CP v2

Tag: Panevėžio rajonas

  • Smilgių darželis paminėjo 60-metį: Šeimų šventėje – istorinis stendas ir padėkos bendruomenei

    Gegužės 29 dieną Smilgių darželyje surengta Šeimų šventė, tapusi ir išskirtine proga paminėti įstaigos 60-ąjį jubiliejų. Renginyje susitiko vaikai, tėvai, seneliai, darbuotojai ir svečiai, o šventės akcentu tapo bendruomeniškumas bei įstaigos nueito kelio įprasminimas.

    Per šešis dešimtmečius darželis tapo vieta, kurioje užaugo ne viena Smilgių ir apylinkių karta. Įstaigos atstovai pabrėžė, kad jubiliejus yra proga prisiminti tūkstančius kasdienybės momentų: pirmuosius vaikų žingsnius, draugystes, ugdymo pasiekimus ir pedagogų darbą, kuris dažnai lieka už kasdienio šurmulio ribų.

    Jubiliejaus ženklas darželio kieme

    Šventės metu oficialiai atidengtas istorinis stendas, skirtas darželio istorijai ir svarbiausiems etapams pažymėti. Pasak organizatorių, tai ilgalaikis ženklas, kuris primins apie įstaigos raidą, žmones, kūrusius darželio tradicijas, ir bendruomenės pastangas išlaikyti ugdymo kokybę keičiantis laikams.

    Toks sprendimas tampa vis dažnesne praktika švietimo įstaigose, siekiančiose stiprinti tapatybę ir ryšį su vietos bendruomene. Istoriniai stendai ir atminties ženklai padeda ne tik išsaugoti institucinę atmintį, bet ir įtraukti vaikus į pasakojimą apie vietą, kurioje jie kasdien mokosi ir auga.

    Padėkos žmonėms, kurie kuria kasdienybę

    Renginyje skambėjo padėkos darželio kolektyvui už kasdienį darbą, kantrybę ir rūpestį mažiausiais bendruomenės nariais. Išskirtinis dėmesys skirtas ilgiausiai įstaigoje dirbančiai darbuotojai Dangirai Tamašauskienei, kurios ilgametis indėlis įvardytas kaip svarbi darželio istorijos dalis.

    Šventėje dalyvavo ir svečiai: Panevėžio rajono kultūros centro Perekšlių padalinio vario dūdų orkestras „Saulutė“ su vadove Ligita Bilevičiene, kurie pasirūpino muzikine programa. Taip pat bendruomenę pasveikino Seimo narė Modesta Petrauskaitė, pabrėžusi vietos švietimo įstaigų svarbą šeimoms ir regiono gyvybingumui.

    Kūrybinės veiklos ir bendruomenės susitikimas

    Šeimų šventę papildė kūrybinės veiklos, kurios darželio erdves pavertė vieta, kurioje kartu veikė ir vaikai, ir suaugusieji. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai stiprina ryšį tarp ugdymo įstaigos ir šeimų, o vaikams suteikia galimybę pamatyti tėvus ir pedagogus kaip vieną komandą.

    Šventės pabaigoje bendruomenė dėkojo visiems prisidėjusiems prie renginio ir pabrėžė, kad jubiliejus yra ne tik praeities įvertinimas, bet ir įsipareigojimas ateičiai. Smilgių darželis tikisi ir toliau išlikti vieta, kurioje auga ne tik vaikai, bet ir bendruomenės pasitikėjimas, tradicijos bei bendrystė.

  • Sveikos mitybos pamoka Krekenavoje: ką mokiniai sužinojo apie lėkštės principą ir vitaminus

    Kodėl mokiniams to reikia?

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokiniams surengė paskaitą apie sveiką mitybą. Joje aptarta, kaip kasdieniai pasirinkimai veikia savijautą, mokymosi rezultatų stabilumą ir ilgalaikę sveikatą.

    Naujausi tarptautinio HBSC tyrimo duomenys rodo, kad sveikesni įpročiai tarp mokinių formuojasi lėtai. 2022 metais tik maždaug trečdalis 5–9 klasių mokinių kasdien valgo vaisius ir daržoves, o visagrūdžius produktus renkasi apie penktadalis.

    Kartu išlieka ir kita problema: reikšminga dalis vaikų susiduria su antsvoriu ar nutukimu, o tai dažnai siejama su per didele pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos dalimi mityboje bei nepakankamu fiziniu aktyvumu.

    Sveikos mitybos formulė ir lėkštės principas

    Paskaitoje akcentuota, kad sveika mityba nėra trumpalaikė dieta, o kasdienė rutina: reguliarūs valgiai, įvairovė ir saikingumas. Mokiniai aptarė, kodėl svarbu nepraleisti pusryčių ir rinktis vandenį kaip pagrindinį gėrimą.

    Praktiniam supratimui taikytas sveikos mitybos lėkštės principas: pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, ketvirtį visagrūdžiai produktai, o likusį ketvirtį baltyminiai produktai. Taip lengviau subalansuoti energiją, skaidulas ir organizmui būtinus mikroelementus.

    Taip pat aptarta, kodėl ankštiniai produktai turėtų dažniau atsirasti valgiaraštyje: tai augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis, padedantis ilgiau jaustis sotiems. HBSC duomenimis, ankštinius kasdien renkasi tik nedidelė dalis mokinių, todėl šiai temai skirta daugiau dėmesio.

    Vitaminai, etiketės ir dažniausios klaidos

    Mokiniai prisiminė svarbiausias vitaminų funkcijas: vitaminas A svarbus regėjimui, B grupės vitaminai prisideda prie energijos apykaitos ir nervų sistemos veiklos, vitaminas C svarbus imuninei sistemai ir geležies pasisavinimui. Aptarta ir vitamino D reikšmė kaulams bei dantims, ypač augimo laikotarpiu.

    Diskusijoje išskirtos dažniausios mokinių mitybos klaidos: saldinti gėrimai, dažni saldumynai ir greitasis maistas. Pabrėžta, kad tokie produktai neretai turi daug pridėtinio cukraus ir druskos, o tai gali lemti energijos „šuolius“ ir greitesnį alkį.

    Praktinėje dalyje mokiniai analizavo maisto produktų etiketes ir mokėsi atpažinti palankesnius pasirinkimus kasdieniams užkandžiams. Paskaitos organizatoriai akcentavo, kad tikslas nėra draudimai, o gebėjimas orientuotis pasiūloje ir rinktis sąmoningiau.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras tikisi, kad tokios paskaitos padės mokiniams susikurti aiškesnį mitybos režimą ir pritaikyti paprastas taisykles kasdienybėje. Ilgainiui tai gali prisidėti prie geresnės savijautos, didesnio darbingumo mokykloje ir mažesnės lėtinių ligų rizikos ateityje.

  • Auksinių vestuvių proga Ėriškiuose pasveikinta Čepų šeima: 50 metų kartu ir bendruomenės pagarba

    Panevėžio rajone tęsiama tradicija pagerbti poras, kartu nugyvenusias pusę amžiaus ir daugiau. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Ėriškių kaime gyvenantys Fėliusia ir Antanas Čepos, minintys auksinių vestuvių sukaktį.

    Jubiliatus jų namuose aplankė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė bei Upytės seniūnijos atstovė Toma Šeštokienė. Vizito metu sutuoktiniams perduoti sveikinimai ir padėka už šeimos pavyzdį bendruomenei.

    Pažintis šokiuose ir gyvenimo kelias

    Fėliusia ir Antanas pasakojo, kad susipažino jaunystėje šokiuose, o draugystė greitai peraugo į tvirtą ryšį. Fėliusios kelias siejosi su ekonomikos studijomis, Antanas pasirinko zootechniko profesiją.

    Sutuoktiniai susituokė 1976 metų gegužės 29 dieną Utenoje. Vėliau, gavę paskyrimus dirbti tuometiniuose ūkiuose, 1981 metais persikėlė į Ėriškius ir čia gyvena iki šiol.

    Šeima, vaikai ir anūkai

    Per bendrą gyvenimą Čepų šeima užaugino vaikus, o šiandien džiaugiasi gausiu artimųjų ratu. Sutuoktiniai pasakojo, kad jų šeimą papildė šeši anūkai, o kasdienybėje ir toliau svarbiausia išlieka artumas ir rūpestis vienas kitu.

    Šeimos istorija, pasak savivaldybės atstovų, yra ir platesnės Panevėžio rajono bendruomenės portreto dalis, kai ilgametės santuokos tampa vertybiniu orientyru jaunesnėms kartoms.

    Simbolinė dovana ir savivaldybės kvietimas

    Susitikimo metu jubiliatams įteikta įrėminta santuokos sudarymo akto kopija, primenanti prieš penkis dešimtmečius duotą pažadą ir kartu nueitą gyvenimo kelią. Tokia dovana savivaldybėje vertinama kaip pagarbos ženklas poroms, kurios savo pavyzdžiu stiprina bendruomenės ryšius.

    „Didžiausias Panevėžio rajono turtas yra žmonės ir jų kuriamos istorijos. Tokios šeimos kaip Fėliusios ir Antano primena, kad tikrosios vertybės gimsta iš kasdienio buvimo kartu“, – sakė meras Antanas Pocius.

    Savivaldybė primena, kad poros, mininčios 50 metų ir didesnes santuokos sukaktis, gali apie tai pranešti Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui. Tokiu atveju sukaktis gali būti pažymėta oficialiu dėmesiu, o jubiliatai pasveikinti asmeniškai.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Smilgių gimnazijoje įteikta penktoji prof. Prano Baltrėno šeimos premija: laimėjo vandens tyrimas

    Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje gegužės 27 dieną surengtas tradicinis profesoriaus Prano Baltrėno šeimos premijos projektinių darbų pristatymas. Į renginį susirinko mokiniai, mokytojai ir gimnazijos bendruomenės svečiai, o dėmesio centre atsidūrė tiriamieji darbai, parengti per mokslo metus.

    Šiemet pristatytus projektus rengė I–II klasių mokiniai, dirbę su mokytojomis Banga Šaltmeriene, Audra Kisežauske ir Janina Burbuliene. Darbuose dominavo aplinkosaugos, biologijos, geografijos ir kasdieniams sprendimams svarbūs gamtos mokslų klausimai.

    Komisijos sprendimu nugalėtoja tapo II klasės mokinė Gerda Jokūbauskaitė, pristačiusi projektą Šulinio vandens kokybės tyrimas. Darbas, parengtas kartu su vadove A. Kisežauske, išsiskyrė praktine verte vietos gyventojams, nes šulinio vandens kokybė kaimiškose vietovėse išlieka aktuali tema.

    Premiją laureatei įteikė profesoriaus Prano Baltrėno dukra prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė. Renginio dalyviai pabrėžė, kad visi pristatyti projektai buvo verti dėmesio, o mokiniai demonstravo gebėjimą rinkti duomenis, daryti išvadas ir aiškiai pristatyti rezultatus.

    Gimnazijos bendruomenės teigimu, tokie pristatymai skatina mokinių smalsumą ir stiprina tiriamojo mokymosi kultūrą: nuo klausimo suformulavimo iki realių vietos problemų analizės. Premijos tradicija taip pat padeda išlaikyti ryšį su mokslo bendruomene ir motyvuoja jaunuolius drąsiau rinktis gamtos mokslų kryptį.

  • Panevėžio rajone planuojama 424 ha LEZ: tarp Berčiūnų ir Gustonių numatyta ir gynybos pramonė

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybai pristatyta naujos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) koncepcija – tarp Berčiūnų ir Gustonių siūloma formuoti 424 hektarų pramonės teritoriją. Projekto rengėjai teigia, kad tokio masto zona galėtų tapti viso regiono augimo varikliu ir padėti pritraukti stambesnius investuotojus, kuriems šiandien trūksta paruoštos infrastruktūros.

    Sprendimo poreikį didina tai, kad esama Panevėžio LEZ teritorija, užimanti apie 47 hektarus, jau beveik užpildyta. Savivaldybė akcentuoja, kad be naujų pramoninių plotų regionas rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą, ypač kai įmonės ieško didelių, logistiškai patogių sklypų gamybai ir sandėliavimui.

    Vieta parinkta dėl logistikos

    Numatoma teritorija pasirinkta dėl susisiekimo perspektyvų: ji ribojasi su magistraliniu keliu A9, o netoliese planuojama „Rail Baltica“ trasa. Koncepcijoje taip pat įvardijama Gustonių krovinių stotis ir intermodalinis terminalas, kurie galėtų sustiprinti krovinių pervežimą ir suteikti pramonei alternatyvą vien kelių transportui.

    Dar vienu argumentu įvardijama tai, kad aplink planuojamą zoną nėra tankiai apgyvendintų teritorijų, todėl būtų lengviau derinti pramonės plėtrą su aplinkosaugos ir triukšmo reikalavimais. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios sąlygos ypač svarbios įmonėms, kurioms reikalingi dideli pastatai, inžineriniai tinklai ir intensyvus logistikos srautas.

    Prioritetas – MTEP ir gynyba

    Pristatant galimybių studiją nurodyta, kad iš kelių alternatyvų rekomenduojama kryptis siejama su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) bei gynybos pramonės plėtra. Tokia orientacija atitinka pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai, augant saugumo poreikiams, vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gynybos pramonei, tiekimo grandinių patikimumui ir aukštos pridėtinės vertės gamybai.

    „Esama pramonės zona jau užpildyta, todėl negalime ir mes stovėti vietoje – privalome veikti greitai ir strategiškai. Tikiu, kad naujoji 424 ha teritorija taps stipriu viso Panevėžio regiono ekonominiu varikliu“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Koncepciją tarybai pristatė Panevėžio plėtros agentūros atstovai kartu su studijos rengėjais – MB „Bauland“ ir UAB „Newsec advisers LT“. Jų skaičiavimu, per projekto laikotarpį teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 darbo vietų, o sukurta socialinė ir ekonominė pridėtinė vertė siektų apie 282 mln. eurų.

    Kokie būtų kiti žingsniai?

    Savivaldybė nurodo, kad suderinus galutinį studijos variantą su miesto ir rajono vadovybe, planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl valstybei svarbaus projekto statuso. Toks statusas paprastai leidžia greičiau koordinuoti procedūras, susijusias su žemės išpirkimu, teritorijų planavimu ir pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Pagal pristatytą planą, vienas iš tikslų – 2027 metais paskelbti LEZ valdymo operatoriaus konkursą. Savivaldybė pabrėžia, kad realus projekto tempas priklausys nuo sprendimų dėl statuso, planavimo procedūrų ir to, kaip greitai pavyks užtikrinti investuotojams reikalingus inžinerinius tinklus bei susisiekimo sprendinius.

  • Panevėžio ir Kupiškio rajonuose vyks KASP pratybos: bus naudojami ginklai ir karinė technika

    Panevėžio ir Kupiškio rajonuose vyks KASP pratybos: bus naudojami ginklai ir karinė technika

    2026 metų birželio 9 ir 10 dienomis Panevėžio ir Kupiškio rajonuose vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pratybos. Jos bus organizuojamos Subačiaus, Gelažių ir Paliūniškio apylinkėse.

    Pratybų metu bus naudojami ginklai, imitaciniai šaudmenys ir karinė technika, todėl gyventojai gali matyti intensyvesnį karių judėjimą bei girdėti su mokymais susijusius garsus. Kariškiai pabrėžia, kad pratybos planuojamos taip, kad kuo mažiau trikdytų vietos bendruomenių kasdienybę ir infrastruktūros darbą.

    Kas numatyta pratybų metu

    Tokio pobūdžio mokymai paprastai skirti savanorių parengčiai stiprinti ir veiksmų suderinamumui gerinti, kai dirbama realiomis vietovės sąlygomis. Praktikoje tai reiškia taktinių užduočių vykdymą, ryšio ir logistikos veiksmų derinimą bei treniruotes su karine technika.

    Organizatoriai akcentuoja, kad bus naudojami imitaciniai šaudmenys, o tai leidžia saugiau simuliuoti kovines situacijas mokymų metu. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama išlikti atidiems ir laikytis įprastų saugumo taisyklių, jei pratybų teritorijose laikinai būtų ribojamas judėjimas ar pažymimos konkrečios zonos.

    Aplinkosaugos reikalavimai

    Rinktinė nurodo, kad pratybų metu bus laikomasi karinių pratybų aplinkos apsaugos taisyklių, patvirtintų krašto apsaugos ministro. Tai apima pareigą saugoti gamtinę aplinką, nepalikti teršalų, laikytis nustatytų reikalavimų dėl technikos naudojimo ir judėjimo vietovėse.

    Organizatoriai taip pat įsipareigoja vykdyti pratybas atsakingai, derinant karinį pasirengimą su vietos gyventojų interesais. Jei pratybų metu kiltų neaiškumų dėl judėjimo ar veiksmų tam tikrose vietose, gyventojams rekomenduojama vadovautis pareigūnų ir karių pateikiama informacija vietoje.

    „Pratybų metu laikysimės aplinkos apsaugos taisyklių ir vykdysime mokymus atsakingai“, – teigiama rinktinės pateiktoje informacijoje.

  • Sicilijos mokyklų pamokos Panevėžio rajonui: ką vadovai parsiveža iš lyderystės stažuotės

    Stažuotė Sicilijoje

    Panevėžio rajono švietimo centras 2026 metais gegužės 16–23 dienomis surengė kvalifikacijos tobulinimo stažuotę Sicilijoje. Programos tema – asmeninė lyderystė mokyklose, remiantis Italijos švietimo sistemos patirtimis.

    Stažuotėje dalyvavo 14 Panevėžio rajono švietimo įstaigų vadovų. Pagrindinis tikslas buvo stiprinti lyderystės, įtraukties ir bendradarbiavimo kompetencijas, kurios šiandien laikomos esminėmis mokyklų kaitai.

    Programą padėjo įgyvendinti Sicilijoje gyvenanti edukologė dr. Simona Crisafulli, dirbanti su švietimo vadybos ir tarptautinio mobilumo temomis. Ji koordinavo susitikimus su vietos švietimo bendruomene ir padėjo struktūruoti patirtį taip, kad ji būtų pritaikoma Lietuvos mokykloms.

    Ką parodė mokyklų vizitai

    Vizito metu delegacija lankėsi IC Ali Terme mokykloje, kurioje mokosi apie 900 mokinių. Čia dirba apie 150 mokytojų ir apie 50 pagalbos specialistų, o pati mokykla turi 15 padalinių, kuriems vadovauja viena direktorė.

    Vadovai stebėjo pamokas, bendravo su mokytojais ir mokiniais, aptarė, kaip organizuojamas ugdymas didelėje, geografiškai išskaidytoje įstaigoje. Daug dėmesio skirta valdymo sprendimams, leidžiantiems išlaikyti vienodus standartus skirtinguose padaliniuose.

    Ryškiausias akcentas – nuosekliai įgyvendinama įtraukties kryptis. Italijoje įtraukties praktikos vystomos kelis dešimtmečius, todėl mokyklose tai dažnai tampa kasdienybės norma: daugiau individualizavimo, lankstesnių užduočių ir didesnis pagalbos specialistų vaidmuo.

    Stažuotės dalyviai pabrėžė, kad individualūs mokinių poreikiai sprendžiami ne tik per atskiras pagalbos priemones, bet ir per integruotą ugdymą. Tokia praktika padeda mažinti atskirtį klasėje ir kartu leidžia išlaikyti mokymosi tempą visai grupei.

    Drausmė, susitarimai ir kultūra

    Vizitų metu dėmesį patraukė mokinių drausmė ir susitarimų laikymasis. Mokyklos aplinkoje praktiškai nebuvo matyti mokinių, naudojančių mobiliuosius telefonus, o taisyklių laikymasis pristatytas kaip bendruomenės susitarimų, o ne draudimų klausimas.

    Mokyklos vadovė akcentavo pasitikėjimu grįstus santykius ir nuoseklų socialinių gebėjimų ugdymą nuo ankstyvo amžiaus. Tarp jų išskirti viešojo kalbėjimo ir oratorystės įgūdžiai, kurie, pasak vietos pedagogų, padeda mokiniams stiprinti pasitikėjimą savimi.

    Reikšmingą vietą stažuotėje užėmė kultūrinis ir meninis ugdymas, integruojamas į mokyklos gyvenimą. Vadovai stebėjo emocijų teatro pasirodymą ir teatro būrelio veiklas, kuriose atsispindėjo literatūros ir scenos raiškos jungtys.

    Panevėžio rajono vadovai teigia, kad parsivežtos idėjos bus pritaikomos stiprinant mokyklų bendruomenes, aiškiau sutariant dėl elgesio taisyklių ir ieškant veiksmingų įtraukties modelių. Stažuotė taip pat išryškino, kad pokyčiai dažniausiai prasideda nuo nuoseklaus vadovų darbo su kultūra, susitarimais ir komandiniais sprendimais.

    „Svarbiausia pamoka – įtrauktis veikia tada, kai ji tampa visos mokyklos kasdieniu susitarimu, o ne atskira priemone“, – sakė vienas stažuotėje dalyvavusių švietimo įstaigos vadovų.

  • Smilgių gimnazijoje – Šeimų diena ir 220 metų sukaktis: kuo šventė nustebino bendruomenę

    2026 metų gegužės 15 dieną Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje surengta Šeimų dienos šventė tapo svarbiu bendruomenės susitikimu, subūrusiu mokinius, jų artimuosius ir mokytojus. Renginys šiemet išsiskyrė ir dar viena proga – paminėta 220 metų sukaktis nuo pirmosios parapijinės mokyklos krašte istorijos pradžios.

    Šventės veiklos persikėlė į gimnazijos stadioną, kur šeimos galėjo rinktis iš kūrybinių, sportinių ir pažintinių užsiėmimų. Organizuotos įvairios aktyvios erdvės, skatinusios ne tik judėjimą, bet ir bendravimą tarp skirtingų kartų.

    Didelio dėmesio sulaukė žirgų erdvė, kur vaikų laukė ponis ir žirgas, taip pat hobby horsing trasa. Greta veikė saugumo ir sveikatinimo stotelės, kuriose lankytojai galėjo susipažinti su pareigūnų, gelbėtojų bei bendruomeninių organizacijų veikla.

    Šventėje vyko ir kraujo donorystės akcija, priminusi, kad bendruomeniškumas gali turėti labai praktišką, kitiems žmonėms tiesiogiai padedančią formą. Tokie sprendimai vis dažniau integruojami į mokyklų renginius, kai pramogos derinamos su pilietiškumo iniciatyvomis.

    Minint 220 metų sukaktį, renginyje akcentuota švietimo tęstinumo idėja: per du šimtmečius keitėsi kartos, ugdymo aplinka ir technologijos, tačiau mokyklos vaidmuo telkiant vietos bendruomenę išliko esminis. Organizatoriai pabrėžė, kad mokykla šiandien vis dažniau tampa ne tik ugdymo, bet ir vietos socialinio gyvenimo centru.

    Gimnazija padėkojo renginį praturtinusiems partneriams ir pagalbininkams: Panevėžio rajono kultūros centro Smilgių padaliniui, Nacionaliniam kraujo centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, sporto klubui „Veckų žirgai“, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, orkestrui „Saulutė“, Panevėžio rajono savivaldybės Smilgių ir Naujamiesčio priešgaisrinėms tarnyboms, futbolo klubui „Ekranas“, Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-ajai rinktinei ir Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.

    Pasak organizatorių, partnerių įsitraukimas leido sukurti saugią, turiningą ir skirtingiems amžiams pritaikytą programą. Šventė tapo proga ne tik pasidžiaugti bendrais pasiekimais, bet ir sustiprinti ryšį tarp šeimų ir mokyklos.

  • Panevėžio rajone startuoja maudyklų stebėsena: vanduo bus tiriamas kas dvi savaites

    Panevėžio rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ir informuoti apie maudyklų būklę, pradeda reguliarią vandens telkinių stebėseną. Vandens kokybės tyrimai atliekami kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija, o rezultatai padeda laiku pastebėti galimą taršą.

    Pagal nustatytą tvarką pirmieji mikrobiologiniai mėginiai imami dar prieš oficialų maudymosi sezoną, kuris prasideda birželio 1 dieną. Vėliau vanduo planuojamas tirti periodiškai kas dvi savaites, stebėseną vykdant nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Šiemet specialistai stebės 26 gyventojų pamėgtus vandens telkinius visame rajone. Tikrinant vertinama, ar vandenyje nėra padidėjusios mikrobiologinės taršos požymių, kurie dažniausiai siejami su fekaline tarša ir poilsiautojams gali sukelti virškinamojo trakto ar odos negalavimų.

    „Tikslas – kad gyventojai prieš važiuodami prie vandens turėtų naujausią informaciją apie maudyklų saugumą. Tačiau švara priklauso ir nuo mūsų elgesio: prašome nešiukšlinti, neteršti pakrančių, o augintinių nemaudyti ten, kur maudosi žmonės“, – sakė Savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė.

    Gavus laboratorijos išvadas, naujausi tyrimų duomenys bus reguliariai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokia stebėsena yra viena svarbiausių prevencinių priemonių vasarą, kai dėl šilumos, intensyvesnio poilsiautojų srauto ir liūčių nuotekų rizika kai kuriuose telkiniuose didėja.

    Gyventojams primenama, kad Panevėžio rajone nėra gelbėtojų prižiūrimų oficialių paplūdimių, todėl ypač svarbus asmeninis atsargumas. Rekomenduojama nesirinkti neaiškių vietų, nešokti į nepatikrintą vandenį, nepalikti vaikų be priežiūros ir neplaukti toli nuo kranto.

    Pastebėjus incidentą vandenyje, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir, jei įmanoma, padėti iš kranto saugiomis priemonėmis. Savivaldybė ragina poilsiauti atsakingai ir sekti skelbiamus vandens tyrimų rezultatus, ypač po stipresnių liūčių ar užsitęsus karščiams.