Šiemet sukanka 40 metų nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos, įvykusios 1986 metų balandžio 26 dieną. Sukakties proga britų žurnalistas Charlesas Bremneris prisiminė pirmąsias dienas po sprogimo ir pasakojo, kaip SSRS valdžia bandė kontroliuoti informaciją, menkino incidento mastą ir delsė imtis sprendimų dėl gyventojų apsaugos.
Tuomet, dar iki interneto eros, viešoji informacija buvo stipriai centralizuota, o užsienio žurnalistų darbas SSRS buvo nuolat prižiūrimas. Bremneris, tuo metu vadovavęs „Reuters“ biurui Maskvoje, aprašė aplinką, kurioje kelionėms reikėjo leidimų, o vietos gyventojams bendravimas su Vakarų spauda galėjo baigtis rimtomis pasekmėmis.
Pirmosios žinios ir informacijos vakuumas
Tarptautinis spaudimas Maskvai išaugo tada, kai Švedijos radiacijos stebėsenos tarnybos užfiksavo padidėjusius rodiklius ir ėmė aiškėti, kad tarša atkeliauja iš tuometinės Ukrainos SSR teritorijos. Pasak žurnalisto, oficialaus Kremliaus pareiškimo teko laukti valandų valandas, o vakare pasirodžiusi žinutė buvo itin lakoniška ir pabrėžė, kad „imamasi priemonių“.
Vėliau informacijos trūkumas skatino spėliones už SSRS ribų, o Maskva dalį pranešimų atmesdavo kaip propagandą. Bremneris teigė, kad tuomet žurnalistai ir diplomatinės tarnybos bandė rinkti duomenis netiesiogiai, skambindami kontaktams ir kalbindami žmones, atvykstančius į Maskvą iš Ukrainos krypties.
Ką žurnalistai pamatė Ukrainoje
Gegužės pradžioje, lydimi pareigūnų, žurnalistai buvo nuvežti į Ukrainą. Iš pirmo žvilgsnio Kyjive gyvenimas atrodė įprastas, tačiau, pasak Bremnerio, matėsi ir nerimo ženklų: žmonės būriavosi prie bilietų kasų, gatvės buvo plaunamos, mokyklos anksčiau paleistos atostogų, gyventojams rekomenduota laikyti uždarytus langus.
Žurnalistas pasakojo apie laikinose patikros vietose dosimetrais tikrinamus evakuotus gyventojus, tarp jų ir šeimas iš teritorijų netoli elektrinės. Viena iš evakuotų moterų aiškino, kad pasiėmė tik būtiniausius daiktus ir paliko namus manydama, jog sugrįš, kai bus leista.
Grįžus į Maskvą, pasak Bremnerio, su juo bendravę JAV ambasados ekspertai informavo, kad drabužiai gali būti užteršti, ir patarė juos išmesti. Šis epizodas, jo teigimu, ryškiai priminė, jog oficialus teiginys apie „visišką kontrolę“ prasilenkė su realybe.
Ką sako oficialūs skaičiai ir tarptautiniai vertinimai
Černobylio katastrofa laikoma didžiausia civilinės branduolinės energetikos avarija istorijoje. Tarptautinė atominės energijos agentūra ir Pasaulio sveikatos organizacija yra pabrėžusios, kad pasekmės apėmė ne tik tiesiogines aukas, bet ir ilgalaikę radiacijos įtaką sveikatai, ypač tarp labiausiai paveiktų teritorijų gyventojų.
Pagal plačiai cituojamus vertinimus, per pirmuosius mėnesius po avarijos dalis gelbėtojų ir darbuotojų mirė nuo ūminio radiacinio sindromo ir nudegimų, o vėlesniais dešimtmečiais nustatyta didesnė kai kurių onkologinių ligų rizika paveiktose populiacijose. Bremneris taip pat akcentavo, kad delsimas evakuoti žmones iš artimiausios zonos galėjo padidinti nukentėjusiųjų skaičių.
„Tuo metu valdžia kartojo, kad viskas kontroliuojama, tačiau daugelis ženklų rodė visai ką kita“, – sakė Charlesas Bremneris.
Černobylis šiandien: saugumas ir naujos grėsmės
Nors Černobylio elektrinė jau seniai nebevykdo komercinės elektros gamybos, objektas išlieka strategiškai svarbus dėl radioaktyvių medžiagų tvarkymo, reaktorių išmontavimo ir sarkofago sistemos priežiūros. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo ir karo rizikų dimensija, kai regione daugėja diskusijų apie infrastruktūros atsparumą atakoms.
Ukrainos institucijos ir tarptautiniai partneriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra palaikyti ilgalaikę saugą, užtikrinti monitoringą ir mažinti incidentų tikimybę. Černobylio istorija, ypač informacijos slėpimo pamokos, šiandien dažnai minima kaip pavyzdys, kodėl krizėse būtinas skaidrumas ir greitas, aiškus informavimas.
Šaltiniai:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/chernobyl-accident
https://www.iaea.org/topics/chernobyl
https://www.unscear.org/unscear/en/chernobyl.html
https://www.thetimes.com/world/europe/article/chernobyl-nuclear-disaster-40-years-reporting-k5mhwg2ww
Leave a Reply