Prie Azorų vėl telkiasi reti velniniai rajos: mokslininkai dar aiškinasi, kas jas čia traukia

Prie Azorų salų, ypač pietinėje Santa Marijos salos pakrantėje, artėjant vasarai vėl laukiama neįprasto reiškinio – sezoninio retų velninių rajų susitelkimo. Šios didelės, atviro vandenyno žuvys kasmet renkasi ties povandeniniu kalnu Ambrosiju, tačiau tikslios priežastys iki šiol nėra aiškios.

Stebėjimai rodo, kad rajos prie Azorų dažniausiai pasirodo nuo birželio iki spalio pradžios. Šiuo laikotarpiu narai ir mokslininkai fiksuoja sinchroniškai judančias grupes, kurios kartais viršija 50 individų, o pats reginys neretai apibūdinamas kaip lėtas „šokis“ Atlante.

Nors velninės rajos laikomos atsargiomis, Azoruose jos dažnai elgiasi kitaip ir prie narų priartėja visai nedideliu atstumu. Tyrėjams tai svarbi detalė, nes tokia elgsena gali būti susijusi su konkrečiomis aplinkos sąlygomis ar biologiniais poreikiais, kurie šioje vietoje pasikartoja kasmet.

Mokslininkai pabrėžia, kad Ambrosijaus rajone neretai pastebima daug nėščių patelių, todėl keliamos hipotezės apie migracijos „stotelę“, maitinimosi zoną arba vietą, turinčią reikšmės dauginimuisi. Vis dėlto patikimų duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai paaiškinti, kodėl pasirinktas būtent šis povandeninis kalnas, kol kas trūksta.

Velninės rajos išlieka vienos menkiausiai ištirtų vandenyninės megafaunos rūšių. Jų „sparnų“ plotis gali siekti apie 3,4 metro, o kai kurie individai neria į maždaug 2 000 metrų gylį, todėl nuoseklūs stebėjimai ir žymėjimo tyrimai tampa sudėtingi bei brangūs.

Populiacijai kyla ir rimtų grėsmių: lėtas dauginimasis, priegauda žvejyboje ir ankstesnė paklausa žiaunų plokštelėms daugelyje regionų prisidėjo prie mažėjančio skaičiaus. Dėl to tarptautiniu mastu stiprinamos apsaugos priemonės, o prekybos ribojimai laikomi viena svarbiausių priemonių mažinant žmogaus poveikį šioms rūšims.

Azorų regione vykdomi tyrimai padeda geriau suprasti velninių rajų migraciją ir elgseną, tačiau kasmetinis jų „susitikimas“ prie Ambrosijaus vis dar išlieka mįsle. Mokslininkai tikisi, kad ilgalaikiai duomenys, palydovinis žymėjimas ir aplinkos parametrų analizė leis tiksliau įvertinti, ar rajos čia atplaukia dėl maisto, saugumo, poravimosi ar kelių veiksnių derinio.

Šaltiniai: https://www.discoverwildlife.com/animal-facts/marine-animals/sicklefin-devil-ray-conservation-azores https://www.iucnredlist.org/search?query=Mobula%20tarapacana&searchType=species https://cites.org/eng/disc/species.php