Alytaus miesto savivaldybės administracijos pirmo aukšto galerijoje pristatyta Danutės Macikonienės kryželiu siuvinėtų darbų paroda. Ekspozicija kviečia pažvelgti ne tik į kruopščius paveikslus, bet ir į gyvenimo patirtis, kurios juose atsispindi per spalvas, motyvus ir pasirinktą tematiką.
Parodos autorė gimė 1946 metų vasario 17 dieną Radvilonių kaime, Veisėjų krašte. 1949 metų kovą, būdama trejų, kartu su šeima ji buvo ištremta į Sibirą, kur prabėgo apie dešimt jos vaikystės metų.
Amatas, gimęs tremtyje
Būtent tremtyje Danutė Macikonienė pirmą kartą išmoko siuvinėti kryželiu. Vaikystėje įgytas įgūdis vėliau tapo vienu svarbiausių jos kūrybos atramos taškų, o ankstyvieji darbai iki šiol turi ypatingą simbolinę reikšmę.
Viena iš ryškiausių istorijų parodoje susijusi su pirmuoju autorės siuviniu, kuris, pasak jos artimųjų, sugrįžo į Lietuvą kartu su šeima. Tokie darbai tampa ne tik rankdarbiu, bet ir asmeninės atminties dokumentu, išsaugančiu tai, ko neįmanoma papasakoti keliais sakiniais.
Sugrįžimas į Alytų ir kūrybos tęstinumas
1959 metais šeimai sugrįžus į Lietuvą, o nuo 1960 metų apsigyvenus Alytuje, siuvinėjimas kurį laiką buvo likęs nuošalyje. Tačiau prieš maždaug tris dešimtmečius Danutė Macikonienė prie kryželio grįžo iš naujo, ir tai tapo nuosekliu, ilgalaikiu kūrybiniu keliu.
Parodoje matyti įvairios temos ir motyvai, kuriuos autorė rinkosi bėgant metams: nuo gamtos vaizdų iki dekoratyvesnių kompozicijų. Kryželiu siuvinėti paveikslai reikalauja ypatingo tikslumo, nes galutinis rezultatas formuojamas tūkstančiais smulkių dygsnių, o spalvų perėjimai priklauso nuo kantraus darbo ritmo.
Atidarymo metu autorė pabrėžė, kad jai visi darbai vienodai brangūs, todėl išskirti vieną mylimiausią būtų sunku.
„Visi paveikslai man brangūs, kiekvienas siuvinėtas su malonumu“, – sakė Danutė Macikonienė.
Darbai, iškeliavę į žmonių namus
Dalis per daugelį metų sukurtų siuvinių tapo dovanomis artimiesiems, giminėms ir draugams, todėl parodoje atsiskleidžia ir bendrystės aspektas. Tokie darbai dažnai gyvena šeimų namuose kaip prisiminimas, perduodamas kartu su istorijomis apie jų atsiradimą.
Kita dalis kūrinių liko autorės namuose, o kai kurie dar laukia įrėminimo ir progos būti parodyti. Šiemet Danutė Macikonienė paminėjo 80 metų jubiliejų ir simboliškai pažymėjo apie tris dešimtmečius trunkantį sugrįžimą į nuolatinę kūrybą.
Paroda Alytuje tampa proga pamatyti, kaip asmeninė patirtis gali virsti tylia, bet įtaigia vizualia kalba. Tai ekspozicija apie kruopštumą, ištvermę ir kūrybą, kuri sugeba išlaikyti atmintį ne vien nuotraukose ar dokumentuose, bet ir siūlo bei drobės struktūroje.
Leave a Reply