Europos Sąjunga, pasak Vokietijos energetikos ir ekonomikos ministrės Katherinos Reiche, neturėtų aklai laikytis „griežto“ klimato neutralumo kurso ir galėtų leisti sau iki 2050 m. net nepasiekti nulinės taršos tikslo iki 10 proc.
Vėlyvą pirmadienio vakarą Teksase vykusioje kasmetinėje konferencijoje „CERAWeek“ ministrė suabejojo ES siekiu iki amžiaus vidurio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki nulio.
„Ilgą laiką Europa palikdavo koridorių – tai nebuvo „net-zero“. Europai tai buvo tikslas sumažinti emisijas nuo 85 iki 95 proc.“, – teigė ji, greičiausiai turėdama omenyje 2011 m. paskelbtas Europos Komisijos gaires.
Ministrė ragino grįžti prie lankstesnio požiūrio ir pripažinti, kad ne visuomet įmanomas šimtaprocentinis rezultatas.
„Turime susigrąžinti lankstumą, priimti ne 100 proc. sprendimus, o skirtingus sprendimus ir technologijas, ir sutikti, kad iki 2050 m. gali likti galbūt 5 ar 10 proc. atotrūkis“, – sakė K. Reiche.
Ji taip pat perspėjo, kad pernelyg kieti įsipareigojimai gali brangiai kainuoti pramonei.
„Jei turite griežtus ir nelanksčius tikslus, susirišate rankas – galiausiai prarandate pramonės šakas, kurių jums reikia. Mes negalime sau leisti prarasti energiškai intensyvių pramonės sektorių Europoje ir Vokietijoje“, – pridūrė ministrė.
K. Reiche pasisakymai laikomi reta išimtimi bendrame ES sutarime. ES 2019 m. įtvirtino tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutralia, o vienintelė Lenkija tuomet formaliai neprisiėmė šio naujo įsipareigojimo. Praėjusiais metais ES valstybių vyriausybės susitarė dėl tarpinio tikslo iki 2040 m. mažinti emisijas iki 90 proc. Tuo metu Vokietija yra išsikėlusi dar ambicingesnį tikslą – klimatui neutralia tapti iki 2045 m.
Konferencijoje „CERAWeek“ ministrė ne kartą pabrėžė, kad ekonomikos augimas turi būti svarbesnis už „žaliuosius“ siekius.
„Galiausiai gerai turėti tvarumo tikslą, bet jei tvarumas sugriauna ekonomiką, turite persiderinti. Ir būtent tai dabar darome“, – sakė ji.
Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje K. Reiche pristatė planus plėsti dujinių elektrinių statybas, atsisakyti ankstesnės valdžios numatyto dujinių katilų atsisakymo, naikinti subsidijas saulės elektrinėms ant stogų bei mažinti atsinaujinančių išteklių integravimo į elektros tinklą prioritetą.
Ji taip pat teigė, kad Vokietija turėtų imtis iškastinio kuro žvalgybos Šiaurės jūroje.
„Turime dujų telkinį Šiaurės jūroje, kurio nenorime žvalgyti. Manau, tokio požiūrio nebegalime laikytis. Turime pasinaudoti ir savo rezervais“, – pareiškė ministrė.
Vis dėlto ji akcentavo, kad neprieštarauja nei tvarumui, nei klimato tikslams, tačiau ragino atsižvelgti į kainas ir energijos prieinamumą.
„Aš nekalbu prieš tvarumą ir ne prieš klimato tikslą. Tačiau jei klimato tikslas ignoruoja kitus dalykus, apie kuriuos turite galvoti – ypač įperkamumą ir pakankamą pasiūlą – tuomet turite keisti kursą“, – sakė K. Reiche.
Leave a Reply