Lenkijos NFZ perspėja: minimalios algos įstatymas sveikatos apsaugai gali kainuoti 16 mlrd. eurų

Lenkijos Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) vadovybės atstovas Jakubas Szulcas Europos ekonomikos kongrese pareiškė, kad minimalų darbo užmokestį sveikatos apsaugos įstaigose reglamentuojantis įstatymas kelia vis daugiau įtampos sistemos finansams. Pasak jo, problema nėra pats atlyginimų augimas, o tai, kaip jis įtvirtintas ir kaip už jį sumokama.

J. Szulcas pabrėžė, kad kasmet nuo liepos 1 dienos įstatymas automatiškai įpareigoja kelti bazinius atlygius, o tai ligoninėms sukuria papildomą finansinį spaudimą. Tuo pat metu atsiranda lūkesčiai, kad didesnes sąnaudas kompensuos paslaugų apmokėjimo sistema, nes didesni atlyginimai virsta brangesnėmis sveikatos paslaugomis.

Augančios išlaidos ir finansavimo spraga

NFZ atstovas teigė, kad didžiausia rizika slypi tame, jog reguliavimas priimtas neužtikrinus aiškaus, kasmetinio finansavimo šaltinio. Tokia konstrukcija, jo vertinimu, sukuria kumuliacinį efektą, kai išlaidos didėja ne vienkartinai, o kaupiasi metai iš metų.

Pasak J. Szulco, vien 2026 metais šio įstatymo įgyvendinimo kaštai gali viršyti 70 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 16 mlrd. eurų. Jis aiškino, kad ši suma siejama su paslaugų įkainių perskaičiavimu, nes didesni atlyginimai įtraukiami į sveikatos paslaugų savikainą ir galiausiai daro spaudimą visam viešajam mokėtojui.

„Minimalų atlyginimą nustatantis įstatymas tampa rimtu išbandymu sveikatos apsaugos sistemai, nes nebuvo užtikrintos lėšos jo įgyvendinimui“, – sakė Jakubas Szulcas.

Ar įstatymas grąžina lygiavą?

J. Szulcas taip pat kritikavo mechanizmą, kuris, jo teigimu, nėra siejamas nei su darbo efektyvumu, nei su paslaugų kokybe. Automatinės algų korekcijos, pasak jo, mažina gydymo įstaigų vadovų galimybes lanksčiau formuoti atlygio politiką ir motyvuoti geriausiai dirbančius.

„Grįžtame į laikus, kai atlygis nepriklauso nuo rezultatų: vadovai negali mokėti mažiau nei nustatyta riba, o kai efektyvumas ne visada atitinka algų lygį, daug darbuotojų realiai atsiduria ties minimaliomis nustatytomis ribomis“, – teigė jis.

NFZ atstovas pabrėžė, kad palaiko diskusiją dėl įstatymo korekcijų, tačiau akcentavo, kad tai neturėtų reikšti jau įgytų garantijų atėmimo. Jo teigimu, esminis principas turėtų būti paprastas: jei valstybė nustato pareigą didinti atlyginimus, kartu turi aiškiai nurodyti ir tvarų finansavimo šaltinį.

Nuo liepos 1 dienos numatytas augimas

Pagal Lenkijoje taikomą tvarką nuo liepos 1 dienos sveikatos sektoriaus minimalūs atlyginimai turėtų didėti 8,8 proc. Tarp minimalių ribų, apie kurias viešai kalbama, numatytos sumos apima skirtingas medicinos profesijų grupes, nuo gydytojų rezidentų iki slaugytojų, kineziterapeutų ar medicinos priežiūros darbuotojų.

Šis automatinis augimas yra viena iš priežasčių, kodėl paslaugų apmokėjimo sistemoje kyla įkainių perskaičiavimo poreikis. Būtent per šį kanalą, kaip aiškino J. Szulcas, didesnės algos persiduoda į NFZ biudžetą ir didina bendrą finansinį spaudimą sveikatos apsaugai.

Diskusija dėl minimalių atlyginimų sveikatos sektoriuje Lenkijoje vyksta platesniame Europos kontekste, kuriame daug valstybių susiduria su personalo trūkumu, senėjančia visuomene ir didėjančiomis gydymo išlaidomis. Tačiau NFZ vadovybės atstovo žinutė aiški: atlyginimų augimas turi būti derinamas su ilgalaikiu ir patikimu finansavimo modeliu, antraip sistema rizikuoja prarasti stabilumą.

Šaltiniai:
https://biznes.interia.pl/gospodarka/news-ponad-70-mld-zl-na-podwyzki-ustawa-o-minimalnych-zarobkach-do,nId,7962043
https://isap.sejm.gov.pl/isap.nsf/DocDetails.xsp?id=WDU20210001777
https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/index.en.html