Europos visuomenės sveikatos institucijos tiria su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamą Andų hantaviruso protrūkį. Iki gegužės 11 dienos pranešta apie devynis atvejus, iš jų septyni patvirtinti ir du tikėtini, taip pat fiksuotos trys mirtys.
Situacija neišvengiamai priminė ankstyvąsias COVID-19 pamokas, kai infekcijos laivuose išplisdavo į bendruomenes. Vis dėlto epidemiologai pabrėžia, kad Andų virusas, nors ir pavojingas, neturi savybių, būdingų pandemijoms.
Kuo Andų virusas išskirtinis
Hantavirusai dažniausiai plinta iš graužikų žmonėms, kai įkvepiamos dalelės, užterštos pelių ar žiurkių šlapimu, išmatomis arba seilėmis. Dauguma šios grupės virusų tarp žmonių neplinta, tačiau Andų virusas laikomas reta išimtimi.
Tarpžmogiškas perdavimas fiksuojamas nedažnai ir paprastai siejamas su artimu, ilgalaikiu kontaktu, pavyzdžiui, šeimoje ar slaugant sergantį asmenį. Didžiausia rizika kyla uždarose, prastai vėdinamose erdvėse, kur žmonės daug laiko praleidžia labai arti vieni kitų.
Kodėl tai nepanašu į COVID
Skirtumas nuo SARS-CoV-2 yra esminis: COVID-19 sukėlėjas efektyviai plinta oru ir dažnai perduodamas dar iki aiškių simptomų. Andų virusui, remiantis iki šiol sukauptais duomenimis, paprastai reikia artimo kontakto, o plitimas dažniausiai susijęs su jau simptominiais atvejais.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pandemijai neužtenka vien didelio mirtingumo, lemiamas veiksnys yra plitimo lengvumas. Dėl to Andų viruso protrūkiai paprastai būna riboti, o viešosios sveikatos priemonės, tokios kaip stebėsena ir izoliacija, gali būti veiksmingos.
Simptomai, stebėjimo laikotarpis ir gydymas
Ankstyvieji simptomai dažnai primena kitas infekcijas: karščiavimą, galvos ir raumenų skausmus, pykinimą, nuovargį. Daliai pacientų liga gali progresuoti į hantavirusinį plaučių sindromą, kai staigiai sunkėja kvėpavimas ir prireikia intensyvios pagalbos.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žmonėms, galėjusiems turėti kontaktą su Andų virusu, stebėti simptomus iki 42 dienų po paskutinio galimo poveikio. Toks laikotarpis atspindi galimą inkubacijos ribą, tačiau tai nereiškia, kad asmuo visą laiką yra užkrečiamas.
Specifinio antivirusinio vaisto ar licencijuotos vakcinos nuo Andų viruso šiuo metu nėra, todėl gydymas daugiausia yra palaikomasis. Protrūkio metu plačiai taikomi laboratoriniai tyrimai, įskaitant PGR ir serologinius testus, tačiau ankstyvas neigiamas atsakymas ne visada galutinai atmeta infekciją.
Mokslininkai pabrėžia, kad greita genetinės sekos analizė ir duomenų apsikeitimas padeda sparčiau patvirtinti atvejus bei atsekti užsikrėtimo grandines. Tai leidžia tiksliau nustatyti, kam reikalinga izoliacija ar sustiprinta medicininė stebėsena, ir mažina tikimybę, kad židinys išsiplės.
Leave a Reply