Slovakijos premjeras Robertas Fico siekia nuvykti į Maskvą į gegužės 9 dieną rengiamą paradą, tačiau Baltijos šalys signalizuoja, kad tokiai kelionei oro erdvės nesuteiks. Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna viešai pareiškė, kad leidimas skristi į Rusiją būtų nesuderinamas su regiono saugumo principais.
Gegužės 9 dieną Maskvoje vykstantis minėjimas ir karinis paradas Vakarų valstybėse plačiai vertinami kaip Kremliaus propaganda, ypač Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą. Dėl to kai kurios Europos Sąjungos ir NATO šalys atsargiau vertina oficialių delegacijų vizitus į Rusiją ir su tuo susijusius logistikos sprendimus.
Tvirtas Estijos atsakymas
Estijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad nė viena valstybė neturėtų naudotis regiono oro erdve ryšiams su Rusija stiprinti tuo metu, kai Maskva, pasak jo, pažeidžia tarptautines normas ir kelia grėsmę Europos saugumui. Tokia pozicija reiškia, kad kelionė į Maskvą per Baltijos šalių oro erdvę oficialiam vizitui būtų blokuojama, net jei kitais atvejais galioja įprastos procedūros.
Estijos užsienio reikalų ministerija taip pat akcentavo, kad Europos Sąjungoje ir NATO egzistuoja suderintos taisyklės dėl leidimų oficialiems skrydžiams, tačiau Rusijos kryptis šiuo metu vertinama kaip išskirtinė. Ministerijos pozicija reiškia, kad skrydžiai į Rusiją gali būti vertinami ne tik kaip techninis maršruto klausimas, bet ir kaip politinis signalas.
„Nė viena šalis neturėtų naudotis mūsų oro erdve ryšiams su Rusija stiprinti, kai Maskva tęsia agresiją prieš Ukrainą ir veikia prieš visos Europos saugumą“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.
Vilnius ir Ryga laikosi tos pačios linijos
Pasak paties Slovakijos premjero, analogišką poziciją dėl skrydžių į Maskvą išreiškė ir Lietuva bei Latvija. Tai rodo koordinuotą Baltijos šalių požiūrį, kai oro erdvės suteikimas siejamas su platesniu politiniu ir saugumo kontekstu.
Toks sprendimas praktiškai reikštų, kad Slovakijos delegacija turėtų ieškoti ilgesnio ir sudėtingesnio maršruto, aplenkiant Baltijos valstybių oro erdvę. Kuo daugiau šalių riboja tranzitą, tuo labiau siaurėja įprasti oro koridoriai, o skrydžiai tampa brangesni ir ilgesni.
Jau matyta situacija
Panaši situacija fiksuota ir pernai, kai Baltijos šalys taip pat nesuteikė leidimų oficialiems skrydžiams į Maskvą. Tuomet R. Fico, palaikantis gana draugišką toną Kremliaus atžvilgiu, buvo priverstas rinktis ilgesnį kelią per kitų valstybių oro erdvę ir Juodosios jūros regioną.
Tuomet alternatyvų maršrutą turėjo rinktis ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius. Šis precedentas rodo, kad Baltijos šalių sprendimai nėra vienkartiniai ir gali kartotis tol, kol nesikeis Rusijos karo Ukrainoje aplinkybės ir bendras saugumo vertinimas.
Šaltiniai:
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/eu-solidarity-ukraine/eu-sanctions-against-russia/
– https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_192648.htm
– https://www.reuters.com/world/europe/
Leave a Reply