JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pagrasino Jungtinei Karalystei muitais, jei ši neatsisakys skaitmeninių paslaugų mokesčio, taikomo didelėms technologijų bendrovėms. Pasak jo, Londonas esą taikosi į amerikiečių įmones, todėl JAV atsakytų „didesniais“ tarifais.
Skaitmeninių paslaugų mokestis Jungtinėje Karalystėje galioja nuo 2020 metų balandžio 1 dienos. Tai 2 proc. mokestis nuo pajamų, gautų iš socialinių tinklų platformų, interneto paieškos sistemų ir elektroninių prekyviečių veiklos, kai vertė kuriama per Jungtinės Karalystės vartotojus.
Mokestis taikomas ne visoms įmonėms, o tik didžiausiems rinkos dalyviams. Pagal Jungtinės Karalystės taisykles jis aktualus bendrovėms, kurių pasaulinės pajamos iš atitinkamų skaitmeninių veiklų viršija maždaug 576 000 000 eurų, o pajamos iš Jungtinės Karalystės vartotojų peržengia apie 28 800 000 eurų ribą.
Kas patenka į mokesčio taikymą?
Nors Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius viešai neskleidžia, kurios konkrečios bendrovės moka šį mokestį, jis siejamas su didžiaisiais JAV technologijų žaidėjais. Praktikoje dažniausiai minimos „Google“, „Meta“ ir „Amazon“, o pagal veiklos pobūdį į apimtį gali patekti ir „Apple“ „App Store“, jei jis laikomas elektronine prekyviete.
Jungtinės Karalystės iždas akcentuoja, kad mokestis taikomas verslo modeliams, o ne valstybėms, ir formaliai nepriklauso nuo to, kur yra įmonės būstinė. Vis dėlto dėl rinkos struktūros didelė dalis apmokestinamų paslaugų siejama būtent su JAV kapitalo technologijų grupėmis.
Kiek pinigų surenkama ir kodėl tai svarbu?
Pagal Jungtinės Karalystės mokesčių institucijų skelbiamus duomenis, 2025–2026 finansiniais metais skaitmeninių paslaugų mokestis sugeneravo apie 1 100 000 000 eurų pajamų į biudžetą. Tai buvo maždaug 17 proc. daugiau nei metais anksčiau, todėl mokestis tapo reikšmingu pajamų šaltiniu.
Tokie skaičiai didina politinę įtampą, nes JAV administracijos šį modelį dažnai vertina kaip priemonę perkelti dalį mokestinės naštos ant amerikietiškų technologijų bendrovių. Tuo pat metu Londonui tai argumentas, kad skaitmeninė ekonomika turi prisidėti prie viešųjų finansų ten, kur generuojama vartotojų vertė.
Kodėl Trumpas grasina tarifais?
Trumpas teigia, kad skaitmeninių paslaugų mokestis esą nukreiptas į „geriausias pasaulio“ amerikiečių įmones, todėl JAV turėtų atsakyti „abipusiškumo“ principu. Jo retorika atitinka ankstesnę poziciją, kai skaitmeniniai mokesčiai buvo laikomi diskriminaciniais ir galinčiais išprovokuoti prekybinius ginčus.
„Jei jie neatsisakys mokesčio, tikriausiai įvesime didelį tarifą Jungtinei Karalystei“, – sakė Donaldas Trumpas.
Tarifų grasinimai svarbūs ne tik dvišaliams santykiams, bet ir platesniam signalui Europai, kur dalis valstybių taiko panašius mokesčius. Verslui tai reiškia papildomą neapibrėžtumą: jeigu prasidėtų atsakomieji muitai, poveikį galėtų pajusti ne tik technologijų sektorius, bet ir kitos eksporto grandys.
Jungtinė Karalystė nuo pat pradžių šį mokestį pristatė kaip laikiną priemonę, kuri turėtų galioti iki tarptautinio susitarimo dėl didžiųjų įmonių apmokestinimo skaitmeninėje ekonomikoje. Londonas yra įsipareigojęs jį panaikinti, kai bus įgyvendintas tinkamas globalus sprendimas dėl apmokestinimo teisių perskirstymo.
Tuo metu Europoje vyksta platesnis skaitmeninės rinkos reguliavimo procesas, kuriame šalia mokesčių svarbų vaidmenį vaidina ir konkurencijos bei platformų priežiūros taisyklės. Dėl to skaitmeninių paslaugų mokestis vis dažniau atsiduria ne tik finansų, bet ir prekybos politikos epicentre.
Šaltiniai:
https://www.gov.uk/government/publications/introduction-of-the-digital-services-tax/digital-services-tax
https://www.gov.uk/government/statistics/digital-services-tax-receipts
https://www.oecd.org/tax/beps/
Leave a Reply