Gibraltare gyvenančios berberinės makakos vis dažniau taikosi į turistų užkandžius – nuo ledų iki bulvių traškučių ar šokoladinių batonėlių. Tačiau tokia kaloringa, cukraus ir druskos gausi mityba primatams nėra įprasta, todėl mokslininkai fiksuoja ir netikėtą „atsakomąjį“ elgesį: dalis gyvūnų pradėjo ryti žemę.
Tokias įžvalgas pateikia Kembridžo universiteto tyrėjų darbas, publikuotas mokslo žurnale Scientific Reports. Stebėjimai rodo, kad žemės rijimas dažniau pasitaiko tose makakų grupėse, kurios intensyviausiai kontaktuoja su turistais, o elgesio pikas sutampa su turizmo sezonu.
Biologinės antropologijos tyrėjai aiškina, kad žemė gali veikti kaip savotiškas apsauginis sluoksnis virškinamajame trakte. Manoma, kad taip sumažinamas dirginimas, kurį sukelia didelis cukraus ir riebalų kiekis bei mažas skaidulų kiekis, o simptomai gali svyruoti nuo pykinimo iki viduriavimo.
„Tikėtina, kad žemė virškinamajame trakte veikia kaip barjeras ir padeda sušvelninti labai kaloringos, mažai skaidulų turinčios mitybos poveikį“, – sakė tyrimui vadovavęs biologinės antropologijos mokslininkas Sylvainas Lemoine.
Tyrėjai taip pat kelia prielaidą, kad žemėje esantys mineralai ir mikroorganizmai gali bent iš dalies kompensuoti tai, ko trūksta perdirbtame maiste. Kitaip tariant, žemė gali būti ne tik „raminamasis“ virškinimui, bet ir papildomas mikroelementų šaltinis, nors šiai hipotezei dar reikia daugiau duomenų.
Svarbus aspektas – su pieno produktais susiję virškinimo sutrikimai. Kaip pabrėžia mokslininkai, suaugę primatai paprastai nebeskaido laktozės taip efektyviai kaip jaunikliai, todėl ledai ar kiti pieno produktai jiems gali sukelti ypač ryškių problemų.
Stebėjimų metu nustatyta, kad skirtingos makakų grupės rinkosi nevienodą žemę, o tai leidžia manyti, jog įprotis gali plisti socialiai. Kitaip tariant, elgesys gali būti perimamas stebint kitus grupės narius, ypač ten, kur turistų maisto prieiga didžiausia.
Bendroje maždaug 230 Gibraltaro makakų populiacijoje, suskirstytoje į aštuonias stabilias grupes, mokslininkai fiksavo vidutiniškai apie 12 žemės rijimo atvejų per savaitę. Per 98 dienas, apėmusias laikotarpį nuo 2022 metų vasaros iki 2024 metų pavasario, užregistruoti 46 atvejai, susiję su 44 skirtingais gyvūnais, o keli epizodai įvyko netrukus po to, kai makakos suėdė turistų atneštų ledų, sausainių ar duonos.
Tyrimas primena ir platesnį kontekstą: laukinių gyvūnų maitinimas žmonių maistu dažnai pakeičia jų elgesį, didina konfliktų su žmonėmis riziką ir gali turėti ilgalaikių sveikatos pasekmių. Mokslininkų teigimu, polinkį rinktis kaloringą maistą gali „įjungti“ evoliuciškai susiformavęs potraukis energijai, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad toks maistas primatams tinka.
Ekspertai pabrėžia, kad nors žemės rijimas gali atrodyti kaip išradinga prisitaikymo strategija, tai nėra „sprendimas“, neutralizuojantis žalingą perdirbtos mitybos poveikį. Greičiau tai signalas, kad gyvūnų mityba smarkiai nukrypo nuo natūralaus raciono, kurį paprastai sudaro augalai, sėklos ir kartais vabzdžiai.
Šaltiniai:
– https://www.nature.com/articles/s41598-024-xxxxxx-x
– https://www.independent.co.uk/news/science/monkeys-gibraltar-junk-food-cambridge-university-b2962535.html
Leave a Reply