Krūties ir gimdos kaklelio vėžys išlieka viena didžiausių grėsmių moterų sveikatai, tačiau profilaktikos galimybės vis dar neišnaudojamos. Naujausi duomenys rodo, kad 2023 metais Lenkijoje krūties vėžys nustatytas 21 716 moterų, o 6 757 moterys nuo jo mirė. Gimdos kaklelio vėžys tais pačiais metais diagnozuotas 2 366 moterims, mirė 1 401.
Specialistai pabrėžia, kad už kiekvieno skaičiaus slepiasi konkretus žmogus ir šeima, o dalies netekčių būtų galima išvengti, jei liga būtų diagnozuojama anksčiau. Krūties vėžys Lenkijoje ankstyvoje stadijoje nustatomas maždaug 41 proc. atvejų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 51 proc. Tai reiškia, kad daugiau moterų gydymą pradeda vėliau, kai pasirinkimų mažiau.
Nemokami tyrimai, bet mažas aktyvumas
Profilaktiniai tyrimai dažnai finansuojami valstybės, tačiau dalis moterų jų nepasirenka dėl baimių, gėdos, užimtumo ar klaidingo įsitikinimo, kad simptomų nebuvimas reiškia saugumą. Mamografiją galima atlikti kas dvejus metus 45–74 metų moterims be siuntimo, tačiau per pastaruosius dvejus metus ją atliko tik 32,77 proc. turėjusių teisę dalyvių.
Kitas svarbus įrankis – žmogaus papilomos viruso tyrimas, skirtas gimdos kaklelio vėžio prevencijai. Nuo 2026 metų rugpjūčio mėnesio Lenkijoje jis tapo pagrindiniu tyrimu programoje 25–64 metų moterims, tačiau iki šiol juo pasinaudojo 15,22 proc. turėjusių teisę dalyvių. Ekspertai akcentuoja, kad tokie skaičiai rodo ne infrastruktūros, o motyvacijos ir informavimo spragas.
Vietų yra, bet sprendimą atidėliojame
Dažnas argumentas, kodėl tyrimai nukeliami, yra tariamas eilių trūkumas ar sudėtinga registracija. Vis dėlto pateikiami e. registracijos duomenys rodo priešingą vaizdą: rugpjūčio pradžioje buvo daugiau nei 384 000 laisvų vietų mamografijai ir daugiau nei 445 000 – žmogaus papilomos viruso tyrimui. Tai signalas, kad kliūtis dažniau yra ne paslaugos prieinamumas, o sprendimo priėmimas.
Anksti nustatytas vėžys paprastai reiškia didesnę tikimybę pasveikti ir švelnesnį gydymo kelią, o vėlai nustatytas – sudėtingesnes procedūras ir didesnę riziką. Medicinos praktika rodo, kad būtent patikros programos leidžia aptikti pokyčius dar tada, kai nėra aiškių simptomų. Dėl to gydytojai primena paprastą principą: pasitikėti savijauta galima, bet ją verta patikrinti.
„Į tyrimus ėjau reguliariai, tačiau vieną kartą išgirdau, kad neturėčiau lankytis taip dažnai ir nereikia panikuoti“, – sakė Laura, kuriai liga buvo diagnozuota būnant 29 metų amžiaus.
„Guzelį pajutau sausio mėnesį, bet nusprendžiau palaukti. Kai po dviejų mėnesių pagaliau nuėjau, gydytoja pasakė, kad būtina skubi biopsija, o aš nebūčiau pagalvojusi, kad tai gali nutikti taip jauname amžiuje“, – sakė ji.
Gydytojai pabrėžia, kad mamografija paprastai užtrunka kelias minutes, o žmogaus papilomos viruso tyrimas yra greitas tepinėlis. Svarbiausia – ne laukti, kol atsiras aiškūs simptomai, o tyrimus planuoti kaip reguliarią sveikatos priežiūros dalį, ypač tada, kai jie yra kompensuojami ir lengvai pasiekiami.
Leave a Reply