CP v2

Tag: Žygiai

  • Dolina Bolechowicka prie Krokuvos: 1,5 km takas, įspūdinga kalkakmenio „vartų“ uola ir laipiojimo rojus

    Dolina Bolechowicka prie Krokuvos: 1,5 km takas, įspūdinga kalkakmenio „vartų“ uola ir laipiojimo rojus

    Kur yra Dolina Bolechowicka?

    Dolina Bolechowicka yra Pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Zabiežuvo (Zabierzów) valsčiuje, netoli Bolechowice kaimo ir Krokuvos. Tai viena trumpiausių vadinamųjų Krokuvos slėnių (lenk. Dolinki Krakowskie) atkarpų, siekianti apie 1,5 kilometro, todėl tinka ir trumpai išvykai.

    Slėnis priklauso Krokuvos–Čenstakavos juros (Jura Krakowsko-Częstochowska) regionui, garsėjančiam kalkakmenio uolomis, urvais ir pėsčiųjų maršrutais. Dėl patogaus privažiavimo ir aiškių takų tai viena lengviausiai pasiekiamų vietų, kur gamta derinama su aktyviu laisvalaikiu.

    Kodėl visi kalba apie uolinę „vartų“ arką?

    Didžiausia slėnio pažiba – įspūdinga kalkakmenio uolų „vartų“ formacija, kuri vizualiai primena akmeninį įėjimą į tarpeklį. Ją sudaro du masyvūs uolų stulpai, dažniausiai įvardijami kaip maždaug 30 metrų aukščio Filar Pokutników ir Filar Abazego.

    Ši uolinė arka tapo regiono simboliu ir traukia ne tik fotografus ar lengvų žygių mėgėjus, bet ir patyrusius laipiotojus. Būtent stačios kalkakmenio sienos lėmė, kad slėnis laikomas viena ryškiausių sportinio laipiojimo vietų Juros regione.

    Laipiojimo trasos ir maršrutas žygeiviams

    Dolina Bolechowicka ypač mėgstama laipiotojų: čia įrengta daug sportinio laipiojimo maršrutų, o dalis jų priskiriami aukštesnio sudėtingumo kategorijoms pagal vietines vertinimo skales. Dėl techninių sienų ir skirtingo reljefo slėnis neretai pasirenkamas kaip treniruočių vieta prieš kopimus į aukštesnius kalnynus.

    Tačiau šis maršrutas nėra vien tik ekstremalių sportų gerbėjams. Kai kuriose vietose galima rasti siaurą takelį, leidžiantį pasiekti apžvalgines vietas be specialios įrangos, o pats slėnis dėl trumpo ilgio tinka šeimoms ir pradedantiesiems žygeiviams.

    Per slėnį eina geltonasis Juros slėnių takas, jungiantis apylinkes su kitomis regiono lankytinomis vietomis. Juo galima planuoti ilgesnį žygį link Wierzchowska Górna urvo (Jaskinia Wierzchowska Górna) ar net Oicovo nacionalinio parko (Ojcowski Park Narodowy) prieigų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto.

    Upelis ir krioklys, kuris atsiskleidžia po lietaus

    Slėniu teka Bolechówka upelis, o viena fotogeniškiausių detalių – dviejų pakopų krioklys, sudarantis dvi kaskadas. Juros regione tai laikoma gana retu vaizdu, todėl krioklys dažnai tampa pagrindiniu kelionės tikslu.

    Vandens kiekis čia stipriai priklauso nuo oro sąlygų: įspūdingiausiai krioklys atrodo po gausių kritulių, kai upelis smarkiai patvinsta. Sausesniais laikotarpiais kaskados gali būti gerokai kuklesnės, todėl planuojant išvyką verta įvertinti sezoniškumą.

    Dalis teritorijos yra saugoma, siekiant išsaugoti vertingas buveines ir kalkakmenio reljefą, o vietovė priskiriama ir „Natura 2000“ tinklui. Dėl to lankytojams svarbu laikytis pažymėtų takų, gerbti gamtą ir įvertinti, kad kai kurios vietos jautresnės erozijai.

  • Žygis už vaikus Utenoje: „Gelbėkit vaikus“ kviečia bendruomenę į 4 km maršrutą su užduotimis

    Gegužę, minint Vaiko dieną ir Tarptautinę šeimos dieną, „Gelbėkit vaikus“ Utenos padalinys kviečia bendruomenę susitikti bendram žygiui už vaikus. Organizatoriai ragina prisijungti šeimas, padalinio narius, draugus ir visus, kurie nori prasmingai praleisti laiką kartu.

    Žygis vyks gegužės 16 dieną nuo 13.00 iki 15.00 valandos. Dalyviai kviečiami rinktis Utenio stadione, Užpalių g. 100, Utenoje, o iš ten bus leidžiamasi į maršrutą vaizdingais miško takais.

    Organizatorių teigimu, žygio programa suplanuota taip, kad būtų įdomu ir vaikams, ir suaugusiesiems. Numatyta ieškoti paslaptingo lobio, dalyvauti estafetėse bei atlikti aktyvias užduotis, o sustojimų metu bus galima atsikvėpti ir pabendrauti.

    Iš viso planuojama įveikti apie 4 kilometrų lengvą, nuotaikingą maršrutą, tinkamą įvairaus amžiaus dalyviams. Žygio metu dalyviai bus vaišinami kvapnia pavasariška arbata, skatinant mėgautis gamta ir bendryste.

    Į žygį rekomenduojama atsinešti patogią avalynę, gertuvę su vandeniu ir pasirūpinti apranga pagal oro sąlygas. Kilus klausimų, organizatoriai kviečia kreiptis į Daivą telefonu +370 615 59171 arba Rūtą telefonu +370 655 03385.

    Tokio pobūdžio bendruomenės žygiai vis dažniau tampa proga ne tik aktyviai pajudėti, bet ir stiprinti ryšius tarp šeimų, kaimynų bei organizacijų. „Gelbėkit vaikus“ iniciatyva Utenoje skirta priminti, kad vaikų gerovė prasideda nuo dėmesio, saugios aplinkos ir bendrų patirčių.

  • Izerskų kalnų Jizerka – aukščiausiai įsikūrusi gyvenvietė Čekijoje, kur istorija vis dar šalia

    Izerskų kalnų Jizerka – aukščiausiai įsikūrusi gyvenvietė Čekijoje, kur istorija vis dar šalia

    Aukštai kalnuose – mažas kaimas su didele praeitimi

    Vakarų Sudetuose, Izerskų kalnuose, dešiniajame Izera upės krante įsikūrusi Jizerka laikoma aukščiausiai esančia gyvenviete Čekijoje. Iki jos vos apie 30 kilometrų nuo Šklarska Porębos, todėl vieta dažnai pasirenkama trumpoms išvykoms pasienio regione.

    Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvenvietę siekia XVI amžių, kai čia sezonui apsistodavo piemenys ir medkirčiai. Ilgą laiką tai buvo atoki, nuo gamtos ritmo priklausoma kalnų gyvenvietė, kurioje nuolatinis gyvenimas plėtojosi lėtai.

    Stiklo dirbtuvės, ieškotojai ir „safyrų upelis“

    Ryškesnis Jizerkos augimas prasidėjo XIX amžiuje, kai į šį kraštą atvyko brangakmenių ieškotojai, vadinami valonais. Kartu su jais sustiprėjo ir amatai, o vietovė pamažu tapo ne tik ganyklų, bet ir pramonės tašku kalnuose.

    1828 metais Franz Anton Riedel čia pastatė stiklo dirbtuves, kuriose buvo gaminamas pūstas stiklas. Vanduo iš netoliese tekančio Šafirowy upelio buvo svarbus technologiniams procesams, o pats upelis vietos pasakojimuose siejamas ir su safyrais.

    1866 metais Jizerka gavo dar vieną stiklo gamybos objektą, o stiklo pramonė aktyviai veikė iki 1911 metų. Tuo laikotarpiu kaime buvo apie 400 gyventojų ir 42 trobos, todėl šiandienos ramybė smarkiai kontrastuoja su anuometiniu šurmuliu.

    Ką pamatyti šiandien ir kodėl čia norisi grįžti

    Iki šiol Jizerkoje galima rasti istorinių stiklo pramonės pėdsakų: minimų senųjų pastatų kompleksus ir su dirbtuvėmis susijusią infrastruktūrą. Po 1945 metų gyvenvietė perėjo tuometinių Čekoslovakijos valstybinių miškų žinion, o joje apsigyveno miškininkystės darbuotojai.

    1995 metais Jizerka pripažinta kaimo kultūros paveldo objektu, o dabar čia dominuoja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Vienas svarbiausių traukos taškų – Izerskų kalnų muziejus, kuriame pristatoma tiek regiono gamta, tiek stiklo gamybos istorija.

    Aktyvesni keliautojai dažnai renkasi žygį į Bukovec – maždaug 1 005 metrų aukščio viršūnę, siejamą su senoviniu vulkaniniu reljefu. Pats kalnas yra saugomoje teritorijoje, o iš Jizerkos iki jo paprastai keliaujama apie valandą, priklausomai nuo maršruto ir oro.

    Gyvenvietę taip pat supa saugomos gamtinės teritorijos, o takų mazgas leidžia pasirinkti skirtingo ilgio maršrutus. Dėl to Jizerka tinka ir ramiam pasivaikščiojimui, ir visos dienos žygiui, kai norisi mažiau žmonių ir daugiau kalnų tylos.

    Vietiniai kelionių gidai rekomenduoja pavasarį, kai pievose pražysta narcizai ir kiti ankstyvieji augalai, o medinė architektūra atrodo ypač fotogeniškai. Tokiu metu Jizerka tampa vieta, kur gamtos sezonai padeda aiškiau pajusti ir pačios gyvenvietės istorijos sluoksnius.

  • Telšiuose Europos diena paminėta 22 km žygiu: beveik 200 žmonių kartu įveikė 404 kilometrus

    Telšiuose gegužės 6 dieną surengta bendruomenės iniciatyva, skirta paminėti Europos dieną ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 22-uosius metus. Telšių Žemaitės gimnazijos MEPA komanda pakvietė miestiečius simboliškai nueiti 22 kilometrus.

    Prie žygio prisijungė beveik 200 dalyvių iš skirtingų Telšių įstaigų ir organizacijų: mokyklų bendruomenės, Trečiojo amžiaus universitetas, viešoji biblioteka, senelių globos namų atstovai, jaunimo organizacijos ir miesto gyventojai. Organizatoriai akcentavo, kad idėja buvo paprasta – per judėjimą ir bendrystę priminti, ką kasdienybėje reiškia Europos projektas.

    Simbolinis tikslas buvo ne tik pasiektas, bet ir gerokai viršytas: bendrai dalyviai įveikė 404 kilometrus. Skaičius susidėjo iš visų žygeivių nueitų atstumų, todėl bendras rezultatas virto savotišku miesto solidarumo matu.

    Žygio finišas įvyko Telšių Turgaus aikštėje. Čia dalyviai buvo pavaišinti arbata, turėjo progą pabendrauti ir pasidžiaugti pasiektu rezultatu, o iniciatyva tapo priminimu, kad Europos diena gali būti minima ne tik oficialiais renginiais, bet ir įtraukiančiomis bendruomeninėmis veiklomis.

    Tokie vietos masto renginiai pastaraisiais metais vis dažniau siejami su pilietiškumo ugdymu ir sveikatingumo skatinimu: žygiai, simboliniai atstumai ir bendruomenės iššūkiai tampa patraukliu formatu įtraukti skirtingo amžiaus žmones. Telšiuose pasirinktas 22 kilometrų motyvas šiemet tapo aiškia nuoroda į Lietuvos kelią Europos Sąjungoje.

  • Samaningi kilometrai 2026: kur ir kada vyks žygiai Lietuvoje ir užsienyje, kaip registruotis

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga 2026 metais trečią kartą rengia pilietinę iniciatyvą Samaningi kilometrai, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Organizatoriai kviečia žygiu pagerbti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą ir stiprinti pilietiškumą.

    Šių metų Samaningi kilometrai vyks 2026 metų gegužės 16 dieną. Iniciatyva suplanuota ne tik Lietuvoje, bet ir lietuvių bendruomenėse užsienyje, todėl prie žygių gali prisijungti ir už šalies ribų gyvenantys žmonės.

    Skelbiama, kad numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai užsienyje, lietuvių bendruomenėse. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir prasmingai prisidėti prie istorinės atminties puoselėjimo bei visuomenės telkimo.

    Registracija į žygius vyksta internetu, oficialioje iniciatyvos svetainėje. Užsiregistravus dalyviai paprastai gauna aktualią informaciją apie konkretaus žygio starto vietą, laiką, maršrutą, rekomenduojamą pasirengimą ir saugumo taisykles.

    Samaningi kilometrai pastaraisiais metais tampa vienu iš matomiausių KAM ir Lietuvos šaulių sąjungos pilietinio įsitraukimo projektų, orientuotu į visuomenės atsparumo ir bendruomeniškumo stiprinimą. Tokios iniciatyvos Lietuvoje vis dažniau siejamos ir su platesnėmis visuotinės gynybos nuostatomis, kur svarbus vaidmuo tenka piliečių pasirengimui, tarpusavio pasitikėjimui ir atsakomybei.

  • „Lonely Planet“ į geriausių pasaulyje žygių sąrašą įtraukė La Gomeros GR132 ratą: kuo jis išsiskiria

    „Lonely Planet“ į geriausių pasaulyje žygių sąrašą įtraukė La Gomeros GR132 ratą: kuo jis išsiskiria

    Kelionių leidėjas „Lonely Planet“ naujame gide „Where to Go When: Hiking“ atrinko daugiau nei 90 maršrutų pasaulyje, o sąrašo viršuje atsidūrė GR132 žiedinis takas La Gomeroje, Kanarų salose. Leidinyje maršrutai susieti su tinkamiausiais metų mėnesiais, kad žygeiviai galėtų planuoti keliones pagal orus ir sezoniškumą.

    Šis gidas pasirodo tuo metu, kai Europoje sparčiai auga pėsčiųjų turizmo paklausa: keliautojai vis dažniau ieško lėtesnių, gamtą ir vietos bendruomenes įtraukiančių patirčių. Jungtinių Tautų turizmo agentūra yra pabrėžusi, kad tinkamai valdoma pėsčiųjų turistika gali duoti tvarią naudą vietos verslams ir gyventojams, nes keliautojams reikia apgyvendinimo, maitinimo ir paslaugų pakeliui.

    Kodėl išskirtas GR132?

    GR132 Circular – tai maršrutas, apjuosiantis La Gomeros salą ir leidžiantis per kelias dienas pamatyti skirtingus kraštovaizdžius: stačias uolas, terasomis suformuotus šlaitus, mažus kaimelius ir pakrantės atkarpas. „Lonely Planet“ La Gomerą apibūdina kaip vietą, kur vulkaninė kilmė ir erozija sukūrė ryškias uolienų formas, o slėniai ir pakrantės suteikia daug kontrastų viename žygyje.

    Maršrutas prasideda San Sebastiane de La Gomeroje, salos sostinėje, iš kurios patogu planuoti logistiką ir apsirūpinti reikalingais dalykais. Aprašymuose išskiriamos ir saugomos teritorijos, tarp jų Benchijigua integralus gamtos rezervatas, kuriame saugomos endeminės ir nykstančios rūšys.

    Ką svarbu žinoti planuojant

    Gide GR132 įvardijamas kaip sudėtingas pasirinkimas, o bendra trukmė apibūdinama kaip daug valandų pėsčiomis per kelias dienas, todėl reikalingas pasirengimas ir realistiškas tempo planavimas. Kai kuriomis atkarpomis maršrutas atsiveria į šiaurinę ir šiaurės rytinę salos dalį, o giedromis dienomis galima įžiūrėti Tenerifę ir Teidės ugnikalnį.

    Leidinys taip pat akcentuoja atsakingo keliavimo principus: nesišiukšlinti, neardyti augmenijos ir nerenkanti akmenų, kad būtų mažinamas poveikis jautrioms ekosistemoms. Kai kuriose salos iniciatyvose numatytos ir pagalbos priemonės lankytojams, pavyzdžiui, kontaktai pranešti apie sužeistus gyvūnus.

    Žygių bumo priežastys Europoje

    Ekspertai pėsčiųjų turizmo populiarumą sieja su keliais veiksniais: noru keliauti lėčiau, išvengti masinio turizmo taškų ir patirti vietoves autentiškiau. Tokios kelionės dažnai laikomos draugiškesnėmis aplinkai, tačiau praktikoje tvarumas priklauso nuo takų priežiūros, srautų valdymo ir pačių keliautojų elgesio.

    „Lonely Planet“ projektas parengtas bendradarbiaujant su „Ramble Worldwide“, kuris siūlo ir organizuotus žygius su gidais. Tokios partnerystės atspindi tendenciją, kad dalis keliautojų nori ne tik maršruto aprašymo, bet ir aiškesnės logistikos, saugumo rekomendacijų bei vietos ekspertų pagalbos.

    Be GR132, gide minimi ir kiti žinomi maršrutai Europoje bei už jos ribų, siūlant konkretų laiką, kada juos geriausia įveikti. Tai ypač aktualu planuojant žygius regionuose, kur orai, karštis, krituliai ar takų būklė sezoniškai smarkiai keičiasi.

  • Gegužę Utenoje – šeimos mėnuo: nemokamos šventės, žygiai ir užsiėmimai vaikams visame rajone

    Šeimos mėnuo Utenoje

    Gegužė Utenoje skelbiama šeimos mėnesiu: visą laikotarpį rajone numatyta renginių, skirtų vaikams, tėvams ir bendruomenėms. Programoje – sporto veiklos, šokio ir muzikos renginiai, edukacijos, paskaitos bei atvirų durų iniciatyvos.

    Dalis veiklų vyks ugdymo įstaigose ir bendruomenių erdvėse, todėl organizatoriai kviečia atkreipti dėmesį į tikslias vietas ir laiką. Kai kuriuose užsiėmimuose gali būti ribojamas dalyvių skaičius, tad verta iš anksto pasidomėti registracija.

    Sportas, šokis ir bendruomenės renginiai

    Gegužės 4 dieną numatytos sportinės estafetės Ten, kur užaugo pirmi įvarčiai, kuriose dalyvaus Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis“ ir „Utenio“ futbolo akademijos ugdytiniai. Renginys vyks Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“ Sėlių gatvėje, pradžia 10.00 val.

    Gegužės 7 dieną vyks rajoninė šokių šventė STEP 2026 Vyturių progimnazijos aktų salėje, pradžia 13.00 val. Gegužės 8 dieną planuojamos vaikų futbolo varžybos Futbolas draugystės ritmu „Saulės“ gimnazijos stadione, pradžia 10.00 val.

    Gegužės 21 dieną numatyta neformaliojo vaikų švietimo būrelių ir studijų pavasarinė šventė Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro kieme, pradžia 17.00 val. Organizatoriai akcentuoja, kad tai proga pamatyti vaikų veiklas ir susipažinti su užimtumo galimybėmis rajone.

    Tarptautinė šeimos diena ir veiklos tėvams

    Gegužės 13 dieną vyks renginys Kalbėkime ir susikalbėkime šeimoje Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centre, pradžia 14.00 val. Tą pačią dieną Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre numatytas piešimas lauke ant šaligatvio plytelių Spalvota vaikystė, pradžia 15.30 val.

    Gegužės 14 dieną Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje vyks respublikinis ikimokyklinio ugdymo įstaigų festivalis Giesmių giesmelė 2026, skirtas Šeimų dienai ir Panevėžio vyskupijos 100-mečiui, pradžia 16.00 val. Vakare Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre numatyta paskaita-diskusija tėvams apie vaikų savikontrolę ir impulsų valdymą, pradžia 17.30 val.

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, suplanuota daugiau veiklų įvairiose Utenos miesto ir rajono vietose. Tarp jų – žygis aplink Dauniškio ežerą už saugią vaikystę, vaikų dienos renginiai, šokio sąspietis bei bendruomeninės šventės.

    Tą pačią dieną numatyta edukacija šeimoms Pasigaminkime nykštuką V. Valiušio keramikos muziejaus ir meno centro padalinyje Leliūnuose, pradžia 16.00 val. Taip pat skelbiama, kad Utenos kraštotyros muziejaus ir jo padalinių lankymas bus nemokamas.

    Gegužės 15 dieną Utenos rajono savivaldybės administracijoje vyks atvirų durų iniciatyva Pagalba, projektai vaikams ir jaunimui. Konsultacijos numatytos nuo 13.00 val. iki 15.45 val., informaciją teiks tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunimo reikalų koordinatoriai.

    Gegužės 22 dieną viešoji įstaiga Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras kviečia į Burnos higienos dieną, kurios metu tėvai su vaikais galės pasitikrinti dantis ir pasitarti dėl burnos higienos įpročių. Lankytojai laukiami nuo 9.00 val. iki 14.00 val.

    Gegužės 23 dieną Vyžuonose planuojamas dviračių žygis Mink į Vyžuonas 2026. Gegužės 25 dieną vyks Šeimadienis Utenos vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ kieme, pradžia 16.00 val., o gegužės 29 dieną Utenos vaikų lopšelis-darželis „Želmenėlis“ kviečia į bendruomenės šventę Pasitikime vasarą, pradžia 16.00 val.

    Organizatoriai primena, kad dalis renginių gali turėti registraciją, o kai kurios veiklos gali keistis dėl oro sąlygų. Rekomenduojama prieš atvykstant pasitikslinti aktualią informaciją renginių organizatorių ir įstaigų kanaluose.

  • Pakruojo rajono renginių anonsas gegužės 4–10 dienomis: nuo žygių ir teatro iki parodų

    Pakruojo rajono renginių anonsas gegužės 4–10 dienomis: nuo žygių ir teatro iki parodų

    Savaitės renginiai Pakruojo rajone

    Pakruojo rajone gegužės 4–10 dienomis suplanuota įvairi kultūrinė programa: kūrybinės dirbtuvėlės, minėjimai, paskaitos, garsiniai skaitymai, edukacijos ir mėgėjų teatro pasirodymas. Dalis veiklų skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, Motinos dienai bei Šv. Florijono dienai.

    Gegužės 4–15 dienomis (bibliotekos darbo metu) Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Žvirblonių ir Plaučiškių padaliniuose vyksta mažosios kūrybinės savarankiško darbo dirbtuvėlės „Krapštalynas“. Organizatoriai kviečia užsukti patogiu metu ir kūrybiškai praleisti laiką.

    Gegužės 4 dieną Švietimo centro patalpose numatyti Trečiojo amžiaus universiteto užsiėmimai: 13.00 valandą vyks teatro studijos veiklos, o 14.00 valandą rengiama paskaita „Veikianti literatūra“. Tai proga bendruomenei įsitraukti į nuoseklias edukacines veiklas ir kūrybinius užsiėmimus.

    Minėjimai, edukacijos ir žygis

    Gegužės 5 dieną Šv. Florijono dienai skirti renginiai vyks 13.00 valandą Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje ir 15.00 valandą Pakruojo sinagogoje. Šv. Florijono diena tradiciškai siejama su ugniagesių bendruomene ir jos istorija, todėl renginiai paprastai tampa ir padėkos, ir pažinties su tarnybos tradicijomis akcentu.

    Gegužės 6 dieną 10.00 valandą Žvirblonių senjorų namuose skambės Gabrielės Petkevičaitės – Bitės kūrybos garsiniai skaitymai, skirti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Tą pačią dieną 16.00 valandą Linkuvos kultūros centro Ūdekų skyriuje prasideda gegužinės pamaldos, kurios vyks iki gegužės 30 dienos.

    Gegužės 7 dieną 11.00 valandą Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Balsių padalinyje vyks garsiniai skaitymai vaikams „Lietuva skaito“. 13.00 valandą Linkuvos kultūros centre numatytas projekto „Kur aukštas klevas“ Socialinių globos namų meninių kolektyvų, ansamblių ir solistų konkursas.

    Gegužės 7 dieną 15.00 valandą Pakruojo sinagogoje rengiama nemokama vieša edukacija „Akmenys pasakoja: Pakruojis dolomito kraštas“. Edukacija skirta geriau pažinti krašto geologinį paveldą ir tai, kaip vietinės uolienos bei ištekliai formavo regiono tapatybę.

    Gegužės 8 dieną 18.30 valandą Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriuje vyks meno mėgėjų koncertas Motinos dienai „Tarp žemės ir dangaus žiedų“. Tą patį vakarą 18.30 valandą rengiamas žygis, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti maršrutu Balsiai–Pamūšis–Rimšoniai–Balsiai, organizatorius – Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Balsių padalinys.

    Gegužės 9 dieną 18.30 valandą Linkuvos kultūros centre suplanuotas Linkuvos kultūros centro mėgėjų teatro pasirodymas. Organizatoriai kviečia žiūrovus palaikyti vietos kūrėjus ir į kultūros centrą užsukti kaip į bendruomenės susitikimų erdvę.

    Parodos ir ekspozicijos visame rajone

    Iki gegužės 31 dienos Gačionių padalinyje veikia vaikų piešinių paroda Žiedai mamai, o Linkuvos kultūros centre iki gegužės 31 dienos eksponuojama Simonos Trinkaitės tapybos darbų paroda Svajinga ir spalvinga. Šios parodos išryškina ir jauniausių kūrėjų iniciatyvas, ir profesionaliau dirbančių autorių darbų kryptis.

    Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos salėje (trečiame aukšte) iki gegužės 30 dienos vyksta Irenos Kairienės tapybos darbų paroda. Stačiūnų padalinyje iki gegužės 15 dienos pristatoma Algirdo Kontrimo fotodrobių paroda Vaikystės vandenų šalyje.

    Pašvitinio padalinyje gegužės 4–31 dienomis veikia dokumentų paroda Pašvitinio šnektos pėdsakai, skirta kraštiečio kalbininko Juozo Bilevičiaus 105-osioms gimimo metinėms. Rimkūnų padalinyje gegužės 4–20 dienomis eksponuojama Janinos Pašakinskienės siūtų lėlių paroda Lėlių pasaka, skirta profesionalaus lėlių teatro įkūrimo 90-mečiui paminėti.

    Žeimelyje iki birželio 30 dienos Žeimelio muziejuje Žiemgala veikia paroda 100 metų radijui, o bibliotekoje gegužės 2–21 dienomis pristatoma vaikų kūrybinių darbelių paroda Aš ir mano pasaulis spalvose. Nuo gegužės 2 dienos Žeimelio muziejuje (Didžioji karčiama) taip pat eksponuojama taikomosios dailės studijos iš Bauskos darbų paroda, o gegužės 5–birželio 8 dienomis ten pat veikia Ugnės Vaineikienės paroda Mamos nosinaitė.

    Plaučiškių padalinyje gegužės 4–20 dienomis rodoma piešinių paroda Tau mama – spalvose pražydę žiedai, o Žvirblonių padalinyje gegužės 5–30 dienomis eksponuojami dailininkės Agnės Čepulytės tapybos darbai. Organizatoriai primena, kad renginių ir parodų laikai gali kisti, todėl prieš vykstant verta pasitikslinti konkrečios įstaigos darbo laiką.

    Informacija parengta pagal kultūros įstaigų pateiktus duomenis.

  • Mažiausia Tatrų prieglauda Hala Kondratowa: kodėl šią vietą keliautojai prisimena ilgam

    Mažiausia Tatrų prieglauda Hala Kondratowa: kodėl šią vietą keliautojai prisimena ilgam

    Istorija po Giewonto šlaitu

    Hala Kondratowa prieglauda, įsikūrusi po pietine Giewonto siena Tatrų kalnuose, šiandien laikoma viena labiausiai atpažįstamų vietų Zakopanės apylinkėse. Nors pats pastatas iškilo palyginti vėlai, po Antrojo pasaulinio karo, slėnis dar XIX amžiuje traukė keliautojus, ieškojusius poilsio ir saugios nakvynės kalnuose.

    1946–1948 metais prieglaudą pastatė Lenkijos Tatrų draugija, o projektu rūpinosi architektas Bogdanas Laszczka. Iki tol turistai dažnai stodavo piemenų trobelėse, o vėliau, nuo 1910 metų, veikė ir slidininkų pastogė, siejama su Jerzy Uznański vardu.

    1933 metais Hala Kondratowa atsirado ir vadinamoji bacuvka, tačiau 1939–1945 metų laikotarpiu ji neišliko. Dabartinė prieglauda 1950 metais buvo praplėsta papildomu korpusu, taip prisitaikant prie augančio lankytojų srauto.

    Mažiausia prieglauda ir neeilinis įvykis

    Šios vietos išskirtinumas slypi ne tik vaizde į Kasprowy Wierch ir Kondratowa slėnį, bet ir mastelyje. Hala Kondratowa dažnai įvardijama kaip mažiausia prieglauda Lenkijos Tatrų dalyje, joje yra tik apie 20 nakvynės vietų, išdėstytų keliuose bendruose kambariuose.

    Prieglauda turi ir praktinių paslaugų, kurių tikisi žygeiviai: paprastą bufetą, užkandinę, taip pat slidžių laikymo vietą. Dėl dydžio čia dažnai susidaro situacija, kai nakvynę reikia planuoti iš anksto, ypač sezono metu, kai į Tatrus plūsta daugiau keliautojų.

    1953 metais į pastato sieną trenkėsi nuo Długio Giewonto keteros atitrūkęs didžiulis, maždaug 30 tonų akmuo. Po šio incidento imtasi sutvarkymo darbų aplinkoje ir pašalintos pavojingos uolų atplaišos, kad būtų sumažinta akmenų griūčių rizika ir geriau apsaugotas pastatas.

    Šeimos tradicija ir populiarus maršrutas

    Dar viena detalė, kurią dažnai pabrėžia keliautojai, yra tęstinumas: nuo 1947 metų prieglaudą prižiūri ta pati šeima, o valdymas perėjo kelioms kartoms. Nuo 2009 metų objektas pavadintas Władysławo Krygowskio vardu, pagerbiant Karpatus tyrinėjusį ir turizmą aktyviai puoselėjusį veikėją.

    Prieglauda stovi ant vieno populiariausių maršrutų, vedančių iš Kuźnice į Giewont, todėl čia užsuka tiek dienos žygiui išėję turistai, tiek į ilgesnį kalnų ratą besiruošiantys žygeiviai. Iš Hala Kondratowa taip pat patogu judėti link Kondracka Przełęcz, Kopa Kondracka ar perėjos Przełęcz pod Kopą.

    Greitasis priėjimas dažniausiai siejamas su mėlynuoju taku iš Kuźnice per Kalatówki, kuris yra apie 3,4 kilometro ilgio ir įprastai įveikiamas per maždaug 1 valandą 10 minučių. Tai platus, akmenuotas maršrutas, todėl patogumas gali priklausyti nuo oro, avalynės ir keliautojų patirties.

    Pakeliui keliautojai dažnai stabteli prie Zakopanės stiliaus architektūros objektų, įskaitant Albertynių seserų vienuolyno aplinką ir koplyčią, taip pat atsiskyrėlių vietą, siejamą su šv. Broliu Albertu. Toliau, Kalatówki polanoje, matomas PTTK kalnų viešbutis, pastatytas dar 1938 metais.

    Hala Kondratowa apylinkėse neretai pavyksta pastebėti laukinių gyvūnų, ypač ožiaragių, lapių ar elnių, o rudenį kartais užfiksuojami ir lokių pėdsakai. Dėl to keliautojams rekomenduojama laikytis Tatrų nacionalinio parko taisyklių, nepalikti maisto atliekų ir laikytis saugaus atstumo.

  • Vokietijos basakojų žygio takai traukia turistus: nuo Juodojo miško idėja keliasi ir į JAV

    Vokietijos basakojų žygio takai traukia turistus: nuo Juodojo miško idėja keliasi ir į JAV

    Vokietijoje populiarėjantys basakojų žygio takai kviečia lankytojus palikti batus ir eiti per purvą, akmenukus, spyglius ar vandenį, sąmoningai įtraukiant pojūčius. Juodojo miško regione tokios trasos tampa ne tik pramoga, bet ir platesnės sveikatingumo turizmo krypties dalimi.

    Šių takų esmė paprasta: vaikščiodamas basomis žmogus aiškiau pajunta reljefą, temperatūrą, skirtingas dangas, o pats pasivaikščiojimas virsta lėtesniu, labiau į kūno pojūčius orientuotu maršrutu. Kai kuriuose parkuose prie tako įrengiamos ir papildomos stotelės, skirtos kvapams, lytėjimui ar tylos praktikoms.

    Kas slypi už basakojų takų idėjos?

    Basakojų takų tradicija Europoje siejama su 19 amžiaus sveikatinimo idėjomis, ypač Sebastianu Kneippu, kuris skatino buvimą gamtoje, vandens procedūras ir vaikščiojimą basomis kaip būdą stiprinti savijautą. Dalis tokių maršrutų iki šiol vadinami Kneippo takais ir yra paplitę įvairiose Europos šalyse.

    Šiuolaikinėje sveikatingumo kultūroje basakojų ėjimas dažnai pristatomas kaip būdas lavinti pėdų raumenis ir propriocepciją, tai yra kūno padėties pojūtį. Podiatrai paprastai pabrėžia, kad nauda priklauso nuo žmogaus būklės, o pradėti verta palaipsniui, pasirenkant saugią dangą ir vengiant skubėjimo.

    Ne mažiau svarbi ir psichologinė pusė: pojūčių įvairovė, lėtesnis tempas bei gamtos aplinka daugeliui veikia kaip streso mažinimo priemonė. Dėl to tokie takai dažnai siejami su dėmesingo įsisąmoninimo praktikomis ir vadinamąja gamtos terapija.

    Juodojo miško pavyzdys ir Park mit allen Sinnen

    Juodajame miške įsikūręs Park mit allen Sinnen, lietuviškai galėtų būti verčiamas kaip parkas, skirtas visiems pojūčiams, siūlo maždaug 2 kilometrų ilgio basakojų trasą su skirtingomis dangomis. Parko pristatyme teigiama, kad toks ėjimas gali padėti lavinti laikyseną ir kartu veikti kaip pėdų masažas gryname ore.

    Šiame regione basakojų takai dera su platesniu sveikatingumo turizmo pasiūlos spektru: nuo pasivaikščiojimų kalnų oru iki terminių maudynių ir SPA procedūrų. Todėl basakojų maršrutai čia dažnai pateikiami kaip viena iš patirčių, papildančių įprastą žygių ar poilsio gamtoje programą.

    Idėja keliasi į JAV, bet su išlygomis

    Basakojų takų koncepcija persikelia ir už Europos ribų. Netoli Flagstafo Arizonos valstijoje sukurta panašaus ilgio trasa, įkvėpta kelionių po Europą, o projektas vystomas kaip bendruomeninė iniciatyva, orientuota į švietimą ir ryšį su gamta.

    Praktikoje daugelyje tokių vietų basos kojos nėra griežtas reikalavimas. Žmonėms, turintiems diabetą, neuropatiją ar kitų pėdų sveikatos problemų, dažnai leidžiama eiti avint, nes svarbiausia yra saugumas, o ne formalus taisyklių laikymasis.

    Entuziastai sako, kad pirmosios minutės take dažnai būna įsimintiniausios, nes kūnas netikėtai reaguoja į šaltį, drėgmę ar akmenukus. Vis dėlto specialistai primena, kad norint išvengti traumų reikia vertinti aplinką, stebėti, kur statoma pėda, ir rinktis vietas, kur takai prižiūrimi.

    Augant susidomėjimui, basakojų takai vis dažniau pristatomi kaip lengvai suprantama, įtraukiančia patirtimi grįstas turizmas, kuriam nereikia sudėtingos įrangos. Kartu tai tampa ir būdu priminti apie gamtos apsaugą, nes tokios erdvės dažnai kuriamos su edukacinėmis žinutėmis ir vietos bendruomenės įtraukimu.