CP v2

Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Trys Krokuvos studentai sukūrė programėlę, kuri pasitelkdama DI iš vaizdo kameros atpažįsta gestų kalbos abėcėlę ir ją paverčia ekrane rodomu tekstu. Projekto tikslas – palengvinti bendravimą tarp girdinčių ir negirdinčių žmonių kasdienėse situacijose.

    Sistema analizuoja rankų vaizdą, identifikuoja 21 būdingą plaštakos tašką ir stebi jų padėtį bei judesį laike. Remdamasi šiais duomenimis ji atpažįsta konkrečią raidę arba tarpą, o rezultatą pateikia kaip tekstą telefone ar kompiuteryje.

    Kūrėjai pabrėžia, kad naudojami du DI modeliai: vienas patikrina, ar judesys iš tiesų yra gestas, kitas priskiria jam raidę. Toks sprendimas padeda sumažinti klaidų skaičių ir išvengti atsitiktinių atpažinimų, kai ranka patenka į kadrą, bet žmogus nekomunikuoja gestų kalba.

    Projektas atsirado reaguojant į plačiai paplitusią socialinę problemą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 430 mln. žmonių pasaulyje dėl reikšmingo klausos sutrikimo reikia reabilitacijos, o Pasaulio kurčiųjų federacija skaičiuoja, kad gestų kalbomis naudojasi per 70 mln. žmonių.

    Šiuo metu programėlė atpažįsta pavienes gestų kalbos abėcėlės raides, tačiau komanda planuoja pereiti prie žodžių ir sakinių, kad įrankis tiktų natūralesniam dialogui. Taip pat svarstoma sukurti trimatį avatarą, kuris tekstą pateiktų gestų kalba, bei integruoti sprendimą su interneto komunikatoriais ir vaizdo konferencijų platformomis.

    Kūrėjai pripažįsta, kad dabartinė versija dar nėra galutinis produktas, o veikimui realiose situacijose būtini platesni bandymai su vartotojais. Jų vertinimu, platesniems testams tinkama versija galėtų atsirasti per 9–12 mėnesių.

  • PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    Europą apėmus karščio bangai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono vadovas Hansas Kluge paragino vyriausybes ekstremalų karštį pripažinti sveikatos krize ir veikti dar prieš temperatūrai pasiekiant piką. Pasak jo, vien tik perspėjimų nepakanka, jei sveikatos sistema nėra pasirengusi staigiam pacientų srautui.

    Pastarosiomis dienomis kai kuriose Europos vietose fiksuota daugiau nei 40 laipsnių karščio, o skubios pagalbos tarnybos praneša apie išaugusį iškvietimų skaičių. Ligoninės priima daugiau pacientų dėl šilumos smūgio, dehidratacijos ir kitų su karščiu susijusių būklių, o didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    „Pripažinkite ekstremalų karštį sveikatos krize ir veikite dar prieš temperatūrai pasiekiant piką“, – sakė Hansas Kluge.

    PSO Europos regiono vadovas pabrėžė, kad pasirengimas turi būti praktinis ir operatyvus. Tai apima lovų atlaisvinimą, didelės rizikos pacientų apsaugą, patikimą patalpų vėsinimą, atsarginių elektros šaltinių patikrą ir papildomą paramą sveikatos priežiūros darbuotojams, kuriems karščio metu tenka didesnis krūvis.

    Karštis jau daro apčiuopiamą spaudimą sveikatos paslaugoms keliose šalyse. Prancūzijoje skubios pagalbos skyriai fiksavo kelis kartus išaugusį pacientų skaičių dėl karščio sukeltų sutrikimų, įskaitant šilumos smūgį, dehidrataciją ir natrio kiekio sumažėjimą kraujyje.

    Jungtinėje Karalystėje Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė, kad ekstremalus karštis prisidėjo prie rekordinės apkrovos, kai per vieną dieną teko reaguoti į 8 869 skubius iškvietimus. Dalis Nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninių taip pat skelbė kritines situacijas, kai vėsinimo sutrikimai paveikė medicinos įrangos darbą, operacines ir palatas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažnėjančios ir intensyvėjančios karščio bangos Europoje tampa nebe išimtimi, o vis labiau prognozuojama vasarų realybe. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama karščio veiksmų planams, ankstyvo perspėjimo sistemoms, miestų vėsinimo sprendimams ir sveikatos sektoriaus atsparumui, kad karštis nevirstų masiniu sveikatos sutrikimų ir mirčių šuoliu.

  • Karščio banga Europoje: per kaitras fiksuojama virš 1 300 mirčių, Lenkijoje – 40,5 laipsnio rekordas

    Europą užgriuvusi istorinė karščio banga kelia vis didesnį pavojų sveikatai ir trikdo kasdienį gyvenimą. Dėl ekstremalių temperatūrų fiksuojami papildomi mirčių atvejai, o kai kuriose šalyse pradeda strigti ir kritinė infrastruktūra.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo birželio 21 dienos Europoje suskaičiuota daugiau nei 1 300 papildomų mirčių, kurios siejamos su karščiais. Organizacija pabrėžia, kad su kaitra vienu metu susiduria apie 150 mln. žemyno gyventojų, todėl rizika ypač didelė pažeidžiamoms grupėms.

    Lenkijoje savaitgalį užfiksuoti nauji temperatūrų rekordai. Sluubicėje termometrų stulpelis pakilo iki 40,5 laipsnio, o Torunėje pasiekė 40,3 laipsnio; jei matavimai bus patvirtinti, tai būtų aukščiausia šalyje kada nors registruota temperatūra.

    Prognozuojama, kad karščio bangos pikas Lenkijos vakaruose tęsiasi ir toliau: kai kur temperatūra gali priartėti prie 41 laipsnio. Kitose šalies dalyse taip pat išlieka itin karšta, o kiek vėsiau turėtų būti tik pajūryje ir kalnų papėdėse.

    Ekstremalus karštis jau daro poveikį ir susisiekimui. Dėl kontaktinio tinklo gedimų kai kuriose geležinkelio atkarpose laikinai stabdomas traukinių eismas, o dalyje linijų traukiniai nukreipiami arba priversti važiuoti lėčiau.

    Sveikatos ir gelbėjimo tarnybos ragina gyventojus elgtis atsakingai: vengti tiesioginės saulės, gerti pakankamai vandens ir riboti alkoholio vartojimą. Didžiausias dėmesys rekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, kurie karštį pakelia sunkiau.

    Kaitros padariniai juntami ir kitose Europos valstybėse. Vokietijoje fiksuota ypač karšta naktis, kai temperatūra nenukrito žemiau 29,4 laipsnio, o Italijoje kai kurie miestai ieško sprendimų, kaip suteikti žmonėms atokvėpį nuo karščio – pavyzdžiui, laikinai atveria vėsinamas viešąsias erdves.

    Prancūzijoje visuomenės sveikatos institucijos praneša apie maždaug 1 000 didesnį mirčių skaičių, lyginant su ankstesniais mėnesiais, o didžiausia rizika tenka vyresniems nei 65 metų žmonėms. Tarnybos atkreipia dėmesį, kad per kaitras daugiau žmonių miršta namuose, todėl svarbu reguliariai pasitikrinti vienišus artimuosius ir kaimynus.

    Specialistai pabrėžia, kad dažnėjančios karščio bangos Europoje tampa vis reikšmingesniu visuomenės sveikatos ir infrastruktūros iššūkiu. Net ir trumpalaikė kaitra gali sukelti šilumos smūgį, paūminti širdies bei kvėpavimo ligas, todėl rekomenduojama planuoti dienotvarkę taip, kad aktyviausia veikla vyktų ryte arba vakare.

  • Rekordinė karščio banga Europoje: virš 1 300 mirčių, 43,7 laipsnio rekordai ir kas laukia toliau

    Rekordinė karščio banga Europoje: virš 1 300 mirčių, 43,7 laipsnio rekordai ir kas laukia toliau

    Karščio banga slenka į rytus

    Europa išgyvena vieną intensyviausių karščio bangų per stebėjimų istoriją: fiksuojami nauji temperatūros rekordai, o karštis iš Vakarų ir Vidurio Europos slenka Balkanų ir Ukrainos kryptimi. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad nuo birželio 21 dienos užfiksuota daugiau kaip 1 300 perteklinių mirčių.

    Medikai ir meteorologai pabrėžia, kad rizika didžiausia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat mažiems vaikams. Tarp skaudžiausių incidentų minimos mirtys įkaitusiuose automobiliuose ir nelaimės prie vandens telkinių, kai žmonės ieško atgaivos neprižiūrimose vietose.

    Kodėl šis karštis toks užsitęsęs?

    Sinoptikai karščio bangą sieja su vadinamuoju omega bloku, kai atmosferos srautai suformuoja stabilų barjerą ir karštas, sausas oras užstringa virš regiono. Tokiu atveju vėsinančios žemo slėgio sistemos lieka tarsi „atstumtos“ į šonus, todėl įkaitęs oras išsilaiko kelias dienas ar net ilgiau.

    Mokslininkų grupė World Weather Attribution vertinimu, tokio masto karštis taip anksti vasarą be klimato kaitos būtų buvęs praktiškai neįmanomas. Pasaulio meteorologijos organizacija ir PSO ne kartą yra pabrėžusios, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, o temperatūros augimas čia viršija pasaulinį vidurkį.

    Rekordai ir padariniai

    Karščio mastą iliustruoja nacionaliniai rekordai: Čekijoje Doksanuose užfiksuota 41,9 laipsnio temperatūra, Vokietijoje prie Lenkijos sienos Coschene 41,7 laipsnio. Lenkijoje Slubicuose termometrai rodė 40,5 laipsnio, o Ispanijos Kantabrijoje Tama gyvenvietėje pasiekta 43,7 laipsnio riba.

    Kai kur fiksuotos ir itin šiltos naktys, kurios pavojingos tuo, kad organizmas neatsigauna nuo dienos karščio. Tai didina šilumos streso, dehidratacijos, širdies ir kraujagyslių komplikacijų tikimybę, o ligoninių priėmimo skyriai sulaukia daugiau pacientų.

    Prancūzijoje nacionalinė sveikatos agentūra skaičiuoja apie 1 000 perteklinių mirčių per kelias dienas, daugiausia tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šalyje taip pat daugėjo skendimų atvejų, o panaši tendencija fiksuota ir kitose valstybėse, kai žmonės masiškai traukė prie upių ir ežerų.

    Kaip reaguoja valdžios institucijos?

    Dalis miestų ėmėsi papildomų priemonių, kad sumažintų spaudimą greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnyboms. Paryžiuje buvo ribojamas alkoholio vartojimas viešose vietose, kai kurie renginiai perkelti, o lankytini objektai karščio piko metu trumpino darbo laiką.

    Vokietijos sostinėje pareigūnai karštomis dienomis naudojo vandens patrankas gyventojams atvėsinti, o Belgijoje atšauktas masinis renginys, motyvuojant dalyvių ir gelbėtojų saugumu. Prancūzijoje valdžia taip pat akcentavo mokyklų ir darželių vėsinimo bei pastatų pritaikymo klausimą.

    Kur karštis keliaus toliau?

    Prognozuojama, kad karščio banga artimiausiomis dienomis stipriausiai veiks Balkanų šalis ir dalį Ukrainos, o kai kur temperatūra gali artėti prie 40 laipsnių. Kai kur jau fiksuojami gaisrai, kuriuos kursto sausra ir aukšta temperatūra.

    Ukrainai situaciją apsunkina karo nuniokota energetikos infrastruktūra: dėl pažeidimų ir remonto darbų elektros tinklas vasarą turi mažiau rezervo, o karštis didina elektros paklausą, ypač vėsinimui. Energetikos operatoriai kai kuriuose regionuose skelbė laikinas vartojimo ribojimo priemones, siekdami išvengti tinklo perkrovų.

    PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus ragino šalis įgyvendinti karščio sveikatos veiksmų planus ir priminė, kad šilumos stresas gali būti tylus žudikas. Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymas tampa ne vien komforto, bet ir visuomenės sveikatos bei infrastruktūros atsparumo klausimu.

  • Gydytojai įspėja: ši kasdienė mitybos klaida gali didinti vėžio riziką

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad nemaža dalis onkologinių ligų atvejų siejasi su keičiamais rizikos veiksniais, tarp jų ir mityba. Vis daugiau dėmesio skiriama kasdieniams pasirinkimams, kurie atrodo nekalti, tačiau ilgainiui gali didinti vėžio riziką.

    Viena dažniausiai minimų klaidų yra reguliarus itin apdorotų produktų vartojimas ir dažnas smarkiai apskrudinto, aukštoje temperatūroje kepto maisto valgymas. Tokia mityba neretai siejama su didesniu druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekiu, o kartu mažesniu skaidulų, vitaminų ir mikroelementų kiekiu.

    PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą yra priskyrusi pirmai kancerogenų grupei, tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie ryšį su vėžiu. Prie perdirbtos mėsos priskiriami, pavyzdžiui, dešrelės, dešros, kumpis, šoninė ir kiti sūdyti, rūkyti ar kitaip konservuoti gaminiai.

    Riziką gali didinti ir maisto ruošimas labai aukštoje temperatūroje, ypač kai mėsa ar kiti produktai smarkiai apskrunda ar apdega. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kepant ar grilinant aukštoje temperatūroje gali susidaryti junginiai, siejami su nepalankiais ilgalaikiais poveikiais, ypač jei taip ruoštas maistas valgomas dažnai.

    Specialistai pataria dažniau rinktis mažiau apdorotus produktus ir paprastesnius gaminimo būdus, pavyzdžiui, troškinimą, virimą ar kepimą žemesnėje temperatūroje. Taip pat rekomenduojama riboti perdirbtą mėsą, dažniau įtraukti ankštines kultūras, žuvį, daržoves, pilno grūdo produktus ir užtikrinti pakankamą skaidulų kiekį racione.

    Svarbu pabrėžti, kad vienas produktas ar vienas patiekalas vėžio nesukelia, tačiau ilgalaikiai įpročiai gali turėti reikšmės bendrai rizikai. Jei norisi realių pokyčių, efektyviausia pradėti nuo paprastų žingsnių: mažinti itin apdorotų užkandžių kiekį, rečiau rinktis perdirbtą mėsą ir vengti sudegusios plutelės.

  • Vienišumo epidemijai priešnuodis? „WeRoad“ įkūrėjas atskleidė, kaip kelionės kuria draugystes

    Vienišumo epidemijai priešnuodis? „WeRoad“ įkūrėjas atskleidė, kaip kelionės kuria draugystes

    Vienišumas vis dažniau įvardijamas kaip viena didžiausių šiuolaikinio gyvenimo problemų, o ją stiprina nuotolinis darbas, įtempti grafikai ir socialinių ryšių persikėlimas į ekranus. 2023 metais Pasaulio sveikatos organizacija vienišumą įvardijo pasauline visuomenės sveikatos problema, skaičiuodama, kad su juo susiduria maždaug vienas iš šešių žmonių.

    Šiame kontekste sparčiai auga vadinamosios socialinės kelionės, kai į keliones vyksta nepažįstami žmonės, o pagrindinis tikslas tampa ne tik kryptis, bet ir ryšiai. Tokią kryptį kuria ir „WeRoad“, save pristatanti kaip kelionių bendruomenę, suvedančią panašaus amžiaus solo keliautojus į mažas grupes.

    „WeRoad“ bendraįkūrėjas ir rinkodaros vadovas Fabio Bin pasakoja, kad idėja gimė iš labai praktiško poreikio. Jo teigimu, sulaukus brandesnio amžiaus tampa sudėtinga rasti bendrakeleivių, nes nesutampa atostogų laikai, biudžetai ar kelionės stilius, o draugų ratas dažnai nebesiplečia taip natūraliai kaip studijų metais.

    „Iš pradžių manėme, kad sprendžiame kelionių kompanijos problemą, bet netrukus supratome, jog žmonėms labiausiai reikia ryšio“, – sakė Fabio Bin.

    Pasak jo, kelionės formatas paremtas paprasta logika: keliolika ar kelios dešimtys nepažįstamų žmonių 10 dienų praleidžia vienoje programoje, todėl ryšiai užsimezga greičiau nei kasdienybėje. Nors pirmos dienos, anot jo, gali būti nejaukios, vėliau grupė ima veikti kaip bendruomenė, o dalis keliautojų sugrįžta vėl, kartais net su tais pačiais žmonėmis.

    Įmonė taip pat akcentuoja bandymą mažinti skaitmeninių platformų įtaką pažintims. „WeRoad“ atstovai teigia nesirenkantys poravimo algoritmų, nes svarbiausia dalis yra atsitiktinumas ir galimybė išeiti už įprasto socialinio burbulo ribų, o kelionės kryptis tampa natūraliu bendrumo tašku.

    Kitas svarbus sprendimas buvo kalba: kelionės dažnai organizuojamos vietinėmis Europos rinkų kalbomis, kad žmonėms būtų lengviau bendrauti ir kurti ryšius. Nors dalis maršrutų siūlomi tarptautinėms grupėms, įmonė pabrėžia, kad komfortas kalbant sava kalba daugeliui yra esminis, ypač pirmą kartą keliaujant su nepažįstamais.

    Kelionių industrijai vis labiau spaudžiant tvarumo temai, „WeRoad“ atstovai teigia ieškantys mažesnio poveikio sprendimų ten, kur tai įmanoma. Skirtingose šalyse pasirenkamos skirtingos schemos, pavyzdžiui, viešasis transportas, naktiniai traukiniai ar maršrutai, kai grupė juda vienu planu ir mažina perteklinį važinėjimą.

    Įmonės ambicijos neapsiriboja vien kelionėmis. Pasak Fabio Bin, „WeRoad“ jau plečia veiklą į kasdienes pažintis miestuose, organizuodama gyvus susitikimus ir bendruomenės renginius dešimtyse Europos miestų, kad žmonės galėtų megzti ryšius ne tik atostogų metu, bet ir įprastame ritme.

    Diskusijose atsiranda ir amžiaus ribų tema. Įmonė šiuo metu dažniausiai dirba su aiškiomis amžiaus grupėmis, tačiau pripažįsta matanti augantį 50 metų ir vyresnių žmonių susidomėjimą, todėl svarstomi atskiri sprendimai šiai auditorijai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienišumą lemia ne vien asmeninės aplinkybės, bet ir platesni socialiniai pokyčiai, todėl vieno sprendimo visiems nėra. Vis dėlto auganti socialinių kelionių ir bendruomeninių patirčių paklausa rodo aiškią kryptį: žmonės vis dažniau ieško ne dar vienos nuotraukos iš atostogų, o realaus ryšio, kurį lengviau užmegzti bendroje patirtyje.

  • Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Profesinės sąjungos ragina ES įteisinti pertraukas per karščius: siūlo Pasaulio taurės modelį

    Europos profesinės sąjungos ragina Europos Komisiją imtis visai ES bendrų taisyklių, kurios nustatytų didžiausią leistiną darbo temperatūrą ir aiškias darbdavių pareigas per karščio bangas. Pasak jų, ekstremalus karštis tapo prognozuojama rizika, tačiau darbuotojų apsauga Europoje vis dar nevienoda.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch teigė, kad Pasaulio futbolo čempionate taikomos vadinamosios atvėsimo pertraukos parodė, kaip greitai galima prisitaikyti prie karščio. Jos vertinimu, analogiškas principas turėtų būti pritaikytas ir darbo vietose, ypač kai karščio bangos kartojasi vis dažniau.

    „Mums reikia didžiausios leistinos darbo temperatūros įstatymo, kuris suteiktų visiems darbuotojams teisę į apmokamas pertraukas, vandenį ir tualetus“, – sakė Esther Lynch.

    Karščio stresas darbe sukelia fiziologinę organizmo įtampą, kuri gali baigtis šilumos išsekimu, šilumos smūgiu ir net mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad visame pasaulyje daugiau kaip 2,4 mlrd. darbuotojų susiduria su pernelyg dideliu karščiu, o su tuo siejama daugiau kaip 22,85 mln. profesinių sužalojimų per metus.

    PSO taip pat pabrėžia, kad siekiant saugiai išlaikyti aštuonių valandų darbo pamainą, kūno branduolio temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių. Ilgalaikis darbas karštyje didina širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką, gali sunkinti kvėpavimo ligas, o kai kuriais atvejais siejamas ir su lėtinėmis būklėmis, įskaitant inkstų pažeidimus.

    Kas labiausiai rizikuoja?

    Nors karštis veikia visus, didžiausia rizika tenka lauke dirbantiems žmonėms, ypač statybose ir žemės ūkyje, taip pat atliekantiems intensyvų fizinį darbą. Pažeidžiamesni yra vyresnio amžiaus darbuotojai, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat nėščiosios.

    Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad karštis nebėra vien tik lauko darbų problema: didelę dalį darbuotojų veikia ir prastai vėdinamos patalpos, karšti cechai ar paslaugų sektoriaus erdvės. Dėl to vien tik rekomendacijų, jų vertinimu, nepakanka.

    Kokios priemonės veikia praktikoje?

    Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra yra išskyrusi dažniausiai taikomas priemones, padedančias mažinti karščio stresą: darbo laiko lankstumą, reguliarias pertraukas, darbų rotaciją, pavėsio ar vėsesnių zonų sudarymą. Taip pat svarbūs geriamojo vandens, poilsio vietų ir sanitarinių sąlygų užtikrinimas.

    Pasak profesinių sąjungų, didžiausia problema yra tai, kad Europoje galiojančios nuostatos dažnai sudaro nevienodą ir pasenusių taisyklių mozaiką. Todėl siūloma pereiti prie privalomų ES reikalavimų ir stiprinti darbo inspekcijų pajėgumus, kad apsauga būtų realiai įgyvendinama, o ne liktų deklaratyvi.

  • Blogiausias ledų pasirinkimas parduotuvėse: kaip atpažinti palmių aliejų ir transriebalus etiketėje

    Perkant ledus svarbiausia ne skonis, o sudėtis: daugiausia abejonių kelia produktai, kuriuose pieno riebalai pakeičiami pigesniais augaliniais riebalais. Tokiuose desertuose neretai naudojamas palmių ar kokosų aliejus, o kai kuriais atvejais ir iš dalies hidrinti riebalai. Specialistai pabrėžia, kad būtent pastarieji gali būti susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Didžiausia problema kyla tada, kai produktuose aptinkama transriebalų. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi, kad pramoniniai transriebalai didina blogojo cholesterolio kiekį, mažina gerojo cholesterolio lygį ir siejami su didesne koronarinės širdies ligos rizika. Dėl to daugelyje šalių jų kiekis maiste yra griežtai ribojamas.

    Kaip greitai įvertinti sudėtį

    Norint išvengti prastesnės sudėties ledų, pirmiausia verta perskaityti ingredientų sąrašą. Jei matote, kad vietoje pieno riebalų nurodyti augaliniai riebalai ar aliejai, tai signalas, jog produktas gali būti ne klasikiniai pieno ledai, o mišrios sudėties desertas.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į formuluotes, kurios gali reikšti didesnį perdirbtų riebalų kiekį, pavyzdžiui, iš dalies hidrinti riebalai. Europos Sąjungoje pramoninių transriebalų kiekis nuo 2021 metų yra apribotas iki 2 gramų 100 gramų riebalų, tačiau tai nereiškia, kad tokių riebalų maiste visai nebelieka.

    Vaisinis ledas ne visada lengvas pasirinkimas

    Dalis pirkėjų mano, kad vaisiniai ledai ar šerbetai automatiškai yra sveikesni, bet realybė dažnai kitokia. Masinės gamybos vaisiniuose leduose neretai dominuoja vanduo, cukrus ar gliukozės sirupai, o skonį ir spalvą sustiprina kvapiosios ir dažančios medžiagos.

    Norint išsirinkti geresnį variantą, verta žiūrėti, kas įrašyta sąrašo pradžioje. Jei pirmose pozicijose nurodyta vaisių ar uogų tyrė, sultys ar jų koncentratas, tikimybė, kad desertas bus artimesnis šerbetui, yra didesnė, o jei pirmauja cukrus ir sirupai, toks pasirinkimas labiau primins saldintą šaldytą gėrimą.

    Dar viena rizika: laikymo sąlygos

    Net ir gera sudėtis neapsaugo, jei produktas laikytas netinkamai. Pažeista pakuotė, apšerkšnijęs paviršius, netaisyklinga forma ar dideli ledo kristalai gali rodyti, kad ledai buvo atitirpę ir vėl užšaldyti, o tai blogina tekstūrą ir gali didinti mikrobiologinę riziką.

    Perkant verta įvertinti ir šaldiklio būklę: ar durys sandariai užsidaro, ar viduje nėra vandens ir tirpstančio šerkšno požymių. Jei produktas deformuotas ar sulipęs į gabalą, saugiausia rinktis kitą pakuotę.

  • Baltymų mitas griūva: kodėl augalinė mityba gali suteikti visų reikalingų amino rūgščių

    Dešimtmečius buvo kartojama, kad vegetarams ir veganams gresia nepakeičiamųjų amino rūgščių trūkumas, nes dalis augalinių produktų vadinti nepilnaverčiais baltymais. Vis daugiau tyrimų rodo, kad Vakarų šalių gyventojams, besimaitinantiems įvairiai, toks teiginys dažnai būna perdėtas. Esminė sąlyga – ne vienas „stebuklingas“ produktas, o subalansuotas racionas.

    Nepakeičiamosios amino rūgštys yra tos, kurių organizmas pats nepasigamina, todėl jas privalome gauti su maistu. Šiuo metu dažniausiai kalbama apie devynias: histidiną, izoleuciną, leuciną, liziną, metioniną, fenilalaniną, treoniną, triptofaną ir valiną. Būtent jų santykiai maiste ir tapo priežastimi, kodėl baltymai ilgai skirstyti į pilnaverčius ir nepilnaverčius.

    Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose suaugusiesiems dažnai minima orientacinė riba – apie 0,75 gramo baltymų kilogramui kūno masės per dieną. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliui žmonių svarbiau ne etiketė „pilnavertis“, o tai, ar bendras dienos racionas turi pakankamai baltymų ir ar jis įvairus. Trūkumo rizika didėja, jei mityba labai vienoda, ypač esant padidėjusiam poreikiui.

    Kodėl atsirado „nepilnaverčių“ baltymų etiketė

    Istoriškai gyvūninės kilmės produktai dažnai laikyti patogiu pasirinkimu, nes juose paprastai būna visos nepakeičiamosios amino rūgštys palankiomis proporcijomis. Tuo metu kai kurie augaliniai šaltiniai turi mažiau tam tikrų amino rūgščių, pavyzdžiui, ankštiniuose dažniau santykinai mažiau metionino, o grūduose – lizino. Tačiau tai nereiškia, kad augalinė mityba automatiškai sukelia trūkumą.

    Šiuolaikinė mitybos mokslų praktika pabrėžia vadinamąjį amino rūgščių papildomumą per dieną, o ne būtinai per vieną valgį. Kitaip tariant, jei viename produkte kurios nors amino rūgšties mažiau, kitame jos gali būti daugiau, o bendra dienos suma išsilygina. Dėl to įvairi augalinė mityba daugeliu atvejų patenkina poreikius be sudėtingų skaičiavimų.

    Kur dažniausiai slypi baltymai kasdienėje lėkštėje

    Gyvūninės kilmės šaltiniai, tokie kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pieno produktai, dažnai įvardijami kaip pilnaverčiai baltymai. Vis dėlto sveikatos institucijos pabrėžia saiką, ypač renkantis riebesnę raudoną mėsą, o kasdienybėje dažniau siūloma teikti pirmenybę liesesniems pasirinkimams. Žuvis papildomai vertinama ir dėl omega-3 riebalų rūgščių.

    Augalinėje mityboje itin svarbūs sojų produktai, tokie kaip tofu ar tempeh, nes jų baltymų sudėtis laikoma viena palankiausių. Daug baltymų turi ir ankštiniai – lęšiai, avinžirniai, pupelės, taip pat įvairios kruopos bei pseudogrūdai, pavyzdžiui, bolivinė balanda ar grikiai. Riešutai ir sėklos, nors ir kaloringesni, gali patogiai papildyti baltymų kiekį, ypač derinant su kitais šaltiniais.

    Daržovėse baltymų paprastai mažiau, tačiau jos prisideda prie bendro raciono ir suteikia skaidulų, vitaminų bei mineralų. Svarbiausia žinutė išlieka ta pati: jei mityba sudaryta iš skirtingų produktų grupių, amino rūgščių „spragų“ tikimybė sumažėja. Didesnio dėmesio baltymams dažniau reikia vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms ir intensyviai sportuojantiems.

    Kada verta pasitikrinti ir pasitarti

    Nors pats pilnaverčių ir nepilnaverčių baltymų skirstymas vis dar vartojamas, reali rizika dažniau siejama ne su baltymų „kokybe“, o su per mažu bendru jų kiekiu ir per mažu raciono įvairumu. Jei žmogus sąmoningai atsisako ištisų produktų grupių, reikėtų pagalvoti apie mitybos planavimą. Ypač tai aktualu, jei atsiranda nuovargis, krenta svoris ar keičiasi fizinis pajėgumas.

    Jei kyla abejonių, tikslinga pasitarti su gydytoju ar dietologu ir įvertinti ne tik baltymus, bet ir kitus jautrius mitybos komponentus. Subalansuota mityba nėra viena formulė visiems, tačiau mitas, kad augalinė mityba savaime negali suteikti visų reikalingų amino rūgščių, vis dažniau vertinamas kritiškai. Šiuolaikinis požiūris remiasi įvairove, pakankamu kiekiu ir individualiais poreikiais.

  • Pusė lėkštės turi būti spalvota: mitybos ekspertai paaiškina, ką rodo daržovių spalva

    Pusė lėkštės turi būti spalvota: mitybos ekspertai paaiškina, ką rodo daržovių spalva

    Šiuolaikinė mityba vis dažniau vertinama ne pagal vieną stebuklingą produktą, o pagal įvairovę. Vienas paprasčiausių būdų ją pasiekti – rinktis skirtingų spalvų daržoves ir vaisius, kad lėkštėje atsirastų vadinamoji vaivorykštė.

    Spalva dažniausiai signalizuoja apie augaluose esančius fitochemikalus – natūralius junginius, kurie padeda augalui apsisaugoti, o žmogui gali būti naudingi per antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį. Tai nereiškia, kad spalva „gydo“, tačiau ji padeda paprastai susiplanuoti įvairesnį racioną.

    Raudona ir oranžinė spalvos

    Raudoną atspalvį pomidorams, arbūzams ar rausviems greipfrutams dažnai suteikia likopenas, priskiriamas karotenoidams. Tyrimai sieja didesnį likopeno kiekį mityboje su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, nors poveikis priklauso nuo bendro gyvenimo būdo.

    Oranžinės ir geltonos daržovės, pavyzdžiui, morkos, moliūgai ar saldžiosios bulvės, yra svarbus beta karoteno ir kitų karotenoidų šaltinis. Beta karotenas organizme gali virsti vitaminu A, reikalingu regėjimui, odai ir imuninei sistemai.

    Žalia, mėlyna ir violetinė

    Žalios lapinės daržovės, tokios kaip špinatai ar lapinės salotos, išsiskiria dideliu maistinių medžiagų tankiu ir santykinai mažu kaloringumu. Jose aptinkami folatai, vitaminas K, vitaminas C, kalis, skaidulos, taip pat liuteinas ir zeaksantinas, siejami su akių sveikata.

    Mėlyną ar violetinę spalvą uogoms, raudoniesiems kopūstams ar burokėliams suteikia skirtingos augalinės kilmės medžiagos, tarp jų antocianinai. Jie veikia kaip antioksidantai, o didesnis uogų vartojimas epidemiologiniuose tyrimuose dažnai siejamas su geresniais kardiometabolinės sveikatos rodikliais.

    Kiek daržovių reikia per dieną?

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti bent 400 gramų vaisių ir daržovių. Praktikoje tai patogu pasiekti per kelis valgymus, dalį daržovių valgant žalias, o dalį lengvai termiškai apdorojant.

    Kasdienybėje praverčia sveikos lėkštės principas: maždaug pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, prioritetą teikiant daržovėms. Likusią dalį verta užpildyti pilno grūdo produktais ir baltymų šaltiniais, o gėrimams rinktis vandenį.

    Svarbiausia – ne „tobulas“ vienos dienos meniu, o nuoseklus įprotis per savaitę suvalgyti kuo įvairesnių spalvų daržovių ir vaisių. Toks paprastas principas padeda didinti skaidulų, vitaminų ir mineralų kiekį racione net ir nekeičiant visos mitybos iš pagrindų.