Saulės elektrinės Anglijos kaime keičia kraštovaizdį ne vien vizualiai. Naujausi stebėjimai ir tyrimai rodo, kad dalis tokių teritorijų ima veikti kaip netikėtos buveinės, pritraukiančios paukščius, įskaitant nykstančias rūšis, kurios kai kur buvo tapusios retos ar net beveik nebesutinkamos.
Diskusijose apie saulės parkus dažniausiai akcentuojama žemės ūkio paskirties žemės naudojimas ir poveikis vaizdui. Tačiau gamtininkų duomenys vis dažniau pabrėžia kitą pusę: tinkamai prižiūrimos saulės elektrinių teritorijos gali sukurti palankesnes sąlygas biologinei įvairovei nei intensyviai dirbami laukai šalia.
Kaip saulės parkai tampa buveinėmis?
Esminis veiksnys yra žemės naudojimo intensyvumas. Teritorijose po moduliais ir tarp jų dažnai rečiau ariama, mažiau purškiama herbicidais, o dirvožemis lieka mažiau trikdomas, todėl lengviau įsitvirtina pievų augalai ir laukinės gėlės.
Tokia augalija didina vabzdžių gausą, o tai reiškia daugiau maisto paukščiams. Be to, kai kur saulės parkai aptveriami, sumažėja nuolatinis žmonių, technikos ar augintinių trikdymas, todėl atsiranda saugesnės perėjimo ir maitinimosi vietos.
Tyrimai: daugiau paukščių ir didesnė įvairovė
Kembridžo universiteto energetikos ir aplinkos tyrėjai, apžvelgę gamtai palankiai tvarkomus saulės parkus, pabrėžė, kad būtent valdymo praktika lemia rezultatą. Ten, kur paliekamos ar atkuriamos pievos, įrengiamos žydinčių augalų juostos, o šienavimas derinamas su perėjimo sezonu, fiksuojamas didesnis paukščių gausumas ir rūšių įvairovė.
Panašias išvadas pateikė ir Karališkoji paukščių apsaugos draugija, vertinusi saulės parkų, tvarkomų biologinei įvairovei, poveikį. Organizacija akcentuoja, kad tokios teritorijos gali prisidėti prie vadinamųjų raudonojo sąrašo rūšių gausėjimo, jei vietoje vien tik „žolės nupjovimo“ taikomos kryptingos gamtotvarkos priemonės.
Tarp minimų rūšių įvardijami vieversiai, paprastieji čivyliai, geltonosios startos ir kitos atvirų buveinių paukščių rūšys, kurioms ypač kenkia intensyvi žemdirbystė ir buveinių nykimas. Tyrėjai pabrėžia, kad saulės parkai savaime nėra „stebuklinga“ priemonė, tačiau gali tapti dalimi sprendimo, kai energijos gamyba derinama su gamtosaugos tikslais.
Ką lemia valdymas ir ką tai reiškia Europai?
Pagrindinė išvada paprasta: saulės parkų poveikis gamtai priklauso nuo to, kaip prižiūrima žemė. Monotoniškai trumpai pjaunama veja ar dažnas dirvos trikdymas biologinei įvairovei padeda mažiau, o pievų atkūrimas, žydinčių augalų mozaika ir ribotas chemikalų naudojimas rezultatą keičia iš esmės.
Tendencija aktuali ne tik Jungtinei Karalystei. Augant atsinaujinančios energetikos projektų apimtims Europoje, vis daugiau dėmesio skiriama „gamtai palankios“ infrastruktūros principams, kai energijos gamyba derinama su buveinių atkūrimu. Praktikoje tai gali reikšti ganymo sprendimus, šienavimo kalendoriaus keitimą, vietinių augalų sėją ir planavimą, kad teritorijos netaptų ekologinėmis dykromis.
Gamtininkai ir energetikos planuotojai vis dažniau sutaria, kad konfliktas tarp švarios energijos ir biologinės įvairovės nėra neišvengiamas. Tačiau tam reikia aiškių standartų, stebėsenos ir ilgalaikio teritorijų valdymo, o ne vien greito projekto įgyvendinimo.
Šaltiniai:
https://www.energy.cam.ac.uk/blog/research-highlight-birdlife-soars-nature-friendly-solar-farms
https://www.rspb.org.uk/whats-happening/news/solar-farms-managed-for-nature-boost-bird-numbers-and-biodiversity
Leave a Reply