Dezinformacija verslui vis dažniau tampa ne reputaciniu nepatogumu, o apčiuopiamu rizikos veiksniu, galinčiu paveikti pajamas, investuotojų sprendimus ir net kasdienes operacijas. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinančios žinutės gali greitai sukelti vartotojų nepasitikėjimą, partnerių abejones ar papildomą reguliacinį spaudimą.
Pastaraisiais metais problemą dar labiau paaštrino generatyvusis DI: turinį, kuris atrodo tikroviškas, galima sukurti greitai ir pigiai, o jo platinimas socialiniuose tinkluose pasiekia dideles auditorijas per trumpą laiką. Dėl to įmonėms sudėtingiau atskirti, kas yra autentiška informacija, o kas kryptingai sukurta klaidinanti kampanija.
DI keičia mastą ir greitį
Komunikacijos ir rizikų valdymo specialistai atkreipia dėmesį, kad DI leidžia lengviau kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ir vaizdo įrašus, pritaikytus skirtingoms auditorijoms. Tai didina tikimybę, kad klaidinanti žinutė bus priimta kaip patikima, ypač jei ji paremta emocijomis, tariamai ekspertine kalba ar iš konteksto ištrauktomis detalėmis.
„Dezinformacija šiandien tampa realia ir išmatuojama operacine grėsme“, – sakė agentūros Lighthouse vadovas Przemysławas Mitraszewskis.
Jo teigimu, smūgis dažniausiai tenka pasitikėjimui, o tai gali greitai atsispindėti įmonės vertinime ir derybinėse pozicijose. Kartu akcentuojama, kad mažėjant atakų kaštams, dezinformacija nebėra tik valstybių ar didelių geopolitinių konfliktų įrankis, ji vis dažniau nutaikoma į konkrečias organizacijas.
Smūgis finansams ir investuotojų elgsenai
Dezinformacija gali būti naudojama siekiant apčiuopiamos finansinės naudos, pavyzdžiui, paveikiant rinkos lūkesčius, sandorių sąlygas ar investuotojų sprendimus. Tai ypač aktualu jautriais momentais, tokiais kaip susijungimai, įsigijimai ar įmonių debiutai biržoje, kai informacijos fonas gali turėti tiesioginę įtaką vertinimams.
„Generatyvusis DI pakeitė situaciją organizacijų nenaudai: išaugo mastas ir tapo sunkiau aptikti suklastotą turinį“, – sakė „Accenture“ Lenkijoje atstovas Arturas Józefiakas.
Jo mintį papildo praktinis aspektas: jei klaidinančios žinutės kuriamos automatizuotai ir dideliu tempu, vien rankinių patikrų nepakanka. Dėl to daugėja įmonių, kurios vertinimą ir patikrą bando automatizuoti, tačiau tuo pat metu susiduria su sprendimų priėmimo grandinėmis ir atsakomybės pasidalijimu krizės metu.
Nuo gaisrų gesinimo prie ankstyvo perspėjimo
Dažna problema ta, kad organizacijos imasi veiksmų tik tuomet, kai tema jau peržengia vieną kanalą ir tampa plačiai matoma. Tokiu atveju reakcija būna vėluojanti, o didžiausias stabdis neretai yra ne komunikacijos priemonių stoka, bet sprendimo delsimas ir aiškių procedūrų nebuvimas.
„Organizacijos dažnai pradeda veikti tik tada, kai tema tampa plačiai matoma“, – sakė „Medicover“ komunikacijos vadovė Renata Toczyska-Seliga.
Vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvo perspėjimo logikai: ne vien fiksuoti paminėjimus, bet laiku atpažinti, kada naratyvas ima sparčiai augti ir gali virsti krize. Tam naudojami pažangesni stebėsenos sprendimai, kurie apdoroja didelius informacijos srautus ir siunčia signalus apie galimai pavojingas temas.
Ekspertai sutaria, kad vien technologijų neužtenka. Ilgalaikis atsparumas remiasi aiškiomis atsakomybėmis, darbuotojų mokymais, vidaus komunikacijos disciplina ir bendradarbiavimu su išorės partneriais, o kai kuriais atvejais ir su viešuoju sektoriumi, ypač strateginėse srityse.
Dezinformacijos grėsmė skirtinguose sektoriuose atrodo nevienodai, tačiau bendras vardiklis tas pats: klaidinanti informacija plinta greičiau, nei dauguma organizacijų turi įprastų reakcijos mechanizmų. Todėl dezinformacija vis dažniau įtraukiama į rizikų registrus ir vertinama kartu su kibernetinėmis, teisinėmis bei tiekimo grandinės grėsmėmis.
Šaltiniai:
https://www.accenture.com/us-en/insights/security/cyber-resilience-report
https://commission.europa.eu/publications/digital-services-act_en
https://www.nist.gov/itl/ai-risk-management-framework
Leave a Reply