Šumskas pristatė herbą ir vėliavą: po Mišių simbolius pašventino, šventę lydėjo eisena

Šumsko miestelyje gegužės 31 dieną surengta iškilminga šventė, per kurią vietos bendruomenei pristatyti naujieji heraldiniai simboliai – herbas ir vėliava. Organizatoriai pabrėžia, kad tai svarbus žingsnis stiprinant miestelio tapatybę, istorinę atmintį ir bendruomenės vienybę.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Šumsko šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, kur dvasininkai pašventino pristatomus simbolius. Po pamaldų miestelyje vyko šventinė eisena, kurią lydėjo pučiamųjų orkestras, o pagrindinė programos dalis persikėlė į Šumsko pagrindinės mokyklos erdves.

Šventėje dalyvavo šalies vadovai

Su vietos gyventojais šiuo įvykiu džiaugėsi Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič. Jis akcentavo, kad heraldika – ne vien grafinis ženklas, bet ir pasakojimas apie vietovės šaknis, vertybes bei žmones, kurie kuria miestelio ateitį.

„Heraldiniai simboliai – tai kur kas daugiau nei atvaizdas. Tai mūsų tapatybės, kultūros, tikėjimo ir meilės šiai žemei ženklas“, – sakė Robert Duchnevič.

Iškilmėse taip pat dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, Lenkijos Respublikos chargé d’affaires Lietuvoje Andrzej Dudziński, Europos Parlamento ir Seimo nariai, seniūnijos partneriai iš užsienio bei Šumsko kraštui nusipelnę asmenys.

Ką simbolizuoja Šumsko herbas?

Renginio metu pristatyta herbo atsiradimo istorija ir kūrybinis procesas, paaiškinta, kodėl simbolių kompozicijoje pasirinkti konkretūs motyvai. Skelbta, kad Šumsko herbas yra antrasis oficialus heraldinis simbolis Kalvelių seniūnijoje.

Miestelio istorija glaudžiai siejama su šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kurios įkūrimas XVII amžiaus pabaigoje laikomas vienu svarbiausių Šumsko raidos atskaitos taškų. Todėl herbe pavaizduotas bažnyčios fasadas, o jo spalviniai sprendimai aiškinami per krikščioniškosios simbolikos ir heraldikos tradicijas.

Nurodoma, kad dailininko Rolando Rimkūno sukurto herbo etalone mėlyna spalva krikščioniškojoje tradicijoje siejama su dangumi, tyrumu ir dieviškąja tiesa. Sidabrinis šventyklos vaizdas heraldikoje įprasmina vandenį, dorą ir ištikimybę.

Šventę papildė koncertas ir bendruomenės veiklos

Po oficialiosios dalies miestelyje skambėjo koncertinė programa: pasirodė vietos ir kaimyninių gyvenviečių mokiniai bei kolektyvai, netrūko dainų, šokių ir poezijos. Šventės erdvėje vyko amatininkų mugė, o renginį vainikavo bendruomeniškas šventinis tortas.

Vietos atstovai tikisi, kad herbas ir vėliava taps ne tik oficialiu atpažinimo ženklu dokumentuose ar renginiuose, bet ir kasdieniu simboliu, telkiančiu gyventojus, stiprinančiu priklausymo miesteliui jausmą bei skatinančiu puoselėti kultūrinį paveldą.