CP v2

Tag: Robert Duchnevič

  • Vilniaus rajone startuoja senjorų projektas: nemokamos patikros, mankštos ir naujos veiklos

    Vilniaus rajone startuoja senjorų projektas: nemokamos patikros, mankštos ir naujos veiklos

    Startuoja bandomasis projektas

    Spalio 1 dieną, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Vilniaus rajono savivaldybė pradeda senjorų aktyvinimo bandomąjį projektą Medininkų ir Sužionių seniūnijose. Jo tikslas – suteikti daugiau progų vyresnio amžiaus gyventojams rūpintis sveikata, įsitraukti į bendruomenę ir išbandyti naujas veiklas.

    Projektas suplanuotas spalio–gruodžio laikotarpiui, o veiklos parinktos atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius. Savivaldybė pabrėžia, kad bandomojo etapo rezultatai turėtų padėti apsispręsti, kurios iniciatyvos pasiteisina ir galėtų būti plečiamos į kitas seniūnijas.

    „Vyresnis amžius neturėtų būti priežastis atsitraukti nuo aktyvaus gyvenimo. Siekiame suteikti senjorams daugiau galimybių rūpintis savo sveikata, bendrauti, išbandyti naujas veiklas ir būti aktyviais savo bendruomenės nariais“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Dėmesys sveikatai ir prevencijai

    Viena svarbiausių projekto dalių – reguliarios senjorų sveikatos patikros. Medininkų ambulatorijoje ir Nemenčinės poliklinikoje kartą per mėnesį planuojama rengti Senjoro sveikatos dienas, per kurias bus atliekami baziniai tyrimai ir vertinama bendra sveikatos būklė.

    Numatoma matuoti arterinį kraujospūdį, tikrinti gliukozę ir cholesterolį, atlikti bendrą kraujo tyrimą bei įvertinti kritimų riziką. Specialistai taip pat teiks individualias rekomendacijas, kurios svarbios lėtinių ligų prevencijai ir savijautos gerinimui kasdienybėje.

    Tokio pobūdžio patikros atliepia plačiau Europoje taikomą kryptį, kai vyresniame amžiuje didžiausias dėmesys skiriamas ankstyvam rizikų nustatymui, kritimų prevencijai, fizinio aktyvumo palaikymui ir socialinei gerovei. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad net nedideli, bet nuoseklūs įpročiai dažnai duoda apčiuopiamą naudą.

    Medininkuose – nuo proto mankštos iki bendruomenės vakarų

    Medininkuose spalį suplanuota proto mankšta, skirta atminčiai, dėmesiui ir loginiam mąstymui lavinti. Taip pat numatyta paskaita apie ribą tarp rūpesčio ir kontrolės, kurioje bus aptariami smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalbos paieškos galimybės.

    Be sveikatos patikrų, dalyvių laukia šokių vakarai, klubo susitikimai ir bendruomeninės iniciatyvos. Lapkritį planuojamas užsiėmimas apie emocinę sveikatą vyresniame amžiuje, o gruodį – kalėdinės kūrybinės dirbtuvės ir šventinis senjorų susitikimas.

    Sužionyse – imuniteto dirbtuvės ir daugiau judėjimo

    Sužionių seniūnijoje taip pat vyks proto mankštos užsiėmimai ir paskaita apie smurto artimoje aplinkoje atpažinimą. Papildomai Sužionių seniūnijos kultūros centre numatytos trys imunitetą stiprinančios dirbtuvės, kuriose dėmesys bus skiriamas mitybai, psichologinei gerovei ir judėjimui.

    Nemenčinės poliklinikoje senjorams planuojamas nemokamas geros savijautos būrelis su kineziterapijos elementais. Jo metu bus aptariamas saugus vaikščiojimas, elgesys nukritus, pagalbinių priemonių naudojimas, pratimai namuose ir tinkamos avalynės pasirinkimas.

    Numatyti ir šokių užsiėmimai Nemenčinės kultūros centro Sužionių skyriuje bei kūrybinės veiklos bibliotekoje. Gruodį planuojamos kalėdinės dirbtuvės ir šventinis vakaras su ansambliu „Sužanianka“, skirtas bendruomeniškumui ir tradicijoms.

    Veiklos vyksta ir kitose vietovėse

    Savivaldybė pabrėžia, kad naujasis bandomasis projektas papildo jau vykstančias iniciatyvas kitose Vilniaus rajono vietovėse. Nemenčinės kultūros centre vyksta susitikimai, skirti bendravimui ir prasmingam laisvalaikiui, o Rudaminoje veikia senjorų klubas „Auksinis amžius“.

    Fizinio aktyvumo užsiėmimų senjorams siūlo ir Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuojantis nemokamas mankštas skirtingose seniūnijose. Informacija apie konkrečias veiklas ir registraciją, kaip skelbiama, bus teikiama Medininkų ir Sužionių seniūnijų komunikacijos kanaluose.

  • Vilniaus rajonas vilioja policininkus: perims skolas kitoms savivaldybėms ir mokės iki 10 000 eurų

    Vilniaus rajonas vilioja policininkus: perims skolas kitoms savivaldybėms ir mokės iki 10 000 eurų

    Vilniaus rajono savivaldybė išplėtė finansinės paskatos policijos pareigūnams tvarką ir tikisi taip sumažinti darbuotojų trūkumą. Nuo šiol daugiau pareigūnų galės rinktis tarnybą Vilniaus rajono policijos komisariate net ir turėdami ankstesnių įsipareigojimų kitoms savivaldybėms.

    Pagal atnaujintas taisykles savivaldybė galės padengti pareigūno prievolę grąžinti kitai savivaldybei anksčiau gautos finansinės paskatos likutį. Tokiu atveju pareigūnui Vilniaus rajone nereikės iš naujo įsipareigoti penkeriems metams, jis turės ištarnauti tik likusį laiką pagal ankstesnį susitarimą.

    „Policijos pareigūnų trūkumas yra aktualus ir Vilniaus rajonui. Sudarome galimybę perimti ankstesnius įsipareigojimus ir tikimės, kad tai padės pritraukti daugiau pareigūnų“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Nauja tvarka tiems, kurie jau tarnauja

    Ši galimybė skirta pareigūnams, kurie baigę mokymus tarnybą pradėjo kitame Vilniaus apskrities policijos komisariate, ten gavo finansinę paskatą, tačiau dar nėra įvykdę įsipareigojimo išdirbti nustatytą laiką. Iki šiol Vilniaus rajono tvarka tokių perėjimų praktiškai nepalengvino, nes pareigūnui grėsė pareiga grąžinti išmoką.

    Atnaujinta schema numato, kad vienkartinė išmoka gali būti lygi kitai savivaldybei likusiai grąžinti sumai, tačiau ne didesnė kaip 10 000 eurų. Taip pat bus sumokamas teisės aktuose numatytas gyventojų pajamų mokestis, kad pareigūnui netektų spręsti mokestinių pasekmių savarankiškai.

    „Pareigūnai gali norėti keisti tarnybos vietą dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo ar asmeninių aplinkybių. Atnaujinta tvarka sudarys daugiau galimybių pasirinkti tinkamesnę tarnybos vietą Vilniaus apskrityje“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    10 000 eurų išmoka naujiems pareigūnams

    Pagrindinė priemonė pritraukti naujus pareigūnus išlieka: 10 000 eurų vienkartinė išmoka skiriama baigusiems statutinę profesinio mokymo įstaigą, įvadinio mokymo kursus arba aukštąją mokyklą ir pasirinkusiems tarnybą Vilniaus rajono policijos komisariate. Gavęs išmoką pareigūnas įsipareigoja nepertraukiamai tarnauti penkerius metus.

    Tvarkoje taip pat patikslintos išmokos grąžinimo bei tarnybos laikotarpio skaičiavimo sąlygos. Jei dėl pateisinamų aplinkybių pareigūnas ilgiau nei tris mėnesius negali eiti pareigų, tarnybos laikotarpis atitinkamai pratęsiamas.

    Išmokos nereikės grąžinti, jei pareigūnas dėl sveikatos būklės, patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Taip pat išmoka nebus grąžinama dėl nėštumo ar vaiko priežiūros atostogų, o kitais atvejais gali tekti grąžinti proporcingą dalį už neištarnautą laiką.

    Kiek skiriama pinigų ir kas pasinaudojo

    Finansinė paskata numatyta savivaldybės strateginiame veiklos plane. 2026 metais šiai priemonei iš savivaldybės biudžeto skirta 60 000 eurų.

    Savivaldybės duomenimis, 2024–2025 metais finansine paskata pasinaudojo 10 pareigūnų, o 2026 metais išmoka jau skirta keturiems pareigūnams. Tikimasi, kad naujos sąlygos didins pareigūnų mobilumą Vilniaus apskrityje ir padės greičiau užpildyti trūkstamas grandis komisariate.

  • Vilniaus rajone atidarė modernų stadioną: 300 tūkst. eurų investicija keičia Kyviškių ritmą

    Vilniaus rajone atidarė modernų stadioną: 300 tūkst. eurų investicija keičia Kyviškių ritmą

    Prie Kyviškių pagrindinės mokyklos rugsėjo 25 dieną atidaryta nauja sporto erdvė, skirta ne tik ugdymo procesui, bet ir vietos bendruomenės laisvalaikiui. Pasak savivaldybės, stadionas turi tapti kasdieniu traukos tašku treniruotėms, aktyviam poilsiui ir bendruomeniniams renginiams.

    Atidarymo renginyje juostą perkirpo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, pabrėžęs, kad investicijos į švietimo įstaigų infrastruktūrą siejamos su gyvenimo kokybe. Savivaldybė nurodė į projektą investavusi 300 tūkstančių eurų.

    „Kyviškės yra sparčiai auganti, aktyvi gyvenvietė, todėl privalome užtikrinti, kad šeimos ir vaikai čia turėtų geriausias sąlygas sportuoti bei leisti laiką arčiau namų. Į šį projektą savivaldybė investavo 300 tūkstančių eurų. Tačiau tikiu, kad tikroji šio projekto vertė yra ne skaičiai, o tai, kiek daug vaikų čia sportuos, kiek varžybų bus sužaista, kiek draugysčių užsimegs ir kiek gerų emocijų čia bus patirta“, – sakė meras Robert Duchnevič.

    Šventės programą papildė mokyklos mokinių pasirodymai, o sporto erdvę pašventino Rukainių Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Vaclav Volodkovič. Savivaldybė pažymėjo, kad atnaujinta infrastruktūra svarbi ne tik mokyklai, bet ir platesnei Šatrininkų seniūnijos bendruomenei.

    Kas įrengta naujoje erdvėje

    Sutvarkyta beveik 2 600 kvadratinių metrų teritorija, kurioje įrengtos kelios sporto zonos. Jose numatyta galimybė rengti fizinio ugdymo pamokas ir treniruotes skirtingoms amžiaus grupėms.

    Stadione įrengta universali krepšinio ir tinklinio aikštelė, atskira tinklinio erdvė, futbolo aikštė bei dviejų takelių bėgimo takas. Savivaldybės teigimu, visos aikštelės padengtos gumine danga, atitinkančia saugumo reikalavimus.

    Taip pat įrengta lietaus vandens drenažo sistema, pastatyti suolai ir šiukšliadėžės, kad erdvė būtų patogi kasdieniam naudojimui. Tokie sprendimai, pasak sporto infrastruktūros specialistų, padeda prailginti dangų tarnavimo laiką ir sumažinti slidumo riziką prastesnėmis oro sąlygomis.

    Kodėl mokyklų stadionai tampa bendruomenės centrais

    Lietuvoje pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių siekia atverti mokyklų sporto erdves vietos gyventojams po pamokų, nes tai didina infrastruktūros panaudojimą ir skatina fizinį aktyvumą. Toks modelis ypač aktualus augančiose priemiesčio gyvenvietėse, kur gyventojų daugėja greičiau nei viešųjų laisvalaikio erdvių.

    Specialistai pabrėžia, kad šiuolaikiniai mokyklų stadionai projektuojami kaip universalūs, kelioms sporto šakoms pritaikyti objektai, o saugios dangos ir aiškiai suformuotos zonos mažina traumų riziką. Savivaldybės dažnai numato ir sprendimus, susijusius su lietaus vandens surinkimu, apšvietimu ar teritorijos priežiūra, kad aikštynai būtų naudojami kuo ilgesnį sezoną.

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodė, kad Kyviškėse įgyvendintas projektas prisideda prie platesnio tikslo gerinti ugdymo įstaigų sporto infrastruktūrą ir kurti patrauklias viešąsias erdves. Tikimasi, kad naujasis stadionas taps vieta, kur susitinka skirtingos kartos ir stiprėja vietos bendruomenės ryšiai.

  • Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Pagirių kultūros centre rugsėjo 25 dieną antrus metus iš eilės surengtas Lietuvos socialinių darbuotojų dienos minėjimas, subūręs Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Renginyje dėmesys skirtas tiems, kurių darbas dažnai lieka nematomas viešumoje, tačiau labiausiai jaučiamas šeimų kasdienybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad socialinis darbas nėra tik paslaugų teikimas pagal aprašą, o nuolatinis darbas su žmogaus sunkumais ir krizinėmis situacijomis. Pasak jo, specialistai dažnai tampa pirmaisiais, kurie išklauso, padeda ir grąžina žmogui saugumo jausmą.

    „Jūsų darbas nėra vien pareigos ar darbo valandos. Labai dažnai jūs pirmi išklausote, padrąsinate ir parodote, kad žmogus nėra vienas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo siekį stiprinti socialinių paslaugų sistemą, kad pagalba gyventojus pasiektų kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį paslaugų prieinamumą seniūnijose, efektyvesnį atvejo vadybos darbą ir geresnį skirtingų institucijų bendradarbiavimą, kai sprendžiamos šeimų ar vyresnio amžiaus žmonių problemos.

    Socialinės paslaugos arčiau žmogaus

    Vicemeras Algis Vaitkevičius, kalbėdamas apie pastarųjų metų pokyčius, pažymėjo, kad 2023 metais kuruojant socialinę sritį teko spręsti ne vieną sisteminį iššūkį, tačiau bendromis pastangomis pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kaip vieną iš ženklų jis įvardijo Vilniaus rajono įvertinimą savivaldybių gyvenimo kokybės rodikliuose socialinėje srityje.

    Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėja Kristina Malinovska pabrėžė vadovybės palaikymo svarbą, kai socialinių paslaugų sistema reikalauja ne tik žmogiškųjų resursų, bet ir sprendimų dėl paslaugų plėtros. Jos indėlį renginio metu įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įteikdama padėką.

    „Jaučiame tvirtą savivaldybės vadovybės palaikymą. Mus išklauso, supranta iššūkius ir padeda priimti gyventojams reikalingus sprendimus“, – sakė Kristina Malinovska.

    Apdovanojimai ir padėkos

    Renginyje padėkos ir nominacijos skirtos daugiau kaip pusšimčiui žmonių bei organizacijų, dirbančių socialinių paslaugų srityje. Įvertinimai teikti ne tik už profesinius pasiekimus, bet ir už empatiją, komandinį darbą, pokyčių iniciavimą bei ilgalaikį atsidavimą profesijai.

    Padėkos įteiktos ir nevyriausybinėms organizacijoms, prisidedančioms prie socialinės gerovės Vilniaus rajone. Tarp jų buvo VšĮ „Gėlos globos namai“, VšĮ „Auksiniai metai“, VšĮ „Draugų miestas“, VšĮ „SIGNUM INTER“, VšĮ „Socialinė sinergija“, taip pat Moterų informacijos centras ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.

    Šventinę programą renginio dalyviams dovanojo Pabradės brass ansamblis, vadovaujamas Bronislovo Vilimo. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip padėka, bet ir kaip proga skirtingų įstaigų specialistams dalytis patirtimi ir stiprinti tarpusavio ryšius.

  • Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške prie memorialinio paminklo Lietuvos žydų genocido aukoms atminti uždegtos 85 žvakės, išdėliotos Dovydo žvaigždės forma. Minėjimas skirtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimui ir 85-osioms Holokausto Lietuvoje pradžios metinėms pažymėti.

    Renginyje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Nemenčinės gimnazijų mokiniai ir vietos bendruomenė. Organizatoriai pabrėžė, kad atminties renginiai svarbūs ne tik istorijai pagerbti, bet ir visuomenės atsparumui neapykantos ideologijoms stiprinti.

    „Prieš 85 metus Nemenčinės krašte vykę brutalūs įvykiai sunaikino mūsų bendruomenės žmones, kaimynus ir šeimas. Šiandien, pasaulyje vėl augant radikalizmui, privalome ne tik saugoti istorinę atmintį, bet ir būti stipri, susitelkusi bendruomenė“, – sakė Robert Duchnevič.

    Minėjimą lydėjo smuikininko Boriso Kinznerio atliekama muzika, o moksleiviai skaitė eiles. Laikantis žydų tradicijos, dalyviai buvo pakviesti prie memorialo padėti po atminties akmenėlį, simbolizuojantį pagarbią, laike neišnykstančią atmintį.

    Rugsėjo 23 dienos prasmė

    Seimas 1994 metais rugsėjo 23 dieną, Vilniaus geto likvidavimo dieną, paskelbė Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši data siejama su vienu tragiškiausių okupacijos etapų, kai buvo sistemingai naikinamos žydų bendruomenės, o didelė dalis žmonių žudomi masinių egzekucijų vietose.

    Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta daugiau kaip 90 proc. čia gyvenusių žydų. Holokaustas Lietuvoje vyko itin sparčiai, o daugybė nusikaltimų buvo įvykdyta ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, kur bendruomenės buvo neatsiejama vietos gyvenimo dalis.

    Nemenčinė kaip atminties vieta

    Nemenčinės miško memorialas kasmet sutraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir žydų bendruomenės narius, diplomatus bei istorine atmintimi besidominčius žmones. Šalia taip pat išlikusios senosios žydų kapinės, primenančios ilgametę žydų gyvenimo šiame krašte istoriją.

    2025 metų rugsėjį Nemenčinės centrinėje aikštėje buvo atidengtas atminimo ženklas, žymintis sunaikintos sinagogos vietą. Iniciatyva įamžinti nuo XIX amžiaus vidurio iki 1941 metų veikusių maldos namų istoriją siejama su Vilniaus rajono savivaldybe ir Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondu.

    Kodėl atmintis svarbi šiandien

    Minėjimuose dažnai akcentuojama, kad Holokausto atminimas nėra vien praeities įvykis, o ir vertybinė laikysena dabartyje. Europa pastaraisiais metais susiduria su antisemitizmo, dezinformacijos ir radikalėjimo rizikomis, todėl istorinis švietimas, bendruomenių dialogas ir pagarba žmogaus teisėms laikomi esminėmis prevencijos priemonėmis.

    Renginio dalyviai pabrėžė jaunimo vaidmenį perduodant istorinę tiesą, nes būtent per mokyklas, šeimas ir vietos bendruomenes formuojamas ilgalaikis supratimas apie tai, kuo baigiasi neapykantos kurstymas. Nemenčinėje minėjimas tapo ir simboliniu įsipareigojimu rūpintis atminties vietomis bei neleisti išblėsti sunaikintų bendruomenių vardams.

  • Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Rugsėjo 22 dieną Nemenčinės kultūros centre surengtas šventinis vakaras, skirtas Kultūros dienai paminėti ir padėkoti žmonėms, kurie kasdien kuria bei palaiko Vilniaus rajono kultūrinį gyvenimą. Renginyje akcentuota, kad kultūra rajone vis dažniau tampa bendruomenes telkiančia erdve, o ne vien proginiais pasirodymais.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, pabrėžęs kultūros vaidmenį tapatybei ir kasdienybei. Jo teigimu, Vilniaus rajono išskirtinumas yra skirtingų tradicijų sambūvis, kuris leidžia kurti atvirą ir įvairialypį kultūrinį kalendorių.

    „Man kultūra – tai ne tik koncertai, spektakliai ar parodos. Tai mūsų tradicijos, bendruomenės, kalba, istorija ir žmonės, kurie visa tai puoselėja bei perduoda ateities kartoms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kalbėdamas pabrėžė nuoseklaus darbo svarbą ir partnerystę tarp savivaldybės bei kultūros bendruomenės. Anot jo, šiandienos tikslas yra ne vien išlaikyti tradicinius formatus, bet ir stiprinti šiuolaikiškas erdves, kuriose kultūra būtų lengvai pasiekiama įvairioms gyventojų grupėms.

    Renginyje taip pat perskaitytas vicemerės Editos Tamošiūnaitės sveikinimas, kuriame dėkota kultūros kūrėjams už įkvėpimą ir drąsą ieškoti naujų formų. Akcentuota, kad kultūra neturėtų apsiriboti praeities saugojimu, o turi padėti kurti gyvą, šiandienos poreikius atliepiančią rajono tapatybę.

    Šventės metu pagerbti 22 kultūros lauko žmonės, įvertinti už skirtingas veiklas nuo bendruomenių telkimo ir edukacijų iki techninio renginių išpildymo, muziejinio darbo ir bibliotekų stiprinimo. Tarp apdovanotųjų minimi Renata Utovka, Kazimiež Moroz, Marija Simanovič, Melanija Babič, Milena Jermakovič, Kamilija Cereška, Viktorija Pročuchanova, Diana Veličkienė, Kšištofas Slavinskas, Raimondas Filipovičius, Yulia Dombrovskaya, Julijanas Germanovičius, Dominikas Kuzinevičius, Renata Reichinbach, Teresa Rauba, Renata Novik, Renata Mašarienė, Jelena Pometka, Tatjana Kartanovič, Genadijus Fedorovič, Irena Dzvinel ir Ana Taukin.

    Vakaro programą papildė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atlikėjų muzikinis pasirodymas, o po meninės dalies svečiai kviesti bendrauti ir aptarti ateities sumanymus. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai tampa proga ne tik pagerbti žmones, bet ir sutelkti kultūros bendruomenę bendriems projektams bei ilgalaikiam planavimui.

  • Vilniaus rajone paaiškėjo Dalyvauk 2026 laimėtojai: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Vilniaus rajone paaiškėjo Dalyvauk 2026 laimėtojai: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino Dalyvauk 2026 dalyvaujamojo biudžeto balsavimo rezultatus. Iš 19 gyventojų pasiūlytų idėjų daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos bus įgyvendinamos savivaldybės lėšomis skirtingose seniūnijose.

    Šiemet balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Savivaldybės duomenimis, 2024 metais balsavo 1 303 gyventojai, o 2025 metais – 3 670 gyventojų, todėl aktyvumas išlieka svyruojantis, tačiau gyventojų įsitraukimas vis dar reikšmingas.

    „Rezultatai dar kartą parodė, kad gyventojams rūpi jų gyvenamoji aplinka ir tai, kaip bus panaudojamos savivaldybės lėšos. Daugiausia balsų surinkusios iniciatyvos taps realiais pokyčiais seniūnijose“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kaip buvo vertinami projektai

    2026 metų dalyvaujamojo biudžeto idėjos pirmą kartą vertintos pagal seniūnijų dydį ir projektų apimtį. Toks modelis taikomas siekiant sąžiningiau paskirstyti konkurenciją tarp mažesnių ir didesnių teritorijų, kur gyventojų skaičius ir galimybės mobilizuoti balsus skiriasi.

    Rugsėjo 15 dieną vykusiame dalyvaujamojo biudžeto komisijos posėdyje patvirtinti galutiniai balsavimo rezultatai. Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas yra praktinis įrankis bendruomenėms tiesiogiai nuspręsti, kokie viešosios infrastruktūros pokyčiai joms svarbiausi.

    Daugiausia balsų surinkę laimėtojai

    Mažų seniūnijų, kuriose gyvena iki 3 000 gyventojų, vidutinės apimties kategorijoje laimėjo projektas „Dūkštos – draugiškos šeimai“, surinkęs 285 balsus. Mažos apimties projektų šioje seniūnijų grupėje šiemet nepasiūlyta.

    Vidutinėse seniūnijose, kuriose gyvena nuo 3 001 iki 6 000 gyventojų, mažos apimties kategorijoje daugiausia palaikymo gavo „Saugiai žaisti – saugu augti“ su 204 balsais. Vidutinės apimties kategorijoje laimėjo „Kalvelių šeimos aktyvaus poilsio zona“, surinkusi 344 balsus.

    Didelėse seniūnijose, kuriose gyvena daugiau nei 6 000 gyventojų, mažos apimties kategorijoje nugalėjo „Pagirių sakurų alėja“, surinkusi 443 balsus. Didelės apimties kategorijoje pirmavo „Judam kartu!“, gavęs 461 balsą, o antroje vietoje liko „Mickūnų žaliosios erdvės atgimimas“ su 402 balsais.

    65 000 eurų likutis leis įgyvendinti daugiau idėjų

    Šiemet dviejose kategorijose projektų idėjų nepateikta, todėl dalis lėšų liko nepanaudota. Mažų seniūnijų mažos apimties kategorijoje liko 15 000 eurų, o didelių seniūnijų vidutinės apimties kategorijoje – 50 000 eurų, iš viso 65 000 eurų.

    Pagal galiojančią tvarką nepanaudotas finansavimas gali būti perkeltas į kitas kategorijas, prioritetą teikiant mažos ir vidutinės apimties projektams. Todėl, be pagrindinių laimėtojų, nuspręsta finansuoti dar keturias daugiausia balsų surinkusias mažos apimties iniciatyvas.

    Tarp papildomai įgyvendinamų idėjų – „#PABERŽĖ: gyvasis miestelio kodas. Šviečianti Paberžės vizija: miestelio identiteto erdvė“, „Lieptas bendruomenės poilsiui“, „Bendruomenės erdvė visiems“ ir „Kaimo kryžiaus pakeitimas nauju bei teritorijos sutvarkymas“. Savivaldybė tikisi, kad tai sustiprins viešųjų erdvių kokybę ir suteiks daugiau apčiuopiamų pokyčių skirtingoms bendruomenėms.

  • Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Baltojoje Vokėje rugsėjo 12 dieną surengta 31-oji Vilniaus rajono Derliaus šventė subūrė seniūnijų bendruomenes, ūkininkus, meno kolektyvus ir svečius iš Lietuvos bei užsienio. Renginys tapo proga padėkoti žemdirbiams už metų darbą ir pristatyti rajono bendruomenių iniciatyvas.

    Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje, po jų į renginio vietą pajudėjo iškilminga eisena. Eiseną lydėjo Pagirių meno mokyklos, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos ir Paberžės „Verdenės“ gimnazijos pučiamųjų bei varinių pučiamųjų orkestrai.

    „Šiandien čia susirinko žmonės iš skirtingų Vilniaus rajono kampelių, skirtingų kartų ir skirtingų kultūrų. Ir būtent tai yra mūsų rajono stiprybė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    23 seniūnijų kiemeliai ir parama hospisui

    Renginyje lankytojų laukė 23 seniūnijų kiemeliai, rudens gėrybių mugė, amatininkų dirbiniai bei veiklos šeimoms. Savivaldybė nurodė, kad šventės metu taip pat buvo renkamos aukos Vilniaus Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisui.

    Vienu iš simbolinių akcentų tapo duonos perdavimo ceremonija. Duona, kaip kasmetinis Derliaus šventės simbolis, buvo dalijama susirinkusiesiems, pabrėžiant bendruomeniškumą ir pagarbą kasdieniam darbui.

    „Tai viena gražiausių ir didžiausių mūsų rajono tradicinių švenčių. Tradicija, kuri kasmet primena labai paprastą, bet svarbų dalyką – niekas neatsiranda savaime“, – sakė R. Duchnevič.

    Pagerbti ūkininkai ir pristatytas rekordas

    Vienas svarbiausių šventės akcentų buvo Vilniaus rajono ūkininkų pagerbimas. Šiemet apdovanoti 27 ūkininkai, kurių darbas įvardytas kaip reikšmingas rajono žemės ūkiui ir vietos ekonomikai.

    „Derliaus šventė – ypatinga proga sustoti, padėkoti ir pagerbti žmones, savo darbu kuriančius mūsų krašto ateitį“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Šventėje taip pat pristatytas Vilniaus rajone užfiksuotas Lietuvos rekordas – didžiausias meduolis. Savivaldybės teigimu, jis buvo pristatytas Naujosios Rėvos etnografiniame kaime per meduolių festivalį, o meduolis siekė apie 2,5 metro aukščio ir 2,5 metro pločio.

    Koncertai ir dvaro ateities planai

    Scenoje pasirodė Vilniaus rajono kolektyvai ir svečiai, o vakarinėje programoje koncertavo grupė „The Roop“ bei atlikėjai iš Lenkijos Sławomir ir Kajra. Renginyje dalyvavo ir delegacijos iš Lenkijos, Ukrainos bei Vokietijos, taip pat Seimo nariai ir ambasadų atstovai.

    Derliaus šventė antrą kartą vyko prie Baltosios Vokės dvaro, kuris pastaraisiais metais tapo svarbia vietos tapatybės ir kultūrinio atgimimo tema. Savivaldybė nurodo, kad dvarą planuojama pritaikyti bendruomenės poreikiams ir kultūrinei veiklai.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad tokie renginiai ne tik puoselėja tradicijas, bet ir stiprina vietos turizmą bei smulkųjį verslą, nes mugės ir bendruomenių kiemeliai pritraukia lankytojus iš platesnio regiono. Derliaus šventė Baltojoje Vokėje šiemet išryškino ir kitą kryptį: tradicijų tąsa vis dažniau derinama su koncertine programa, rekordiniais projektais ir paramos iniciatyvomis.

  • Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė įgauna pagreitį: planai, kurie gali atnešti ES projektų

    Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė įgauna pagreitį: planai, kurie gali atnešti ES projektų

    Daugiau nei tris dešimtmečius trunkanti Maišiagalos ir Krotošyno partnerystė artimiausiu metu gali pereiti į naują etapą. Vilniaus rajono atstovai su partneriais Lenkijoje aptarė, kaip ryšius paversti konkrečiais darbais, orientuojantis į gyventojams apčiuopiamą naudą.

    Susitikimas vyko rugsėjo 11 dieną, jame dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, vicemeras Algis Vaitkevičius, Maišiagalos seniūnas Renatas Kasparas ir Krotošyno miesto vadovė Natalia Robakowska. Pagrindinis akcentas buvo naujos bendradarbiavimo kryptys ir praktiniai įgyvendinimo būdai.

    „Tarptautinis bendradarbiavimas mums yra labai svarbus. Maišiagala turi ilgametę partnerystę su Krotošynu, todėl reikėtų ne tik išlaikyti užmegztus ryšius, bet ir juos stiprinti, ieškoti naujų bendradarbiavimo sričių bei kartu įgyvendinti prasmingas iniciatyvas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Maišiagalos ir Krotošyno ryšiai skaičiuojami nuo 1992 metų, o 2000 metais partnerystė buvo oficialiai atnaujinta. Per šį laiką bendradarbiavimas rėmėsi bendruomenių kontaktais, vizitais ir įvairiomis iniciatyvomis, tačiau dabar siekiama didesnio tęstinumo.

    Susitikime daug dėmesio skirta galimybei rengti bendrus Europos Sąjungos finansuojamus projektus, kurie savivaldybėms dažnai tampa realiu įrankiu stiprinti viešąsias paslaugas ir bendruomeninę infrastruktūrą. Aptarta, kad tokiose programose svarbiausia ne tik idėja, bet ir administraciniai pajėgumai, partnerių atsakomybės bei aiškūs rodikliai.

    Partneriai taip pat svarstė, kaip atgaivinti ir išplėsti jaunimo bei vaikų mainus, nes būtent jie dažnai sukuria ilgiausiai išliekančius ryšius. Be to, kalbėta apie bendradarbiavimą kultūros, sporto, švietimo ir sveikatos srityse, kur rezultatą greičiausiai mato vietos gyventojai.

    Atskirai aptarti ir savivaldos patirties mainai, kurie pastaraisiais metais įgauna naują reikšmę dėl dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių, didesnio dėmesio civilinei saugai ir augančių kibernetinių incidentų rizikų. Sutarta, kad keitimasis praktiniais sprendimais gali padėti greičiau pasirengti krizinėms situacijoms ir sumažinti jų žalą.

    Vizito metu Krotošyno delegacija lankėsi Maišiagaloje ir susitiko su kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos bendruomene bei seniūnijos kolektyvu. Susitikimuose aptartos kasdienės vietos problemos ir galimybės, kur bendradarbiavimas galėtų virsti konkrečiais projektais ar reguliariais mainais.

    Vilniaus rajono savivaldybė ir Krotošynas sutarė tęsti dialogą ir pereiti prie konkrečių pasiūlymų, kurie leistų partnerystę padaryti labiau matomą ir apčiuopiamą. Tikimasi, kad sutelkus dėmesį į kelias prioritetines sritis, bendri planai greičiau pasieks praktinio įgyvendinimo etapą.

  • Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Vilniaus rajonas keičiasi sparčiau nei manėte: naujas leidinys ir žemėlapis parodo, kas padaryta

    Per pastaruosius trejus metus Vilniaus rajone įvyko apčiuopiami pokyčiai, palietę kasdienes sritis nuo švietimo ir susisiekimo iki sveikatos, socialinių paslaugų bei viešųjų erdvių. Savivaldybė svarbiausius 2023–2026 metais vykdomus ir planuojamus darbus sudėjo į naują leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ ir interaktyvų žemėlapį.

    Tokie formatai vis dažniau pasirenkami ir kitose savivaldybėse, nes gyventojams leidžia vienoje vietoje matyti, kur investicijos jau įgyvendintos, o kur darbai dar tik įsibėgėja. Interaktyvūs žemėlapiai tampa patogiu būdu sekti projektų eigą, ypač kai pokyčiai išskaidyti po skirtingas gyvenvietes.

    Kas realiai pasikeitė?

    Leidinyje akcentuojama kelių infrastruktūra: per trejus metus išasfaltuoti žvyrkeliai ir atnaujinta asfalto danga, iš viso apie 100 kilometrų kelių. Taip pat įvardijama inžinerinių tinklų plėtra, nutiesus apie 150 kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų.

    Šalia susisiekimo ir komunalinės infrastruktūros minimi sveikatos ir socialinių paslaugų projektai. Nemenčinėje duris atvėrė medicininės reabilitacijos centras, o Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse įkurti grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms, kuriems reikalinga kasdienė pagalba bendruomenėje.

    Viešųjų erdvių ir kultūros infrastruktūros dalyje pristatomas Pagirių kultūros centras ir parkas, taip pat atnaujintos ar įrengtos erdvės Didžiosiose Kabiškėse, Kalveliuose, Rudausiuose ir kitose vietovėse. Tokie projektai dažniausiai turi tiesioginį poveikį bendruomenių gyvenimui, nes skatina vietos renginius ir aktyvų laisvalaikį arčiau namų.

    Projektai, kurie dar tik įsibėgėja

    Savivaldybė nurodo, kad dalis darbų yra tęstiniai ir reikalauja ne vienerių metų, ypač kai kalbama apie švietimo įstaigų plėtrą. Tarp pradėtų ar planuojamų projektų minimi nauji priestatai ugdymo įstaigose Nemėžyje, Pagiriuose, Maišiagaloje, Skaidiškėse ir Avižieniuose.

    Sporto infrastruktūros kryptimi įvardijamas Nemenčinės sporto kompleksas su 50 metrų ilgio baseinu ir planuojamas Rudaminos baseinas. Taip pat nurodoma, kad Senasalyje planuojami globos namai senjorams, kas atliepia visoje Lietuvoje ryškėjančią tendenciją didinti ilgalaikės priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Pokyčiai viename žemėlapyje

    Interaktyviame žemėlapyje gyventojai gali matyti skirtingose gyvenvietėse įgyvendintus projektus, vykdomus darbus ir planus, o informacija, kaip skelbiama, yra nuolat pildoma. Toks sprendimas svarbus ir skaidrumui, nes leidžia paprasčiau suprasti, kur investuojama ir kokie projektai priklauso nuo ilgesnių procedūrų ar etapų.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad investicijų vertė geriausiai matoma per jų naudą gyventojams, o ne vien per sutvarkytų objektų skaičių.

    „Siekiame, kad investicijos būtų jaučiamos ne tik kaip pastatyti ar sutvarkyti objektai, bet kaip patogesnė kasdienybė žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Nemokamą leidinį „Vilniaus rajonas: pokyčiai, kurie arti tavęs“ gyventojai gali atsiimti ir gyvai, o dalis informacijos pateikiama skaitmeniniu būdu. Savivaldybė pažymi, kad tiek leidinys, tiek žemėlapis skirti ne tik apžvelgti padarytus darbus, bet ir aiškiau parodyti artimiausių metų prioritetus.