„Aperol Spritz“ šiandien laikomas vienu atpažįstamiausių itališkų aperityvų, tačiau jo ištakos siekia kur kas paprastesnę idėją nei dabartinis vasaros barų simbolis. Spritz tipo gėrimo istorija prasideda XIX amžiuje Šiaurės Italijoje, kai Austrijos imperijos kariai vietinį vyną laikė per stipriu ir pradėjo jį skiesti vandeniu.
Pats pavadinimas siejamas su vokišku veiksmažodžiu spritzen, reiškiančiu apipurkšti ar įlašinti, nes į taurę būdavo įpilama vandens. Taip gimė paprastas vyno ir vandens mišinys, o vėliau, keičiantis skoniams ir barų kultūrai, į jį pradėta dėti kartžiųjų užpilų, vadinamų bitteriais.
Kaip Spritz tapo mados ženklu
XX amžiuje Spritz evoliucionavo į įvairias versijas, o didžiausią šuolį į populiarumą padarė tada, kai kartu su putojančiu vynu ir gazuotu vandeniu pradėtas naudoti apelsininis kartusis aperityvas „Aperol“. Klasikinė idėja liko ta pati: lengvesnis, gaivesnis gėrimas, tinkantis aperityvui prieš vakarienę.
Venecija ir platesnis Veneto regionas ilgainiui tapo Spritz kultūros centru, nes būtent čia susiformavo tradicija gėrimą sieti su užkandžiais ir lėtu pasisėdėjimu bare. Vietiniai barai iki šiol turi savas interpretacijas, o dalyje jų vietoj apelsino griežinėlio pasirenkamas net kitoks akcentas, pavyzdžiui, alyvuogė, siekiant ryškesnio sūrumo ir kartumo balanso.
Ne tik „Aperol“: Venecijos kokteilių istorijos
Venecija neretai vadinama viena svarbiausių Europos kokteilių tradicijos scenų, nes čia gimė ir kitas pasaulinis klasikas. „Harry’s Bar“ siejama „Bellini“ istorija pasakoja apie tai, kaip baro įkūrėjas Giuseppe Cipriani, įkvėptas dailininko Giovanni Bellini spalvų, sujungė baltųjų persikų tyrę su putojančiu vynu.
Šis kokteilis išpopuliarėjo dėl paprastumo ir švelnaus skonio, o jo receptas iki šiol dažniausiai laikomas minimalizmo pavyzdžiu. Daugelyje šiuolaikinių barų „Bellini“ interpretacijos plečiamos, tačiau klasikinė versija remiasi dviem aiškiais dėmenimis ir itin geru ingredientų atšaldymu.
Kaip „Bellini“ pasigaminti namuose?
Norint namuose pasigaminti artimą klasikinei versijai „Bellini“, svarbiausia naudoti prinokusius baltuosius persikus ir kokybišką putojantį vyną. Abu ingredientai turi būti gerai atšaldyti, nes taip išryškėja gaiva ir išlaikomas lengvas putojimas.
Praktiškai tai reiškia, kad persikų minkštimas pertrinamas iki vientisos tyrės, o tuomet atsargiai užpilamas putojantis vynas, stengiantis nepermaišyti per intensyviai. Teisingai paruoštame kokteilyje natūraliai susidaro švelni puta, o skonis išlieka gaivus ir neapsunkinantis.
Spritz ir „Bellini“ istorijos rodo bendrą Venecijos barų kultūros principą: didžiausi hitai dažnai gimsta ne iš sudėtingų formulių, o iš paprastos minties pagerinti gėrimo balansą. Būtent todėl šie kokteiliai ir šiandien išlieka aktualūs, o jų variacijos nuolat grįžta į madas kartu su lengvesnių aperityvų banga.
Leave a Reply