Mitkų kaime Paįstrio seniūnijoje surengtas atminimo žygis, skirtas prieš aštuonis dešimtmečius vykusiems pokario įvykiams ir žuvusiems partizanams pagerbti. Dalyviai lankė kelias istorines vietas, uždegė žvakes ir prisiminė žmones, kurių likimai buvo pažymėti rezistencijos kova.
Žygis prasidėjo sustojimu netoli Puodžiūnų, eglyne prie kelio į Mitkus, kur stovi lauko akmuo buvusios partizanų pasalos vietoje. Pasakojama, kad susirėmimo metu buvo sužeistas būrio vadas Aleksas Alenčikas-Kelmelis, o tarp sovietinių struktūrų lydėjusiųjų esą buvo sužeistų ir žuvusių.
Prisiminimuose iškilo ir vietos gydytojo Jono Pažemecko vardas, kuris, pasak liudijimų, slaptai gydė sužeistuosius. „Tėtis apie Alenčiko gydymą yra kalbėjęs. Jam teko gydyti ir kitus partizanus ir aplinkinius gyventojus. Už gydytojų pareigos pildymą buvo teistas ir iškalėjo dešimt metų“, – sakė Birutė Melaikienė.
Vėliau keliauta prie Mitkų kaime esančių paminklų, pastatytų skirtingais laikotarpiais žygeivių ir atminimo iniciatyvų rėmėjų. Jie skirti partizanams, žuvusiems apsupus jų buvimo vietą, tarp kurių minimi Vytautas Kulbis, Juozas Aleknavičius, Jonas Mitka, Alfonsas Petrulis ir kartu kovojęs vokiečių kareivis, vadintas Hansu.
Prie paminklų giedotas Lietuvos himnas, degė žvakės, o istorinius pasakojimus pateikė žygio svečiai ir organizatoriai. Skambėjo ir asmeniniai prisiminimai, bei tekstai, kuriuose akcentuota atminties svarba bendruomenei ir ateities kartoms.
Atminties žygis ir jo prasmė šiandien
Renginys sietas ir su valstybės atmintinomis dienomis, primenant, kad rezistencijos istorija neatsiejama nuo Lietuvos nepriklausomybės siekio. Tokie žygiai dažnai tampa ne vien pagerbimu, bet ir gyva istorijos pamoka, kai vietovės, vardai ir dokumentuoti liudijimai įgauna aiškų kontekstą.
Šiandien Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vietos istorijai, mažų bendruomenių iniciatyvoms ir atminimo ženklų priežiūrai, ypač ten, kur pokario rezistencijos pėdsakai yra išlikę kraštovaizdyje. Dalyviai tvarkė aplinką, prižiūrėjo paminklų teritoriją ir taip prisidėjo prie to, kad istorinės vietos išliktų matomos.
Kelionė į 1863 metų sukilėlių kapus
Žygio maršrutas tęsėsi Mitkų miške, kur senosiose kapelėse ilsisi 1863 metų sukilimo dalyviai. Pasak pasakojimų, paminklo atsiradimą ir vėlesnius atnaujinimus lėmė kraštotyrininkų bei tautodailininkų pastangos, o dalis ankstesnių ženklų ir detalių laikui bėgant buvo prarasti.
Istorinė atmintis čia persipina su bendruomenės atsakomybe, nes paminklų išsaugojimas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo žmonių, kurie sugrįžta, pasakoja, liudija ir rūpinasi vietomis. Tokie susitikimai Mitkų kaime primena, kad istorija gyva tol, kol ją kas nors saugo ir perduoda toliau.
Leave a Reply