Europos Sąjungoje artėja vadinamasis ETS2 – atskira apyvartinių taršos leidimų sistema, kuri nuo 2028 metų apims kelių transportą ir pastatų šildymui naudojamą kurą. Skirtingai nei dabartinis ETS, labiausiai taikomas pramonei ir energetikai, ETS2 tiesiogiau palies namų ūkių bei smulkaus ir vidutinio verslo sąnaudas.
ETS2 esmė – į iškastinio kuro kainą įtraukti anglies dioksido taršos kaštą, kad rinkai būtų ekonomiškai naudingiau taupyti energiją ir pereiti prie mažiau taršių sprendimų. Sistema yra „Fit for 55“ paketo dalis, kuria siekiama nuosekliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir didinti atsinaujinančių išteklių bei energijos efektyvumo investicijas.
Kaip veiks ETS2?
Pagal patvirtintas taisykles ETS2 sistemoje taršos leidimai bus platinami aukcionuose, todėl rinkoje iš karto atsiras aiški emisijų kaina. Tai reiškia, kad degalų tiekėjams ir šildymo kuro tiekėjams taršos leidimų kaina taps papildoma sąnaudų eilute, kuri galiausiai gali būti perkelta vartotojams per degalų ir šildymo kainas.
Rinkos dalyviams svarbus ir kitas aspektas: kainų dinamika gali būti nevienoda. Finansų analitikai, vertinę galimą poveikį, pabrėžia dviejų etapų brangimo riziką: pradžioje kainas gali kelti rinkos lūkesčiai, atsargų kaupimas ir spekuliaciniai veiksniai, o vėliau papildomą spaudimą gali sukurti tai, kad emisijų mažinimas darosi vis sudėtingesnis ir brangesnis.
Socialinis klimato fondas ir parama
Kartu su ETS2 Europos Sąjunga numatė Socialinį klimato fondą, kuris turėtų amortizuoti poveikį pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir padėti finansuoti investicijas. Fondo lėšos orientuotos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, pastatų renovaciją, švaresnį šildymą ir judumą, kad ilgainiui vartotojų priklausomybė nuo iškastinio kuro mažėtų.
Praktikoje tai reiškia, kad kainų signalas bus derinamas su paramos priemonėmis, tačiau konkreti nauda gyventojams priklausys nuo to, kaip valstybės parengs socialinius klimato planus, kokio greičio bus renovacija ir kaip sparčiai plėsis alternatyvos, pavyzdžiui, šilumos siurbliai ar viešasis transportas.
Ką tai gali reikšti kainoms?
Daugiausia dėmesio viešojoje erdvėje sulaukia degalų brangimo scenarijai, nes kelių transportas tiesiogiai priklauso nuo naftos produktų, o taršos kaštas tokiu atveju atsiranda kiekviename litre. Šildymo srityje poveikis labiau priklausys nuo to, koks kuras naudojamas, koks pastato energinis efektyvumas ir ar yra galimybė greitai pakeisti technologiją.
Net ir tuomet, kai tiesioginis kainos pokytis vienam pirkiniui atrodo nedidelis, sisteminis efektas gali būti platesnis: brangesnis transportas didina logistikos sąnaudas, o tai gali atsispindėti prekių ir paslaugų kainose. Todėl dalis ekonomistų vertina, kad pirmasis ETS2 veikimo etapas gali turėti matomą, nors ir ribotą, įtaką vartotojų infliacijai.
Verslui rizika dažniau siejama su veiklomis, kuriose daug energijos ir šilumos sunaudojama procesams, o galimybės greitai modernizuoti įrangą yra ribotos. Dėl to spaudimą gali jausti dalis smulkaus ir vidutinio verslo, taip pat sektoriai, kurių savikainoje reikšmingą dalį sudaro šildymo ir transporto sąnaudos.
Galutinis ETS2 poveikis Lietuvoje priklausys nuo kelių veiksnių: taršos leidimų kainos aukcionuose, energijos išteklių rinkos situacijos, mokesčių politikos, paramos priemonių apimties ir gyventojų bei verslo gebėjimo mažinti energijos vartojimą. Kuo daugiau alternatyvų bus prieinama ir kuo greičiau vyks efektyvumo didinimas, tuo mažiau skausmingas bus kainų perėjimas.
„ETS2 tikslas yra ne nubausti vartotoją, o pakeisti ekonominius signalus taip, kad investuoti į mažesnę taršą būtų racionalu“, – sako su klimato politika dirbantys ekonomistai, pabrėždami, kad didžiausią ilgalaikę naudą duoda ne kompensacijos, o sąnaudų mažinimas per renovaciją ir technologijų keitimą.
Artėjant 2028 metams, gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, kaip bus suprojektuotos nacionalinės paramos priemonės ir kokiu tempu bus diegiami sprendimai, mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro. Būtent tai lems, ar ETS2 taps labiau trumpalaikiu kainų sukrėtimu, ar paskata greitesnei modernizacijai.
Šaltiniai:
– https://climate.ec.europa.eu/eu-action/climate-strategies-targets/delivering-european-green-deal/fit-55-package_en
– https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-emissions-trading-system-eu-ets/ets2_en
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/social-climate-fund_en
Leave a Reply