Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad važiavimas dviračiu Lenkijoje tapo masiškiausia fizinio aktyvumo forma: dviratį naudoja apie 19 mln. 18–65 metų gyventojų. Toks mastas reiškia ne tik augantį susidomėjimą sveikesniu gyvenimo būdu, bet ir didėjantį spaudimą miestams bei kelių infrastruktūrai prisitaikyti.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad pavasario ir vasaros sezonu 56 proc. dviratininkų pedalus mina bent kelis kartus per savaitę, o 21 proc. tai daro beveik kasdien. Dalis įpročių persikelia ir už sezono ribų: 20 proc. apklaustųjų teigia reguliariai važinėjantys ir rudenį bei žiemą.
Daugumai dviratis vis dar pirmiausia yra laisvalaikio priemonė. 82 proc. respondentų jį sieja su poilsiu, 77 proc. su sveikata, o 74 proc. su fizinės formos gerinimu, tačiau ryškėja ir praktinis posūkis.
Tyrimas rodo, kad 31 proc. dviratininkų dviratį naudoja ir kaip susisiekimo priemonę, o didžiausiuose miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 500 000 žmonių, šis rodiklis pasiekia 40 proc. Kas dešimtas apklaustasis dviratį įvardija kaip vien tik transportą, o dažniausi maršrutai yra trumpi: 76 proc. dažniausiai važiuoja iki 10 kilometrų.
Temą papildo ir platesnis kontekstas: daliai gyventojų dviratis tampa alternatyva dėl ribotų galimybių pasinaudoti viešuoju transportu. Seime pristatytų naujausių tyrimų duomenimis, 10 mln. Lenkijos gyventojų patiria susisiekimo atskirtį, todėl kasdieniams reikalams tenka ieškoti kitų mobilumo sprendimų.
Saugumą riboja keliai ir elgesys
Augantis dviratininkų skaičius išryškina infrastruktūros spragas ir eismo saugumo problemas. Didžiausiais iššūkiais respondentai dažniausiai įvardija prastą kelių būklę, siaurus ar nesaugius kelkraščius bei per mažą dviračių takų tinklą.
Apklausos duomenimis, 80 proc. dviratininkų nurodo blogą kelių būklę, 75 proc. mini kelkraščių trūkumą, o 73 proc. pasigenda pakankamo dviračių takų skaičiaus. Daugiau nei 60 proc. taip pat akcentuoja nepakankamą maršrutų apšvietimą, šiukšles trasose ar remonto stotelių stoką.
Ne mažiau svarbus ir kitų eismo dalyvių elgesys: 77 proc. dviratininkų teigia susiduriantys su neatidžiais pėsčiaisiais, 75 proc. įvardija pavojingą vairuotojų elgesį, o 72 proc. kaip problemą mini paspirtukų vairuotojus. Beveik pusė apklaustųjų nurodo patiriantys agresiją kelyje, o tai signalizuoja ne tik infrastruktūros, bet ir eismo kultūros bei kontrolės poreikį.
Ekspertiniu požiūriu tokie skaičiai dažniausiai reiškia dvi kryptis: miestams reikia vientisesnių, fiziškai atskirtų dviračių trasų ir saugių sankryžų sprendimų, o regionuose aktualiausios tampa saugios kelkraščio zonos bei ryšiai su viešojo transporto mazgais. Kuo didesnė dalis gyventojų dviratį ima traktuoti kaip kasdienį transportą, tuo mažiau pakanka vien pavienių takų atkarpų ar sezoninių iniciatyvų.
Ataskaitos duomenys rodo, kad Lenkijoje dviratis jau seniai peržengė sporto ar savaitgalio pramogos ribas. Kartu su augančia kasdienio naudojimo dalimi didėja ir poreikis nuosekliai spręsti saugumo, infrastruktūros ir eismo dalyvių tarpusavio pagarbos klausimus.
Šaltiniai:
– https://zielona.interia.pl/eko-technologie/news-sprawdzili-ilu-polakow-jezdzi-na-rowerze-dane-moga-zaskakiwac,nId,21401331
– https://www.europarl.europa.eu/news/pl/press-room/20180126IPR94152/transport-rowerowy-w-ue-fakty-i-liczby-infografika
Leave a Reply