Dirbtiniai lizdai vėjo jėgainių parke: socialinė trauka sugrąžino tūkstančius jūrinių paukščių

Jungtinės Karalystės Šiaurės jūroje, viename didžiausių jūrinių vėjo energetikos projektų, pradėtas netipiškas gamtosaugos eksperimentas: šalia jėgainių įrengti dirbtiniai lizdaviečių bokštai. Tikslas buvo konkretus – grąžinti nykstančius juodakojus kirasprandžius (kittiwake), kuriems įprastų lizdaviečių pakrantės skardžiuose vis mažėja.

Ši rūšis per pastaruosius dešimtmečius patiria spaudimą dėl maisto bazės pokyčių jūroje, klimato kaitos, buveinių nykimo ir žmogaus veiklos pakrantėse. Jungtinėje Karalystėje kirasprandžiai įtraukti į raudonąjį sąrašą, o tai reiškia aukštesnę išnykimo riziką, jei sąlygos ir toliau prastės.

Kaip veikia socialinė trauka?

Vien pastatyti dirbtines lentynėles lizdams neužtenka, nes kirasprandžiai yra kolonijiniai paukščiai. Jie renkasi vietas, kur jau mato kitų paukščių aktyvumą, nes tai signalizuoja saugumą ir tinkamas sąlygas perėjimui.

Todėl projekte pritaikytas socialinės traukos metodas: ant dirbtinių atbrailų pastatytos tikroviškos paukščių muliažų figūros, o aplinkoje leisti įrašyti kolonijos garsai. Taip kuriama įspūdžio, kad vieta jau apgyvendinta, o praskrendantys paukščiai greičiau nusileidžia, apsipranta ir lieka.

Nuo bandymo iki pirmo jauniklio

Projekto vystytojai skelbia, kad dirbtinėje lizdavietėje užfiksuotas lūžis – išperėtas pirmasis jauniklis. Tai svarbus indikatorius, nes sėkmingas perėjimas reiškia ne tik trumpalaikį paukščių apsilankymą, bet ir realiai veikiančią buveinę.

Po pirmųjų sėkmės ženklų kolonija pradėjo augti, o paukščių daugėjo dėl įprasto kolonijinio efekto: kuo daugiau individų įsikuria, tuo patrauklesnė vieta tampa kitiems. Tokiu būdu anksčiau paukščiams „tuščia“ jūrinė infrastruktūros zona ėmė virsti funkcionuojančia perėjimo teritorija.

Ką tai reiškia jūrinei vėjo energetikai?

Diskusijose apie jūrinius vėjo parkus dažnai keliama dilema, kaip suderinti atsinaujinančios energijos plėtrą su biologinės įvairovės apsauga. Šis atvejis rodo, kad poveikį galima mažinti ne vien kompensacinėmis priemonėmis po statybų, bet integruojant ekologinius sprendimus dar projektavimo etape.

Vis dėlto tai nėra universalus receptas visoms rūšims ar visiems parkams: poveikis paukščiams priklauso nuo migracijos kelių, maitinimosi vietų, statybų ir eksploatacijos ypatybių. Tačiau dirbtinių lizdaviečių ir socialinės traukos derinys tampa praktišku pavyzdžiu, kaip technologinė infrastruktūra gali būti pritaikyta ne tik energijos gamybai, bet ir tiksliniam rūšių išsaugojimui.

Ekspertai pažymi, kad ilgalaikei sėkmei būtinas nuoseklus monitoringas: svarbu vertinti jauniklių išgyvenamumą, suaugusių paukščių grįžtamumą kitais metais, taip pat galimus šalutinius veiksnius, pavyzdžiui, plėšrūnų poveikį ar konkurenciją su kitomis rūšimis. Tik tokie duomenys leis patikimai pasakyti, ar dirbtinės kolonijos gali tapti reikšminga priemone stabdant kirasprandžių nykimą.

Šaltiniai:

https://hornseaproject3.co.uk/news/2024/08/first-kittiwake-chick-hatches-at-orsted-artificial-nesting-site

https://www.bto.org.uk/understanding-birds/birdfacts/black-legged-kittiwake

https://www.iucnredlist.org/species/22694505/132596360