Sovietmečiu pasztetas buvo vienas dažniausių pusryčių pasirinkimų: pigus, sotus ir lengvai užtepamas ant duonos. Tuomet retas svarstė apie maistinę vertę, o šiandien šis produktas vertinamas kur kas kritiškiau, ypač dėl riebalų, druskos ir priedų.
Klasikinis užtepamas pasztetas skiriasi nuo kepamo pašteto tuo, kad dažniausiai yra termiškai apdorojamas plikant arba verdant. Jo masę sudaro mėsos ir riebalų mišinys, subproduktai, dažnai kepenys, taip pat kiaulienos odelės, kurios dėl kolageno suteikia būdingą tepamą konsistenciją.
Kodėl tai tapo kasdienybe?
Deficito ekonomikoje pasztetas buvo praktiškas sprendimas, leidęs panaudoti mažiau paklausias skerdenos dalis, kurių nebuvo įmanoma parduoti kaip kumpio ar nugarinės. Dėl to jis tapo vienu pigiausių baltymų šaltinių, o ilgesnis galiojimas padėjo jį laikyti namuose ar vežtis į keliones.
Jis dažnai būdavo valgomas ant storai pjaustytos duonos riekės, pagardinant garstyčiomis ar raugintu agurku, kad rūgštis subalansuotų riebų skonį. Dėl minkštos tekstūros pasztetas tiko ir kaip greitas užkandis, kai nereikėdavo nei peilio, nei sudėtingo paruošimo.
Ką sako mityba šiandien?
Maistinės vertės požiūriu pasztetas gali turėti ir pliusų, ir minusų, o viską dažnai lemia sudėtis. Jei gaminyje yra daugiau kepenų, jis gali būti reikšmingas kai kurių vitaminų, ypač A ir B12, šaltinis, tačiau svarbu vertinti ir bendrą racioną.
Kita pusė yra aukštas riebalų ir druskos kiekis, o kai kuriuose šiuolaikiniuose gaminiuose pasitaiko mechaniškai atskirtos mėsos, fosfatų ir skonio stipriklių. Tokie priedai gali pabloginti bendrą produkto maistinį profilį, ypač jei pasztetas valgomas dažnai ir dideliais kiekiais.
Renkantis verta žiūrėti į trumpesnį ingredientų sąrašą ir aiškiai nurodytas žaliavas, o ne vien į kainą ar nostalgiją. Taip pat svarbu nepamiršti, kad užtepami mėsos gaminiai turėtų likti labiau retkarčiais valgomu produktu, o ne kasdieniu pusryčių pagrindu.
„Kuo trumpesnė ir aiškesnė sudėtis, tuo lengviau suprasti, ką iš tiesų valgome“, – sako mitybos specialistai.
Šaltiniai:
– https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2012/1169/oj
– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/healthy-diet
– https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/food-additives
Leave a Reply