Tyrimas: apie 14 tūkst. žingsnių per dieną siejasi su geresne dėmesio ir sprendimų kontrole

Written by

in

Kasdienis ėjimas pėsčiomis gali būti susijęs su geresniu tam tikrų pažintinių funkcijų veikimu – ypač dėmesio išlaikymu ir sprendimų priėmimu, kai reikia atsispirti impulsyviam pasirinkimui.

Tokią išvadą pateikia JAV Baylor College of Medicine mokslininkai, kurių analizė 2026 metų spalio 11 dieną paskelbta žurnale „Scientific Reports“.

Tyrėjai rėmėsi 3 093 suaugusiųjų duomenimis iš JAV programos „All of Us“, kurią vykdo Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH). Dalyvių amžius siekė nuo 18 iki 93 metų, o vidurkis buvo apie 58 metus.

Analizei naudoti realūs kasdienio aktyvumo įrašai iš „Fitbit“ apyrankių bei kraujospūdžio matavimai 2009–2023 metų laikotarpiu, o vėliau dalyviai atliko keturis testus, vertinusius dėmesį, atsparumą išblaškymui, sprendimus dėl atlygio ir emocijų atpažinimą.

Trijų aktyvumo grupių palyginimas

Pagal žingsnių skaičių dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: mažiausiai aktyvūs vidutiniškai nueidavo 5 108 žingsnius per dieną, vidutiniškai aktyvūs – 8 875, o aktyviausi – 14 161.

Paaiškėjo, kad dvi aktyvesnės grupės geriau pasirodė testuose, susijusiuose su koncentracija, gebėjimu ignoruoti blaškančią informaciją ir sprendimų dėl atlygio priėmimu, palyginti su mažiausiai vaikščiojusiais dalyviais.

Kai mokslininkai įvertino tokius veiksnius kaip amžius, išsilavinimas ir pajamos, dėmesio išlaikymo testo rezultatas vidutinio aktyvumo grupėje buvo didesnis maždaug 1,76 punkto, o aktyviausioje – 2,17 punkto. Vis dėlto pabrėžiama, kad skirtumai nebuvo dideli.

Kur ryšio nepastebėta ir ką galėtų reikšti kraujospūdis

Įdomu tai, kad panašus ryšys nepasikartojo visose srityse: emocijų atpažinimo iš veidų užduotyje aiškios sąsajos su didesniu žingsnių skaičiumi nebuvo nustatyta.

Mokslininkai taip pat vertino, ar ryšį tarp aktyvumo ir dalies pažintinių rezultatų galėtų paaiškinti kraujospūdis. Didesnis sistolinis (viršutinis) kraujospūdis siejosi su kiek prastesniu pasirodymu užduotyje, kurioje reikėjo rinktis tarp greito ir atidėto atlygio.

Tačiau sistolinio kraujospūdžio rodikliai paaiškino tik apie 5 proc. ryšio tarp žingsnių skaičiaus ir savikontrolės rezultatų, o diastolinis (apatinis) kraujospūdis reikšmingai su testų rezultatais nesusijęs.

Kodėl tai nereiškia „stebuklingos“ 14 tūkst. normos

Autoriai primena, kad tyrimas buvo stebimasis, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio – negalima tvirtinti, jog daugiau žingsnių tiesiogiai pagerina koncentraciją ar sprendimų kontrolę.

Be to, dalyvių pažintinės funkcijos buvo įvertintos tik vieną kartą, tad lieka atviras klausimas, ar daugiau vaikščiojo todėl, kad jų pažintinės funkcijos geresnės, ar atvirkščiai.

Tyrėjai taip pat pabrėžia: rezultatai nereiškia, kad būtent 14 tūkst. žingsnių yra optimali dienos norma. Geresnių rezultatų pasiekė ir tie, kurie vidutiniškai nueidavo kiek mažiau nei 9 tūkst. žingsnių.

Praktine prasme tai dar vienas argumentas kasdien įtraukti daugiau judėjimo – net ir paprastais būdais: pasivaikščiojant per darbo pertrauką, renkantis laiptus vietoje lifto ar trumpiems atstumams rečiau naudojant automobilį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai, pavyzdžiui, greitesniam ėjimui, ir didinti krūvį palaipsniui, jei iki šiol judėta mažai.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *