JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Izraelio ir Libano derybos turėtų prasidėti ketvirtadienį. Detalių jis nepateikė, tačiau teigė siekiantis sumažinti įtampą tarp šalių ir sukurti bent minimalų saugumo atokvėpį pasienyje.
Šis pareiškimas nuskambėjo po trilateralio JAV, Izraelio ir Libano pareigūnų susitikimo, kuris įvardijamas kaip pirmas reikšmingas aukšto lygio kontaktas tarp Izraelio ir Libano nuo 1993 metų. Susitikime sutarta judėti link tiesioginių derybų pradžios ir tęsti diskusijas dėl formatų bei darbotvarkės.
JAV pusė akcentavo, kad kalbos turėtų peržengti ankstesnių susitarimų ribas ir būti orientuotos į platesnį, ilgalaikį sprendimą. Taip pat pabrėžta, jog bet kokie susitarimai dėl karo veiksmų nutraukimo turi būti pasiekti tarp dviejų valstybių, tarpininkaujant JAV, o ne per atskirus, neoficialius kanalus.
Derybų fonas – nutrūkęs paliaubų režimas
Įtampos kontekstas siejamas su ankstesnėmis paliaubomis, kurios buvo sudarytos 2024 metais po ilgai trukusio konflikto tarp Izraelio ir „Hezbollah“. Konflikto eskalacija regione plačiai sieta su 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ surengta ataka prieš Izraelį.
Vėliau paliaubų režimas pradėjo byrėti, o abipusiai smūgiai ir raketų apšaudymai vėl iškėlė platesnės eskalacijos grėsmę. Pastaraisiais mėnesiais Izraelis rengė smūgius prieš „Hezbollah“ infrastruktūrą, o operacijų geografija plėtėsi ir už pietų Libano ribų.
Libano sveikatos institucijų pateikiami duomenys rodo didelį civilių nuostolių mastą: iki balandžio 15 dienos skelbta apie 2 164 žuvusius ir 7 061 sužeistą žmogų. Šie skaičiai tapo vienu iš veiksnių, didinančių tarptautinį spaudimą ieškoti bent laikino sprendimo.
Kas labiausiai skiria Izraelį ir Libaną?
Viešai įvardijami pagrindiniai nesutarimai išlieka esminiai. Izraelis deklaruoja siekį, kad Libane būtų nuginkluotos visos nevalstybinės ginkluotos grupuotės ir išardyta teroristinė infrastruktūra, įskaitant „Hezbollah“ pajėgumus.
Tuo metu Beirutas akcentuoja 2024 metų susitarimų įgyvendinimą ir reikalavimą, kad Izraelis pasitrauktų iš Libano teritorijų, kurios laikomos ginčytinomis ar okupuotomis. Šios dvi pozicijos sunkiai suderinamos, todėl net ir prasidėjus deryboms greitas proveržis nėra garantuotas.
Diplomatiniai bandymai taip pat persipina su platesniais regioniniais procesais, įskaitant įtampą tarp Vašingtono ir Teherano. Irano pareigūnai anksčiau signalizavo, kad platesnės derybos dėl karo veiksmų stabdymo regione sunkiai įsivaizduojamos, jei Izraelio smūgiai Libane nesiliaus.
Kodėl šios derybos svarbios dabar?
Izraelis ir Libanas neturi įprastų diplomatinių santykių, o jų tarpusavio konfliktų istorija ir „Hezbollah“ vaidmuo Libane daugelį metų buvo vienas pavojingiausių nestabilumo taškų Artimuosiuose Rytuose. Dėl to bet koks tiesioginių derybų formatas, net jei jis apsiribotų saugumo mechanizmais, gali sumažinti netyčinės eskalacijos riziką.
Vis dėlto esminis klausimas išlieka, ar pavyks susitarti ne tik dėl laikino smurto mažinimo, bet ir dėl ilgalaikių įsipareigojimų, kurie būtų politiškai įgyvendinami abiejose pusėse. Derybų sėkmę lems dalyvių sudėtis, tarpininkavimo modelis ir tai, ar bus rastas kelias derinti saugumo reikalavimus su teritoriniais bei suvereniteto klausimais.
„Stengiuosi sukurti šiek tiek atokvėpio tarp Izraelio ir Libano“, – sakė Donaldas Trumpas.
„Praėjo labai daug laiko, maždaug 34 metai, kai šalių lyderiai kalbėjosi“, – teigė jis.
Šaltiniai:
– https://lb.usembassy.gov/meeting-between-the-governments-of-the-united-states-lebanon-and-israel/
– https://www.peaceagreements.org/media/documents/IL_LB_241126_Announcement_of_a_Cessation_of_Hostilities_and_Related_Commitments.pdf
– https://www.cnbc.com/2024/06/27/an-israel-hezbollah-war-would-be-devastating-to-both-sides.html
Leave a Reply