Kraštietis poetas Pranas Raščius (1932–1987) gimė Utenos apskrityje, Užpalių valsčiuje, Linskio kaime, Peldiškių vienkiemyje. Mokėsi Užpaliuose, vėliau Svėdasų vidurinėje mokykloje, o studijuoti įstojo į tuometę Lietuvos žemės ūkio akademiją, tačiau pasirinko literatūros kelią.
Ankstyvieji kūrybos bandymai atsirado dar studijų metais, o vėliau Raščius dirbo kelių leidinių redakcijose, tarp jų „Literatūros ir meno“, „Tiesos“, „Šluotos“ ir „Pergalės“. Ši patirtis sustiprino jo ryšį su literatūriniu gyvenimu ir leido nuosekliai plėtoti poetinį balsą.
Per savo gyvenimą poetas išleido šešias lyrikos knygas, penkias satyros knygas, taip pat kūrė vaikams ir sudarinėjo poezijos bei humoreskų rinkinius. Raščius rašė libretus operoms ir operetėms, o pagal jo tekstus dainas kūrė įvairūs Lietuvos kompozitoriai.
2021 metais pasirodė Prano Raščiaus poezijos rinktinė „Paragauki sulos“, kurioje publikuoti eilėraščiai iš 1972–1988 metais išleistų knygų. Leidinį sudarė ir išleido poeto sūnus Andrius Raščius, siekdamas nuosekliau pristatyti tėvo kūrybinį palikimą.
Didesnę gyvenimo dalį Pranas Raščius praleido Vilniuje, tačiau nuo gamtos nenutolo: ji jam buvo ir poilsio, ir įkvėpimo šaltinis. Poeto aplinkoje netrūko ir Aukštaitijos krašto literatų, su kuriais siejosi profesiniai bei bičiuliški ryšiai.
Jo eilėse itin dažnai skamba vandens tema, ypač upė, kuri Raščiui tapo gimtinės ir tapatybės ženklu. Pasak Andriaus Raščiaus, poetas buvo aistringas žvejys, mėgęs žvejoti upėse, o ryškiausiai jo kūryboje atsikartojo trys upės: Šventoji, Žeimena ir Merkys.
„Mano gimtinė – miškas, upė, dangus ir dirva, ežero krantas… viskas, o viskas – tai Lietuva“, – rašė Pranas Raščius. Ši nuostata aiškiai atpažįstama ir jo gamtos vaizdų poetikoje, kur gimtosios vietos patirtis tampa platesne Lietuvos pajauta.
Skaitytojai ir klausytojai kviečiami susipažinti su vaizdo įrašu, kuriame Prano Raščiaus eiles skaito aktorius Jokūbas Bareikis. Įrašas parengtas dalijantis poeto kūryba ir primenant jos aktualumą šiandienos kultūriniame kontekste.
Leave a Reply