Kita misija į Marsą gali turėti ir nenumatytų pakeleivių. Naujas tyrimas rodo, kad NASA švaros kambariuose, nepaisant dezinfekcijos, aptikto grybo sporos gali būti pakankamai atsparios, kad ištvertų kosmoso sąlygas ir teoriškai pasiektų Marsą.
Mokslininkai nagrinėjo rūšį Aspergillus calidoustus, išskirtą iš patalpų, kuriose ruošiama įranga kosminėms misijoms. Eksperimentai parodė, kad šio grybo sporos gali atlaikyti intensyvią ultravioletinę spinduliuotę, labai žemą slėgį, Marso sąlygas primenančias dulkes ir reikšmingą jonizuojančios spinduliuotės dozę.
Kas rasta po dezinfekcijos?
Tyrimo autoriai ėmė mėginius iš NASA švaros kambarių, susijusių su Marsas 2020 programa. Net ir po taikomų nukenksminimo procedūrų buvo aptiktos 27 grybų atmainos, o vėliau jų sporos buvo išaugintos ir nuosekliai testuotos laboratorijoje.
Bandymuose buvo taikyta itin stipri ultravioletinė spinduliuotė, slėgis, artimas Marso atmosferos lygiui, ir šaltis iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Taip pat naudota spinduliuotė, prilyginama kosminių kelionių metu patiriamam fonui, kad būtų įvertinta rizika ilgesnių skrydžių kontekste.
Didžioji dalis atmainų pasirodė esą atsparios bent daliai bandymų, tačiau išsiskyrė būtent Aspergillus calidoustus. Jo sporos išgyveno ultravioletinę spinduliuotę, ilgalaikį jonizuojančios spinduliuotės poveikį ir Marso atmosferą primenančias sąlygas.
Kada grybas nebeišgyvena?
Tyrėjai nustatė, kad patikimiausiai šį grybą sunaikino ilgalaikis dviejų veiksnių derinys: didesnė spinduliuotė ir ekstremalus šaltis, panašus į Marse galimas žemų temperatūrų bei radiacijos sąlygas. Tai leidžia tiksliau suprasti, kokios kombinacijos realiai riboja mikroorganizmų išgyvenimą tarpplanetinėse kelionėse.
„Tai nereiškia, kad Marso užteršimas yra tikėtinas, tačiau padeda tiksliau įvertinti galimas mikroorganizmų išgyvenimo rizikas“, – sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mikrobiologas Kasthuri Venkateswaran.
„Mikroorganizmai gali pasižymėti išskirtiniu atsparumu aplinkos stresui“, – pridūrė jis.
Kodėl tai svarbu planetų apsaugai?
Tarptautinėje kosmoso teisėje įtvirtintas principas, kad tiriant kitus dangaus kūnus būtina vengti kenksmingo jų užteršimo. Praktikoje tai reiškia griežtas planetų apsaugos procedūras, nes net keli mikroorganizmai, patekę į tinkamą nišą, gali iškreipti būsimų misijų ieškomus biologinius signalus.
NASA taikomos švaros ir sterilizavimo taisyklės siekia sumažinti „prie kablio“ prikimbančių sporų skaičių, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad visiškai eliminuoti taršos rizikos beveik neįmanoma. Dabartinėse gairėse, skirtose Marso misijoms, numatoma labai maža leistina sporų koncentracija ant erdvėlaivių paviršių.
Tyrėjai pabrėžia, kad planetų apsaugos tyrimuose daugiau dėmesio tradiciškai skiriama bakterijoms, ypač sporoms, kurios gali išbūti nepalankiomis sąlygomis. Šis darbas išryškina spragą, nes kai kurie grybai gali būti ne mažiau atsparūs, o jų biologinės savybės skiriasi ir gali reikalauti kitokių kontrolės metodų.
Dar vienas aspektas susijęs su žmonių sveikata: Aspergillus genties grybai siejami su kvėpavimo takų ligomis, įskaitant aspergiliozę. Ilgalaikėse misijose, kur uždarose sistemose svarbi oro kokybė ir mikrobiologinė kontrolė, tokių organizmų valdymas tampa ne tik planetų apsaugos, bet ir astronautų saugos klausimu.
„Šie tyrimai padeda tikslinti NASA planetų apsaugos strategijas ir mikrobinės rizikos vertinimo metodus dabartinėms ir būsimoms kosmoso misijoms“, – sakė K. Venkateswaran.
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale Applied and Environmental Microbiology.
Šaltiniai:
– https://asm.org/press-releases/2026/april/how-resilient-fungus-might-survive-mars-and-space
– https://doi.org/10.1128/aem.02065-25
– https://ntrs.nasa.gov/citations/20230006013
– https://www.unoosa.org/oosa/en/ourwork/spacelaw/treaties/outerspacetreaty.html
– https://sma.nasa.gov/sma-disciplines/planetary-protection
Leave a Reply