Scindapsas, dar vadinamas potosu, yra vienas lengviausiai prižiūrimų kambario augalų: jis prisitaiko prie įvairių sąlygų ir greitai sužaliuoja. Vis dėlto net ir šiam ištvermingam vijokliui dažniausiai pakenkia ne šviesos stoka, o per gausus laistymas.
Augalų augintojai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra išvengti šaknų puvinio ir kenkėjų, ypač skydamarių. Tam svarbiausia suderinti laistymą, substratą ir vietą namuose, o prireikus laiku persodinti.
Laistymas: dažniausia klaida
Scindapsui nėra universalaus laistymo grafiko, nes drėgmės poreikį lemia šviesa, temperatūra, vazono dydis ir substratas. Patikimiausias būdas yra prieš laistant pirštu patikrinti žemę: jei viršutinis sluoksnis sausas, galima laistyti, jei dar drėgnas, geriau palaukti.
Laistant rekomenduojama sudrėkinti visą žemių gumulą, kad vanduo nubėgtų pro drenažo skyles, o po maždaug 30 minučių iš lėkštelės išpilti susikaupusį vandenį. Nuolat paliekama drėgmė vazono apačioje dažnai sukelia šaknų pažeidimus ir lapų geltimą.
Žemė, šviesa ir temperatūra
Scindapsas nėra labai išrankus dirvai, tačiau jam būtinas geras drenažas ir orui laidus substratas. Praktikoje dažnai pasiteisina mišiniai su durpėmis ar kokosų plaušu, perlitu ir kompostu ar biohumusu, nes tokia sudėtis mažina užmirkimo riziką.
Geriausiai augalas jaučiasi esant ryškiai, bet išsklaidytai šviesai, nors pakelia ir prastesnį apšvietimą. Tiesioginė saulė, ypač vasarą, gali nudeginti lapus, todėl scindapsą verta laikyti kiek atokiau nuo pietinės palangės.
Temperatūros atžvilgiu scindapsui tinka įprastos namų sąlygos, tačiau svarbu vengti kraštutinumų. Augalo nereikėtų statyti prie radiatoriaus, šilto oro srauto ar kondicionieriaus, nes staigūs svyravimai silpnina augimą ir sausina lapus.
Tręšimas, persodinimas ir formavimas
Tręšti scindapsą galima saikingai, ypač aktyvaus augimo laikotarpiu pavasarį ir vasarą. Tinka universalios kambarinėms gėlėms skirtos trąšos, o pertręšimas dažnai pasireiškia paruduojančiais lapų kraštais ir lėtesniu augimu.
Persodinti verta tuomet, kai šaknys pradeda lįsti pro drenažo skyles arba kai augalą tenka laistyti vis dažniau, nes žemė per greitai išdžiūsta. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek didesnis už ankstesnį, o po persodinimo augalą būtina palaistyti.
Genėjimas nėra privalomas, tačiau jis padeda išlaikyti dailią formą ir skatina tankesnį augimą. Jei stiebas apatinėje dalyje nuplinka, jį galima patrumpinti netoli žemės, kad augalas leistų naujus ūglius.
Dauginti scindapsą patogiausia auginiais: nupjautą 7–15 centimetrų ūglio dalį su bent vienu lapo mazgu galima pamerkti į vandenį, o susiformavus šaknims pasodinti į substratą. Taip nesunku namuose pasidauginti naujų augalų ir atjauninti senesnį, išsitempusį kerą.
Šaltiniai:
https://www.marthastewart.com/how-to-grow-pothos-11953495
https://extension.umn.edu/houseplants/pothos
https://www.rhs.org.uk/plants/pothos/growing-guide
Leave a Reply