Ananasas, nors ir egzotiškas vaisius, šiandien lengvai randamas beveik kiekviename prekybos centre. Vis dėlto jis neretai atsiduria ant stalo tik per šventes ar ypatingomis progomis, todėl dažnam vis dar atrodo kaip retas gardėsis. O be reikalo – sultingas, saldus ir su lengva rūgštele vaisius tinka ne tik desertams, bet ir pikantiškiems patiekalams.
Ananasas kilęs iš Pietų Amerikos – dabartinės Brazilijos, Paragvajaus ir Argentinos teritorijų. Vietos gyventojai jį augino šimtmečius ir vertino ne tik dėl skonio, bet ir dėl gydomųjų savybių. Į Europą vaisius pateko XV amžiuje kelionių laikotarpiu ir ilgą laiką buvo laikomas prabangos bei egzotikos simboliu.
Pirmosios žinios apie ananasą Lietuvoje ir regiono kraštuose pasirodė XVIII amžiuje, kai Europoje jis būdavo auginamas šiltnamiuose ir parduodamas turtingesniems žmonėms. Šiandien ananasas – įprastas produktas: jį lengva atpažinti iš lapų kuokšto, šiurkščios žievės ir ryškiai geltono, sultingo minkštimo. Yra keli ananasų tipai, o populiariausias – valgomasis ananasas.
Šis vaisius valgomas įvairiai: šviežias, džiovintas arba konservuotas.
Ananasas laikomas maistinių medžiagų šaltiniu. Jame yra maistinių skaidulų, vitaminų C, A, E, B grupės vitaminų, taip pat mineralų – kalio, magnio, mangano ir geležies. Labiausiai vertinama veiklioji medžiaga – bromelainas, baltymus skaidantis fermentas. Manoma, kad jis gali padėti virškinimui, mažinti uždegiminius procesus, prisidėti prie tinimų mažinimo, o taip pat būti naudingas žmonėms, patiriantiems sąnarių diskomfortą. Be to, bromelainui priskiriamas galimas palankus poveikis riebalų apykaitai – siejamas su mažesne suriebėjusių kepenų ir padidėjusio cholesterolio rizika.
Reguliariai vartojamas ananasas gali būti naudingas ir širdžiai. Kalis prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo, o antioksidantai padeda apsaugoti kraujagysles nuo pažeidimų. Vaisiuje esantys vitaminai siejami su imuniteto stiprinimu, odos ir plaukų būklės gerinimu. Ananasas dažnai pasirenkamas ir norintiems prižiūrėti svorį – 100 gramų yra apie 50 kcal. Dėl didelio vandens kiekio jis gerai drėkina organizmą ir suteikia sotumo jausmą.
Ananasas ypač tinka turintiems virškinimo nusiskundimų, sportuojantiems intensyviai, taip pat visiems, kurie nori pasirūpinti širdies ir kraujagyslių sistema. Vis dėlto dėl didesnio paprastųjų cukrų kiekio jį reikėtų riboti sergantiems cukriniu diabetu. Atsargiai ananasą turėtų rinktis ir jautrų skrandį turintys žmonės – vaisiaus rūgštumas gali dirginti gleivinę.
Virtuvėje ananasą galima panaudoti įvairiai. Dažniausiai jis valgomas šviežias: nupjaunama žievė, pašalinamas kietesnis vidus ir vaisius supjaustomas gabalėliais. Taip jis tinka kaip užkandis ar priedas prie vaisių salotų. Ananasas gali tapti ir sočiais pusryčiais – dera su natūraliu jogurtu, avižomis ar granola. Taip pat galima spausti ananasų sultis ar dėti jo į kokteilius – tokie gėrimai ypač gaivina karštomis dienomis.
Pikantiškuose patiekaluose tropinis vaisius tinka prie paukštienos ir kiaulienos: saldumas subalansuoja mėsos skonį ir suteikia egzotiškumo. Ananasą galima kepti ant grotelių, dėti į iešmelius, karį ar salotas su vištiena. Jis žinomas ir kaip picos priedas, nors šis derinys iki šiol kelia diskusijų.
Azijos virtuvėje ananasas dažnai naudojamas saldžiarūgščiuose padažuose, kurie dera su ryžiais ar makaronais. Desertams jis tinka kepiniuose – pyraguose, tartose, keksiukuose ar leduose. Džiovintas ananasas taip pat gali būti alternatyva saldumynams.
Verta prisiminti, kad konservuotas ananasas, nors ir patogus, dažniausiai nusileidžia šviežiam: jame gali būti mažiau naudingų medžiagų ir daugiau cukraus. Geriausia rinktis prinokusį, šviežią vaisių.
Leave a Reply