Ukmergėje, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, balandžio 29 dieną surengta konferencija #GyvaTarmė subūrė mokslininkus, kūrėjus, moksleivius ir vietos bendruomenę pokalbiui apie lietuvių tarmių gyvybingumą. Renginio ašis buvo klausimas, kaip tarmės kinta XXI amžiuje ir kaip jos gali išlikti kasdienėje kalboje, kultūroje bei švietime.
Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Rima Bakšienė ir dr. Agnė Čepaitienė, taip pat Zigmo Zinkevičiaus premijos laureatė dr. Simona Vyniautaitė. Pranešėjų akcentai siejosi su šiuolaikiniais tarmių tyrimo metodais, tarmių kaitos kryptimis ir tuo, kaip kalbinė įvairovė atsispindi skirtinguose Lietuvos regionuose.
Tarmės tarp mokslo ir literatūros
Renginyje pristatyti ir literatūriniai tarmių pavyzdžiai, parodantys, kad tarmė gali būti ne vien tautosakinė detalė, bet ir šiuolaikinės kūrybos priemonė. Vienu ryškesnių akcentų tapo kūrybinės iniciatyvos, susijusios su „Mažojo princo“ perteikimu skirtingomis lietuvių tarmėmis, idėjos ir patirtys.
Diskusijose ne kartą grįžta prie minties, kad tarmės geriausiai išlieka tada, kai tampa naudojamos, o ne vien saugomos. Tam svarbus ir mokyklos vaidmuo, ir regiono kultūrinis gyvenimas, o taip pat šiuolaikiniai formatai, kur tarmė įgauna naują skambesį.
Kaip tarmė skamba muzikoje?
Konferenciją papildė muzikanto ir atlikėjo Roko Kašėtos pasirodymas bei įžvalgos apie dzūkų tarmės skambesį muzikoje ir tarpdisciplininiame mene. Jo pristatymas pabrėžė, kad autentiška kalba gali tapti kūrybos pagrindu, natūraliai jungiančiu tradiciją su dabarties klausytojo patirtimi.
Jaunatviško impulso renginiui suteikė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleivių pranešimai ir meniniai pasirodymai. Organizatoriai akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas yra vienas svarbiausių ženklų, jog tarmė gali būti perduodama ne kaip pareiga, o kaip tapatybės dalis.
Bendruomenės dėmesys ir palaikymas
Konferencijoje dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė bei mero patarėja Goda Juzėnaitė. Toks institucinis dėmesys rodo, kad tarmių tema vis dažniau siejama ne tik su kultūros paveldu, bet ir su regiono savastimi, bendruomeniškumu bei vietos iniciatyvų stiprinimu.
Renginio metu sutarta, kad tarmės šiandien yra gyvas, kintantis kalbos sluoksnis, kurį veikia migracija, medijos, socialiniai tinklai ir švietimo aplinka. Tačiau kartu pabrėžta, kad šie pokyčiai nebūtinai silpnina tarmes, nes jos gali persikelti į naujus kanalus ir formatus, kai atsiranda kūrėjų ir bendruomenių, norinčių jomis kalbėti.
Konferenciją finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Ukmergės rajono savivaldybė. Renginio informacija parengta remiantis Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos pateikta medžiaga.
Leave a Reply