CP v2

Tag: Žygiai

  • STT ir šauliai kviečia į nemokamą žygį Telšių rajone: registracijai liko laiko

    Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-ąja rinktine 2026 metų rugsėjo 12 dieną rengia žygį Vertybių keliu’26. Ketvirtus metus organizuojamas renginys šįkart vyks Pavandenės apylinkėse Varnių seniūnijoje Telšių rajone.

    Organizatoriai teigia, kad žygis skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumo bei antikorupcinio sąmoningumo stiprinimui. Į renginį tradiciškai kviečiami gyventojai, jaunimas, švietimo bendruomenė, nevyriausybinių organizacijų nariai ir visi norintys.

    Kur ir kada prasidės žygis?

    Žygio startas numatytas 2026 metų rugsėjo 12 dieną 10 valandą. Dalyviai keliaus maršrutu, kuriame numatyti tiek gamtos, tiek kultūros paveldo objektai.

    Skelbiama, kad pakeliui planuojama aplankyti Moteraičio ir Sprūdės piliakalnius, Pavandenės dvarą, Gludo ežero apylinkes, Pavandenės alkakalnį, vietos bažnyčią bei kitas šiam kraštui reikšmingas vietas. Įveikusiems trasą bus įteikti atminimo medaliai, o finiše lauks šauliška košė.

    Edukacijos ir partneriai

    Renginio metu numatyti edukaciniai užsiėmimai, kuriuos organizuos ne tik STT ir Lietuvos šaulių sąjunga, bet ir partneriai. Prie žygio prisijungia Lietuvos Raudonasis Kryžius bei Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

    Tokio formato renginiai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, nes vienoje vietoje sujungia pažintinį turizmą, bendruomeniškumą ir praktines žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga prasmingai praleisti dieną ir geriau pažinti regiono istoriją bei kraštovaizdį.

    Registracija ir dalyviai

    Į žygį kviečiami registruotis pavieniai žmonės, šeimos, draugų ar kolegų komandos, vietos bendruomenės, ugdymo įstaigų bendruomenės, studentai, jaunimo ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat viešojo sektoriaus įstaigos.

    Registracija vyksta iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos. Renginys yra nemokamas, o tikslią dalyvių registravimo ir organizacinę informaciją organizatoriai pateikia STT interneto svetainėje.

    „Norime, kad žygis būtų atviras kiekvienam ir skatintų ne tik judėti, bet ir stiprinti pilietines nuostatas“, – teigiama organizatorių informacijoje.

  • Penkių dienų iššūkis Zarasuose: jaunuoliai iškeitė telefonus į žygius ir baidares

    Penkių dienų iššūkis Zarasuose: jaunuoliai iškeitė telefonus į žygius ir baidares

    Zarasų rajone įvyko penkių dienų patyriminė stovykla, kurioje jaunuoliai sąmoningai atsitraukė nuo ekranų ir į kasdienybę įsileido fizinius iššūkius. Vietoj telefono rankoje atsirado kuprinė, o įprastas ritmas persikėlė į miško takus, vandenį ir stovyklavietes.

    Stovyklą organizavo viešoji įstaiga „Žvaigždynai“, o idėją įgyvendinti padėjo Zarasų rajono savivaldybės skirtas finansavimas per vaikų vasaros stovyklų programą. Organizatorių teigimu, tokios veiklos orientuotos ne į sportinį rezultatą, o į patirtį, komandinį darbą ir įgūdžius, kurie praverčia kasdien.

    Pirmoji diena prasidėjo 19 kilometrų plaukimu baidarėmis, kuris dalyviams tapo rimtu startu. Netikėtumų netrūko: nuo šlapių drabužių iki apsivertimų, tačiau būtent tokiose situacijose greičiausiai išryškėja savitarpio pagalba ir gebėjimas susitarti.

    Antrąją dieną laukė beveik 29 kilometrų pėsčiųjų žygis per kaitrą, pareikalavęs ištvermės ir kantrybės. Stovyklos vadovai akcentuoja, kad ilgi atstumai svarbūs ne tiek dėl kilometrų, kiek dėl disciplinos ir psichologinio atsparumo, kai reikia eiti iki galo nepaisant nuovargio.

    Trečiąją dieną buvo skirta atsigauti: maudynės, žaidimai ir ramesni pokalbiai, padedantys sustiprinti grupės ryšį. Tokie intarpai, anot organizatorių, leidžia dalyviams neperdegti ir geriau įsisąmoninti patirtis, kurias jie parsiveža namo.

    Ketvirtąją dieną jaunuoliai persikėlė į Visagino apylinkių miškus ir leidosi į dviračių žygį, kurį apsunkino lietus, griaustinis ir purvini takai. Nors sąlygos buvo sudėtingos, dalyviai dieną įvardijo kaip vieną ryškiausių, nes išbandymai sukuria stipriausias bendras istorijas.

    Paskutinę dieną dalyvių laukė kelias namo, planuotas maždaug 20 kilometrų pėsčiomis, tačiau nuovargis privertė koreguoti planus ir dalį atstumo įveikti automobiliu. Organizatoriai pabrėžia, kad tai taip pat svarbi pamoka: atsakomybė už savo būklę ir ribų pripažinimas kartais yra brandesnis sprendimas nei bandymas bet kokia kaina užbaigti maršrutą.

    Pastaraisiais metais tokios patyriminės stovyklos vis dažniau siejamos su sąmoningu ekrano laiko mažinimu ir gyvu bendravimu, nes kasdienis skaitmeninis krūvis auga. Stovyklų organizatoriai pastebi, kad net trumpas atsitraukimas nuo įprastų įpročių padeda vaikams ir paaugliams lengviau susikoncentruoti, geriau miegoti ir drąsiau įsitraukti į komandinę veiklą.

    „Tokie žygiai augina ne todėl, kad reikia įveikti atstumą, o todėl, kad išmoko pasitikėti, padėti ir nepasiduoti, kai sunku“, – sakė stovyklos organizatoriai.

    Po penkių dienų, pasak dalyvių ir vadovų, svarbiausia lieka ne nuovargis, o bendri sprendimai, stipresnės draugystės ir pasitikėjimas savimi. Organizatoriai teigia jau planuojantys kitas veiklas, kurios jaunuoliams suteiktų panašių patirčių ir prasmingo aktyvaus laiko gamtoje.

    Viešosios įstaigos „Žvaigždynai“ inf.

  • Ši palapinės pasirinkimo klaida išryškėja jau pirmą naktį: kaip jos lengvai išvengti

    Ši palapinės pasirinkimo klaida išryškėja jau pirmą naktį: kaip jos lengvai išvengti

    Netinkamai pasirinkta palapinė dažnai „atsiskleidžia“ dar pirmą naktį: prastai išsimiegama, viduje kaupiasi drėgmė, o per lietų tenka gaudyti vandens lašus nuo palapinės sienelių. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida – palapinę rinktis vien pagal vietų skaičių ar kainą, neįvertinus, kaip ir kur ja bus keliaujama.

    Savaitgalio stovyklavimui kempinge ir kelių savaičių žygiui kalnuose reikalingi visiškai skirtingi sprendimai. Keliaujant automobiliu dažniau svarbi erdvė ir patogumas, o einant su kuprine lemiamu faktoriumi tampa svoris ir supakavimas. Dėl to prieš perkant verta aiškiai atsakyti, ar tai bus šeimos poilsis, ar intensyvus trekkingas.

    Kam ji skirta iš tikrųjų?

    Gamintojų nurodomas vietų skaičius paprastai reiškia maksimalų miegančių žmonių skaičių, tačiau realus komfortas dažnai būna mažesnis. Jei norite vietos kuprinėms, batams ar šuniui, praktiškiau rinktis vienu „numeriu“ didesnę palapinę. Ilgesnėse kelionėse toks rezervas padeda išvengti nuolatinės netvarkos ir ankštumo.

    Svarbu įvertinti ir vidaus aukštį bei tambūrą, nes būtent šios detalės lemia kasdienį patogumą. Maža, bet aukšta palapinė kartais yra patogesnė už didesnę, tačiau žemą. O tambūras leidžia laikyti šlapius daiktus atskirai, nešant drėgmės į miegamąją zoną.

    Atsparumas lietui ir kondensatui

    Vienas svarbiausių parametrų yra tentų ir dugno atsparumas vandeniui, taip pat siūlių sandarumas. Vasaros išvykoms dažnai pakanka maždaug 2 000–3 000 milimetrų atsparumo, tačiau dažnesniems krituliams ar permainingoms sąlygoms saugiau rinktis 3 000–5 000 milimetrų sprendimus. Ne mažiau svarbus ir tvirtas dugnas, nes drėgmė dažnai „ateina“ būtent nuo žemės.

    Dar viena dažna problema – kondensatas, kuris ryte palieka šlapią vidų net ir be lietaus. Tam didelę įtaką turi ventiliacija, dvigubos sienelės konstrukcija ir teisingas palapinės įtempimas. Kuo geriau juda oras ir kuo mažiau vidus liečiasi su tentu, tuo mažesnė tikimybė, kad naktį „iškris“ drėgmė.

    Karkasas ir surinkimo greitis

    Patvarumą ir elgesį vėjuotu oru dažnai lemia karkasas. Stiklo pluošto lankai paprastai yra pigesni ir tinka retesnėms išvykoms, tačiau aliuminio konstrukcijos dažniau būna lengvesnės ir atsparesnės, todėl jas renkasi daugiau keliaujantys žmonės. Taip pat populiarėja greito surinkimo sistemos, kurios leidžia pastatyti palapinę per kelias minutes.

    Vis dėlto didžiausias patarimas paprastas: negeriausia palapinė yra didžiausia, o ta, kuri tiksliai atitinka jūsų kelionių tipą. Per didelė palapinė reiškia didesnį svorį, ilgesnį statymą ir daugiau vietos poreikio stovyklavietėje. Tinkamai pasirinktas modelis apsaugo nuo nemalonių staigmenų ir tarnauja kelis sezonus.

  • Moterys masiškai traukia į kalnus: štai kodėl tai vadinama nauju Tinder

    Moterys masiškai traukia į kalnus: štai kodėl tai vadinama nauju Tinder

    Lenkijoje socialiniuose tinkluose įsibėgėja netikėta tendencija: vis daugiau vienišų moterų sąmoningai renkasi žygius kalnuose ne tik dėl sporto ar gamtos, bet ir kaip progą susipažinti. Idėja paprasta – vietoj pažinčių programėlių kuriamos realios situacijos, kuriose žmonės susitinka bendro pomėgio aplinkoje.

    Tendenciją išpopuliarino fit turinio kūrėja Natalia Tober, kuri vaizdo įraše paragino sekėjas dažniau rinktis kalnų maršrutus. Ji teigė pastebinti daug vienišų, fiziškai aktyvių vyrų, keliaujančių po vieną, todėl tokiose vietose esą natūraliau užmegzti pažintį nei ekrane.

    „Jei būčiau vieniša, jau kraučiausi daiktus į kalnus“, – sakė Natalia Tober.

    Po šio įrašo pasipylė palaikantys komentarai, o panašaus turinio vaizdo įrašų ėmė daugėti. Kartu atsirado ir kritikos: dalis vyrų komentatorių teigė, kad toks kalbėjimas apie vyrus kaip apie „kandidatų rinką“ gali skambėti kaip supaprastinimas ar net objektifikacija.

    Vis dėlto pats reiškinys rodo platesnį pokytį: dalis žmonių nusivilia pažinčių programėlių logika, kai sprendimas dažnai priimamas per kelias sekundes, remiantis nuotrauka ir trumpu aprašymu. Vis dažniau ieškoma pažinčių, kurios prasideda nuo bendros veiklos, o ne nuo greito įvertinimo ekrane.

    Prie kalnų žygių prisideda ir kitos aktyvaus laisvalaikio kryptys. Socialiniuose tinkluose populiarėja bendruomenės, kurios kviečia prisijungti prie bėgimų, ilgų dviračių kelionių su nakvynėmis gamtoje ar motociklų išvykų, nes tokiose veiklose lengviau užmegzti pokalbį ir pamatyti žmogų realiose situacijose.

    Šis modelis vis dažniau vadinamas nauju Tinder ne dėl technologijų, o dėl funkcijos: tai alternatyvus būdas sutikti potencialų partnerį. Skirtumas tas, kad čia iš anksto aišku bent viena detalė – abu žmonės dalijasi tuo pačiu interesu, o pirmas įspūdis susiklosto ne per filtrus, o per bendrą patirtį.

    Kontekstą papildo ir ankstesni, panašaus pobūdžio fenomenai Europoje, kai vieniši žmonės ieškojo pažinčių per tam tikras socialines „užuominas“ viešose vietose. Tokie pavyzdžiai rodo, kad daliai visuomenės svarbėja lėtesnis, mažiau paviršutiniškas pažinčių kelias, kuriame atsitiktinumo daugiau, bet ir autentiškumo daugiau.

    Ekspertai, kalbėdami apie šiuolaikines pažintis, dažnai pabrėžia vieną dalyką: ryšį kurti padeda pasikartojantys susitikimai ir bendra veikla. Todėl žygiai, klubai ir bendruomenės tampa ne tik laisvalaikio forma, bet ir socialine infrastruktūra, kuri natūraliai mažina vienišumą.

  • Kaip pasiekti Malinovskos olą Beskiduose: saugus maršrutas, ko tikėtis viduje ir kada uždaroma

    Kaip pasiekti Malinovskos olą Beskiduose: saugus maršrutas, ko tikėtis viduje ir kada uždaroma

    Kur yra Malinovskos ola

    Malinovskos ola yra Beskidų Šlenskio kalnuose pietų Lenkijoje, tarp Ščyrko ir Vyslos apylinkių, netoli Malinovskos uolos apžvalgos taško. Tai viena lengviausiai pasiekiamų olų regione, todėl ją į maršrutą dažnai įtraukia dienos žygių mėgėjai.

    Ola nėra „dekoruota“ stalaktitais ar kitomis karstinėmis formomis, nes susidarė tektoninių procesų ir šlaitų slinkčių zonoje. Dėl to jos vidus labiau primena siaurų koridorių labirintą, o ne turistinį požeminį „muziejų“.

    Populiariausi takai iki olos

    Dažniausiai keliaujama raudonuoju taku nuo Salmopolska perėjos, dar vadinamos Baltojo Kryžiaus perėja, Malinovskos uolos kryptimi. Tai populiarus pasirinkimas, nes maršrutas aiškiai sužymėtas ir patogus kaip vienos dienos išvyka.

    Alternatyva yra žaliasis takas iš Ščyrko Solisko pusės. Šis variantas tinka norintiems pradėti žygį nuo kurortinės infrastruktūros, tačiau verta įsivertinti laiką ir oro sąlygas, nes kalnuose jos keičiasi greitai.

    Ką svarbu žinoti prieš einant į vidų

    Malinovskos ola yra apie 230 metrų ilgio, jos gylis siekia 22,7 metro, o įėjimo zona yra sutvirtinta metalinėmis kopėčiomis ir laikikliais. Nors tokia apsauga palengvina patekimą, pati ola kai kur išlieka ankšta, su posūkiais, „kaminais“ ir siaurėjančiais praėjimais.

    Viduje paprastai laikosi apie 6 laipsnių temperatūra, o drėgmė didelė, ypač ankstyvą pavasarį. Danga gali būti slidi dėl žvyro, akmenų nuolaužų, molio ar purvo, todėl įprasti miesto batai čia dažnai nuvilia.

    Apšvietimo oloje nėra, tad būtinas patikimas žibintuvėlis, o dar geriau du šviesos šaltiniai. Taip pat rekomenduojama šalmas ir neperšlampami, šiltesni drabužiai, nes net trumpas pasivaikščiojimas šaltame, drėgname ore gali greitai atvėsinti.

    Vieta paprastai netinka žmonėms, turintiems klaustrofobiją ar ryškią aukščio baimę, nes dalis atkarpų reikalauja lipimo ir judėjimo ankštesniais ruožais. Kartu tai nėra ekstremali speleologinė ekspedicija, todėl, atsakingai pasiruošus, olą neretai aplanko ir šeimos su vaikais.

    Oloje galima sutikti šikšnosparnių, todėl svarbu elgtis ramiai ir jų netrikdyti. Taip pat verta atkreipti dėmesį į sezoniškumą: Malinovskos ola paprastai neprieinama lankymui nuo spalio iki balandžio, kai saugomas žiemojančių šikšnosparnių ramybės periodas.

    Kodėl verta užkopti iki Malinovskos uolos

    Net jei ola nėra pagrindinis tikslas, Malinovskos uola laikoma vienu geriausių apžvalgos taškų šiame Beskidų regione. Esant geram matomumui, nuo čia atsiveria vaizdai į aplinkinius kalnynus, o tolumoje gali matytis ir aukštesnės kalnų grandinės.

    Praktinis patarimas planuojantiems dienos žygį paprastas: įvertinkite, kad kalnuose sutemsta greičiau nei mieste, o olos viduje visada tamsu. Jei abejojate dėl pasirengimo, geriau rinktis vien apžvalgos maršrutą, o olą palikti kitam kartui.

  • Karlova Studánka Čekijoje: kurorto perlas Jeseníkuose, garsėjantis itin švariu Europos oru

    Karlova Studánka Čekijoje: kurorto perlas Jeseníkuose, garsėjantis itin švariu Europos oru

    Jeseníkų kalnuose Čekijoje, maždaug 800 metrų aukštyje ir netoli Lenkijos sienos, įsikūrusi Karlova Studánka jau daugiau kaip du šimtmečius garsėja kaip kurortinis miestelis. Čia daugiausia dėmesio skiriama kvėpavimo takų sveikatinimui, tačiau siūlomos ir procedūros, skirtos kraujotakai bei reumatiniams negalavimams.

    Karlova Studánka išsiskiria ne tik mineralinio vandens procedūromis ir vietinėmis gamtinėmis priemonėmis, bet ir ypač švariu kalnų oru. Būtent dėl šio derinio kurortas dažnai minimas tarp vietų, kuriose mikroklimatas laikomas itin palankiu tiems, kurie ieško ramesnio, mažai taršaus poilsio.

    Kurorto istorija ir architektūra

    Miestelio tapatybę formuoja XIX amžiaus kurortinė architektūra, ypač vadinamojo empyro stiliaus pastatai, promenados ir mediniai paviljonai. Tarp labiausiai atpažįstamų objektų minimi istoriniai kurorto pastatai, įskaitant Libušin dům ir Pitný pavilon.

    Apylinkės turi ir pramoninį paveldą: šiame regione anksčiau buvo kasamos geležies rūdos, todėl vietos istorijoje kurortinis gyvenimas persipina su kalnakasybos praeitimi. Dabar ši kryptis dažniau atsiskleidžia per pažintinius pasivaikščiojimus ir vietos pasakojimus, papildančius sveikatinimo patirtį.

    Ką pamatyti aplink Karlova Studánka?

    Viena žinomiausių apylinkių gamtos vietų yra Karlova Studánka krioklys, dažnai pristatomas kaip vienas gražiausių regione. Jį patogu pasiekti pėsčiomis, derinant su lengvesniais kalnų takais, kuriuos renkasi šeimos ar savaitgalio keliautojai.

    Norintiems išskirtinių augalų, netoliese veikia kalnų botanikos sodas „Alpinium“, kuriame auginamos retos rūšys. Tai populiarus sustojimas tiems, kurie nori ne tik žygiuoti, bet ir geriau pažinti vietos kalnų ekosistemą.

    Žygiai iki Pradědo ir kiti maršrutai

    Karlova Studánka yra vienas patogių atspirties taškų žygiams į aukščiausią Moravijos viršūnę Praděd, siekiančią 1 492 metrų aukštį. Vienas populiariausių maršrutų veda per Bílá Opava slėnį, o kelionė pėsčiomis dažnai trunka kelias valandas, priklausomai nuo tempo ir sustojimų.

    Trumpesnės alternatyvos taip pat egzistuoja: dalis keliautojų renkasi maršrutus nuo Parkovište Ovčárna, iš kur iki viršūnės galima nueiti greičiau. Be Pradědo, apylinkėse populiarūs žygiai į Příčný vrch, Zámecká hora bei pasivaikščiojimai link Rolanduv kámen uolų, kur įrengtos apžvalgos vietos.

    Šis regionas dažnai patrauklus dėl aiškios „kurortas plius kalnai“ formulės: ryte galima skirti laiką ramiam poilsiui ir procedūroms, o dieną planuoti žygį ar pažintinį maršrutą. Dėl to Karlova Studánka išlieka viena ryškiausių vietų tiems, kurie ieško sveikatinimo ir aktyvaus turizmo balanso.

  • Žygis Samaningi kilometrai Ukmergės rajone: 22 kilometrų kelias partizanų atminimui

    Gegužės 16 dieną Balninkų–Šimaičių apylinkėse vyko žygis Samaningi kilometrai, skirtas Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Organizatorių teigimu, į 22 kilometrų maršrutą susirinko gausus būrys žygeivių, istorijai neabejingų žmonių ir laisvės kovų atminimą puoselėjančių bendruomenių narių.

    Žygio dalyvius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Jis pabrėžė, kad tokie renginiai padeda ne tik išbandyti fizinę ištvermę, bet ir gyvai prisiliesti prie vietovių, kuriose buvo kovojama už Lietuvos laisvę.

    Kelias per istorines vietas

    Žygio metu dalyviai stojo reikšmingose maršruto vietose ir klausėsi pasakojimų apie krašto istoriją bei partizaninį pasipriešinimą. Toks formatas, kai ėjimas derinamas su edukacija, pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis populiaresnis, nes leidžia istoriją patirti ne tik per datas, bet ir per konkrečias vietas.

    Didžiosios Kovos apygarda buvo viena partizaninio judėjimo struktūrų, veikusių okupacijos metais, o B rinktinės kovų atmintis Ukmergės krašte išlikusi per liudijimus, vietovardžius ir bendruomenių iniciatyvas. Renginio organizatoriai akcentuoja, kad žygiai padeda šią atmintį perduoti jaunesnėms kartoms.

    Dienos pabaiga su bendryste

    Žygio diena užbaigta bendryste ir vaišėmis, dalyviams skambėjo partizaninės bei patriotinės dainos. Pasak renginio sumanytojų, būtent bendras ėjimas ir pokalbiai kelyje sukuria ryšį, dėl kurio žmonės į panašius žygius grįžta kasmet.

    Organizatoriai tikisi, kad Samaningi kilometrai ir toliau telks žygeivius bei vietos bendruomenes, o partizanų atminimo takai išliks gyva, lankoma istorijos dalis. Žygis Ukmergės rajone tapo dar vienu priminimu, kad atmintis stiprėja tada, kai ją palaikome veiksmais.

  • Utenoje įvyko žygis Už vaikystę: šeimos leidosi į lobio paiešką, žaidimus ir bendrystę gamtoje

    Utenoje įvyko žygis Už vaikystę: šeimos leidosi į lobio paiešką, žaidimus ir bendrystę gamtoje

    Žygis subūrė šeimas Utenoje

    Gegužės 16 dieną Utenoje surengtas žygis Už vaikystę sukvietė šeimas, vaikus ir bendruomenės narius prasmingam laikui gamtoje. Prie iniciatyvos prisidėjo Gelbėkit vaikus Utenos struktūrinio padalinio komanda ir vietos gyventojai.

    Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai skatina ne tik fizinį aktyvumą, bet ir tarpusavio ryšį. Bendruomeniškumas ir saugi, įtrauki aplinka vaikams čia tapo pagrindine žinutės ašimi.

    Staigmenos, lobio paieška ir vaišės

    Žygio dalyvių laukė staigmenos, linksma lobio paieška, žaidimai ir vaišės, kurios tapo proga sustoti, pabendrauti ir pasidalyti įspūdžiais. Veiklos buvo orientuotos į tai, kad įsitrauktų skirtingo amžiaus vaikai ir jų artimieji.

    Renginio formatas atspindi vis dažniau Lietuvoje matomą tendenciją, kai bendruomeniniai žygiai derinami su edukaciniais ir žaidybiniais elementais. Taip aktyvus laisvalaikis tampa patrauklesnis šeimoms, o vaikams lengviau išlaikyti motyvaciją judėti.

    Kvietimas prisidėti savanoryste

    Po renginio organizatoriai dėkojo dalyviams už aktyvumą ir šiltą bendravimą, pabrėždami, kad judėjimas ir buvimas gamtoje teigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę savijautą. Pasak jų, tokie susitikimai padeda kurti tvirtesnę, vaikams palankią bendruomenę.

    Taip pat kviečiama įsitraukti į savanorišką veiklą prisidedant prie iniciatyvų vaikams ir šeimoms. Savanoriai gali siūlyti idėjas, padėti organizuoti veiklas ir prisidėti prie renginių, skirtų vaikų užimtumui bei bendruomenės stiprinimui.

    Dėl savanorystės galima kreiptis telefonu į Daivą +370 615 59 171 arba Rūtą +370 655 03 385.

  • Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Gegužės 16 dieną Balninkuose surengtas nacionalinės iniciatyvos Samaningi kilometrai žygis, skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Renginys kvietė bendruomenę ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir per patirtį prisiliesti prie Lietuvos laisvės kovų istorijos.

    Žygio dalyviai rinkosi prie buvusios Balninkų mokyklos, kur vyko registracija ir buvo giedamas Lietuvos himnas. Susirinkusius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika bei renginio organizatoriai.

    Dalyviai leidosi į 22 kilometrų maršrutą, pasirinkdami žygį kaip būdą pagerbti partizanų atminimą ir sustiprinti pilietiškumo jausmą. Tokie renginiai dažnai suburia skirtingo amžiaus žmones ir tampa proga vietos istoriją pažinti ne per formalius minėjimus, o per bendrą veiklą.

    Iniciatyvą Samaningi kilometrai organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Ji siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos įprasminimu, akcentuojant ryšį tarp istorinės atminties, visuomenės įsitraukimo ir šiandienos valstybės gynybos kultūros.

    Organizatorių teigimu, žygiai įvairiuose Lietuvos regionuose skatina domėtis konkrečių vietovių laisvės kovų epizodais ir partizanų struktūrų istorija. Balninkų žygis tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip atminimo iniciatyvos gali jungti fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir istorinį sąmoningumą.

  • Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja: žygis vyks ir Kėdainių rajone

    Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja: žygis vyks ir Kėdainių rajone

    Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja jau rytoj, o vienas iš žygių 2026 metais gegužės 16 dieną vyks ir Kėdainių rajone. Organizatoriai kviečia prisijungti vietos bendruomenes, įstaigas, organizacijas bei visus norinčius žygiuoti prasmingai.

    Iniciatyva skirta ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumui bei bendrystei stiprinti. Pasak organizatorių, tai proga ne vien įveikti atstumą, bet ir sąmoningai įprasminti kiekvieną žingsnį.

    Pagrindinis „Samaningi kilometrai“ tikslas – pagerbti partizanus ir priminti jų kasdienybę, kurioje judėjimas buvo būtinas išgyvenimui. Partizanams kelias per miškus reiškė ryšio palaikymą, riziką, atsakomybę ir nuolatinį budrumą.

    Žygiuojant simboliniais jų takais dalyviai kviečiami susimąstyti apie laisvės kainą ir pasirinkimus, kuriuos anuomet diktavo okupacijos realybė. Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir pilietinio sąmoningumo praktika, ypač kai į ją įsitraukia kolektyvai.

    Registruotis galima individualiai arba subūrus grupę, pavyzdžiui, kolegas, draugus ar bendruomenės narius. Organizatoriai ragina planuoti dalyvavimą iš anksto, kad žygio dieną būtų galima sklandžiai pasiruošti maršrutui ir bendram startui.

    Dalyvavimas iniciatyvoje paprastai tampa ir proga vietos bendruomenėms susitelkti, o jaunesniems dalyviams geriau pažinti istorijos kontekstą per patirtį. Kėdainių rajono gyventojai ir organizacijos kviečiami prisidėti prie šios idėjos bei savo pavyzdžiu paskatinti kitus.