CP v2

Tag: Panevėžio rajonas

  • Audros pamokos: 63 nauji bokštai žada itin spartų ryšį beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Ryšio bokštas Panevėžio rajone

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas lankėsi Panevėžio rajone, Bučiuose, kur statomas 60 metrų aukščio ryšio bokštas. Jis sudarys sąlygas ryšio operatoriams įrengti antenas ir teikti mobiliojo ryšio bei interneto paslaugas.

    Skaičiuojama, kad bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių. Tokie objektai ypač svarbūs vietovėms, kur komercinėmis sąlygomis tinklų plėtra dažnai neatsiperka.

    „Ką tik prasiautusi audra apnuogino mūsų bėdas ir parodė, kaip svarbu, jog ryšys būtų atsparus ir patikimas“, – sakė Juras Taminskas.

    Ministras pabrėžė, kad valstybė investuoja ne tik į naujų bokštų statybas, bet ir į esamos infrastruktūros atsparumą. Pasak jo, ryšio bokštai regionuose reiškia ne vien didesnę spartą, bet ir realias galimybes nuotoliniam darbui, mokslui bei paslaugoms.

    63 bokštai ir beveik 15 tūkst. namų ūkių

    Įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“ Lietuvos kaimiškose ir nutolusiose vietovėse planuojama pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Įgyvendinus projektą, galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu bus sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms.

    Bokštai projektuojami taip, kad vienu metu viršutinėje sekcijoje įrangą galėtų montuoti iki keturių operatorių. Taip siekiama didinti konkurenciją ir sudaryti prielaidas gyventojams rinktis paslaugų teikėją, o ne būti pririštiems prie vienos alternatyvos.

    Numatyta, kad teritorijose bus įrengtos apsaugos priemonės, įskaitant perimetro apsaugą, praėjimo kontrolę ir vaizdo stebėjimą. Kiekvienas bokštas bus prijungtas prie viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ valdomo šviesolaidinio tinklo, kad operatoriai galėtų užtikrinti didelės talpos ryšį.

    „Statydami ryšio bokštus siekiame užtikrinti ne tik aukštą darbų kokybę, bet ir ilgaamžę, patikimą infrastruktūrą“, – teigė bokštus statančios UAB „Connecto“ direktorius Tomas Kulbis.

    Sveikata ir atsparumas ekstremalioms situacijoms

    Ryšio bokštų plėtra dažnai kelia gyventojų klausimų dėl galimo poveikio sveikatai, tačiau specialistai pabrėžia, kad pats bokštas neskleidžia elektromagnetinės spinduliuotės. Spinduliuotę skleidžia antenos, todėl prieš jas įrengiant vertinamas numatomas poveikis ir laikomasi nustatytų higienos normų.

    Operatorių sprendiniai derinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, o radiotechninių objektų priežiūra yra reglamentuota. Antenų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė turi būti periodiškai matuojama, o kontrolė užtikrina, kad lygiai neviršytų leistinų ribų.

    „Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia antenos, kurios montuojamos ant bokšto, o prieš įrengiant antenas poveikis įvertinamas ir suderinamas“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.

    Kartu akcentuojamas ir ryšio patikimumas ekstremaliomis sąlygomis: ministerija nurodo, kad bokštai turi būti aprūpinti papildomais elektros energijos maitinimo šaltiniais. Tai būtina, kad nutrūkus elektros tiekimui ryšys kuo ilgiau išliktų veikiantis.

    Projektas, kurio vertė viršija 30 mln. eurų, finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. Darbus planuojama baigti iki 2027 metų balandžio 30 dienos, tačiau prireikus terminas gali būti pratęstas.

  • Panevėžio rajone kyla 60 metrų ryšio bokštas: žada spartų internetą šimtams namų ūkių

    Rugpjūčio 28 dieną Bučiuose, Panevėžio rajone, planuojamas naujo ryšio bokšto statymo renginys. Bokštas bus apie 60 metrų aukščio ir numatytas kaip neutralios infrastruktūros objektas, kuriame savo antenas galės įrengti keli ryšio operatoriai.

    Skaičiuojama, kad naujojo bokšto aprėpties teritorijoje itin spartaus ryšio prieiga bus sudaryta daugiau kaip 380 namų ūkių ir apie 30 įmonių. Tokie objektai ypač svarbūs ten, kur dėl mažesnio gyventojų tankio komercinė ryšio plėtra vyksta lėčiau.

    Bokštas statomas įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, kuriuo kaimiškose ir nutolusiose vietovėse numatyta pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mobiliojo ryšio ir interneto paslaugoms ten, kur rinkos sąlygomis tokia infrastruktūra dažnai neatsiperka.

    Pagal projekto planą, įgyvendinus visus darbus galimybė naudotis itin sparčiu ryšiu turėtų būti sudaryta 14 909 namų ūkiams ir 1 348 įmonėms. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes nuotoliniam darbui ir mokymuisi, patikimesnį ryšį verslui bei modernesnes paslaugas, kurioms reikia stabilaus interneto.

    Renginyje ketina dalyvauti susisiekimo ministras Juras Taminskas, VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius Gytis Liaugminas, Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, rangos darbus atliekančios UAB „Connecto“ atstovas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas.

    Renginio pradžia numatyta 10 valandą, trukmė – apie 1 valandą. Vieta – Bučiai, Panevėžio rajonas.

  • Kaip Degučių bendruomenė „Samanis“ parsivežė idėjų iš Panevėžio rajono: kas nustebino labiausiai

    Kaip Degučių bendruomenė „Samanis“ parsivežė idėjų iš Panevėžio rajono: kas nustebino labiausiai

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės iš dalies finansuotą projektą, skirtą mokomajam vizitui po Panevėžio rajono kaimo bendruomenes. Išvykos tikslas buvo praktiškai susipažinti su veikiančiais bendruomenių modeliais, socialinėmis iniciatyvomis ir vietos verslumo pavyzdžiais.

    Toks formatas vis dažniau pasirenkamas savivaldybių remiamuose bendruomeniniuose projektuose, nes leidžia ne tik išgirsti apie gerąją patirtį, bet ir ją „pasimatuoti“ vietoje. Bendruomenės taip paprasčiau įvertina, kas realiai veikia, o kas lieka tik idėja popieriuje.

    Rugpjūčio 8 dieną „Samanio“ nariai aplankė keturias Panevėžio rajono bendruomenes: Upytės, Bernatonių, Pažagienių ir Staniūnų. Kelionė tapo proga pamatyti, kaip skirtingose vietovėse telkiami žmonės, kuriamos paslaugos ir stiprinamas vietos identitetas.

    Upytėje bendruomenę pasitiko Upytės tradicinių amatų centro amatininkė Audronė Virbalienė. Pokalbiuose daug dėmesio skirta tam, kaip į veiklas įtraukti jaunimą ir kartu išlaikyti tradicijas gyvas, o ne vien „parodines“ šventėms.

    „Bendruomenės stiprybė prasideda nuo paprasto noro būti kartu ir daryti dalykus ne dėl ataskaitų, o dėl žmonių“, – sakė Audronė Virbalienė.

    Susitikimo metu dalyviai susipažino su linininkystės tradicijų pristatymu, apžiūrėjo Panevėžio krašto liaudies muzikos instrumentų ekspoziciją ir išbandė edukacines veiklas. Tokios patirtys, anot dalyvių, padeda rasti patrauklias formas veikloms, kuriose vietos atranda ir vaikai, ir vyresni gyventojai.

    Bernatoniuose keliautojai užsuko į bendruomenės įkurtą Savijautos gerinimo centrą, kurį pristatė bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė. Čia aptarta, kaip bendruomenės iniciatyvos gali papildyti viešųjų paslaugų tinklą, ypač ten, kur gyventojams trūksta kasdienių užimtumo ar socialinio ryšio galimybių.

    „Svarbiausia rasti tokią veiklą, kuri žmonėms būtų reikalinga kasdien, o ne tik per renginius“, – sakė Stasė Jodinskienė.

    Pažagieniuose „Samanio“ nariai susitiko su Panevėžio rajono kaimo bendruomene „Pažagieniai“, vadovaujama pirmininkės Elenos Stanienės. Vizito metu kalbėta apie bendruomenių bendradarbiavimą, projektų tęstinumą ir tai, kaip mažos iniciatyvos gali virsti vietos produkto ar paslaugos idėjomis.

    Praktinė dalis buvo skirta kūrybinėms veikloms ir vietos gaminių pristatymui: dalyviai dekoravo sausainius, ragavo produkcijos, susipažino su liofilizuotų vaisių gamybos kryptimi. Tokie pavyzdžiai vis dažniau siejami su trumpųjų maisto grandinių ir smulkaus perdirbimo plėtra regionuose.

    Paskutinė kelionės stotelė tapo Staniūnų dvaro sodyba, kurioje dalyvius pasitiko grafaitė Sofija. Čia akcentuota kultūros paveldo įveiklinimo kryptis, kai istorinis objektas tampa ne tik lankytina vieta, bet ir edukacijų, vietos turizmo bei bendruomeninių susitikimų erdve.

    Meninės edukacinės programos „Skanios dvaro istorijos“ metu dalyviai susipažino su skirtingų laikotarpių virtuvės tradicijomis, ragavo patiekalų interpretacijas ir dalyvavo programos veiklose. „Samanio“ atstovai pabrėžė, kad tokios patirtys leidžia aiškiau suprasti, kaip istorija gali tapti gyva paslauga, o ne vien pasakojimu.

    Grįžusi bendruomenė akcentavo, kad išvyka padėjo įvertinti savo veiklas iš naujo ir išsigryninti, kokių sprendimų labiausiai reikia vietoje. Didžiausia vertė įvardyta ryšiai, galimos bendros iniciatyvos ir supratimas, kad idėjos lengviau gimsta matant realius pavyzdžius.

    „Išvykome pasisemti patirties, o grįžome su supratimu, kad bendruomeniškumas neturi ribų, jei žmonės pasitiki vieni kitais ir nebijo bandyti“, – teigė Degučių kaimo bendruomenės „Samanis“ atstovai.

    Bendruomenė padėkojo Zarasų rajono savivaldybei už dalinį projekto finansavimą pagal nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo programą. Taip pat padėkota Panevėžio rajono vietos veiklos grupės projektų vadovei Redai Majauskienei ir kolegei už kelionės idėją bei lydėjimą.

    „Samanis“ dėkojo Upytės tradicinių amatų centrui, Bernatonių ir bendruomenei „Pažagieniai“ už priėmimą ir pasidalytą patirtį, o Staniūnų dvaro šeimininkams – už galimybę susipažinti su paveldo išsaugojimo ir pritaikymo pavyzdžiu.

  • Smilgių darželis paminėjo 60-metį: Šeimų šventėje – istorinis stendas ir padėkos bendruomenei

    Gegužės 29 dieną Smilgių darželyje surengta Šeimų šventė, tapusi ir išskirtine proga paminėti įstaigos 60-ąjį jubiliejų. Renginyje susitiko vaikai, tėvai, seneliai, darbuotojai ir svečiai, o šventės akcentu tapo bendruomeniškumas bei įstaigos nueito kelio įprasminimas.

    Per šešis dešimtmečius darželis tapo vieta, kurioje užaugo ne viena Smilgių ir apylinkių karta. Įstaigos atstovai pabrėžė, kad jubiliejus yra proga prisiminti tūkstančius kasdienybės momentų: pirmuosius vaikų žingsnius, draugystes, ugdymo pasiekimus ir pedagogų darbą, kuris dažnai lieka už kasdienio šurmulio ribų.

    Jubiliejaus ženklas darželio kieme

    Šventės metu oficialiai atidengtas istorinis stendas, skirtas darželio istorijai ir svarbiausiems etapams pažymėti. Pasak organizatorių, tai ilgalaikis ženklas, kuris primins apie įstaigos raidą, žmones, kūrusius darželio tradicijas, ir bendruomenės pastangas išlaikyti ugdymo kokybę keičiantis laikams.

    Toks sprendimas tampa vis dažnesne praktika švietimo įstaigose, siekiančiose stiprinti tapatybę ir ryšį su vietos bendruomene. Istoriniai stendai ir atminties ženklai padeda ne tik išsaugoti institucinę atmintį, bet ir įtraukti vaikus į pasakojimą apie vietą, kurioje jie kasdien mokosi ir auga.

    Padėkos žmonėms, kurie kuria kasdienybę

    Renginyje skambėjo padėkos darželio kolektyvui už kasdienį darbą, kantrybę ir rūpestį mažiausiais bendruomenės nariais. Išskirtinis dėmesys skirtas ilgiausiai įstaigoje dirbančiai darbuotojai Dangirai Tamašauskienei, kurios ilgametis indėlis įvardytas kaip svarbi darželio istorijos dalis.

    Šventėje dalyvavo ir svečiai: Panevėžio rajono kultūros centro Perekšlių padalinio vario dūdų orkestras „Saulutė“ su vadove Ligita Bilevičiene, kurie pasirūpino muzikine programa. Taip pat bendruomenę pasveikino Seimo narė Modesta Petrauskaitė, pabrėžusi vietos švietimo įstaigų svarbą šeimoms ir regiono gyvybingumui.

    Kūrybinės veiklos ir bendruomenės susitikimas

    Šeimų šventę papildė kūrybinės veiklos, kurios darželio erdves pavertė vieta, kurioje kartu veikė ir vaikai, ir suaugusieji. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai stiprina ryšį tarp ugdymo įstaigos ir šeimų, o vaikams suteikia galimybę pamatyti tėvus ir pedagogus kaip vieną komandą.

    Šventės pabaigoje bendruomenė dėkojo visiems prisidėjusiems prie renginio ir pabrėžė, kad jubiliejus yra ne tik praeities įvertinimas, bet ir įsipareigojimas ateičiai. Smilgių darželis tikisi ir toliau išlikti vieta, kurioje auga ne tik vaikai, bet ir bendruomenės pasitikėjimas, tradicijos bei bendrystė.

  • Sveikos mitybos pamoka Krekenavoje: ką mokiniai sužinojo apie lėkštės principą ir vitaminus

    Kodėl mokiniams to reikia?

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokiniams surengė paskaitą apie sveiką mitybą. Joje aptarta, kaip kasdieniai pasirinkimai veikia savijautą, mokymosi rezultatų stabilumą ir ilgalaikę sveikatą.

    Naujausi tarptautinio HBSC tyrimo duomenys rodo, kad sveikesni įpročiai tarp mokinių formuojasi lėtai. 2022 metais tik maždaug trečdalis 5–9 klasių mokinių kasdien valgo vaisius ir daržoves, o visagrūdžius produktus renkasi apie penktadalis.

    Kartu išlieka ir kita problema: reikšminga dalis vaikų susiduria su antsvoriu ar nutukimu, o tai dažnai siejama su per didele pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos dalimi mityboje bei nepakankamu fiziniu aktyvumu.

    Sveikos mitybos formulė ir lėkštės principas

    Paskaitoje akcentuota, kad sveika mityba nėra trumpalaikė dieta, o kasdienė rutina: reguliarūs valgiai, įvairovė ir saikingumas. Mokiniai aptarė, kodėl svarbu nepraleisti pusryčių ir rinktis vandenį kaip pagrindinį gėrimą.

    Praktiniam supratimui taikytas sveikos mitybos lėkštės principas: pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, ketvirtį visagrūdžiai produktai, o likusį ketvirtį baltyminiai produktai. Taip lengviau subalansuoti energiją, skaidulas ir organizmui būtinus mikroelementus.

    Taip pat aptarta, kodėl ankštiniai produktai turėtų dažniau atsirasti valgiaraštyje: tai augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis, padedantis ilgiau jaustis sotiems. HBSC duomenimis, ankštinius kasdien renkasi tik nedidelė dalis mokinių, todėl šiai temai skirta daugiau dėmesio.

    Vitaminai, etiketės ir dažniausios klaidos

    Mokiniai prisiminė svarbiausias vitaminų funkcijas: vitaminas A svarbus regėjimui, B grupės vitaminai prisideda prie energijos apykaitos ir nervų sistemos veiklos, vitaminas C svarbus imuninei sistemai ir geležies pasisavinimui. Aptarta ir vitamino D reikšmė kaulams bei dantims, ypač augimo laikotarpiu.

    Diskusijoje išskirtos dažniausios mokinių mitybos klaidos: saldinti gėrimai, dažni saldumynai ir greitasis maistas. Pabrėžta, kad tokie produktai neretai turi daug pridėtinio cukraus ir druskos, o tai gali lemti energijos „šuolius“ ir greitesnį alkį.

    Praktinėje dalyje mokiniai analizavo maisto produktų etiketes ir mokėsi atpažinti palankesnius pasirinkimus kasdieniams užkandžiams. Paskaitos organizatoriai akcentavo, kad tikslas nėra draudimai, o gebėjimas orientuotis pasiūloje ir rinktis sąmoningiau.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras tikisi, kad tokios paskaitos padės mokiniams susikurti aiškesnį mitybos režimą ir pritaikyti paprastas taisykles kasdienybėje. Ilgainiui tai gali prisidėti prie geresnės savijautos, didesnio darbingumo mokykloje ir mažesnės lėtinių ligų rizikos ateityje.

  • Auksinių vestuvių proga Ėriškiuose pasveikinta Čepų šeima: 50 metų kartu ir bendruomenės pagarba

    Panevėžio rajone tęsiama tradicija pagerbti poras, kartu nugyvenusias pusę amžiaus ir daugiau. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Ėriškių kaime gyvenantys Fėliusia ir Antanas Čepos, minintys auksinių vestuvių sukaktį.

    Jubiliatus jų namuose aplankė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė bei Upytės seniūnijos atstovė Toma Šeštokienė. Vizito metu sutuoktiniams perduoti sveikinimai ir padėka už šeimos pavyzdį bendruomenei.

    Pažintis šokiuose ir gyvenimo kelias

    Fėliusia ir Antanas pasakojo, kad susipažino jaunystėje šokiuose, o draugystė greitai peraugo į tvirtą ryšį. Fėliusios kelias siejosi su ekonomikos studijomis, Antanas pasirinko zootechniko profesiją.

    Sutuoktiniai susituokė 1976 metų gegužės 29 dieną Utenoje. Vėliau, gavę paskyrimus dirbti tuometiniuose ūkiuose, 1981 metais persikėlė į Ėriškius ir čia gyvena iki šiol.

    Šeima, vaikai ir anūkai

    Per bendrą gyvenimą Čepų šeima užaugino vaikus, o šiandien džiaugiasi gausiu artimųjų ratu. Sutuoktiniai pasakojo, kad jų šeimą papildė šeši anūkai, o kasdienybėje ir toliau svarbiausia išlieka artumas ir rūpestis vienas kitu.

    Šeimos istorija, pasak savivaldybės atstovų, yra ir platesnės Panevėžio rajono bendruomenės portreto dalis, kai ilgametės santuokos tampa vertybiniu orientyru jaunesnėms kartoms.

    Simbolinė dovana ir savivaldybės kvietimas

    Susitikimo metu jubiliatams įteikta įrėminta santuokos sudarymo akto kopija, primenanti prieš penkis dešimtmečius duotą pažadą ir kartu nueitą gyvenimo kelią. Tokia dovana savivaldybėje vertinama kaip pagarbos ženklas poroms, kurios savo pavyzdžiu stiprina bendruomenės ryšius.

    „Didžiausias Panevėžio rajono turtas yra žmonės ir jų kuriamos istorijos. Tokios šeimos kaip Fėliusios ir Antano primena, kad tikrosios vertybės gimsta iš kasdienio buvimo kartu“, – sakė meras Antanas Pocius.

    Savivaldybė primena, kad poros, mininčios 50 metų ir didesnes santuokos sukaktis, gali apie tai pranešti Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui. Tokiu atveju sukaktis gali būti pažymėta oficialiu dėmesiu, o jubiliatai pasveikinti asmeniškai.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Smilgių gimnazijoje įteikta penktoji prof. Prano Baltrėno šeimos premija: laimėjo vandens tyrimas

    Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje gegužės 27 dieną surengtas tradicinis profesoriaus Prano Baltrėno šeimos premijos projektinių darbų pristatymas. Į renginį susirinko mokiniai, mokytojai ir gimnazijos bendruomenės svečiai, o dėmesio centre atsidūrė tiriamieji darbai, parengti per mokslo metus.

    Šiemet pristatytus projektus rengė I–II klasių mokiniai, dirbę su mokytojomis Banga Šaltmeriene, Audra Kisežauske ir Janina Burbuliene. Darbuose dominavo aplinkosaugos, biologijos, geografijos ir kasdieniams sprendimams svarbūs gamtos mokslų klausimai.

    Komisijos sprendimu nugalėtoja tapo II klasės mokinė Gerda Jokūbauskaitė, pristačiusi projektą Šulinio vandens kokybės tyrimas. Darbas, parengtas kartu su vadove A. Kisežauske, išsiskyrė praktine verte vietos gyventojams, nes šulinio vandens kokybė kaimiškose vietovėse išlieka aktuali tema.

    Premiją laureatei įteikė profesoriaus Prano Baltrėno dukra prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė. Renginio dalyviai pabrėžė, kad visi pristatyti projektai buvo verti dėmesio, o mokiniai demonstravo gebėjimą rinkti duomenis, daryti išvadas ir aiškiai pristatyti rezultatus.

    Gimnazijos bendruomenės teigimu, tokie pristatymai skatina mokinių smalsumą ir stiprina tiriamojo mokymosi kultūrą: nuo klausimo suformulavimo iki realių vietos problemų analizės. Premijos tradicija taip pat padeda išlaikyti ryšį su mokslo bendruomene ir motyvuoja jaunuolius drąsiau rinktis gamtos mokslų kryptį.

  • Panevėžio rajone planuojama 424 ha LEZ: tarp Berčiūnų ir Gustonių numatyta ir gynybos pramonė

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybai pristatyta naujos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) koncepcija – tarp Berčiūnų ir Gustonių siūloma formuoti 424 hektarų pramonės teritoriją. Projekto rengėjai teigia, kad tokio masto zona galėtų tapti viso regiono augimo varikliu ir padėti pritraukti stambesnius investuotojus, kuriems šiandien trūksta paruoštos infrastruktūros.

    Sprendimo poreikį didina tai, kad esama Panevėžio LEZ teritorija, užimanti apie 47 hektarus, jau beveik užpildyta. Savivaldybė akcentuoja, kad be naujų pramoninių plotų regionas rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą, ypač kai įmonės ieško didelių, logistiškai patogių sklypų gamybai ir sandėliavimui.

    Vieta parinkta dėl logistikos

    Numatoma teritorija pasirinkta dėl susisiekimo perspektyvų: ji ribojasi su magistraliniu keliu A9, o netoliese planuojama „Rail Baltica“ trasa. Koncepcijoje taip pat įvardijama Gustonių krovinių stotis ir intermodalinis terminalas, kurie galėtų sustiprinti krovinių pervežimą ir suteikti pramonei alternatyvą vien kelių transportui.

    Dar vienu argumentu įvardijama tai, kad aplink planuojamą zoną nėra tankiai apgyvendintų teritorijų, todėl būtų lengviau derinti pramonės plėtrą su aplinkosaugos ir triukšmo reikalavimais. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios sąlygos ypač svarbios įmonėms, kurioms reikalingi dideli pastatai, inžineriniai tinklai ir intensyvus logistikos srautas.

    Prioritetas – MTEP ir gynyba

    Pristatant galimybių studiją nurodyta, kad iš kelių alternatyvų rekomenduojama kryptis siejama su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP) bei gynybos pramonės plėtra. Tokia orientacija atitinka pastarųjų metų tendencijas Europoje, kai, augant saugumo poreikiams, vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gynybos pramonei, tiekimo grandinių patikimumui ir aukštos pridėtinės vertės gamybai.

    „Esama pramonės zona jau užpildyta, todėl negalime ir mes stovėti vietoje – privalome veikti greitai ir strategiškai. Tikiu, kad naujoji 424 ha teritorija taps stipriu viso Panevėžio regiono ekonominiu varikliu“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.

    Koncepciją tarybai pristatė Panevėžio plėtros agentūros atstovai kartu su studijos rengėjais – MB „Bauland“ ir UAB „Newsec advisers LT“. Jų skaičiavimu, per projekto laikotarpį teritorijoje galėtų atsirasti iki 7 000 darbo vietų, o sukurta socialinė ir ekonominė pridėtinė vertė siektų apie 282 mln. eurų.

    Kokie būtų kiti žingsniai?

    Savivaldybė nurodo, kad suderinus galutinį studijos variantą su miesto ir rajono vadovybe, planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl valstybei svarbaus projekto statuso. Toks statusas paprastai leidžia greičiau koordinuoti procedūras, susijusias su žemės išpirkimu, teritorijų planavimu ir pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Pagal pristatytą planą, vienas iš tikslų – 2027 metais paskelbti LEZ valdymo operatoriaus konkursą. Savivaldybė pabrėžia, kad realus projekto tempas priklausys nuo sprendimų dėl statuso, planavimo procedūrų ir to, kaip greitai pavyks užtikrinti investuotojams reikalingus inžinerinius tinklus bei susisiekimo sprendinius.

  • Panevėžio ir Kupiškio rajonuose vyks KASP pratybos: bus naudojami ginklai ir karinė technika

    Panevėžio ir Kupiškio rajonuose vyks KASP pratybos: bus naudojami ginklai ir karinė technika

    2026 metų birželio 9 ir 10 dienomis Panevėžio ir Kupiškio rajonuose vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pratybos. Jos bus organizuojamos Subačiaus, Gelažių ir Paliūniškio apylinkėse.

    Pratybų metu bus naudojami ginklai, imitaciniai šaudmenys ir karinė technika, todėl gyventojai gali matyti intensyvesnį karių judėjimą bei girdėti su mokymais susijusius garsus. Kariškiai pabrėžia, kad pratybos planuojamos taip, kad kuo mažiau trikdytų vietos bendruomenių kasdienybę ir infrastruktūros darbą.

    Kas numatyta pratybų metu

    Tokio pobūdžio mokymai paprastai skirti savanorių parengčiai stiprinti ir veiksmų suderinamumui gerinti, kai dirbama realiomis vietovės sąlygomis. Praktikoje tai reiškia taktinių užduočių vykdymą, ryšio ir logistikos veiksmų derinimą bei treniruotes su karine technika.

    Organizatoriai akcentuoja, kad bus naudojami imitaciniai šaudmenys, o tai leidžia saugiau simuliuoti kovines situacijas mokymų metu. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama išlikti atidiems ir laikytis įprastų saugumo taisyklių, jei pratybų teritorijose laikinai būtų ribojamas judėjimas ar pažymimos konkrečios zonos.

    Aplinkosaugos reikalavimai

    Rinktinė nurodo, kad pratybų metu bus laikomasi karinių pratybų aplinkos apsaugos taisyklių, patvirtintų krašto apsaugos ministro. Tai apima pareigą saugoti gamtinę aplinką, nepalikti teršalų, laikytis nustatytų reikalavimų dėl technikos naudojimo ir judėjimo vietovėse.

    Organizatoriai taip pat įsipareigoja vykdyti pratybas atsakingai, derinant karinį pasirengimą su vietos gyventojų interesais. Jei pratybų metu kiltų neaiškumų dėl judėjimo ar veiksmų tam tikrose vietose, gyventojams rekomenduojama vadovautis pareigūnų ir karių pateikiama informacija vietoje.

    „Pratybų metu laikysimės aplinkos apsaugos taisyklių ir vykdysime mokymus atsakingai“, – teigiama rinktinės pateiktoje informacijoje.