Lenkijoje įsibėgėja tyrimai dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su kriptovaliutų birža „Zondacrypto“. Katovicų regioninė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, o klientai praneša apie stringančius ar neįvykstančius lėšų išmokėjimus iš biržoje laikytų sąskaitų.
Esminis klausimas, nuo kurio priklausys realios galimybės susigrąžinti pinigus, yra praktinis: ar turtas apskritai egzistuoja, ar jį galima atsekti ir ar vėliau jį įmanoma išieškoti. Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius ir advokatas Tomasz Siemiątkowski pabrėžia, kad net ir palankūs ikiteisminio tyrimo rezultatai dažnai tik atveria kelią civiliniams ieškiniams, o jų vykdymas gali būti ilgas ir brangus.
Kas vyksta dėl „Zondacrypto“?
Katovicų prokuratūra nurodo, kad tyrimas susijęs su galimu klientų apgaule ir pinigų plovimu. Viešai įvardijama, kad situacija gali būti komplikuota dėl skirtingose šalyse registruotų struktūrų, o tai praktiškai reiškia daugiau institucijų, daugiau jurisdikcijų ir lėtesnius teisinius procesus.
Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė gavusi daugiau nei 200 signalų dėl „Zondacrypto“ veiklos. Institucija taip pat paskelbė, kad dar 2025 metų sausį pradėjo aiškinamąją procedūrą dėl „zondacrypto.com“ operatoriaus, Estijoje registruotos bendrovės BB Trade Estonia OU, vertinant galimus vartotojų teisių pažeidimus ir sutarčių sąlygų teisėtumą.
Kodėl pinigų atgavimas gali būti sudėtingas?
Pasak T. Siemiątkowskio, net jei bus nustatyti faktai, palankūs nukentėjusiems klientams, tai automatiškai nereiškia lėšų grąžinimo. Teisinis kelias paprastai apima kelis etapus: faktinių aplinkybių nustatymą, civilinių reikalavimų suformulavimą ir galiausiai išieškojimą, kuris priklauso nuo to, ar yra iš ko išieškoti.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai gali būti sudėtingi ir brangūs, ypač kai veikla susijusi su keliais subjektais ir keliomis šalimis. Papildomą riziką kelia scenarijus, kai paaiškėtų, jog biržos įsipareigojimai nebuvo pilnai padengti turtu, tada daliai žmonių nuostoliai gali tapti faktiškai nebeatkuriami.
Vertinant klientų pretenzijas, anot eksperto, paprastai svarbiau ne tai, kokiu konkrečiu žetonu lėšos buvo laikomos, o kokia buvo turto vertė kliento piniginėje. Kitaip tariant, ginčas dažniau sukasi apie turto vertę ir prievolę ją grąžinti, o ne apie konkretų kriptoaktyvą.
Ką daryti nukentėjusiems klientams?
Prokuratūra ragina asmenis, kurie mano esantys nukentėję, kreiptis į prokuratūrą arba policiją pagal savo gyvenamąją vietą ir pateikti pareiškimą dėl galimo nusikaltimo. Praktikoje tai padeda tyrėjams greičiau surinkti liudijimus, dokumentus ir identifikuoti nukentėjusiųjų mastą.
T. Siemiątkowskis aiškina, kad teisėsauga gali tirti, ar yra nusikaltimo požymių, pavyzdžiui, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar pinigų plovimo. Taip pat būtent prokuratūra ir policija turi daugiau instrumentų gauti duomenis apie pinigų judėjimą ir galimus atsakingus asmenis.
Lygiagrečiai nukentėjusieji gali kreiptis ir į UOKiK, tačiau ši institucija vertina kolektyvinių vartotojų interesų pažeidimus ir negarantuoja individualios pinigų grąžos. Panašiai ir skundai finansų priežiūros institucijoms pirmiausia turi informacinę reikšmę, nes pati priežiūra paprastai neatlieka tiesioginių grąžinimų vietoje rinkos dalyvių.
MiCA: daugiau apsaugos ateičiai, bet ne visada už praeities nuostolius
Europos Sąjungos kriptoaktyvų rinkos reglamentavimas MiCA įsigaliojo 2023 metais, o taikymas valstybėse narėse iš esmės perėjo į 2024 metus. Pagrindinė idėja yra licencijavimas, priežiūra, aiškesnės taisyklės paslaugų teikėjams ir didesnis skaidrumas, įskaitant klientų lėšų atskyrimą nuo įmonės lėšų.
Ekspertai pabrėžia, kad tokios taisyklės daugiausia mažina rizikas ateityje, tačiau jos negali automatiškai išspręsti situacijų, kai problemos jau įvyko. Jei paaiškėtų, kad birža nebeturi pakankamo turto, vien priežiūros režimas savaime negarantuotų šimtaprocentinės apsaugos visiems, kurie kriptoaktyvus laikė biržos infrastruktūroje.
Viešojoje erdvėje taip pat minėta, kad po tyrimo pradžios bendra žala buvo vertinama kaip mažiausiai apie 82 000 000 eurų, o šis skaičius, teisėsaugos teigimu, didėja kartu su naujais pranešimais. Papildomą įtampą kelia žinutės apie galimus biržos rezervų pokyčius ir klientų patiriamus išmokėjimų sutrikimus.
Situacija dėl „Zondacrypto“ parodo, kad kriptoaktyvų rinkoje net ir didesni rinkos dalyviai gali susidurti su likvidumo, valdymo ar atitikties problemomis. Vartotojams tai primena paprastą taisyklę: patogumas laikyti turtą biržoje dažnai reiškia didesnę priklausomybę nuo jos veiklos ir rizikos valdymo.
Šaltiniai:
https://www.wnp.pl/rynki/ekspert-o-zondacrypto-odzyskanie-pieniedzy-moze-byc-malo-realne-a-roszczenia-kosztowne,1055975.html
https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj
Leave a Reply