Europos Parlamente platinamas europarlamentarų laiškas perspėja apie galimą rinkos koncentraciją, kurią gali sukelti ES ir „Mercosur“ prekybos susitarime numatyta kvotų skyrimo tvarka. Dokumente teigiama, kad sistema gali sudaryti prielaidas didiesiems Pietų Amerikos žemės ūkio koncernams užsitikrinti didžiausią dalį lengvatinių kvotų.
Laiškas, kaip skelbiama, adresuotas už žemės ūkį atsakingam eurokomisarui Christophe’ui Hansenui ir už klimatą atsakingam eurokomisarui Wopke’ui Hoekstrai. Jis pasirodė tuo metu, kai susitarimas turėtų būti pradėtas taikyti laikinai nuo gegužės 1 dienos, nors Europos ūkininkai ir dalis politikų įžvelgia nelygiavertės konkurencijos riziką.
„Rinkose, kurios jau dabar yra itin koncentruotos, ypač Brazilijoje, kyla didelė rizika, kad kvotų apimtis perims nedidelis skaičius stambių pramonės grupių, turinčių finansinių ir administracinių pajėgumų pasinaudoti kvotomis ir veikti per dukterines įmones Europoje“, – rašoma laiške.
Kas numatyta susitarime?
ES ir „Mercosur“ blokui priklausančių Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus susitarimas buvo derintas apie 25 metus ir pasirašytas 2026 metų sausį. Jo tikslas – mažinti tarifus abiejose Atlanto pusėse ir plėsti prekybą, kuriant daugiau kaip 700 mln. žmonių apimančią laisvosios prekybos erdvę.
Vienas jautriausių paketo elementų – tarifinių kvotų modelis, taikomas tokiems produktams kaip jautiena ir paukštiena. Numatyta, kad į ES kasmet galėtų patekti 99 000 tonų jautienos su 7,5 proc. tarifu ir 180 000 tonų paukštienos su 0 proc. tarifu, o šios nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui per penkerius ar šešerius metus.
Vis dėlto vien kvotos nepašalino politinių ginčų. 2026 metų sausio 21 dieną Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydamas įvertinti susitarimo teisėtumą.
Kodėl kritikuojamas kvotų skyrimas?
Laišką inicijavo Belgijos liberalų europarlamentaras Benoît Cassart, pats ūkininkaujantis. Pagrindinis argumentas – susitarimas numato, kad kvotų paskirstymą savo eksportuotojams administruotų pačios Lotynų Amerikos šalys, o tai, europarlamentarų teigimu, gali skatinti rinkos dominavimą ir mažinti konkurenciją.
Dokumente pabrėžiama, kad lengvatinės kvotos gali tapti strateginiu įėjimo tašku: dideli eksportuotojai pirmiausia įsitvirtina su mažesniais tarifais, susikuria ilgalaikius ryšius su pirkėjais Europoje, o vėliau gali didinti srautus ir už kvotų ribų, jau mokėdami pilnus muitus, bet išlaikydami tuos pačius kanalus.
Cassart biuras akcentavo Brazilijos pavyzdį, kur kvotos, anot jų, dažnai skiriamos pagal ankstesnių eksportų rezultatus ar finansinius ir techninius kriterijus. Tokia logika, kritikų teigimu, palankesnė jau įsitvirtinusiems rinkos žaidėjams nei mažesniems gamintojams.
Minimas „JBS“ ir siūlomi saugikliai
Laiške tarp galimų didžiausių naudos gavėjų minimas Brazilijos mėsos sektoriaus milžinas „JBS“. Europarlamentarai kelia klausimą, ar kvotų administravimas, paliktas eksportuojančioms šalims, nesukurs situacijos, kai keli koncernai praktiškai „užrakins“ prieigą prie Europos rinkos.
Dokumento autoriai ragina Europos Komisiją jautienos ir paukštienos kvotas išbraukti iš mechanizmo, pagal kurį jų paskirstymą tvarkytų „Mercosur“ šalys, ir užtikrinti, kad kontrolė liktų visiškai ES rankose. Jei tai nebūtų padaryta, siūloma įtraukti peržiūros nuostatą, kuri leistų iš naujo vertinti sistemą pagal rodiklius, tokius kaip apimčių koncentracija ar kvotomis pasinaudojusių operatorių skaičius.
Teigiama, kad laiškas europarlamentarų parašams bus platinamas iki balandžio 30 dienos. Tolimesnė politinė dinamika priklausys nuo to, ar Komisija sutiks įdiegti papildomus saugiklius, ir kaip susitarimą vertins ES Teisingumo Teismas, jei procesas bus tęsiamas.
Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/mercosur-meps-letter-warns-of-concentration-risk-due-to-quota-allocation-system
https://www.euronews.com/my-europe/2026/01/17/eu-seals-contentious-trade-deal-with-mercosur-countries
https://www.euronews.com/my-europe/2026/01/21/european-parliament-freezes-mercosur-deal-referring-it-to-eu-court-of-justice
Leave a Reply