo stebėjimo režimo, užduoties pobūdžio ir duomenų apdorojimo. Kariuomenei tai svarbu ne vien dėl detalių vaizdų, bet ir dėl galimybės dažniau atnaujinti informaciją apie situaciją dominančiose vietovėse.

    Didžiausias sistemos privalumas – vadinamoji informacinė autonomija: žvalgybos duomenys gaunami iš nacionalinio valdomo pajėgumo, o ne vien iš sąjungininkų ar komercinių tiekėjų. Tai ypač aktualu augant įtampai regione, kai greitis, prieiga ir duomenų kontrolė gali turėti tiesioginę įtaką operaciniams sprendimams.

    „Tai istorinis momentas, nes prisijungiame prie nedaugelio Europos valstybių, turinčių savarankišką radarinių palydovų žvalgybą“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Tokie pajėgumai paprastai naudojami ne tik sienų ar jūrinių zonų stebėsenai, bet ir tikslinėms užduotims, pavyzdžiui, logistikos mazgų, karinės infrastruktūros, technikos judėjimo ar statybos darbų fiksavimui. SAR duomenys taip pat vertingi vertinant pokyčius laike, nes leidžia lyginti teritorijas net tada, kai optinė stebėsena neįmanoma dėl oro.

    Lenkija pabrėžia, kad projektas gali būti plečiamas papildomais palydovais, taip didinant stebėjimo dažnį ir mažinant laiką tarp pakartotinių tos pačios vietovės „peržiūrų“. Ši tendencija atitinka platesnį Europos kryptingumą remtis mažesnėmis, bet gausiomis palydovų konstelacijomis ir sparčiau integruoti palydovinius duomenis į valdymo bei žvalgybos grandines, įskaitant sprendimų paramą su DI.

  • Virš Kubos – rekordiniai JAV žvalgybos skrydžiai: ekspertai įžvelgia pasirengimą smūgiui

    Virš Kubos – rekordiniai JAV žvalgybos skrydžiai: ekspertai įžvelgia pasirengimą smūgiui

    Nuo 2026 metų vasario pradžios prie Kubos smarkiai suintensyvėjo JAV žvalgybinė aviacijos veikla. Atvirų šaltinių analitikai, remdamiesi viešai matomais skrydžių duomenimis, fiksuoja dešimtis misijų, kurios regione pastaraisiais dešimtmečiais buvo retos.

    Stebėtojai nurodo, kad nuo vasario 4 dienos JAV karinės oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas galėjo atlikti mažiausiai 25 žvalgybinius skrydžius. Dalis orlaivių priartėdavo prie Kubos pakrantės maždaug iki 64 kilometrų, o tai leidžia rinkti signalų žvalgybos ir radiolokacinius duomenis.

    Kur koncentruojasi skrydžiai?

    Didžiausias aktyvumas, kaip skelbia skrydžių stebėjimo duomenis analizuojantys tyrėjai, matomas ties Kubos šiaurine ir pietryčių pakrantėmis. Daugiausia dėmesio tenka zonoms netoli Havanos ir Santiago de Cuba, kur sutelkta svarbi infrastruktūra.

    Toks intensyvus ir demonstratyviai matomas skrydžių modelis paprastai vertinamas kaip signalas, kad renkama informacija apie oro gynybą, ryšio sistemas ir karinį judėjimą. Kartu tai yra ir politinis spaudimo įrankis, kai pati veikla tampa žinute.

    Kokie orlaiviai naudojami?

    Pranešimuose išskiriami keli tipai, dažniausiai siejami su jūrų patruliavimu ir elektronine žvalgyba. Tarp jų minimas P-8A „Poseidon“, RC-135V „Rivet Joint“, taip pat didelio aukščio ilgo išbuvimo ore dronas MQ-4C „Triton“.

    Šios platformos paprastai naudojamos ilgos trukmės misijoms, kai reikia stebėti dideles teritorijas, rinkti radijo ir ryšių signalus, o taip pat fiksuoti aktyvumą pakrantės zonoje. Dronai gali ore išbūti ilgiau nei parą ir veikti dideliame aukštyje, todėl tinka nuolatinei stebėsenai.

    Politinis fonas ir Kubos reakcija

    Aktyvumo šuolis sutampa su griežtesne JAV administracijos retorika Havanos atžvilgiu ir sankcijų temomis. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad tokios misijos gali būti skirtos pademonstruoti: situacija stebima, o karinis pasirengimas regione stiprinamas.

    „JAV eina pavojingu keliu, kuris gali baigtis kraujo praliejimu saloje“, – sakė Kubos užsienio reikalų ministerijos atstovas, įspėdamas apie galimą eskalaciją.

    Kubos valdžia atmeta kaltinimus, kad šalis kelia grėsmę JAV, ir deklaruoja esanti pasirengusi deryboms. Tačiau kartu pabrėžia, kad karinio smūgio atveju būtų siekiama ilgalaikio pasipriešinimo.

    Kol kas Pentagonas viešai detalių nekomentuoja, o analitikai neatmeta, kad skrydžių intensyvumas artimiausiomis savaitėmis gali augti. Vis dėlto vien žvalgybinių misijų gausa savaime dar nereiškia neišvengiamos karinės operacijos, tačiau aiškiai rodo padidintą įtampą regione.