Pavasariui įsibėgėjus dienos ilgėja, o augalai leidžia jaunus lapelius. Tarp jų – ir dilgėlė, kurioje gausu vitaminų bei mineralų. Šviežiai prisirinktų dilgėlių galima dėti į įvairius patiekalus, o taip pat iš jų pasigaminti sveiką gėrimą – sultis ar užpilą.
Dilgėles verta rinkti tam tikru metų laiku. Geriausias metas pradėti – ankstyvas pavasaris, dažniausiai jau balandį. Maždaug birželio viduryje augalas pradeda žydėti ir tuomet dalį savo savybių praranda. Nors dilgėles dar galima rinkti, žydėjimo metu jos dažniau naudojamos džiovinimui ir užpilams ruošti, o ne šviežiam vartojimui.
Pavasarį renkami jauni, šviesiai žali ūgliai, kuriuose būna daugiausia vertingų medžiagų. Dažniausiai skinami keturi viršutiniai lapeliai. Juos patogiausia nupjauti sekatoriumi arba aštriomis žirklėmis. Renkant dilgėles pravartu mūvėti sodo pirštines ir prisidengti blauzdas bei dilbius, kad išvengtumėte nudilginimo. Nors dilgėlės auga daug kur, ne visose vietose jas rinkti verta – geriausia tai daryti atokiau nuo judrių kelių ir miestų, pavyzdžiui, pievose, miškuose ar kaimo vietovėse.
Surinktas dilgėles pirmiausia pamirkykite dubenyje, kad pasišalintų nešvarumai ir smėlis, tuomet gerai perplaukite sietelyje po tekančiu vandeniu. Taip paruoštus lapelius galima dėti į salotas, kokteilius ar ant sumuštinių. Kad lapeliai „nekandžiotų“ liežuvio, juos verta smulkiai supjaustyti, trumpai applikyti (blanširuoti) arba sutrinti.
Dalį derliaus galima išsidžiovinti, pavyzdžiui, orkaitėje, o vėliau laikyti sandariame inde ir naudoti užpilams.
Sultis iš dilgėlių pasigaminti paprasta. Patogiausia tai daryti lėtaeige sulčiaspaude.
Kitas būdas – sultis ruošti iš susmulkintų lapelių. Dilgėles gerai nuplaukite, tada sumalkite mėsmale arba sutrinkite trintuvu. Gautą masę sudėkite į sandarų stiklainį ir užpilkite šaltu vandeniu taip, kad vanduo būtų maždaug 1 cm žemiau žalumos. Stiklainį gerai užsukite ir padėkite į šaldytuvą kelioms valandoms, o geriausia – per naktį.
Praėjus šiam laikui, skystį kruopščiai perkoškite. Lapelius dar galima stipriai nuspausti – ir sultys paruoštos.
Paruoštas sultis šaldytuve galima laikyti iki 3 dienų. Jei norite, kad jos išliktų tinkamos ilgiau, galima užšaldyti ledukų formelėse.
Dilgėlė vertinama dėl įvairių naudingų savybių. Ji laikoma geru geležies šaltiniu ir turi medžiagų, kurios gali prisidėti prie hemoglobino gamybos, todėl dilgėlės neretai minimos kalbant apie mažakraujystę ir bendrą nuovargį.
Taip pat teigiama, kad dilgėlių sultys veikia šlapimą varančiai ir gali padėti organizmui „apsivalyti“. Jose esantis silicis siejamas su plaukų ir nagų stiprinimu, o kai kuriems žmonėms dilgėlės gali būti naudingos ir sprendžiant odos problemas, pavyzdžiui, spuogus.
Dėl biologiškai aktyvių medžiagų dilgėlių sultys gali palaikyti virškinimą ir medžiagų apykaitą, todėl jas kartais renkasi ir svorį metantys žmonės. Be to, dilgėlėse yra ir kitų mineralų, tokių kaip kalcis bei kalis, taip pat vitaminų A, B grupės ir C.
Svarbu tai, kad dilgėlių sulčių kursą dažniausiai rekomenduojama taikyti 2–3 savaites. Įprasta dienos norma – apie 25 ml. Sultis galima gerti nevalgius, pilti į kokteilius arba skiesti vandeniu. Sergant lėtinėmis ligomis, prieš pradedant kursą patartina pasitarti su gydytoju.
Leave a Reply