Tag: Žvalgyba

  • Prie Lenkijos ir Rusijos sienos rastas neatpažintas dronas: pareigūnai aiškinasi jo kilmę

    Radimas netoli sienos

    Lenkijos šiaurės rytuose, Varmijos ir Mozūrų vaivadijoje, Bartoszycų apskrityje, laukuose netoli Osiekos kaimo rastas neatpažintas skraidantis objektas, panašus į droną. Vieta yra maždaug 20 kilometrų nuo sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi.

    Apie radinį šeštadienio rytą policijai pranešė vietos gyventojas. Atvykę pareigūnai patvirtino, kad lauke guli įrenginys, ir nedelsdami užtikrino įvykio vietos apsaugą.

    Ką praneša karo policija ir prokuratūra

    Lenkijos karo policija nurodė, kad pirminiai veiksmai leidžia manyti, jog tai gali būti karinės kilmės stebėjimui skirtas dronas, neturintis kovinių požymių. Įrenginys buvo paimtas ir perduotas tolesniems tyrimams, kad būtų nustatytos tikslios techninės savybės ir kilmė.

    Tyrimą vykdo karo policija, procesinius veiksmus prižiūri Olštyno apygardos prokuratūros karinių bylų padalinio prokuroras. Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu įrenginys, pirminiu vertinimu, pavojaus civiliams nekėlė.

    „Pirmieji veiksmai įvykio vietoje rodo, kad tai greičiausiai karinės kilmės stebėjimui skirtas dronas, neturintis kovinių požymių“, – sakė Lenkijos karo policijos atstovas Dariuszas Rozkoszas.

    „Patvirtinu, kad tai nedidelis skraidantis objektas, jis nekelia grėsmės civiliams gyventojams. Kilmės šalies kol kas nenurodome, įrenginys bus perduotas išsamesniems tyrimams“, – sakė Olštyno apygardos prokuratūros atstovas Danielis Brodowskis.

    Kodėl tokie incidentai jautrūs?

    Neatpažintų dronų radiniai pasienio ruožuose vertinami itin atsargiai, nes dronai gali būti naudojami žvalgybai, infrastruktūros fotografavimui ar ryšio kanalų testavimui. Net ir neturint sprogstamųjų ar kitų kovinių elementų, tokie įrenginiai gali rinkti vaizdo ir geolokacijos duomenis.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja pranešimų apie neprašytus dronų skrydžius prie karinių objektų ir kritinės infrastruktūros. Dėl to institucijos dažniau taiko standartinę procedūrą: aptveria teritoriją, patikrina, ar nėra pavojingų medžiagų, o vėliau įrenginį analizuoja specialistai, bandydami atsekti jo naudojimo istoriją ir galimus ryšius.

    Šiuo atveju pareigūnai kol kas viešai neįvardija nei gamintojo, nei šalies, su kuria įrenginys galėtų būti siejamas. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškinti, ar dronas buvo praradęs kontrolę, numestas tyčia, ar atskriejo į teritoriją dėl techninio gedimo.

  • Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Komisijos tyrimas baigtas

    Europos Komisija pranešė užbaigusi vidinį tyrimą dėl galimo Vengrijos žvalgybos tinklo Briuselyje ir nurodė neradusi įrodymų, kad būtų galima priskirti asmeninę atsakomybę Vengrijos eurokomisarui Olivér Várhelyi.

    Komisijos sprendimu byla uždaroma, o Várhelyi gali toliau eiti Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatą ir gyvūnų gerovę, pareigas.

    Komisija aiškino, kad tiriant buvo vertinta turima informacija ir panaudotos institucijos dispozicijoje esančios vidinės priemonės. Vis dėlto, pasak institucijos, jos neleidžia nustatyti platesnio įsitraukimo nei patys žvalgybos pareigūnai, minimi įtarimuose.

    „Remiantis per šį tyrimą surinkta informacija ir priemonėmis, kurias turime Komisijoje, neįmanoma priskirti individualios atsakomybės ar įsitraukimo daugiau nei patiems žvalgybos pareigūnams“, – sakė Europos Komisijos atstovas Balázs Ujvári.

    Apie ką buvo įtarimai

    Istorija į viešumą iškilo po to, kai keli žiniasklaidos kanalai skelbė, jog Vengrijos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungai Briuselyje galėjo veikti žvalgybos pareigūnų tinklas, prisidengęs diplomatine veikla.

    Teigta, kad 2012–2018 metais šio tinklo taikiniu galėjo tapti Europos Komisijoje dirbę vengrų piliečiai: esą buvo siekiama gauti jautrių dokumentų, susijusių su Vengrija, ir užmegzti ryšius su pareigūnais.

    Komisija nurodė neradusi duomenų, kad Europos Komisijos darbuotojai būtų buvę sėkmingai užverbuoti. Tai tapo vienu iš pagrindinių argumentų, kodėl tyrimas užbaigtas be asmeninių kaltinimų Komisijos viduje dirbusiems asmenims.

    Kodėl minimas Várhelyi

    Olivér Várhelyi pavardė tyrime išryškėjo dėl jo ankstesnių pareigų: 2015–2019 metais jis buvo Vengrijos ambasadorius Europos Sąjungoje, t. y. dalį laikotarpio, kuriam taikyti įtarimai.

    Vėliau jis buvo paskirtas eurokomisaru, o viešojoje erdvėje dažnai įvardijamas kaip artimas buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno aplinkos žmogus.

    Dar anksčiau Várhelyi neigė žinojęs apie tariamo tinklo veiklą ir nurodė, kad nebuvo informuotas apie tokius veiksmus. Komisijos išvada reiškia, kad formalios kliūtys jam tęsti darbą šiuo metu nenustatytos.

    Sprendimas paskelbtas politiniu požiūriu jautriu metu, Vengrijoje formuojantis naujai valdžiai po rinkimų. Tai didina dėmesį Briuselio ir Budapešto santykiams, kuriuos pastarąjį dešimtmetį lydėjo aštrūs ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratinių standartų.