CP v2

Tag: Robert Duchnevič

  • Marijampolyje penkioliktą kartą surengta Šeimos šventė: bendruomenę subūrė mišios ir koncertai

    Marijampolyje penkioliktą kartą surengta Šeimos šventė: bendruomenę subūrė mišios ir koncertai

    Marijampolyje praėjusį šeštadienį surengta tradicinė Šeimos šventė, vykusi jau penkioliktą kartą. Renginys sukvietė vietos gyventojus ir svečius, o šventinė programa apėmė ir bendruomenines, ir kultūrines veiklas.

    Diena prasidėjo šv. Mišiomis, po kurių susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič. Jis pabrėžė bendruomeniškumo svarbą ir dėkojo organizatoriams bei šventės dalyviams už puoselėjamą tradiciją.

    „Smagu matyti aktyvią ir vieningą Marijampolio bendruomenę, kuri puoselėja šeimos vertybes ir kuria gražias tradicijas. Dėkoju organizatoriams, meno kolektyvams, savanoriams ir visiems šventės dalyviams. Tokios šventės primena, kad šeima ir bendruomenė yra didžiausia mūsų stiprybė“, – sakė R. Duchnevič.

    Šventėje dalyvavo ir Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai bei Seimo nariai. Organizatorių teigimu, toks dėmesys rodo, kad vietos iniciatyvos išlieka svarbios ne tik bendruomenei, bet ir platesniam regiono gyvenimui.

    Pagrindiniai pasirodymai vyko Lietuvos tūkstantmečio poilsio parke, kur koncertavo vietos meno kolektyvai ir švietimo įstaigų ugdytiniai. Žiūrovai taip pat išvydo ansamblio „Rudomianka“ bei kolektyvo „Kapela Kawalerów Podwileńskich“ pasirodymus.

    Be koncertų, renginyje netrūko veiklų šeimoms: Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kvietė į edukacinius užsiėmimus ir žaidimus, o šventės erdvėse vyko įvairios pramogos vaikams ir suaugusiesiems. Šventės dalyviai taip pat galėjo apsilankyti prekyvietėse, kur siūlyta saldumynų ir kitų prekių.

  • Šumskas pristatė herbą ir vėliavą: po Mišių simbolius pašventino, šventę lydėjo eisena

    Šumskas pristatė herbą ir vėliavą: po Mišių simbolius pašventino, šventę lydėjo eisena

    Šumsko miestelyje gegužės 31 dieną surengta iškilminga šventė, per kurią vietos bendruomenei pristatyti naujieji heraldiniai simboliai – herbas ir vėliava. Organizatoriai pabrėžia, kad tai svarbus žingsnis stiprinant miestelio tapatybę, istorinę atmintį ir bendruomenės vienybę.

    Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Šumsko šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, kur dvasininkai pašventino pristatomus simbolius. Po pamaldų miestelyje vyko šventinė eisena, kurią lydėjo pučiamųjų orkestras, o pagrindinė programos dalis persikėlė į Šumsko pagrindinės mokyklos erdves.

    Šventėje dalyvavo šalies vadovai

    Su vietos gyventojais šiuo įvykiu džiaugėsi Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič. Jis akcentavo, kad heraldika – ne vien grafinis ženklas, bet ir pasakojimas apie vietovės šaknis, vertybes bei žmones, kurie kuria miestelio ateitį.

    „Heraldiniai simboliai – tai kur kas daugiau nei atvaizdas. Tai mūsų tapatybės, kultūros, tikėjimo ir meilės šiai žemei ženklas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Iškilmėse taip pat dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, Lenkijos Respublikos chargé d’affaires Lietuvoje Andrzej Dudziński, Europos Parlamento ir Seimo nariai, seniūnijos partneriai iš užsienio bei Šumsko kraštui nusipelnę asmenys.

    Ką simbolizuoja Šumsko herbas?

    Renginio metu pristatyta herbo atsiradimo istorija ir kūrybinis procesas, paaiškinta, kodėl simbolių kompozicijoje pasirinkti konkretūs motyvai. Skelbta, kad Šumsko herbas yra antrasis oficialus heraldinis simbolis Kalvelių seniūnijoje.

    Miestelio istorija glaudžiai siejama su šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kurios įkūrimas XVII amžiaus pabaigoje laikomas vienu svarbiausių Šumsko raidos atskaitos taškų. Todėl herbe pavaizduotas bažnyčios fasadas, o jo spalviniai sprendimai aiškinami per krikščioniškosios simbolikos ir heraldikos tradicijas.

    Nurodoma, kad dailininko Rolando Rimkūno sukurto herbo etalone mėlyna spalva krikščioniškojoje tradicijoje siejama su dangumi, tyrumu ir dieviškąja tiesa. Sidabrinis šventyklos vaizdas heraldikoje įprasmina vandenį, dorą ir ištikimybę.

    Šventę papildė koncertas ir bendruomenės veiklos

    Po oficialiosios dalies miestelyje skambėjo koncertinė programa: pasirodė vietos ir kaimyninių gyvenviečių mokiniai bei kolektyvai, netrūko dainų, šokių ir poezijos. Šventės erdvėje vyko amatininkų mugė, o renginį vainikavo bendruomeniškas šventinis tortas.

    Vietos atstovai tikisi, kad herbas ir vėliava taps ne tik oficialiu atpažinimo ženklu dokumentuose ar renginiuose, bet ir kasdieniu simboliu, telkiančiu gyventojus, stiprinančiu priklausymo miesteliui jausmą bei skatinančiu puoselėti kultūrinį paveldą.

  • Nemenčinės miesto šventė subūrė minias: dvi dienos sporto, koncertų ir naujų miesto planų

    Nemenčinės miesto šventė subūrė minias: dvi dienos sporto, koncertų ir naujų miesto planų

    Gegužės 30 ir 31 dienomis Nemenčinėje vyko tradicinė miesto šventė, į kurią susirinko vietos gyventojai ir svečiai iš aplinkinių vietovių. Dvi dienas trukusi programa sujungė sportą, kultūrą ir vakarinius koncertus, o renginiai buvo išskirstyti per kelias miesto erdves.

    Pirmąją dieną šventės ritmą nuo ryto kūrė sporto varžybos Nemenčinės stadione. Organizatoriai akcentavo bendruomeniškumą ir įtrauktį: rungtyse dalyvavo įvairaus amžiaus sportininkai, o dalis veiklų buvo skirta stebėti ir palaikyti savo komandas.

    Vėliau Nemenčinės kultūros centre mažiesiems žiūrovams surengti „Baltijos cirko“ pasirodymai, o vakare miestiečiai rinkosi į protmūšį apie gimtąjį kraštą. Tokia programa leido suderinti šeimoms skirtas veiklas ir turinį tiems, kurie ieško ramesnio formato pramogų.

    Antrąją dieną šventė prasidėjo šv. Mišiomis Nemenčinės šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po jų vyko šventinė eisena iki Miško estrados, kur surengtas pagrindinis koncertas ir bendruomenės pasirodymai.

    „Nemenčinė – Vilniaus rajono centras, todėl šis miestas privalo augti, plėstis ir keistis. Čia planuojame modernų sporto ir baseinų kompleksą, naujų daugiabučių bei viešbučio statybas, bendrą miesto teritorijos plėtrą, o jau šiemet atidarysime šiuolaikišką meno mokyklą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, investicijos siejamos ne tik su infrastruktūra, bet ir su gyvenimo kokybe bei galimybėmis jaunimui ir šeimoms. Tokios žinutės miesto šventėse tampa įprasta praktika, kai vieši renginiai pasitelkiami pristatyti planuojamiems projektams ir sutelkti bendruomenės palaikymą.

    „Šiandien ypač džiugu čia matyti miesto vėliavą, plazdančią ten, kur gyvena laisvi ir laimingi žmonės. Nemenčinėje matome puikius pokyčius, prie kurių prisideda tiek savivaldybė su seniūnija, tiek vietos įstaigos ir kiekvienas iš jūsų“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Šventės metu buvo apdovanoti sporto varžybų nugalėtojai ir prizininkai, jiems įteiktos taurės ir medaliai. Organizatoriai pabrėžė, kad sporto dalis kasmet išlieka vienu svarbiausių šventės traukos centrų, nes suburia ne tik dalyvius, bet ir gausų palaikymo būrį.

    Koncertinėje programoje pasirodė Nemenčinės ugdymo įstaigų, kultūros centro kolektyvai ir vietos atlikėjai, o vakarinėje dalyje scenoje pasirodė grupė „GREEN&GOLD“, dainininkas Justinas Jarutis ir DJ Edgaras. Skirtingų žanrų programa leido išlaikyti srautą iki pat vėlyvo vakaro.

    Renginio erdvėse veikė edukacinės veiklos vaikams, pripučiami batutai, šventinė mugė ir informacinės palapinės, kuriose buvo pristatoma vietos įstaigų bei organizacijų veikla. Lankytojai taip pat galėjo apžiūrėti gaisrinės technikos ekspoziciją, kuri tokiuose renginiuose dažnai tampa papildomu traukos tašku šeimoms.

    Į šventę atvyko ir svečiai iš partnerių delegacijos Lenkijoje, taip pat dalyvavo Seimo bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai viešose miesto šventėse padeda palaikyti bendradarbiavimą ir pristatyti bendruomenės lūkesčius sprendimų priėmėjams.

  • Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pakrantė keisis iš esmės: pasirašyta 1,03 mln. eurų finansavimo sutartis

    Vilnojos ežero pietrytinės pakrantės sutvarkymo projektas žengė į naują etapą: gegužės 7 dieną Vilniaus rajono savivaldybė kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė projekto Vilnojos ežero pritaikymas lankyti finansavimo sutartį. Savivaldybė tikisi, kad investicijos leis teritoriją paversti patogia ir saugia vieta poilsiui bei turizmui.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad tvarkoma pakrantė turi didelį potencialą bendruomenei ir atvykstantiems lankytojams.

    „Vilnojos pakrantė gali ir turi tapti patrauklia vieta kokybiškam laisvalaikiui. Matome didelį šios vietos potencialą, todėl į jos sutvarkymą žiūrime atsakingai“, – sakė Robert Duchnevič.

    Projekto tikslas – sukurti viešą turizmo infrastruktūros objektą, kuris būtų pritaikytas rekreacijai ir aktyviam laisvalaikiui. Kartu siekiama prisidėti prie lankytojų srautų didinimo ir aktyvaus turizmo plėtros Vilniaus regione.

    Planuojama, kad Vilnojos ežero pietrytinėje pakrantėje bus įrengti lieptai ar terasos, aktyvaus ir ramaus poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelė, pažintinis takas palei kranto liniją, mažosios architektūros elementai ir informacinė infrastruktūra. Darbai numatyti sklypuose Maišiagalos g. 18E Sudervės kaime ir Maišiagalos g. 46 Užuežerės kaime.

    Pagal pasirašytą sutartį bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 1,03 mln. eurų. Iš jų Europos Sąjungos fondų lėšos sudaro 0,4 mln. eurų, bendrojo finansavimo lėšos – 0,28 mln. eurų, o Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto dalis – 0,35 mln. eurų.

    Šiuo metu teritorija praktiškai nepritaikyta lankytojams: trūksta patogios infrastruktūros, priėjimai prie vandens nėra patogūs, o pakrantės būklė vertinama kaip apleista. Savivaldybė nurodo, kad projektas turėtų užpildyti šią spragą ir sukurti aiškiai suformuotą, viešai prieinamą poilsio erdvę.

    Numatoma, kad pakrantės pritaikymo turizmui ir rekreacijai darbai bus įgyvendinti iki 2029 metų vasario 28 dienos. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

  • Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajone baigėsi šių metų paraiškų teikimo etapas dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvai: iki gegužės 24 dienos gyventojai pateikė 30 idėjų. Siūlymai apima tiek nedidelius bendruomeninius projektus, tiek didesnius viešųjų erdvių atnaujinimo sumanymus įvairiose seniūnijose.

    Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų dalyvaujamajam biudžetui iš viso numatyta 500 000 eurų. Šios lėšos bus skiriamos naujoms iniciatyvoms, dalies jau pradėtų projektų tęstinumui ir mokyklų bendruomenių idėjoms, kad sprendimai apimtų skirtingas gyventojų grupes.

    Kuriose seniūnijose siūlomi pokyčiai

    Daugiausia idėjų siejamos su viešųjų erdvių tvarkymu, laisvalaikio infrastruktūra ir aplinkos gerinimu. Pasiūlymai pateikti Avižienių, Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijoms.

    Pagal mastą idėjos suskirstytos į tris kategorijas: 15 mažos apimties, 9 vidutinės apimties ir 6 didelės apimties projektai. Toks skirstymas paprastai padeda subalansuoti biudžetą, kad šalia didesnių darbų neliktų nuošalyje ir greičiau įgyvendinami vietos bendruomenių poreikiai.

    Kaip bus atrenkami laimėtojai

    Toliau laukia kelių etapų vertinimas: paraiškas nagrinės Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės projektinių idėjų vertinimo komisija. Šiame etape tikrinamas idėjų įgyvendinamumas, atitikimas reikalavimams ir preliminarios sąnaudos.

    Po atrankos vasarą planuojamas gyventojų balsavimas, kuris ir nulems, kurioms iniciatyvoms bus teikiama pirmenybė. Savivaldybės teigimu, 2026 metais numatoma įgyvendinti 7 projektus: 3 mažos apimties, 3 vidutinės apimties ir 1 didelės apimties.

    Kas galės balsuoti ir kokiu būdu

    Balsuoti galės ne jaunesni nei 18 metų Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai. Numatomi du balsavimo būdai: elektroninis (per Elektroninius valdžios vartus) ir fizinis, pildant popierines balsavimo formas savivaldybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas didina gyventojų įsitraukimą į savivaldos sprendimus ir skatina atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką.

    „Ankstesnių projektų įgyvendinimas ir matomi rezultatai geriausiai parodo dalyvaujamojo biudžeto vertę ir skatina gyventojus siūlyti naujas idėjas savo gyvenvietei“, – sakė Robert Duchnevič.

    Artėjant balsavimui savivaldybė žada atskirai informuoti apie tikslias datas ir tvarką. Gyventojams tai bus galimybė tiesiogiai nuspręsti, kurioms idėjoms pirmiausia turėtų atitekti 2026 metų dalyvaujamojo biudžeto lėšos.

  • Bezdonyse pristatytas naujasis herbas: ką simbolizuoja alyvos žiedai ir istorinis Jėzuitų palikimas

    Bezdonyse pristatytas naujasis herbas: ką simbolizuoja alyvos žiedai ir istorinis Jėzuitų palikimas

    Bezdonyse gegužės 24 dieną surengta Bezdonių herbo šventė, į kurią susirinko vietos gyventojai, svečiai ir savivaldybės atstovai. Renginys tapo proga ne tik pristatyti naujus heraldinius simbolius, bet ir pabrėžti miestelio tapatybę bei istorijos tęstinumą.

    Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Bezdonių Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos bažnyčioje. Čia buvo palaiminti ir pašventinti Bezdonių heraldiniai simboliai, taip pat melstasi už bendruomenę ir jos gerovę.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič sveikindamas susirinkusiuosius akcentavo, kad herbas nėra vien grafinis ženklas, o bendruomenės sutelktumo išraiška. Jo teigimu, simbolio vertė atsiskleidžia per žmones ir jų ryšį su gimtuoju kraštu.

    „Herbas atspindi gyvenvietės praeitį, vertybes ir pačią jos šerdį – žmones, kurie šiam simboliui suteikia tikrąją prasmę ir dvasią. Nuo šiandien jis taps dar vienu svarbiu Bezdonių tapatybės ženklu, stiprinančiu bendruomenės pasididžiavimą savo kraštu bei ryšį su jo praeitimi“, – sakė Robert Duchnevič.

    Renginio metu netrūko sveikinimų ir kultūrinės programos. Žiūrovams pasirodė kolektyvas „Melodija“, J. Slovackio gimnazijos ir „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos mokiniai, Reprezentacinis lenkų dainų ir šokių ansamblis „Wileńszczyzna“, taip pat duetas Deivis ir Renata.

    Šventės erdvė buvo pritaikyta įvairioms auditorijoms: veikė mugė, buvo siūlomi užkandžiai ir vietos gamintojų produkcija. Vaikams įrengta atskira pramogų zona su batutais ir pasivažinėjimu šventiniu traukinuku.

    Naujajame Bezdonių herbe įprasminti keli vietovei svarbūs istorijos ir geografijos ženklai. Dantyta mūro linija siejama su Arvydų–Bezdonių dvaru, o sidabrinė ir mėlyna spalvos primena Bezdonės upę bei istorinius ryšius su Jėzuitų ordino palikimu šiame krašte.

    Vienas labiausiai dėmesį traukiančių akcentų – alyvos žiedai, kurie Lietuvos heraldikoje iki šiol naudoti itin retai. Jie siejami su vietos legenda apie dvaro ponaičio ir kaimo mergelės Danutės meilę, o kartu tampa atpažįstamu simboliu, išskiriančiu Bezdonių heraldiką iš daugelio kitų Lietuvos miestelių ženklų.

    Herbo etaloną kūrė vietos gyventojas, tautodailininkas Jonas Kutka ir dizainerė Dalia Jonkutė-Vileitienė. Vietos bendruomenei tai svarbus žingsnis, kai oficialus simbolis tampa ne tik istorijos santrauka, bet ir šiuolaikiniu identiteto ženklu, lydėsiančiu Bezdonis reprezentuojant miestelį renginiuose, dokumentuose ir viešose erdvėse.

  • Vilniaus rajonas skiria 111 400 eurų kultūrai: 57 projektai kviečia į 2026 metų renginius

    Vilniaus rajonas skiria 111 400 eurų kultūrai: 57 projektai kviečia į 2026 metų renginius

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė 2026 metais remiamų kultūros projektų sąrašą: iš biudžeto paskirstoma 111 400 eurų 57 iniciatyvoms. Savivaldybė teigia, kad finansavimas leis gyventojams ir rajono svečiams pasiūlyti daugiau renginių, edukacijų ir bendruomeninių veiklų skirtingose seniūnijose.

    Pasak savivaldybės, programa orientuota į tradicijų puoselėjimą ir šiuolaikinių formų plėtrą: nuo amatų ir paveldo pristatymo iki profesionaliojo meno renginių bei jaunimui skirtų patirčių. Taip pat akcentuojama, kad siekiama didesnio kultūros prieinamumo, kai veiklos vyksta ne tik didžiuosiuose centruose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse.

    „Vilniaus rajono kultūrinis gyvenimas sparčiai skleidžiasi, tampa gyvybingesnis, įvairesnis ir, svarbiausia, prieinamas kiekvienam“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Vertinant paraiškas daugiausia dėmesio skirta jų aktualumui vietos bendruomenei, numatomam kultūriniam poveikiui, tęstinumui, finansiniam pagrįstumui ir potencialui garsinti Vilniaus rajoną. Savivaldybės teigimu, toks kriterijų rinkinys leidžia atrinkti projektus, kurie turi aiškų turinį, auditoriją ir realų įgyvendinimo planą.

    „Šiemet savivaldybė palaikys net 57 iš 60 sulauktų iniciatyvų, kad Vilniaus rajonas garsiai skambėtų įdomiais, kokybiškais ir prasmingais kultūros akordais“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškų skaičius ir finansavimas per pastaruosius metus didėjo. 2024 metais gautos 38 paraiškos ir finansuota 30 projektų, kuriems skirta 68 000 eurų, o 2025 metais iš 50 paraiškų finansuotos 44 iniciatyvos, paskirstant 80 000 eurų.

    Projektų vykdytojams primenama apie administracinius terminus: per 5 darbo dienas nuo sąrašo paskelbimo reikia pateikti užpildytą išlaidų sąmatą, suderintą su skirta suma. Savivaldybė nurodo, kad su atrinktų projektų autoriais bus sudaromos biudžeto lėšų naudojimo sutartys, o pasirašymas vyks tik kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Taip pat pažymima, kad veiklas galima pradėti dar iki sutarties sudarymo dienos, o savivaldybės lėšomis gali būti kompensuojamos tiesioginės projekto išlaidos, patirtos nuo 2026 metų pradžios. Kartu akcentuojama, jog parama negali būti naudojama darbuotojų atlyginimams, patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams, labdarai, patalpų remontui ar kitoms su projektu nesusijusioms reikmėms.

    Jeigu dėl objektyvių priežasčių projektas negali būti įgyvendintas, lėšų gavėjas turi ne vėliau kaip per 20 darbo dienų raštu informuoti projekto administratorių ir grąžinti paskirtas lėšas. Dėl praktinių įgyvendinimo ir atskaitomybės klausimų konsultuoja savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus atstovai.

  • Didžiųjų Kabiškių kultūros centro modernizacija: 3,5 mln. eurų projektas su sportu ir biblioteka

    Didžiųjų Kabiškių kultūros centro modernizacija: 3,5 mln. eurų projektas su sportu ir biblioteka

    Vilniaus rajono savivaldybė planuoja atnaujinti ir išplėsti daugiafunkcį kultūros centrą Didžiosiose Kabiškėse, Nemenčinės gatvėje. Projektas numatytas pastate, kuris anksčiau veikė kaip pradinė mokykla, o vėliau buvo pritaikytas kultūros veikloms ir šiandien yra Nemenčinės kultūros centro padalinys.

    Modernizacijos tikslas – sukurti šiuolaikišką, patogiai pasiekiamą ir įvairioms veikloms pritaikytą erdvę, kurioje būtų derinamos kultūros, švietimo, sporto ir bendruomeninės iniciatyvos. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinta infrastruktūra turėtų sustiprinti vietos bendruomenės traukos centro vaidmenį ir didinti paslaugų prieinamumą.

    „Didžiosiose Kabiškėse kuriame universalią erdvę, kuri sujungs kultūrą, švietimą ir sportą. Šiuo projektu ne tik atnaujiname infrastruktūrą, bet ir norime suteikti Nemenčinės seniūnijos gyventojams patogią vietą susitikti, bendrauti bei kurti bendras iniciatyvas“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pagal numatytus sprendinius, esamas pastatas būtų rekonstruojamas į kultūros paskirties objektą, kartu išlaikant vietos identitetą ir pritaikant jį dabartiniams poreikiams. Be vidaus atnaujinimo darbų, planuojama priestato statyba, teritorijos sutvarkymas bei inžinerinių sistemų modernizavimas.

    Kas keisis po rekonstrukcijos?

    Planuojama atnaujinti koncertų salę, numatyti akustiniai sprendiniai ir mobilios žiūrovų tribūnos, kad erdvė būtų lengviau pritaikoma skirtingiems renginiams. Taip pat būtų modernizuojama biblioteka ir kuriamos papildomos edukacinės bei bendruomenės erdvės.

    Pastate numatytos repeticijų patalpos, kūrybinės dirbtuvės, administracinės ir pagalbinės zonos, skirtos kasdienei veiklai bei renginių organizavimui. Projektu siekiama, kad centre galėtų vykti koncertai, spektakliai, parodos, mokymai ir vietos bendruomenės susitikimai.

    Sporto erdvės ir prieinamumas

    Vienas ryškesnių projekto akcentų – sporto infrastruktūros plėtra: planuojama bokso salė bei treniruoklių erdvė rūsyje. Pastato sprendiniuose taip pat numatytas pritaikymas žmonėms su negalia ir funkcinių srautų gerinimas, kad skirtingos veiklos galėtų vykti sklandžiai.

    Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, kuri galėtų prisidėti prie pastato energijos sąnaudų mažinimo. Toks sprendimas atitinka pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėjančią kryptį viešuosiuose objektuose diegti atsinaujinančios energijos sprendimus ir efektyvinti eksploataciją.

    Terminai ir kaina

    Artimiausiuose etapuose numatomi projektavimo ir leidimų procesai, po kurių sektų rangos darbų viešasis pirkimas. Skelbiama, kad statybos leidimą planuojama gauti 2026 metų IV ketvirtį, techninį projektą parengti 2027 metų II ketvirtį, o rangos darbų pirkimą vykdyti 2027 metų III ketvirtį.

    Preliminari projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti 2029 metų II ketvirtį. Projekto vizualizacijas ir projektinius pasiūlymus rengė UAB „Synergy Solution“.

  • Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Įvertinimas Seime

    Seime gegužės 15 dieną pirmą kartą Lietuvos istorijoje apdovanota 10 savivaldybių, išskirtinai daug dėmesio skiriančių šeimų poreikiams. Tarp jų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybė, sulaukusi įvertinimo už viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms.

    Savivaldybė apdovanota Aplinkos ministerijos nominacijoje, akcentuojant žaliųjų erdvių ir želdynų tinklo plėtrą bei kuriamas saugias, visoms amžiaus grupėms prieinamas viešąsias vietas. Tokie kriterijai dažniausiai siejami ne vien su estetika, bet ir su kasdiene gyvenimo kokybe bei saugumu.

    Kodėl Vilniaus rajonui tai svarbu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad apdovanojimas atspindi nuoseklų savivaldos darbą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai augančio rajono infrastruktūros poreikių. Pasak jo, savivalda yra arčiausiai gyventojų, todėl greičiausiai pamato, kur labiausiai trūksta patogių ir saugių sprendimų šeimoms.

    „Savivalda veikia arčiausiai gyventojų, kasdien sprendžia jų problemas ir geriausiai žino, kas žmogui yra aktualiausia“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo, kad žiedinei savivaldybei tenka papildomi iššūkiai: paslaugas ir viešąsias erdves reikia užtikrinti ne viename centre, o dešimtyse skirtingų gyvenviečių. Be to, Vilniaus rajonas išsiskiria jauna gyventojų struktūra, todėl vaikų žaidimų aikštelės, parkai, apšvietimas, saugios pėsčiųjų jungtys ir poilsio zonos tampa ne prabanga, o būtinybe.

    Naujos erdvės ir gyventojų įsitraukimas

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius atkreipė dėmesį į simbolinį sutapimą: tą pačią dieną Kalvelių seniūnijoje atidaryta nauja bendruomenės erdvė. Tai, anot jo, parodo, kad pripažinimas nėra vien formalumas, o siejasi su realiais darbais vietoje.

    „Labai simboliška, kad būtent tą dieną, kai Seime buvome apdovanoti, Kalveliuose oficialiai atvėrėme naują ir jaukų skverą, skirtą visai bendruomenei“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Renginys Šeimai draugiškiausia savivaldybė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, vykdoma kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Šių institucijų įsitraukimas rodo, kad šeimai palanki aplinka apima ne tik socialines paslaugas, bet ir viešąsias erdves, sveikatą, ugdymą, kultūrą bei saugumą.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad viešųjų erdvių modernizavimas vyksta derinant skirtingus poreikius: nuo vaikų žaidimų ir sporto zonų iki ramesnių poilsio vietų senjorams. Svarbi dalis – gyventojų įsitraukimas, kai sprendimai planuojami atsiklausiant bendruomenių ir seniūnijų.

  • Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose gegužės 15 dieną oficialiai atidarytas naujas skveras, skirtas bendruomenės poilsiui, laisvalaikiui ir vietos renginiams. Gyventojai tikisi, kad sutvarkyta teritorija taps kasdieniu susitikimų tašku ir patrauklesne erdve šeimoms su vaikais.

    Atidarymo renginyje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad tokios viešosios erdvės prisideda prie gyvenviečių stiprėjimo ir bendruomeniškumo. Pasak jo, skveras atsirado sujungus projektavimo, rangos darbus ir pačių gyventojų išsakytus poreikius.

    „Kalveliai – vieta, kuri keičiasi ir stiprėja. Todėl tokios erdvės kaip ši tampa itin svarbios: jos telkia žmones, suteikia vietą poilsiui, pokalbiams, vaikų žaidimams ir bendriems susitikimams“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad infrastruktūros plėtra turi pasiekti ne tik didesnes, bet ir atokesnes gyvenvietes. Jo teigimu, investicijos į viešąsias erdves kuria realią kasdienę naudą, nes gerina aplinką ir sudaro sąlygas aktyvesniam bendruomenės gyvenimui.

    Vicemeras Algis Vaitkevičius atkreipė dėmesį į funkcinius sprendimus: patogius takus, saugesnę aplinką ir pritaikymą įvairaus amžiaus žmonėms. Anot jo, tokie projektai vertingi tuo, kad jie matuojami ne tik estetika, bet ir tuo, kaip patogiai erdvę gali naudoti skirtingi gyventojai.

    Naujasis skveras Sodų gatvėje 26 pavadintas „Bendrystės aidų skveru“ – šį pavadinimą pasirinko pati Kalvelių bendruomenė. Šalia esančio kultūros centro išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, kad renginių metu būtų lengviau suvaldyti transporto srautus ir apsaugoti aplinkines žaliąsias zonas.

    Skvere įrengta moderni automatinė laistymo sistema, skirta vejos ir želdinių priežiūrai šiltuoju sezonu. Per atidarymą šventinę nuotaiką kūrė vietos gimnazijų ir kultūros centro jaunieji atlikėjai, o gyventojai raginti skverą naudoti ne tik šventėms, bet ir ramiam kasdieniam poilsiui.

    Skvero atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo darbų biudžetas siekė daugiau nei 361 000 eurų. Savivaldybė pažymi, kad sutvarkyta erdvė turi tapti ilgalaike investicija į gyvenvietės patrauklumą ir bendruomenės ryšių stiprinimą.