CP v2

Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Aktorė Lucy Davis vos nepaisė mažo sukietėjimo: medikai paaiškina, ką būtina tikrinti

    Aktorė Lucy Davis vos nepaisė mažo sukietėjimo: medikai paaiškina, ką būtina tikrinti

    Subtilus simptomas, kurį lengva nurašyti

    Britų aktorė Lucy Davis pranešė, kad jai nustatytas ketvirtos stadijos krūties vėžys, o pirmasis ženklas buvo itin menkas. Ji pasakojo, kad tai nebuvo aiškus guzelis, o mažytis sukietėjimas, kurį iš pradžių svarstė tiesiog ignoruoti.

    Vėliau, anot jos, liga išplito į kaulus, įskaitant stuburą, klubą ir šonkaulius. Tokia ligos eiga primena pagrindinį principą, kurį kartoja onkologai: kuo anksčiau kreipiamasi dėl naujo ar neįprasto pakitimo, tuo daugiau gydymo galimybių.

    „Tai, ką pajutau, nebuvo guzas, greičiau mažas kietas taškas. Beveik nėjau tikrintis, todėl sakau: neignoruokite nieko“, – sakė Lucy Davis.

    Kokie požymiai laikomi įtartinais

    Krūties vėžys ne visada prasideda skausmu, todėl vien skausmo nebuvimas nėra raminantis ženklas. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vertinti reikia bet kokį naujai atsiradusį gumbą, sukietėjimą ar pakitusią krūties struktūrą.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į krūties formos ar dydžio pokyčius, odos įtraukimą, paraudimą, spenelio pakitimus bei neįprastas išskyras, ypač jei jos kraujingos. Tokie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau yra pakankama priežastis nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2024 metais pasaulyje krūties vėžys diagnozuotas apie 2,4 milijono moterų, o mirčių skaičius siekė apie 694 000. Organizacija taip pat nurodo, kad didelė dalis atvejų nustatoma moterims, neturinčioms specifinių rizikos veiksnių, išskyrus lytį ir amžių.

    Savikontrolė ir patikros: kuo jos skiriasi

    Reguliari savikontrolė gali padėti geriau pažinti, kas jūsų krūtyse yra įprasta, ir greičiau pastebėti naujus pokyčius. Praktikoje tai dažniausiai prasideda apžiūra veidrodyje ir švelniu apčiuopimu, įvertinant ir pažastų sritį, kur gali būti padidėję limfmazgiai.

    Vis dėlto savikontrolė nepakeičia gydytojo apžiūros ar organizuotų patikrų. Jei atsiranda naujas sukietėjimas ar kitas pakitimas, svarbiausia yra klinikinis įvertinimas, o prireikus ir papildomi tyrimai, pavyzdžiui, echoskopija ar mamografija.

    Mamografija laikoma pagrindiniu patikros tyrimu, nes leidžia aptikti pakitimus dar iki simptomų. Tačiau patikra turi ir trūkumų: galimi klaidingai teigiami atsakymai, dėl kurių žmogui tenka papildomi tyrimai ar biopsijos, o tyrimas susijęs su nedidele apšvitos doze.

    Europos Komisijos parengtose gairėse pabrėžiama, kad 40–44 metų moterims įprastinė mamografinė patikra ne visada rekomenduojama, nes potenciali žala kai kuriais atvejais gali nusverti naudą. Konkrečios amžiaus ribos ir kvietimų dažnis skiriasi tarp šalių, todėl gyventojams svarbu vadovautis nacionalinėmis programomis ir individualia gydytojo rekomendacija.

    Ši istorija išryškina vieną paprastą dalyką: ankstyvi simptomai kartais būna beveik nepastebimi, todėl naujas, anksčiau nebūdingas krūties pakitimas turėtų būti laikomas pakankama priežastimi pasitikrinti. Net jei pokytis mažas ir neskausmingas, delsti neverta.

  • Vietnamie geriama kava su kiaušiniu: kas iš tiesų vyksta organizme ir kam jos vengti

    Vietnamie geriama kava su kiaušiniu: kas iš tiesų vyksta organizme ir kam jos vengti

    Vietname populiari kava su kiaušiniu, vadinama cà phê trứng, dažniausiai siejama su Hanoju. Ji gaminama iš stiprios kavos ir purios masės iš kiaušinio trynio bei saldinto sutirštinto pieno, o kai kuriuose receptuose pasitaiko ir sviesto ar sūrio.

    Panaši tradicija egzistavo ir Pietų Korėjoje, kur ankstesnių dešimtmečių kavinėse buvo patiekiama vadinamoji rytinė kava. Į ją būdavo įmaišomas trynys, truputis druskos ir sezamų aliejaus, tačiau tai labiau sūri, o ne desertinė versija.

    Į kavą įdėtas trynys pastebimai pakeičia gėrimo maistinę vertę: atsiranda daugiau baltymų ir riebalų, todėl jis gali būti sotesnis nei įprastas espresso. Kiaušiniai taip pat yra cholino šaltinis, kuris svarbus normaliai organizmo veiklai, įskaitant nervų sistemą.

    Vis dėlto toks gėrimas automatiškai netampa sveikesnis, nes daug ką nulemia priedai. Jei naudojama keli šaukštai saldinto sutirštinto pieno, papildomas cukrus ar medus, smarkiai išauga energinė vertė ir paprastųjų cukrų kiekis.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad laisvieji cukrūs sudarytų mažiau nei 10 proc. paros energijos, o sumažinus iki mažiau nei 5 proc. galima sulaukti papildomos naudos sveikatai. Esant 2 000 kilokalorijų racionui, žemesnė riba atitinka apie 25 gramus laisvųjų cukrų.

    Dėl to kava su kiaušiniu dažniau vertinama kaip desertas, o ne kasdienis pasirinkimas. Norint ją pasigaminti namuose, paprastai siūloma mažinti sutirštinto pieno kiekį ir atsisakyti papildomo cukraus, nes būtent saldūs priedai labiausiai didina kaloringumą.

    Salmonelių rizika ir kam atsargiau

    Klasikinėje versijoje trynys ne visada būna pilnai termiškai apdorotas, todėl išlieka užsikrėtimo salmonelėmis rizika. JAV Maisto ir vaistų administracija pabrėžia, kad net švieži, švarūs ir nepažeisti kiaušiniai gali būti užkrėsti, todėl patiekalams, kurie valgomi ar geriami su žaliais kiaušiniais, patariama rinktis pasterizuotus kiaušinius ar kiaušinių produktus.

    Didžiausio atsargumo turėtų laikytis nėščiosios, maži vaikai, senjorai ir žmonės su nusilpusia imunine sistema. Vien tik kiaušinio lukšto nuplikymas verdančiu vandeniu nesuteikia tokio pat patikimumo kaip pasterizacija.

    Kofeinas niekur nedingsta

    Kiaušinio trynys kofeino poveikio „nenutralizuoja“, todėl jautresniems žmonėms toks gėrimas vis tiek gali trikdyti miegą. Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad apie 60 mililitrų espresso vidutiniškai gali turėti apie 80 miligramų kofeino, o sveikiems suaugusiesiems saugia riba laikoma iki 400 miligramų per dieną.

    Tačiau net ir mažesnės dozės, išgertos vakare, daliai žmonių gali trumpinti miego trukmę ar bloginti jo kokybę. Todėl, jei kava su kiaušiniu geriama kaip desertas, dažnam praktiškiau ją rinktis pirmoje dienos pusėje.

    Apibendrinant, kava su kiaušiniu gali suteikti įdomią skonio patirtį ir papildyti racioną kai kuriomis maistinėmis medžiagomis, tačiau jos sveikumas priklauso nuo cukraus kiekio ir saugaus kiaušinių pasirinkimo. Geriausia ją vertinti kaip retkarčiais pasilepinimui skirtą gėrimą ir, jei įmanoma, naudoti pasterizuotą trynį.

  • Dantys išduoda ilgaamžiškumą: mokslininkai įvardijo, kas senjorams pavojingiausia

    Dantys išduoda ilgaamžiškumą: mokslininkai įvardijo, kas senjorams pavojingiausia

    Burnos sveikata senjorams gali būti daugiau nei kosmetinis klausimas: dideli stebėjimo tyrimai rodo, kad dantų būklė siejasi su bendru mirtingumo rizikos lygiu. Ypač svarbus ne tik prarastų dantų skaičius, bet ir tai, kiek dantų yra sveiki arba tinkamai sutvarkyti.

    Osakos universiteto mokslininkai išanalizavo 190 282 Japonijos gyventojų, kuriems buvo ne mažiau kaip 75 metai, duomenis. Visi jie buvo atlikę viešą odontologinę patikrą, o jų sveikatos būklė stebėta vidutiniškai 3,4 metų.

    Tyrėjai dantis suskirstė į sveikus, plombuotus ir pažeistus ėduonies. Paaiškėjo, kad geriausiai mirtingumo riziką atspindėjo bendra sveikų ir tinkamai plombuotų dantų suma, o ne vien tai, kiek dantų žmogus yra praradęs.

    Didžiausia rizika fiksuota tiems, kurie neturėjo nė vieno sveiko ar tinkamai sutvarkyto danties. Palyginti su senjorais, turėjusiais bent 21 sveiką arba plombuotą dantį, rizika buvo maždaug 74 proc. didesnė vyrams ir 69 proc. didesnė moterims, įvertinus amžių, kūno masę, rūkymą, ligas ir vartojamus vaistus.

    Svarbi detalė ta, kad plombuoti dantys pagal ryšį su prognoze priartėjo prie sveikų dantų, o negydomas ėduonis siejosi su prastesniais rodikliais. Tai leidžia manyti, kad laiku gydomi pažeidimai gali būti reikšmingi net tuomet, kai natūralus dantis jau nėra idealios būklės.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad tai stebėjimo tipo analizė, todėl ji rodo sąsajas, bet neįrodo priežasties. Prastesnė dantų būklė gali būti ir pasekmė, ir signalas apie kitus veiksnius, pavyzdžiui, ribotesnę prieigą prie gydymo, žemesnę socialinę padėtį, rūkymą, diabetą, negalią ar sunkumus kasdien užtikrinant higieną.

    Panašios krypties išvados kartojasi ir kituose tyrimuose: negydomas ėduonis siejamas su didesne bendro mirtingumo ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Kai kuriuose stebėjimuose geresnės prognozės rodikliai pastebėti žmonėms, turintiems daugiau tinkamai sutvarkytų dantų, tačiau tai nereiškia, kad odontologinis gydymas tiesiogiai apsaugo nuo širdies ligų.

    Vienas galimų paaiškinimų yra vadinamoji burnos trapumo būklė, apimanti dantų netekimą, burnos sausumą, silpnesnį liežuvio darbą ir kramtymo, kalbėjimo ar rijimo sunkumus. Tokie sutrikimai siejami ne tik su prastesne savijauta, bet ir su didesne priklausomybės nuo pagalbos rizika.

    Praktiškai tai dažnai reiškia, kad žmonės atsisako kietesnių produktų, pavyzdžiui, žalių daržovių, vaisių, mėsos ar riešutų. Mityba tampa vienodesnė, gali trūkti baltymų, vitaminų ir mineralų, o tai didina raumenų masės mažėjimo ir bendro silpnumo tikimybę.

    Burnos sausumas taip pat apsunkina valgymą ir gali didinti ėduonies riziką. Jį neretai skatina vartojami vaistai, todėl tai nėra vien neišvengiama senėjimo dalis ir dėl šio simptomo verta pasitarti su gydytoju ar odontologu.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad didžiosios dalies burnos ligų galima išvengti arba jas sėkmingai gydyti anksti. Pagrindas išlieka dantų valymas du kartus per dieną fluoro pasta, tarpdančių higiena ir profilaktinės patikros, kurių dažnį turėtų parinkti odontologas pagal individualią būklę.

    Senjorams aktualu ir kruopštus protezų valymas bei burnos gleivinės priežiūra, laiku sprendžiant skausmo, dantenų kraujavimo, klibančių dantų ar rijimo sutrikimų problemas. Sveika burna negarantuoja ilgaamžiškumo, tačiau gali padėti ilgiau išlaikyti pilnavertę mitybą, mažinti infekcijų riziką ir išsaugoti savarankiškumą.

  • Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi „baltymų maksimalizavimo“ mada skatina vartoti baltymų miltelius, batonėlius ir kitus itin baltymingus produktus. Tačiau nauja mokslininkų apžvalga kelia klausimą, ar daugeliui žmonių tokia kryptis iš tiesų naudinga, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.

    JAV Viskonsino universiteto Madisono tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 300 ankstesnių tyrimų ir padarė išvadą, kad daliai suaugusiųjų mažesnis baltymų kiekis gali būti siejamas su geresniais sveiko senėjimo rodikliais. Anot jų, per didelis baltymų vartojimas, ypač sėsliai gyvenant, gali didinti kai kurių su amžiumi susijusių ligų riziką.

    „Visiškai akivaizdu, kad baltymai padeda auginti raumenis ir gerina atsaką į treniruotes aktyviems žmonėms“, – sakė tyrimo autorius Dudley Lammingas.

    „Tačiau kadangi dauguma žmonių yra gana sėslūs, tikėtina, jog dalis jų suvartoja daugiau baltymų, nei iš tiesų reikia, ir tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai“, – pridūrė jis.

    Apžvalgoje nurodoma, kad mažesnis baltymų kiekis mityboje kai kuriuose žmonių ir gyvūnų tyrimuose buvo susijęs su geresne medžiagų apykaita: mažesniu riebalinio audinio kiekiu, didesnėmis energijos sąnaudomis ir stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje. Tyrėjai pabrėžia, kad šie pokyčiai kai kuriais atvejais fiksuoti net tada, kai bendras suvartojamų kalorijų kiekis nebuvo mažinamas.

    Vienas galimų mechanizmų siejamas su hormonu FGF21, kurio koncentracija didėja, kai mityboje trūksta baltymų, ir gali padėti efektyviau naudoti energiją. Taip pat aptariamas autofagijos procesas, kai ląstelės intensyviau šalina pažeistas struktūras ir nereikalingus baltymus, o tai laikoma svarbiu ląstelių „apsivalymo“ mechanizmu senėjimo kontekste.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad baltymų ribojimas nėra universali rekomendacija. Mažesnis baltymų kiekis gali būti netinkamas nėščiosioms, augantiems vaikams, žmonėms po didelių traumų ar operacijų, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, kuriems svarbu išlaikyti raumenų masę ir jėgą.

    Kiek baltymų laikoma norma?

    Europos maisto saugos tarnyba ir Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems nurodo orientacinę normą – 0,83 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per parą. Tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną būtų apie 58 gramai baltymų.

    Institucijos taip pat pažymi, kad iki dvigubai didesnis kiekis daugumai žmonių laikomas saugiu, tačiau labai didelio baltymų vartojimo poveikis vertinamas nevienareikšmiškai. EFSA atkreipia dėmesį, kad duomenų, leidžiančių nustatyti tikslias baltymų normas vyresniems suaugusiesiems, vis dar nepakanka.

    Kodėl svarbus individualizavimas?

    Mokslininkai akcentuoja, kad baltymų poreikis smarkiai priklauso nuo fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir tikslų, pavyzdžiui, svorio mažinimo ar raumenų stiprinimo. Jei žmogus reguliariai sportuoja ir siekia didinti raumenų masę, didesnis baltymų kiekis gali būti pagrįstas, tačiau sėsliai gyvenantiems žmonėms jis nebūtinai duos naudos.

    Apžvalgos autoriai ragina baltymų rekomendacijas labiau personalizuoti, vertinant ne tik amžių, bet ir judėjimo įpročius bei bendrą mitybos struktūrą. Praktikoje tai reikštų dėmesį ne tik baltymų kiekiui, bet ir jų šaltiniams, bendram kalorijų balansui bei kitų maistinių medžiagų kokybei.

  • Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Žmonių gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį smarkiai pailgėjo, o pasaulinis vidurkis pasiekė apie 73,8 metų. Tai siejama su mažėjusiu mirtingumu nuo infekcinių ligų, geresne motinų ir vaikų sveikata bei pažanga gydant lėtines ligas.

    Vis dėlto naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad papildomi metai vis dažniau praeina ne geros savijautos, o prastesnės sveikatos sąlygomis. Publikacijoje žurnale „The Lancet Public Health“ teigiama, jog daugumoje iš 204 analizuotų šalių gyvenimo trukmės augimas lenkia sveiko gyvenimo trukmės didėjimą.

    Skaičiuojama, kad 2023 metais žmonės vidutiniškai 14,5 proc. savo gyvenimo praleido su ligomis, negalia ar ryškiais kasdienės veiklos apribojimais. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ilgiausiai gyvenančiose valstybėse dažnai fiksuojami ir ilgesni prastos sveikatos laikotarpiai.

    Kur ligotumo atotrūkis didžiausias?

    Tyrime pabrėžiama, kad turtingiausiose šalyse 2023 metais prastos sveikatos dalis siekė apie 15,7 proc. gyvenimo. Mažiausias sergamumo atotrūkis, vertinant regionais, nustatytas Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur jis įvardijamas kaip apie 9 metų.

    Tarp šalių, kuriose ligotumo atotrūkis buvo ryškiausias, išskiriamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ir Kanada. Tuo metu Nauru, Saliamono Salos ir Laosas minimi kaip valstybės, kuriose žmonės santykinai trumpiausiai gyvena su prasta sveikata.

    Nyderlandai įvardijami kaip viena iš šalių, kuriose per kelis dešimtmečius labiausiai išaugo gyvenimo dalis, praleidžiama su sveikatos sutrikimais. Tyrimo duomenimis, ji didėjo nuo 13,2 proc. 1990 metais iki 15,7 proc. 2023 metais.

    Kas labiausiai didina prastų metų skaičių?

    Autoriai skaičiuoja, kad 57,4 proc. pasaulinio ligotumo atotrūkio sudaro ne mirtinos, bet ilgalaikę negalią ar funkcinius apribojimus sukeliančios būklės. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, tačiau su skausmu, judėjimo ribotumu ar kitais lėtiniais simptomais.

    Tarp pagrindinių priežasčių minimi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, ypač apatinės nugaros dalies skausmai, taip pat psichikos sveikatos sutrikimai. Svarbų vaidmenį, pasak tyrimo, turi ir jutimo organų ligos, pavyzdžiui, su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas, bei netyčiniai sužalojimai.

    Mažesnių pajamų šalyse, be lėtinių būklių, didelę dalį prastos sveikatos metų sudaro mitybos nepakankamumas, kvėpavimo takų infekcijos, tuberkuliozė ir apleistos tropinės ligos. Tai rodo, kad sveiko gyvenimo trukmę skirtingose valstybėse trumpina nevienodos, bet dažnai išvengiamos priežastys.

    Tyrime taip pat išskiriami rizikos veiksniai: per didelis kūno masės indeksas, vaikų ir motinų mitybos nepakankamumas, tabako vartojimas, padidėjusi gliukozė kraujyje nevalgius ir oro tarša. Aukštų pajamų šalyse tarp reikšmingų veiksnių dažniau minimas didelis alkoholio vartojimas ir narkotikų vartojimas.

    Ką tai reiškia sveikai senatvei?

    Tyrimo autoriai teigia, kad sveikatos sistemoms vien gyvenimo trukmės didinimo nebeužtenka, nes visuomenei brangiai kainuoja ilgesnis gyvenimas su negalia. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip tvariai finansuoti socialinę globą ir kaip subalansuoti prevencijos, gydymo, reabilitacijos bei inovacijų prioritetus.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, sveikas senėjimas siejamas su funkcinių gebėjimų išsaugojimu, leidžiančiu vyresniame amžiuje gyventi savarankiškai ir patirti gerovę. Tyrime pabrėžiama, kad nuo 1990 metų prastos sveikatos gyvenimo dalis nuosekliai auga, todėl prevencijai ir ilgalaikei priežiūrai reikia daugiau dėmesio.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad būsimi gyventojų sveikatos laimėjimai priklausys ne tik nuo to, ar žmonės gyvens ilgiau, bet ir nuo to, ar jie gyvens sveikiau“, – sakė Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto vadovas Christopheris Murray.

    „Sveikos senatvės pažanga turėtų būti vertinama ne vien pagal gyvenimo trukmę, bet ir pagal sveiko gyvenimo trukmę, daugiau investuojant į prevenciją, ilgalaikį ligų valdymą ir lėtinių ligų priežiūrą“, – pridūrė C. Murray.

    Autoriai akcentuoja, kad didžiausią poveikį gali turėti ankstyvesnis rizikos veiksnių valdymas, geriau prieinama reabilitacija, psichikos sveikatos paslaugos ir integruotos ilgalaikės priežiūros modeliai. Taip pat pabrėžiama pagalbinių technologijų svarba, nes jos gali realiai sumažinti kasdienės veiklos ribojimus ir prailginti savarankiško gyvenimo laiką.

  • Kaip priversti tėvus po 60-ies judėti? Šis paprastas būdas veikia geriau nei raginimai

    Kaip priversti tėvus po 60-ies judėti? Šis paprastas būdas veikia geriau nei raginimai

    Vien tik raginimai „daugiau vaikščiok“ ar „reikia judėti“ vyresniems nei 60 metų žmonėms dažnai sukelia priešingą efektą: jie ima gintis ir užsisklendžia. Specialistai pabrėžia, kad kur kas veiksmingesnis kelias yra ne moralizavimas, o konkretus, mažas ir kartu daromas pasiūlymas.

    Tai gali būti trumpas ėjimas iki parduotuvės, išėjimas atsigerti kavos, pasivaikščiojimas po pietų ar keli ramūs pratimai namuose. Kai judėjimas tampa įprastos dienos dalimi, jis nebeatrodo kaip pareiga ar dar vienas „užduoties“ punktas.

    „Kai dukra vis kartojo, kad turiu daugiau judėti, tik supykdavau, nes atrodė, jog mane kontroliuoja“, – sakė 67 metų pensininkas Marekas.

    Vyresniame amžiuje labai svarbus savarankiškumo jausmas, todėl įsakmus tonas dažnai išprovokuoja norą priešintis. Užtat paprastas kvietimas, pavyzdžiui, „einam kartu nusipirkti duonos“ arba „parodysi, kas pasikeitė parke?“, išlaiko pagarbą ir kuria bendrystę.

    Ne mažiau svarbu, kad pradžia būtų lengva ir aiški: užtenka 5–10 minučių, o tikslas turi būti realus. Pasaulio sveikatos organizacija vyresniems suaugusiesiems rekomenduoja siekti reguliaraus fizinio aktyvumo, tačiau pabrėžia, kad net ir mažesni kiekiai yra geriau nei visiškas nejudrumas.

    „Manęs nevilioja sportas vien dėl sporto, bet kai reikia išeiti po reikalų, visai kitas jausmas“, – sakė 72 metų Elžbieta.

    Dažna klaida yra siūlyti tėvams tokį judėjimą, kuris patogus vaikams, bet nemielas patiems senjorams. Vieniems geriausiai tinka lėtas pasivaikščiojimas ir pokalbis, kitiems saugūs pratimai prie tvirtos kėdės, tretiems – lengvi darbai sode, nes jie suteikia aiškų tikslą.

    Motyvaciją taip pat lengva sugadinti menkinančiomis frazėmis, pavyzdžiui, „čia tik dešimt minučių“. Žmogui, kuriam skauda sąnarius, trūksta pusiausvyros ar yra baimė nugriūti, toks laikas gali būti rimtas pasiekimas, todėl geriau pastebėti progresą ir pagirti už pastovumą.

    Už nenoro judėti ne visada slypi tinginystė: priežastimi gali būti skausmas, dusulys, galvos svaigimas, regėjimo pablogėjimas, prastesnė nuotaika ar gėda dėl sumažėjusio pajėgumo. Jei žmogus turi lėtinių ligų, neseniai patyrė kritimą ar ilgai buvo neaktyvus, saugiausia dėl krūvio pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

    Ilgainiui padeda paprastas ritualas su pastovia vieta dienoje, pavyzdžiui, trumpas pasivaikščiojimas po pietų ar lengvas tempimas ryte. Esminė taisyklė paprasta: geriausiai veikia ne spaudimas, o bendras veiksmas, kurį galima kartoti kasdien.

  • PSO įspėja: su vėžiu susidurs iki 92 proc. žmonių – ką iš tiesų reiškia šis skaičius?

    PSO įspėja: su vėžiu susidurs iki 92 proc. žmonių – ką iš tiesų reiškia šis skaičius?

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vėžys yra ne tik individuali diagnozė, bet ir plačiai visuomenę paliečianti problema. Organizacijos vertinimu, su onkologinėmis ligomis per gyvenimą vienaip ar kitaip susidurs iki 92 proc. žmonių, net jei patys niekada netaps pacientais.

    Šis skaičius dažnai suprantamas klaidingai: jis nereiškia, kad 92 proc. gyventojų būtinai susirgs. PSO akcentuoja platesnį poveikį, kai liga paliečia šeimos narius, artimuosius, draugus ar slaugančius žmones, kurių kasdienybė, emocinė būsena ir finansai neretai pasikeičia ilgam.

    Ekspertai primena, kad individuali rizika susirgti išlieka gerokai mažesnė. Pagal tarptautinius skaičiavimus maždaug vienam iš penkių žmonių per gyvenimą gali būti nustatyta onkologinė liga, o rizika priklauso nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių.

    Iki 2050 metų laukia šuolis

    PSO prognozuoja, kad jei dabartinės tendencijos nesikeis, iki 2050 metais pasaulyje naujų vėžio atvejų skaičius gali išaugti iki beveik 35 milijonų per metus. Augimą labiausiai lemia visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus didėjimas ir kai kurių rizikos veiksnių paplitimas.

    Toks šuolis reiškia spaudimą sveikatos sistemoms: reikės daugiau diagnostikos pajėgumų, gydytojų, slaugytojų, radioterapijos įrangos, vaistų kompensavimo sprendimų ir reabilitacijos paslaugų. Ne mažiau svarbus tampa ir psichologinis palaikymas pacientams bei jų artimiesiems.

    Nelygybė tarp šalių išlieka

    PSO pabrėžia, kad galimybės laiku aptikti ir gydyti vėžį pasaulyje pasiskirsčiusios netolygiai. Aukštesnių pajamų šalyse dažniau prieinami patikros tyrimai, modernūs vaistai ir radioterapija, o mažesnių pajamų regionuose diagnozė dažnai nustatoma per vėlai.

    Dėl to išgyvenamumas gali smarkiai skirtis ne tik pagal vėžio rūšį, bet ir pagal gyvenamąją vietą. PSO ragina valstybes stiprinti ankstyvos diagnostikos programas ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose.

    Ką realiai galime padaryti?

    Specialistai akcentuoja, kad daliai onkologinių ligų rizikos veiksnių galima daryti tiesioginę įtaką. Svarbiausi žingsniai siejami su rūkymo atsisakymu, alkoholio vartojimo ribojimu, sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir kūno svorio kontrole.

    Didelę reikšmę turi ir ankstyvas nustatymas, nes daugeliu atvejų gydymas būna efektyviausias ligą aptikus pradinėse stadijose. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, dalyvavimas patikros programose ir dėmesys nerimą keliantiems simptomams gali pagerinti prognozes.

    PSO taip pat pabrėžia, kad vėžio valdymas neturi apsiriboti vien gydymu. Kompleksinė onkologinė priežiūra apima reabilitaciją, skausmo kontrolę, paliatyviąją pagalbą ir paramą šeimoms, nes liga dažnai tampa ilgalaikiu visos aplinkos išbandymu.

  • Portugalija į Venesuelą skraidina 8,7 tonos vaistų: atnaujinami tiesioginiai skrydžiai po drebėjimų

    Portugalija į Venesuelą skraidina 8,7 tonos vaistų: atnaujinami tiesioginiai skrydžiai po drebėjimų

    Portugalija į Venesuelą išsiuntė humanitarinį krovinį su 8,7 tonos vaistų, skirtų po birželio 24 dieną įvykusių dviejų žemės drebėjimų nukentėjusiems žmonėms. Skrydis iš Lisabonos suplanuotas taip, kad medikamentai pasiektų Venesuelos Sveikatos apsaugos ministeriją ir papildytų skubiai reikalingų priemonių atsargas.

    Siunta suformuota po farmacijos sektoriaus organizacijų raginimo prisidėti prie pagalbos, o vaistai paaukoti kelių bendrovių. Portugalijos institucijos pabrėžė, kad tokio masto medicininių priemonių siuntimas yra kritiškai svarbus, kai daliai gyventojų gydymas reikalingas ne tik dėl traumų, bet ir dėl po stichijos išaugusios infekcijų rizikos.

    Tiesioginiai skrydžiai grįžta

    Šis reisas žymi ir tiesioginių oro ryšių tarp šalių atnaujinimą, kurie buvo sustabdyti po drebėjimų. Portugalijos oro bendrovė TAP nurodė, kad kol kas skrydžiai vykdomi į Arturo Michelena oro uostą Valensijoje, o maršrutai į kitas kryptis, įskaitant Karakasą, turėtų būti grąžinami palaipsniui, atsistatant infrastruktūrai.

    Praėjusią savaitę Portugalija jau buvo siuntusi kitą humanitarinės pagalbos paketą: higienos priemones, dvi greitosios pagalbos transporto priemones ir įrankius griuvėsiams tvarkyti. Tuometiniai reisai taip pat buvo susiję su gelbėjimo ir koordinavimo misijomis, kai dalis personalo buvo pargabenta atgal į Portugaliją.

    Sveikatos sistema patiria spaudimą

    Venesueloje birželio 24 dieną įvyko du stiprūs žemės drebėjimai, kuriuos skyrė vos kelios sekundės, o po jų fiksuota daugiau nei 1 200 pakartotinių smūgių. Naujausiais skelbtais duomenimis, žuvo 4 490 žmonių, dar daugiau kaip 16 000 buvo sužeisti, o dalis aukų tuo metu dar nebuvo identifikuotos.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra atkreipusi dėmesį, kad po tokių nelaimių auga užkrečiamųjų ligų grėsmė, ypač kai sutrinka vandens tiekimas, sanitarija ir apgyvendinimo sąlygos. Organizacija taip pat yra nurodžiusi, kad šalyje pastaraisiais metais mažėjo skiepijimo apimtys, o tai didina riziką, kai sveikatos sistema patiria papildomą krūvį.

    Padėtį sunkina ir infrastruktūros pažeidimai: po drebėjimų dalis ligoninių buvo uždarytos, o kelios gydymo įstaigos veikė tik iš dalies. Tokiose situacijose medikamentų tiekimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių užtikrinti nenutrūkstamą pagalbą sužeistiesiems ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

  • Uogienė be cukraus ir saldiklių: vienas paprastas triukas, kuris išryškina vaisių saldumą

    Uogienė be pridėtinio cukraus

    Uogienę galima virti ir be cukraus ar saldiklių, o saldumą išgauti iš pačių vaisių. Tam dažniausiai pasitelkiamas lėtas, ilgas kaitinimas, kai vaisiai tirštėja nuo natūralios pektino struktūros ir išgarintos drėgmės.

    Viena aptariamų gudrybių – labai mažas žiupsnelis druskos, kuris sustiprina skonį ir padeda ryškiau pajusti natūralų vaisių saldumą. Visgi svarbu pabrėžti, kad druska nėra lygiavertė cukrui kaip konservantas, todėl laikymo saugumas priklauso nuo pasterizavimo ir higienos.

    Kaip veikia lėtas virimas

    Lėtai verdant ant mažos kaitros, vaisiai ima irti savo sultyse, o natūralus pektinas, ypač esantis obuoliuose, serbentuose ar agrastuose, padeda masei sutirštėti. Kuo daugiau išgarinama vandens, tuo intensyvesnis skonis ir tirštesnė konsistencija.

    Tokiai uogienei ypač tinka minkšti vaisiai ir uogos, pavyzdžiui, braškės, avietės, persikai, vyšnios, gervuogės, raudonieji ir juodieji serbentai. Kietesnius vaisius, pavyzdžiui, obuolius ar kriaušes, verta supjaustyti smulkiau, kad greičiau suminkštėtų.

    Saugumas, laikymas ir pasterizavimas

    Be cukraus virta uogienė paprastai trumpiau išsilaiko atidaryta, todėl ją patikimiausia laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas. Jei norite pasiruošti ilgesniam laikui, būtina pasirūpinti švariais stiklainiais, steriliais dangteliais ir tinkamu pasterizavimu.

    Praktiškas būdas – pasterizuoti orkaitėje: karštą uogienę supilstyti į sausai iškaitintus stiklainius, sandariai užsukti ir kaitinti 120 laipsnių temperatūroje apie 30 minučių. Po to stiklainius patariama atvėsinti pamažu, kad nesuskiltų nuo temperatūrų skirtumo.

    Mitybos specialistai primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvųjų cukrų kiekį racione iki 10 proc. paros energijos. Todėl uogienės be pridėtinio cukraus gali būti patogus būdas mažinti saldumynų kiekį kasdienėje mityboje, tačiau svarbu nepamiršti bendro porcijų dydžio.

    Ruošiant uogienę verta nuolat pamaišyti, kad neprisviltų, o druską dėti itin saikingai, tik skoniui paryškinti. Jei kyla abejonių dėl išlaikymo, patikimiausias pasirinkimas yra pasterizavimas ir laikymas vėsioje, tamsioje vietoje.

  • Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Trys Krokuvos studentai sukūrė programėlę, kuri pasitelkdama DI iš vaizdo kameros atpažįsta gestų kalbos abėcėlę ir ją paverčia ekrane rodomu tekstu. Projekto tikslas – palengvinti bendravimą tarp girdinčių ir negirdinčių žmonių kasdienėse situacijose.

    Sistema analizuoja rankų vaizdą, identifikuoja 21 būdingą plaštakos tašką ir stebi jų padėtį bei judesį laike. Remdamasi šiais duomenimis ji atpažįsta konkrečią raidę arba tarpą, o rezultatą pateikia kaip tekstą telefone ar kompiuteryje.

    Kūrėjai pabrėžia, kad naudojami du DI modeliai: vienas patikrina, ar judesys iš tiesų yra gestas, kitas priskiria jam raidę. Toks sprendimas padeda sumažinti klaidų skaičių ir išvengti atsitiktinių atpažinimų, kai ranka patenka į kadrą, bet žmogus nekomunikuoja gestų kalba.

    Projektas atsirado reaguojant į plačiai paplitusią socialinę problemą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 430 mln. žmonių pasaulyje dėl reikšmingo klausos sutrikimo reikia reabilitacijos, o Pasaulio kurčiųjų federacija skaičiuoja, kad gestų kalbomis naudojasi per 70 mln. žmonių.

    Šiuo metu programėlė atpažįsta pavienes gestų kalbos abėcėlės raides, tačiau komanda planuoja pereiti prie žodžių ir sakinių, kad įrankis tiktų natūralesniam dialogui. Taip pat svarstoma sukurti trimatį avatarą, kuris tekstą pateiktų gestų kalba, bei integruoti sprendimą su interneto komunikatoriais ir vaizdo konferencijų platformomis.

    Kūrėjai pripažįsta, kad dabartinė versija dar nėra galutinis produktas, o veikimui realiose situacijose būtini platesni bandymai su vartotojais. Jų vertinimu, platesniems testams tinkama versija galėtų atsirasti per 9–12 mėnesių.