Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (TSUE) atmetė „Lufthansa“ apeliaciją byloje dėl per pandemiją suteiktos valstybės pagalbos. Tai reiškia, kad lieka galioti ankstesnis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Europos Komisijos pritarimas Vokietijos suteiktai pagalbai oro vežėjui.
Ginčas kilo dėl maždaug 6 mlrd. eurų paramos paketo, kurį Vokietija „Lufthansa“ suteikė 2020 metais, siekdama stabilizuoti įmonę COVID-19 krizės įkarštyje. Paketas apėmė ir valstybės dalyvavimą kapitale, ir kitas finansavimo priemones, kurios iš esmės atstojo rekapitalizaciją.
Kas užkliuvo teismui?
TSUE sprendime akcentuota, kad Europos Komisija, vertindama priemonę, padarė klaidų, susijusių su akcijų kainos nustatymo metodika. Teismas pabrėžė, jog tokiose bylose skaičiavimų pagrįstumas ir pasirinkti vertinimo kriterijai yra esminiai, nes nuo jų priklauso, ar valstybės įsikišimas neperžengia leistinų ribų.
Tuo pačiu TSUE nurodė, kad žemesnės instancijos teismas dalį Komisijai mestų priekaištų suformulavo per griežtai, ypač vertindamas „Lufthansa“ rinkos galią ir galimybes krizės metu finansuotis rinkoje. Kitaip tariant, Komisija neprarado diskrecijos, tačiau konkretus sprendimas dėl pagalbos vis tiek liko panaikintas dėl nustatytų trūkumų.
„Ryanair“ spaudžia dėl 200 mln. eurų
Sprendimą palankiai sutiko „Ryanair“, kuris ir inicijavo teisinį ginčą. Pigių skrydžių bendrovė teigia, kad tokia parama iškreipė konkurenciją, nes dalis rinkos dalyvių pandemiją buvo priversti išgyventi daugiausia savo lėšomis, o nacionaliniai vežėjai kai kuriose šalyse gavo reikšmingų valstybės injekcijų.
„Atėjo laikas Europos Komisijai ir Vokietijai nustoti vengti atsakomybės ir nedelsiant susigrąžinti 200 mln. eurų naudą, gautą iš neteisėtos valstybės pagalbos“, – teigė „Ryanair“.
„Lufthansa“ savo ruožtu paskelbė, kad sprendimą priima žiniai ir tikisi naujo Europos Komisijos vertinimo. Bendrovė nurodė ketinanti konstruktyviai dalyvauti procese ir palaikyti ryšį su atsakingomis institucijomis.
Ką tai reiškia rinkai?
Ši byla išryškina platesnę po pandemijos užsitęsusią įtampą dėl valstybės pagalbos aviacijai: vienoje pusėje – argumentas, kad strateginiai vežėjai buvo būtini susisiekimui ir ekonomikos stabilumui, kitoje – konkurencijos iškraipymo rizika bendrojoje ES rinkoje. Teismų praktika rodo, kad net krizės metu Komisijos sprendimai turi būti itin tiksliai pagrįsti, o skaičiavimai ir pasirinktos prielaidos – patikrinami.
Sprendimas priimtas ir „Lufthansa“ vidinių iššūkių fone: bendrovė pastaraisiais mėnesiais viešai kalbėjo apie kaštų spaudimą, darbo ginčus ir korekcijas trumpųjų skrydžių tinkle. Tokie veiksniai didina jautrumą bet kokioms papildomoms finansinėms rizikoms ar neapibrėžtumui dėl ankstesnių paramos priemonių.
Artimiausias praktinis klausimas – kaip Europos Komisija peržiūrės vertinimą ir kokių korekcijų gali prireikti, kad sprendimas atitiktų ES teisės reikalavimus. Nuo to priklausys, ar ir kokia apimtimi gali būti keliamas realus lėšų susigrąžinimo klausimas.
Šaltiniai:
https://curia.europa.eu/juris/recherche.jsf?language=lt
https://competition-policy.ec.europa.eu/state-aid_en
Leave a Reply