Lietuvoje pradedama planuojamo anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Terminalo operatorė KN Energies pranešė, kad Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė poveikio aplinkai vertinimo programą ir inicijavo viešą konsultacijų etapą.
Gyventojai ir suinteresuotos organizacijos kviečiami susipažinti su programos apimtimi, planuojamais tyrimais bei vertinimo kryptimis ir teikti pastabas iki 2026 metų balandžio 23 dienos. Poveikio aplinkai vertinimas šiame etape yra vienas svarbiausių filtro mechanizmų, nuo kurio priklausys tolesni sprendimai dėl projekto įgyvendinimo sąlygų.
Kam skirtas terminalas?
Numatoma, kad Klaipėdos terminale būtų priimamas pramonėje surinktas CO2, jis būtų suskystinamas ir perkraunamas į laivus. Toliau CO2 būtų gabenamas į nuolatinio saugojimo vietas, planuojamas po Šiaurės jūros dugnu, kur tokio tipo geologinis saugojimas vystomas jau kelis dešimtmečius.
Projektas siejamas su platesne anglies dioksido surinkimo ir saugojimo grandine, kuri laikoma vienu iš realistiškų kelių mažinti sunkiai dekarbonizuojamų sektorių, tokių kaip cemento pramonė, emisijas. Europoje būtent tokiai pramonei skiriama vis daugiau dėmesio, nes vien energijos vartojimo efektyvumas ar elektrifikacija ne visada leidžia panaikinti procesines emisijas.
Regioninis projektas ir ES prioritetai
Terminalą vysto KN Energies, o projektas įvardijamas kaip CCS Baltic Consortium dalis. Konsorciume dalyvauja cemento gamintojai Akmenės cementas ir SCHWENK Latvia, taip pat laivybos bendrovės „Mitsui O.S.K. Lines“ ir Larvik Shipping.
2024 metais Europos Komisija CCS Baltic Consortium įtraukė į bendro intereso projektų sąrašą, pabrėždama jo svarbą Europos Sąjungos klimato tikslams ir tarpvalstybiniam poveikiui. Taip pat nurodoma, kad iniciatyva iš dalies finansuojama per Europos Sąjungos Connecting Europe Facility programą, kuri paprastai remia strateginius energetikos ir transporto infrastruktūros projektus.
Kada terminalas galėtų pradėti veikti?
Skelbiama, kad terminalo statybas tikimasi užbaigti iki 2030 metų. Projekto vystytojai jį pristato kaip būsimą regioninį sprendimą Baltijos valstybėms, galintį sudaryti sąlygas pramonės įmonėms realiai planuoti emisijų mažinimą, kai vien vietiniais sprendimais pasiekti reikalavimų nebeužtenka.
„Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sukurianti sąlygas sparčiai mažinti pramonės išmetimus Lietuvoje ir platesniame regione“, – sakė KN Energies Naujųjų energijų vadovė Rūta Tumėnienė.
Ji taip pat akcentavo, kad projektas, vystytojų vertinimu, gali prisidėti prie regiono konkurencingumo, darbo vietų kūrimo ir investicijų pritraukimo, kartu padedant Lietuvai ir Latvijai siekti klimato neutralumo tikslų. Tuo pat metu galutinį projekto kelią lems poveikio aplinkai vertinimo išvados, institucijų sprendimai ir realus pramonės poreikis naudotis CO2 logistikos grandine.
Viešas poveikio aplinkai vertinimo etapas reiškia, kad artimiausiais mėnesiais bus nagrinėjama, kaip planuojama veikla galėtų paveikti aplinką, visuomenės sveikatą, triukšmo ir kvapų foną, transporto srautus bei jūrinę aplinką. Tokie vertinimai įprastai apima alternatyvų analizę ir poveikio mažinimo priemones, kurias vėliau gali tekti įtvirtinti projekto sąlygose.
Šaltiniai:
https://knenergies.lt/paskelbta-planuojamo-co2-perkrovos-terminalo-klaipedoje-pav-programa/
https://ceenergynews.com/climate/klaipeda-co2-terminal-moves-forward-with-environmental-impact-assessment/
https://ceenergynews.com/climate/contractor-appointed-for-klaipeda-co2-terminal/
Leave a Reply