Tag: Robert Duchnevič

  • Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajonas ieško metų herojų: apdovanojimams siūlomi žmonės ir organizacijos

    Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo kandidatūrų teikimą kasmetiniams metų apdovanojimams už nuopelnus Vilniaus kraštui ir jo žmonėms. Gyventojai, bendruomenės ir organizacijos kviečiami pasiūlyti tuos, kurių darbai per pastaruosius metus sukūrė apčiuopiamą naudą rajonui.

    Apdovanojimų tradicija savivaldybėje pradėta 2024 metais, o iniciatyvos tikslas – pastebėti ne tik plačiai žinomus lyderius, bet ir tyliai dirbančius žmones, kurių indėlis keičia kasdienį gyvenimą. Kandidatūros priimamos iki 2026 metų lapkričio 16 dienos imtinai.

    „Norime, kad kiekvienas prasmingas indėlis sulauktų pelnyto įvertinimo. Kviečiu bendruomenę siūlyti kandidatūras ir pasidalinti įkvepiančiomis istorijomis“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Apdovanojimais siekiama įvertinti asmenis, įstaigas ir organizacijas, kurios savo pasiekimais garsino Vilniaus rajoną Lietuvoje ir už jos ribų. Dėmesys skiriamas ne vien rezultatams, bet ir iniciatyvoms, kurios prisideda prie ilgalaikių pokyčių.

    „Ši iniciatyva įrodo, kad turime kuo didžiuotis nuo kultūros ir švietimo iki sveikatos priežiūros bei verslo. Kartu pastebėkime ir padėkokime tiems, kurie suteikia rajonui gyvumo“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Kas gali būti nominuojamas?

    Į apdovanojimus gali pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys: Vilniaus rajono gyventojai, čia veikiančios įstaigos, organizacijos ar pavieniai žmonės. Svarbu, kad jų veikla būtų susijusi su rajonu ir turėtų aiškiai įvardijamą naudą jo žmonėms.

    Kandidatūros gali būti teikiamos už pasiekimus kultūros, meno, inovacijų, savivaldos, verslo, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, aplinkos apsaugos, turizmo, labdaros, sporto ir kitose srityse. Taip pat numatyta galimybė skirti apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.

    Kaip vyks atranka ir kiek bus laureatų?

    Pateiktas kandidatūras vertins apdovanojimų komitetas, kurį sudaro 11 narių – įvairių sričių profesionalai ir visuomenininkai. Galutinį sprendimą, gavusi komiteto teikimą, tvirtins Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

    Per metus planuojama įteikti ne daugiau kaip 10 apdovanojimų. Laureatus iškilmingos ceremonijos metu apdovanos Vilniaus rajono savivaldybės meras.

    Ką svarbu pateikti kandidatūroje?

    Teikiant kandidatūrą prašoma aiškiai pristatyti kandidatą ir aprašyti jo nuopelnus per besibaigiančius 2026 metus Vilniaus rajonui bei jo žmonėms. Kuo konkretesni faktai, rezultatai ir poveikis bendruomenei, tuo lengviau komisijai įvertinti kandidatūros svarbą.

    Pasiteirauti dėl teikimo galima Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriuje.

  • Vilniaus rajonas meta masalą pareigūnams: 10 000 eurų už startą ir naujas sprendimas dėl kamerų

    Vilniaus rajonas meta masalą pareigūnams: 10 000 eurų už startą ir naujas sprendimas dėl kamerų

    Vilniaus rajono savivaldybė stiprina pastangas pritraukti daugiau policijos pareigūnų ir mažinti pareigūnų trūkumo problemą, kuri aktuali visai Vilniaus apskričiai. Spalio 26 dieną meras Robert Duchnevič kartu su Vilniaus rajono policijos komisariato vadove Daiva Britoviene susitiko su Lietuvos policijos mokyklos kursantais.

    Susitikime aptartos tarnybos Vilniaus rajone perspektyvos, karjeros galimybės bei savivaldybės priemonės, kuriomis siekiama paskatinti jaunus pareigūnus rinktis darbą regione. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra trumpinti reagavimo laiką ir užtikrinti, kad policija būtų arčiau bendruomenių.

    „Norime, kad Vilniaus rajono gyventojai jaustųsi saugūs ir prireikus pagalbos ji būtų suteikta laiku, o pareigūnai būtų kuo arčiau žmonių“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras akcentavo, kad policijos darbas reiškia ne tik įgaliojimus, bet ir kasdienę atsakomybę, gebėjimą bendrauti su žmonėmis bei spręsti konfliktines situacijas. Kursantams taip pat pristatyta, kaip atrodo pareigūnų kasdienybė ir kokių kompetencijų dažniausiai prireikia realiose situacijose.

    Viena pagrindinių savivaldybės taikomų motyvavimo priemonių yra vienkartinė 10 000 eurų išmoka pareigūnams, kurie pradeda tarnybą Vilniaus rajone. Ši paskata taikoma nuo 2024 metų sausio 1 dienos, o pareigūnas įsipareigoja rajone tarnauti penkerius metus.

    Skelbiama, kad 2024–2025 metais šia priemone pasinaudojo 10 pareigūnų, o 2026 metais paskata jau skirta dar keturiems. Šiems metams savivaldybės biudžete numatyta 60 000 eurų, o tai leidžia planuoti tolesnį priemonės tęstinumą.

    Savivaldybė taip pat išplėtė galimybes persivilioti pareigūnus iš kitų Vilniaus apskrities savivaldybių net ir tais atvejais, kai jie dar nėra įvykdę ankstesnių įsipareigojimų už gautas paskatas. Tokiu atveju Vilniaus rajono savivaldybė gali padengti kitai savivaldybei grąžintiną sumą, bet ne daugiau kaip 10 000 eurų, o pareigūnui Vilniaus rajone tektų ištarnauti tik likusį įsipareigojimo laiką.

    Lygiagrečiai su pareigūnų pritraukimu savivaldybė siekia stiprinti viešosios tvarkos užtikrinimą technologinėmis priemonėmis. Spalio 22 dieną taryba pateikimo stadijoje pritarė sutarties projektui su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl bendro vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenų valdymo.

    Numatoma, kad vaizdo duomenys būtų naudojami nusikaltimų prevencijai, tyrimams, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai svarbūs ne tik reaguojant į incidentus, bet ir siekiant atgrasyti nuo pažeidimų bei greičiau identifikuoti rizikingas vietas.

    Anot savivaldybės, pareigūnų pritraukimo priemonės ir glaudesnis bendradarbiavimas su policija yra tarpusavyje susiję: didesnis personalo stabilumas leidžia efektyviau planuoti patruliavimą, o vaizdo stebėjimo infrastruktūra suteikia papildomų įrankių operatyviai reaguoti. Tikimasi, kad šie sprendimai prisidės prie nuoseklaus Vilniaus rajono gyventojų saugumo stiprinimo.

  • Juodšiliuose – 340 bėgikų antplūdis: miško takai, upelis ir 21-ą kartą gyva tradicija

    Juodšiliuose – 340 bėgikų antplūdis: miško takai, upelis ir 21-ą kartą gyva tradicija

    Spalio 24 dieną Juodšiliai Vilniaus rajone tapo rudens bėgimo traukos centru – čia vykusi sporto šventė Juodšilių ruduo 2026 subūrė 340 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų. Į trasas stojo tiek patyrę bėgikai, tiek šeimos ir mėgėjai, atvykę dėl aktyvaus savaitgalio gamtoje.

    Renginys šiemet surengtas jau 21-ąjį kartą, todėl Juodšilių krosas daugeliui tapo ne vien startu kalendoriuje, bet ir tradicija. Organizatoriai pabrėžia, kad toks formatas išlaiko masiškumą, nes leidžia dalyvauti skirtingo amžiaus ir pasirengimo žmonėms.

    Trasoje dominavo miškas

    Dalyviams buvo pasiūlytos 600 metrų, 4 kilometrų ir 12 kilometrų distancijos, todėl kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo galimybes. Trumpiausias bėgimas labiau orientuotas į pradedančiuosius, o ilgesni nuotoliai tapo rimtu ištvermės testu.

    Pagrindinė trasa driekėsi miško takais, kurie sudarė apie 95 proc. dangos, o likusi dalis buvo žvyrkelis. Papildomu iššūkiu tapo nedidelis upelis, kurį bėgikams teko įveikti, todėl krosas išsiskyrė ne tik rezultatais, bet ir patirtimi.

    4 kilometrų distancijoje bėgikai įveikė vieną ratą, o 12 kilometrų dalyviai tą patį ratą kartojo tris kartus. Tokia struktūra reikalavo taktinio jėgų paskirstymo ir stabilaus tempo, ypač atvėsesnėmis rudens sąlygomis.

    Greičiausieji ir ištvermingiausieji

    4 kilometrų distancijoje tarp vyrų nugalėjo Simas Stasiukaitis, antras buvo Dovydas Rekašius, trečias – Gytis Andreikėnas. Tarp moterų pirmą vietą iškovojo Rūta Pupinytė, antrą – Julija Kliukauskaitė, trečią – Viktorija Bilotė.

    12 kilometrų distancijoje tarp vyrų pirmas finišavo Robert Antonovič, antras – Ignas Kazlauskas, trečias – Nerijus Vilutis. Tarp moterų nugalėjo Lina Alūzė, antra buvo Lina Buinauskienė, trečia – Katažyna Mažeikienė.

    Renginys, stiprinantis bendruomenę

    Sporto šventę organizavo asociacija „Sporto renginiai“ kartu su Vilniaus rajono savivaldybės Juodšilių seniūnija. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas – skatinti fizinį aktyvumą, stiprinti bendruomeniškumą ir populiarinti bėgimą kaip prieinamą sporto šaką.

    „Juodšilių krosas turi savo tradiciją, savo žmones ir kasmet pritraukia naujų dalyvių. Tokie renginiai ne tik skatina daugiau judėti, bet ir suteikia progą susitikti, pabūti kartu, o galbūt kažkam net atrasti naują pomėgį“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija, kad regioniniai bėgimo renginiai tampa ne tik sporto varžybomis, bet ir vietos turizmo bei bendruomeninių iniciatyvų dalimi. Miško trasos, skirtingos distancijos ir šeimoms pritaikyti startai padeda pritraukti platesnę auditoriją ir auginti naujų bėgikų kartą.

    Parengta pagal asociacijos „Sporto renginiai“ pateiktą informaciją.

  • 50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    Rudausiuose paminėtas Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyriaus 50 metų jubiliejus. Į šventę „50 metų – iš kartos į kartą“ susirinko vietos bendruomenė, tėvai, buvę ir esami darbuotojai, seniūnijos atstovai bei kaimyninių švietimo įstaigų vadovai.

    Renginio metu skambėjo sveikinimai ir prisiminimai, o pagrindine šventės dalimi tapo mažųjų ugdytinių dainų ir šokių pasirodymai. Organizatoriai pabrėžė, kad sukaktis yra proga prisiminti įstaigos kelią ir žmones, kurie kūrė jos tradicijas.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič sveikindamas darželio bendruomenę akcentavo, kad Rudausiai yra viena didesnių Nemenčinės seniūnijos gyvenviečių. Pasak jo, darželio veiklos tęstinumas svarbus tam, kad šeimos turėtų galimybes ugdymą rinktis arčiau namų.

    „Penkių dešimtmečių įstaigos sukaktis – tai brandos ir užsitarnauto pasitikėjimo ženklas. Investuodami į vaikus, investuojame į stiprią rytdienos bendruomenę“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventės metu už ilgametį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą įstaigos darbuotojams įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariai pažymėjo, kad stabilus kolektyvas ir tęstinės tradicijos yra vienas svarbiausių darželio stiprybės veiksnių.

    Rudausių darželis duris atvėrė 1976 metais, vėliau veikė kaip darželis-mokykla, o 2015 metais tapo daugiafunkciu centru. Nuo 2020 metų jis veikia kaip Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyrius.

    Šiandien įstaigoje veikia dvi mišrios grupės 1–6 metų vaikams, ugdymas vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Tokia praktika atliepia Vilniaus rajonui būdingą daugiakalbę aplinką ir padeda vaikams sklandžiau pasirengti priešmokykliniam ugdymui.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta aplinkos atnaujinimui: atnaujintos vidaus patalpos, anksčiau atliktas pastato išorės remontas, įrengtos saulės baterijos ir sutvarkyta žaidimų aikštelė. Įstaigos atstovai pabrėžia, kad moderni ir saugi aplinka yra ne tik komforto klausimas, bet ir tiesiogiai susijusi su ugdymo kokybe.

    Ankstyvasis ugdymas Lietuvoje pastaruoju metu siejamas ne vien su priežiūra, bet ir su socialinių, kalbinių bei emocinių įgūdžių stiprinimu. Dėl to savivaldybės vis dažniau investuoja į darželių infrastruktūrą, energinį efektyvumą ir priemones, kurios leidžia ugdymą organizuoti šiuolaikiškai.

    Rudausių daugiafunkcio centro bendruomenė jubiliejų įvardijo kaip patvirtinimą, kad įstaiga išlieka svarbia vietos gyvenimo dalimi. Pasak šventės dalyvių, darželis yra ne tik ugdymo erdvė vaikams, bet ir bendruomenę telkianti vieta, kur susitinka skirtingos kartos.

  • Miško takai, upeliukas ir 300 bėgikų: Juodšiliuose vėl grįžta „Juodšilių ruduo“

    Miško takai, upeliukas ir 300 bėgikų: Juodšiliuose vėl grįžta „Juodšilių ruduo“

    Spalio 24 dieną Juodšiliuose vėl skambės starto signalas – čia vyks tradicinė bėgimo šventė „Juodšilių ruduo“, kviečianti aktyviai praleisti rudens dieną miško trasose. Organizatoriai tikisi sulaukti bėgimo entuziastų, šeimų ir visų, kurie nori judėti bei patirti tikrą kroso atmosferą.

    Renginys per du dešimtmečius tapo viena ryškiausių Vilniaus rajono sporto tradicijų, kur svarbūs ne tik rezultatai, bet ir bendruomeniškumas. Pasak organizatorių, renginio išskirtinumas – natūrali aplinka ir maršrutas, kuris kasmet primena, kad krosas yra ne stadiono bėgimas, o susitikimas su gamta.

    Trasa, kuri išbando ištvermę

    Dalyvių laukia trasa, kurios apie 95 proc. sudaro miško takai, o likusi dalis – žvyrkelis. Bėgikams taip pat teks įveikti nedidelį upeliuką, todėl svarbus tampa ne vien greitis, bet ir pasirengimas permainingoms oro bei dangos sąlygoms.

    Praėjusiais metais, nepaisant lietingo oro, distancijas įveikė apie 300 dalyvių. Tokie skaičiai rodo, kad bėgimo renginiai Lietuvoje išlaiko populiarumą, o daliai žmonių jie tampa motyvacija pradėti reguliariai sportuoti ar siekti asmeninių tikslų.

    20 metų tradicija Vilniaus rajone

    „Juodšilių krosas“ pirmą kartą surengtas 2005 metais, o 2025 metais minėjo 20-metį. Per šį laiką renginys išaugo į šventę, į kurią atvyksta ne tik vietos gyventojai, bet ir bėgikai iš įvairių Lietuvos miestų.

    „Juodšilių krosas“ – graži ir prasminga tradicija, kuri suburia bėgimo entuziastus, šeimas ir visus, kuriems svarbus aktyvus gyvenimo būdas. Tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir įkvepia judėti“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Distancijos ir starto laikai

    Organizatoriai numatė kelias distancijas, kad renginyje vietos rastų ir jaunieji sportininkai, ir patyrę bėgikai. Dalyviai galės rinktis 600 metrų, 4 kilometrų arba 12 kilometrų bėgimus.

    „Kviečiu Vilniaus rajono gyventojus ir svečius atvykti į Juodšilius ir rudenį pasitikti aktyviai. Kiekvienas gali pasirinkti sau tinkamą distanciją – svarbiausia noras dalyvauti ir judėti“, – sakė Robert Duchnevič.

    Bėgimo šventė prasidės 12 valandą 600 metrų bėgimu. 12.15 valandą bus duotas startas 4 ir 12 kilometrų distancijų bėgikams, o starto vieta – Mokyklos g. 9, šalia Juodšilių „Šilo“ gimnazijos.

    4 ir 12 kilometrų distancijų nugalėtojams ir prizininkams bus įteiktos taurės, o visi pasiekę finišą dalyviai bus apdovanoti atminimo medaliais. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia šio renginio dalis – saugus bėgimas ir gera patirtis, todėl dalyviams patariama įvertinti orą, pasirūpinti tinkama avalyne ir atvykti kiek anksčiau registracijai.

  • Vilniaus rajonas susižėrė dvigubą pergalę „Auksinėse krivūlėse“: kuo įvertino ministerija

    Vilniaus rajonas susižėrė dvigubą pergalę „Auksinėse krivūlėse“: kuo įvertino ministerija

    Vilniuje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro salėje, vykusiuose Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinių krivūlių“ apdovanojimuose Vilniaus rajono savivaldybė pelnė du reikšmingus įvertinimus. Savivaldybė buvo įvertinta Vidaus reikalų ministerijos nominacijoje už lyderystę stiprinant gyventojų saugumą ir civilinę parengtį bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijoje už indėlį stiprinant savivaldos ir verslo bendradarbiavimą.

    Šie apdovanojimai laikomi vienais svarbiausių savivaldos metų įvertinimų, nes jie skiriami už konkrečius sprendimus ir iniciatyvas, turinčias apčiuopiamą poveikį gyventojų gerovei. Ceremonijos metu įvairių sričių nominacijose apdovanotos skirtingos šalies savivaldybės, o statulėles įteikė ministerijų ir verslo organizacijų atstovai.

    Civilinė sauga tapo prioritetu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad savivaldybės atsparumą geriausiai patikrina realūs iššūkiai, todėl pastarųjų metų patirtys paskatino stiprinti tiek pasirengimą, tiek komunikaciją su gyventojais. Pasak jo, krizės valdymas dažniausiai priklauso ne nuo vieno sprendimo, o nuo sklandaus institucijų darbo ir operatyvios informacijos sklaidos.

    „Nuo pirmųjų šios kadencijos dienų teko atlaikyti ne vieną rimtą krizę, o tai išmokė, kad iššūkiai įveikiami tik per tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir dialogą su gyventojais“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad civilinės saugos įvertinimas yra susijęs su kryptingu pasiruošimu, struktūriniais sprendimais ir nuolatiniu darbu su bendruomenėmis. Jo teigimu, svarbu ne tik planai ar dokumentai, bet ir praktiniai mokymai bei gebėjimas greitai reaguoti į ekstremalias situacijas.

    Savivaldybėje įkurtas specializuotas Civilinės saugos skyrius, kurio specialistai vyksta į ugdymo bei viešąsias įstaigas, konsultuoja ir moko bendruomenes. Kartu dalyvaujama pratybose, bendradarbiaujama su policija, pasieniečiais ir kitomis institucijomis, o priedangų tinklo plėtra įvardijama kaip vienas aktualiausių uždavinių.

    Partnerystė su verslu: akcentas dialogui

    Antrasis apdovanojimas skirtas už savivaldos ir verslo bendradarbiavimo stiprinimą. Savivaldybė pabrėžia, kad verslo pritraukimas ir sklandus problemų sprendimas dažniausiai prasideda nuo aiškių taisyklių, prognozuojamumo ir reguliaraus dialogo, ypač kai kalbama apie investicijas ir darbo vietų kūrimą.

    „Kai verslas ir savivalda veikia išvien, auga viso krašto ekonomika, o atviro dialogo dėka klausimai sprendžiami sėdant prie vieno stalo“, – sakė Robert Duchnevič.

    Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais pirmą kartą savivaldybės lygmeniu pradėjo veikti trišalis formatas, sujungiantis savivaldos, verslo ir bendruomenės atstovus į Vilniaus rajono savivaldybės verslo plėtojimo tarybą. Tokie modeliai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi ir kitose savivaldybėse, siekiant sprendimus priimti greičiau ir labiau atliepti vietos poreikius.

    Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui Vilniaus rajonas taiko finansinės paramos priemones per specialų rėmimo fondą. Savivaldybės duomenimis, finansavimas šiai sričiai augo nuosekliai: nuo 50 000 eurų 2023 metais iki 100 000 eurų 2025 metais.

    Kas yra „Auksinės krivūlės“?

    „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai rengiami kasmet ir skirti išryškinti savivaldybių iniciatyvas, kurios prisideda prie regionų plėtros, viešųjų paslaugų kokybės ir gyventojų saugumo. Nominacijos apima skirtingas sritis, todėl savivaldybės dažnai varžosi ne dėl vieno bendro titulo, o dėl konkrečių sprendimų ir pasiektų rezultatų.

    Vilniaus rajono savivaldybė anksčiau taip pat yra gavusi šiuos įvertinimus už susisiekimo infrastruktūrą, visuomenės sveikatos iniciatyvas pandemijos metu ir viešųjų pastatų modernizavimą. Savivaldybė pabrėžia, kad naujausi apdovanojimai rodo kryptį, kurioje šiandien svarbiausi tampa atsparumas, civilinė parengtis ir konkurencinga vietos ekonomika.

  • Netikėtas įvertinimas Vilniaus rajono merui: ministerija skyrė aukščiausią garbės ženklą

    Netikėtas įvertinimas Vilniaus rajono merui: ministerija skyrė aukščiausią garbės ženklą

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusios ceremonijos metu ministrė Raminta Popovienė įteikė garbės ženklus 20 šalies švietimui, mokslui ir sportui nusipelniusių žmonių. Tarp apdovanotųjų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, įvertintas už nuoseklų indėlį formuojant bei įgyvendinant savivaldybės švietimo politiką.

    Ministerijos teigimu, apdovanojimu išskiriami tie, kurių darbas duoda apčiuopiamą rezultatą ir prisideda prie ilgalaikių švietimo tikslų. Šiemet akcentuota lyderystė ir sprendimai, kurie padeda gerinti ugdymo prieinamumą bei kokybę.

    „Jūs įdedate daug jėgų į sunkų, bet be galo prasmingą darbą. Jums tai nėra darbas iš pareigos, būtinybės – jis atliekamas su didele meile, atsidavimu“, – sakė Raminta Popovienė.

    Pasak Roberto Duchnevičiaus, pastarieji metai Vilniaus rajono švietime buvo proveržio laikotarpis, kai daugiau dėmesio skirta infrastruktūros plėtrai ir planavimui. Mero teigimu, apdovanojimas atspindi ne vien asmeninį įvertinimą, bet ir bendrą mokytojų, įstaigų vadovų, savivaldybės specialistų bei tėvų indėlį.

    „Šis apdovanojimas – ne vien mano asmeninis įvertinimas, bet taip pat mokytojų, mokyklų vadovų, savivaldybės specialistų, tėvų ir kiekvieno, kasdien prisidedančio prie švietimo pažangos, nuopelnas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad švietimo kryptys įtvirtintos 2024–2032 metų strateginiame plėtros plane, kuriame numatytas tikslas gerinti ugdymo kokybę ir prieinamumą bei skatinti besimokančią visuomenę. Viena ryškiausių problemų pastaraisiais metais buvo ikimokyklinio ugdymo vietų trūkumas, todėl plėtra orientuota į greičiau įgyvendinamus sprendimus.

    Sprendžiant vietų stoką, diegiama modulinių ugdymo patalpų įrengimo ir nuomos programa. Moduliniai pastatai įrengti Nemėžyje, Rastinėnuose, Zujūnuose, Galgių kaime ir Skaidiškėse, taip pat išnuomotos patalpos Bukiškio kaime, o artimiausiu metu numatyti projektai Maišiagaloje ir Juodšiliuose, vėliau ir Mickūnuose.

    Savivaldybės duomenimis, vien per 2024–2025 metus sukurta 283 naujos vietos ikimokyklinukams. Šis rodiklis svarbus ne tik tėvams, bet ir darbo rinkai, nes didesnis darželių prieinamumas dažnai leidžia greičiau grįžti į darbą ir mažina kasdienius logistikos iššūkius šeimoms.

    Taip pat 2024 metais savivaldybėje pirmą kartą įvesta kompensacija tėvams už vaikų ugdymą nevalstybiniuose darželiuose. Šalia to mokyklų autoparkas papildytas 28 naujais autobusais, o pailgintos dienos grupes lanko apie 20 proc. mokinių, kas daugeliui šeimų tampa praktine pagalba derinant darbo laiką.

    Vilniaus rajone akcentuojamas ir bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis, siekiant stiprinti švietimo sistemos kompetencijas ir karjeros planavimo galimybes. Savivaldybė pažymi, kad kartu su Mykolo Romerio universitetu įgyvendinama pedagogų kvalifikacijos kėlimo programa, o Vilniaus universiteto akademijos programą jau baigė 165 rajono gimnazistai.

    Dar viena kryptis, kuri pastaraisiais metais įgauna pagreitį daugelyje savivaldybių, yra mokinių įtraukimas į sprendimų priėmimą. Vilniaus rajone visose mokyklose vykdoma dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva, kai kiekvienai bendrojo ugdymo mokyklai kasmet skiriama po 800 eurų mokinių pasiūlytoms idėjoms įgyvendinti.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklas laikomas aukščiausiu ministerijos apdovanojimu. Jis skiriamas už reikšmingus nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui ir sportui, o tradicija puoselėjama nuo 2007 metų, siejant ją su Edukacinės komisijos istoriniu palikimu.

    Ministerija primena, kad Edukacinė komisija buvo įkurta 1773 metų spalio 14 dieną ir laikoma viena pirmųjų institucijų Europoje, vykdžiusių švietimo ministerijai prilygstančias funkcijas. Pirmąja garbės ženklo laureate tapo edukologė Meilė Lukšienė.

  • Vilniaus rajonas skiria 40 000 eurų NVO: paaiškėjo, kas ir kada gali teikti paraiškas

    Vilniaus rajonas skiria 40 000 eurų NVO: paaiškėjo, kas ir kada gali teikti paraiškas

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė papildomą 2026 metais nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkursą. Kvietimas skirtas toms organizacijoms, kurios veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje ir antroje metų pusėje ieško galimybių įgyvendinti bendruomenėms svarbias iniciatyvas.

    Savivaldybė nurodo, kad šiam papildomam kvietimui numatyta 40 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Vienam projektui planuojama skirti nuo 1 000 iki 4 000 eurų, o finansuojamos tik po sutarties pasirašymo patirtos išlaidos.

    „Suprantame, kad idėjos bendruomenėse gimsta visus metus, tačiau ne visada atsiranda galimybių jas įgyvendinti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Paraiškas savivaldybė priims nuo 2026 metų spalio 12 dienos iki 2026 metų spalio 23 dienos imtinai. Projektai turi būti įgyvendinti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, todėl organizacijoms rekomenduojama iš anksto įsivertinti veiklų apimtį ir realius terminus.

    Konkurso tikslas – stiprinti savivaldybės bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir gyventojais, skatinti bendruomenių aktyvumą bei remti išliekamąją vertę kuriančius sumanymus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia iniciatyvas, kurios telkia vietos žmones, prisideda prie užimtumo, socializacijos ar padeda spręsti konkrečius bendruomenės poreikius.

    Prioritetinės sritys apima švietimo, jaunimo, sporto, kultūros, sveikatos ir socialines veiklas, taip pat projektus, kurie skatina skirtingų organizacijų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą. Taip pat laukiamos iniciatyvos, susijusios su tradicijų puoselėjimu, vietos tapatybės stiprinimu ir reikšmingų istorinių įvykių įprasminimu.

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios Lietuvoje galiojančią NVO apibrėžtį, ir vykdančios veiklą Vilniaus rajono savivaldybėje. Viena organizacija vieno kvietimo metu gali teikti tik vieną paraišką, o pateikus dokumentus jų taisyti ar papildyti savo iniciatyva nebus galima.

    Paraiška turi būti parengta lietuvių kalba ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinimas vyks pagal nustatytą tvarką, o finansavimą gaus tie projektai, kuriuos atrinks sudaryta vertinimo komisija.

    Įprastai tokio tipo savivaldybių konkursuose didžiausią reikšmę turi aiškiai suformuluotas tikslas, apčiuopiama nauda bendruomenei ir pagrįsta sąmata. Organizacijoms taip pat svarbu numatyti, kaip bus užtikrintas skaidrus lėšų panaudojimas ir atsiskaitymas, nes po finansavimo skyrimo paprastai teikiamos tiek finansinės, tiek veiklos ataskaitos.

  • Vilniaus rajone taryba vėl nesusirinko: meras perspėja dėl „Nemenčinės komunalininko“ ir šilumos

    Vilniaus rajone taryba vėl nesusirinko: meras perspėja dėl „Nemenčinės komunalininko“ ir šilumos

    Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis spalio 12 dieną antrą kartą iš eilės neįvyko, nes nesusirinko kvorumas. Savivaldybė nurodo, kad posėdyje užsiregistravo 11 tarybos narių, todėl sprendimų priėmimas buvo sustabdytas.

    Analogiška situacija fiksuota ir spalio 2 dieną, kai tarybos posėdis taip pat neįvyko dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus. Šįkart posėdyje nedalyvavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.

    Stringa biudžetas ir projektai

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič teigia, kad dėl nedalyvavimo taryboje įstrigo sprendimai, tiesiogiai susiję su kasdienėmis gyventojų paslaugomis. Pasak mero, savivaldybė negali laiku perskirstyti biudžeto ir užtikrinti sklandaus projektų finansavimo.

    „Yra ribos tarp politinių pozicijų ir dalykų, kurių nereikėtų peržengti. Šiuo atveju šios ribos peržengtos“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat pabrėžia, kad delsimas ypač jautrus socialinių paslaugų srityje, nes tam tikrais atvejais negalima panaudoti valstybės skirtų lėšų, kol taryba nepatvirtina biudžeto pakeitimų. Dėl to, savivaldybės teigimu, kyla rizika vėluoti su planuotomis priemonėmis ir paslaugų plėtra.

    Rizika šilumos tiekimui

    Vienu iš skubiausių klausimų įvardijama savivaldybės valdomos įmonės „Nemenčinės komunalininkas“ situacija. Pasak mero, dėl nepriimamų sprendimų įmonės vadovas priverstas ieškoti laikino finansavimo bankuose, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

    „Nemenčinės komunalininkas“ savivaldybei yra nurodęs, kad nepratęsus finansavimo sprendimų iki spalio 16 dienos gali pritrūkti apyvartinių lėšų kurui, elektrai ir kitoms būtinosioms išlaidoms. Tokiu atveju, savivaldybės vertinimu, didėtų rizika nepertraukiamam šilumos tiekimui šiaurinėje Vilniaus rajono dalyje.

    Įmonė šilumą tiekia 2 255 vartotojams, iš jų 2 195 gyventojams, taip pat eksploatuoja 20 katilinių. Savivaldybė skelbia, kad šiuo metu vertinamos galimos alternatyvos, kurios leistų išvengti paslaugų sutrikimų.

    Kada vyks kitas posėdis?

    Savivaldybė informuoja, kad kitas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis numatytas spalio 16 dieną. Meras tikisi, kad tarybos nariai susirinks ir sprendimai dėl biudžeto, projektų bei įmonės finansinio stabilumo bus priimti laiku.

  • Už 1,4 mln. eurų atgimė Dūkštų mokykla: štai kas pasikeitė ir ką žada meras

    Už 1,4 mln. eurų atgimė Dūkštų mokykla: štai kas pasikeitė ir ką žada meras

    Vilniaus rajono savivaldybė baigė Avižienių gimnazijos Dūkštų pagrindinio ugdymo skyriaus modernizacijos projektą, kurio vertė siekė apie 1,4 mln. eurų. Spalio 6 dieną atnaujintas pastatas oficialiai atvėrė duris bendruomenei, o į renginį buvo pakviesti mokiniai, tėvai ir vietos gyventojai.

    Šventėje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad investicijos į mokyklų infrastruktūrą yra ne tik apie remontą, bet ir apie gyvenimo kokybę bei paslaugų prieinamumą vietovėse. Pasak jo, atsinaujinusios erdvės turi tarnauti ir švietimui, ir platesniems bendruomenės poreikiams.

    „Šiandien Dūkštose – naujas startas: atgimęs pastatas atveria duris tam, kad tarnautų ir švietimo bendruomenei, ir visiems vietos gyventojams. Drąsiai naudokitės šiomis naujomis erdvėmis, pildykite klases ir kurkite čia aktyvų gyvenimą“, – sakė Robert Duchnevič.

    Simbolinę atidarymo juostą kartu su meru perkirpo Avižienių gimnazijos direktorė Alicija Bilinska ir renovacijos darbus atlikusios bendrovės „Adeso“ vadovas Marius Zabaras. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius, Dūkštų seniūnijos seniūnė Honorata Masalskienė ir savivaldybės tarybos narys Stasys Mušeikis.

    Vytautas Vansavičius akcentavo, kad atnaujinta įstaiga yra pasirengusi priimti mokinius, o investicijos turėtų padėti užtikrinti patrauklesnę ugdymo aplinką. Savivaldybėje pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama mokyklų pastatų būklei, energiniam efektyvumui ir pritaikymui skirtingiems mokinių poreikiams.

    „Jokie gandai apie įstaigos likimą nepakeis realybės – ši mokykla veikia, gražėja ir yra pasiruošusi priimti mokinius“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Kaip nurodo savivaldybė, anksčiau prastos būklės ir ribotai ugdymo veiklai pritaikytas pastatas po darbų pasikeitė iš esmės. Rekonstruotame apie 850 kvadratinių metrų ploto pastate numatytos 7 klasės, atnaujinta lopšelio grupė, įrengta virtuvė ir biblioteka.

    Didelis dėmesys skirtas prieinamumui: įrengtas keltuvas, pandusas ir papildoma evakuacinė laiptinė. Taip pat apšiltintos sienos ir stogas, atnaujintas fasadas, pakeisti langai, danga bei durys, o viduje perplanuotos ir sutvarkytos patalpos, įrengti sanitariniai mazgai ir persirengimo erdvės.

    Projektas siejamas ir su energijos taupymu, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl kintančių šildymo ir eksploatacijos kaštų. Energiškai efektyvesni sprendimai leidžia mažinti išlaidas ir gerinti komfortą mokiniams bei darbuotojams, o atnaujintos erdvės dažnai tampa traukos centru vietos bendruomenei.

    Po oficialios dalies šventę papuošė ugdytinių programa, o vaikai turėjo progą merui užduoti klausimų apie vaikystę ir mokyklos metus. Savivaldybė pabrėžia, kad pirmame aukšte įrengtos atskiros erdvės ir Dūkštų bendruomenės veikloms, tad pastatas turėtų būti naudojamas plačiau nei vien tik pamokoms.